Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjui L. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos priteisimo atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK) Prienų rajono Policijos komisariato (toliau - PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S. 2016 m. gruodžio 20 nutarimu d (toliau - Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-80798926-16 pareiškėjui paskyrė 400 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių laikotarpiui už LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalies pažeidimą; paskyrė 50 Eur baudą už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą; vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė 400 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-62-738/2017 atmetė 2017 m. sausio 6 d. pareiškėjo skundą, paliekant nutarimą nepakeistą.

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje atmetė 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino nutarimą ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki pakilimo tako būtų važiavęs veja, o ne įvažiavimu ties užkardu. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kasacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Pociūnų aerodrome vairuodamas automobilį nurodytu būdu, parodė nepagarbą aplinkiniams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, demonstravo savo išskirtinumą, todėl pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį taip pat nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismo nutartis neginčijamai įrodo, kad Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas nutarimu pritaikė pareiškėjo atžvilgiu administracinę atsakomybę neturėdamas tinkamų įrodymų apie pareiškėjo neva padarytus administracinius teisės pažeidimus. Vyresnysis tyrėjas neabejotinai pažeidė įstatymo nustatytą reikalavimą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas neteisėtai priimtą nutarimą turėjo skųsti teismine tvarka pagal ATPK nuostatas, kuriose nebuvo numatyta teismo teisė, panaikinus nutarimą, priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jo patirtas proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Su skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl neteisėto nutarimo priėmimo patyrė 400 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme.

Alytaus apskr. VPK, atsakydamas į pareiškėjo prašymą atlyginti 400 Eur turtinę žalą, 2018 m. balandžio 25 d. raštu paprašė „pridėti atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų kopijas ir nurodyti konkrečias teisines paslaugas, kurios <...> buvo suteiktos administracinio teisės pažeidimo teisminio nagrinėjimo metu“, nors prašyme pareiškėjas buvo pateikęs nuorodas į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje dalyvavo ir Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus atstovas, esančius 400 Eur išlaidas patvirtinančius dokumentus.

2018 m. gegužės 25 d. Alytaus apskr. VPK, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad: „<...> 2018 m. gegužės 14 d. patikslintame prašyme nurodytos prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos, patirtos administracinio pažeidimo bylos Nr. 79N-80798926-16 teisminio nagrinėjimo pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje metu, atitinka maksimalius dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. lR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. <...> Jums kreipusis į pirmosios instancijos teismą inicijuosime taikos sutarties sudarymą, siekdami operatyvaus ir veiksmingo atstovavimo valstybei sprendžiant kilusį ginčą“.

Taigi, pareiškėjui nėra atlyginta 400 Eur turtinė žala, nepaisant to, kad Alytaus apskr. VPK iš esmės pripažįsta šios žalos padarymo faktą, nurodydamas, kad sieks taikos sutarties sudarymo Pareiškėjui inicijavus teisminį ginčą. Pažymėjo, kad CK 6.983 - 6.986 straipsniuose reglamentuojama taikos sutartis gali būti sudaryta bei teismo patvirtina ne tik teisminio ginčo metu.

Akcentavo, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teismo prašė patenkinti skundą, priteisiant iš atsakovo pareiškėjo naudai 400 Eur dydžio žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Alytaus apskr. VPK Birštono policijos komisariato tyrėjas pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-79316174-16 (inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje). 2016 m gruo­džio 14 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas pareiškėjui surašė papildomą administracinio teisės pažeidimo protokolą (ink­riminuojant administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje). 2016 m. gruodžio 21 d Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidi­mo bylą, nutarimu Nr. 79N-80798926-16 pareiškėją pripažino kaliu padarius jam ink­riminuotus administracinius teises pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124²straipsnio 2 dalyje.

