Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad šalys 2019 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K910496026 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 6 560,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti per 60 mėnesių (iki 2024 m. spalio 31 d. ) kas mėnesį mokamomis įmokomis. Atsakovė taip pat prisiėmė pareigą mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 4 310,80 Eur), tarpininkavimo mokestį, kurio dydis, pritaikius nuolaidą,– 532,67 Eur. Bendra atsakovės grąžintina vartojimo kredito suma – 11 403,47 Eur. 2020 m. spalio 31 d. ieškovė išmokėjo atsakovei kredito sumą.

2020 m. birželio 1 d. ieškovė raštu paragino atsakovę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sumokėti sudariusią trijų mėnesių įmokų skolą bei įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą.

2020 m