2017 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. II-62-738/2017, nutarimu Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vy­resniojo tyrėjo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 79N-80798926-I6 paliko ne­pakeistą. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi administracinio teises pažeidimo byloje Nr. ATP-393-785/2017 pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, tačiau Lie­tuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi administracinio teises pažeidimo by­loje Nr. 2AT-1-942/2018 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikino, o administracinio teises pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant pakankamai duomenų dėl vieno iš būtinųjų pareiškėjui inkriminuoto administraci­nio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėties subjektyviosios puses požy­mių - chuliganiškų paskatų buvimo, ir nesant pakankamai duomenų dėl administracinio teisės pa­žeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimo pareiškėjo padarytoje veikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pačia bendriausia prasme pasireiškė tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. gruodžio 21 d. priimant nutarimą Nr. 79N-80798926-16 nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų, ir buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Skunde Alytaus apskr. VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo teiginiais. Iš šių aplinkybių pareiškėjas kildina turtinės žalos (atstovavimo išlaidų) atsiradimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje nurodoma, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Alytaus apskr. VPK pareigūnų veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atlikdami šiuos veiksmus policijos pareigūnai neįvykdė tam tikros įstatymuose numatytos pareigos arba šiuos veiksmus atlikti buvo draudžiama įstatymu arba šiais veiksmais buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismų praktikoje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar viešosios teises subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą patvirtina Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, kuria administracinio teisės pažeidimo byla pareiš­kėjo atžvilgiu buvo nutraukta, o nutarimas bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendi­mai panaikinti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad administracinio teises pažeidimo bylos nutrauki­mas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, nes kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teises pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nu­traukimo aplinkybės.

Pažymėjo, kad nė viename teismo sprendime - nei Kauno apylinkės teismo 2017 m. balan­džio 10 d. nutarime, nei Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartyje, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje nebuvo konstatuota, kad Alytaus apskr. VPK pareigūnai būtų padarę esminių proceso normų pažeidimų ar pažeidę konkrečias policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, suvaržę pareiškėjo teisę į gynybą ar pažeidę kitas jo teises. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino ne tik policijos pareigūno priimtą nutarimą, bet ir jam analogiškus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus, įvertinęs duomenų, patvirtinančių administracinio teises pažeidimo sudėties bu­vimą pareiškėjo veikoje, (ne)pakankamumą.

Policijos pareigūnas 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 79N-80798926-16 pareiškėjo at­žvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, praneši­mus, nuotraukas ir juose esančius faktinius duomenis. Kita vertus, nors ATPK 284 straipsnis ir įpa­reigoja administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį pareigūną išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teises pažeidimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo pa­darymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus pareigūnas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, t. y. ATPK įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat nuosekliai laiko­si pozicijos, jog pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus administracinėje byloje ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl vien tik įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo laikyti administracinę bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmus neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad nepakanka įrodymų administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti, reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta tik dėl kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo ir tai savaime nepatvirtina policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto bei sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti, būtent - pareigūnų neteisėtų veiksmų, buvimo. Atsižvelgiant i tai, galima teigti, jog policijos pareigūnas elgėsi taip, kaip pagal teisės aktus, reglamentuojančius jo veiklą, privalėjo elgtis (CK 6.271 str. 4 d.), tad nėra CK 6.271 straipsnyje numatyto viešosios civilinės atsakomybės pagrindo.

Kadangi nėra jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nėra CK 6.250 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų, tačiau, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, kurioje sprendžiami klausimai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo asmenims, kurių atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos nutrauktos, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą. o būtent atstovavimo išlaidas, neturėtų būti atmestas, tačiau atstovavimo išlaidos jam turėtų būti atlygintos ne skunde nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu, bet vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei konstituciniu teisės į žalos atlyginimą principu.

Pareiškėjo skundo argumentai ir motyvai laikytini atmestinais, tačiau nors ir nebuvo tokių Alytaus apskr. VPK pareigūnų veiksmų, kurie prieštarautų teises aklų reikalavimams ar kuriais būtų buvę nevykdytos bendro pobūdžio pareigos, tačiau pareiškėjo reikalavimas dėl turtines žalos, t. y. atstovavimo išlaidų, atlyginimo, atsižvelgiant į susiklosčiusią teisminę praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei konstitucinį teisės į žalos atlyginimą principą, laikytinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas, tačiau tik iš dalies.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės atstovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. 21.35 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjas Ž. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-79316174-16 L. S. dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) . esančiame aerodrome, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didindamas važiavimo greitį, staigiai akceleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukiodamas vairą, privertė automobilį slysti šonu, tuo sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams išreikšdamas nepagarbą, tokiais veiksmais L. S. pažeidė KET 4 ir 5 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S., atlikęs papildomą tyrimą bei nustatęs papildomas pažeidimo aplinkybes, anuliavo 2016 m. gruodžio 2 d. protokolą bei 2016 m. gruodžio 14 d. L. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-79316174-16 dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) . esančiame aerodrome, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didindamas važiavimo greitį, staigiai akceleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukinėdamas vairą, privertė automobilį slysti šonu, tuo sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, išreiškė nepagarbą aplinkiniams. Įvažiavo ant pakilimo tako per veją. Būdamas ant veikiančio aerodromo pakilimo tako, kėlė grėsmę orlaivių saugumui, tokiais veiksmais L. S. pažeidė KET 4, 5, 9 ir 124 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Alytaus apskr. VPK Prienų PK Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje paskirta bauda 400 Eur su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje paskirta bauda 50 Eur.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-62-738/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 79N-80798926-16 paliko nepakeistą (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-62-738/2017, b. l. 89-96).

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byloje Nr. ATP-393-785/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą, L. S. apeliacinio skundo netenkino (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-62-738/2017, b. l. 126-131).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-942/2018 panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. S. nutraukė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-62-738/2017, b. l. 166-175).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjo teigimu, Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas nutarimu pritaikė pareiškėjo atžvilgiu administracinę atsakomybę, neturėdamas tinkamų įrodymų apie pareiškėjo neva padarytus administracinius teisės pažeidimus. Vyresnysis tyrėjas neabejotinai pažeidė įstatymo nustatytą reikalavimą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas neteisėtai priimtą nutarimą turėjo skųsti teismine tvarka pagal ATPK nuostatas, kuriose nebuvo numatyta teismo teisė, panaikinus nutarimą, priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jo patirtas 400 Eur proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda panaikino ir bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir ATPK 124² straipsnio 2 dalyje sudėties (ATPK 302²¹ str. 14 d. 2 p.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje, teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju, teismo priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ATPK 284 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

Minėta, kad 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. S. nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir ATPK 124² straipsnio 2 dalyje sudėties. Teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad L. S. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, pažeisdamas KET 124 punkto reikalavimus, ant veikiančio aerodromo pakilimo tako įvažiavo per veją. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje nėra duomenų, jog L. S. iki pakilimo tako būtų važiavęs veja, o ne įvažiavimu ties užkardu. Dėl to L. S. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat teismas nurodė, jog L. S. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis aerodrome, vairuodamas automobilį, didindamas važiavimo greitį, staigiai akceleruodamas, priversdamas ratus prasisukti ir sukinėdamas vairą, privertė automobilį slysti šonu ir taip sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, parodė nepagarbą aplinkiniams. Be to, būdamas ant veikiančio aerodromo pakilimo tako kėlė grėsmę orlaivių saugumui. L. S. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodytas KET pažeidimas inkriminuotas jį grindžiant bendrųjų eismo dalyviams keliamų reikalavimų, numatytų KET 4, 5, 9 punktuose, pažeidimu. Lietuvos aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. S., (duomenys neskelbtini) aerodrome vairuodamas automobilį nurodytu būdu, parodė nepagarbą aplinkiniams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, demonstravo savo išskirtinumą. Esant tokioms teismų nustatytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti L. S. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas. Dėl to L. S. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį taip pat nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-62-738/2017, b. l. 166-175).

Tokiu būdu darytina išvada, kad kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus AVPK Prienų PK pareigūno veiksmai, netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas ir nepagrįstai pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

ATPK 250 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas pažymi, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad policijos pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą automobilį, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti Pradėdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nustatydamas pažeidimo padarymo faktą ir kvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, tiksliai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydami, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydami ATPK 260 ir 286 straipsniuose nustatytos pareigos tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą bei surinkti įrodymus, pareigūnai savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūnų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais policijos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme, skųsti priimtą nutarimą bei ginti savo pažeistas teises teisės aktų nustatyti tvarka kasacinės instancijos teisme ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis neteisėtai pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Kadangi dėl ATPK nustatyto reguliavimo pareiškėjo ATP byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas ATP byloje, pareiškėjo advokatui sumokėta suma – 400 Eur už jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovavimą, pripažintina turtine žala, kuri turi būti atlyginta šioje administracinėje byloje. 2017 m. vasario 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S14-2017, 2017 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 801315, 2017 m. balandžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2017 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 801317 (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-62-738/2017, b. l. 71-72, 120-121) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo pagrįstas bei įrodytas 400 Eur išlaidas už advokato pagalbą, ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, kurios atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, todėl ši pareiškėjo dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patirta 400 Eur turtinė žala priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui.

Šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas L. S. 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu S. B., advokato padėjėja J. B., advokato padėjėja J. K..

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjo pareikšto prašymo ir pateiktų įrodymų byloje matyti, jog jis siekia, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro 100 Eur už skundo teismui parengimą (2018 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S-72-2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 943356).

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už ieškinį yra 2,5.

Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2018 m. III ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 895,20 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų teikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 895,20 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, jog prašoma priteistina 100 Eur suma neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinos išlaidų už skundą sumos, todėl 100 Eur suma priteistina iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

.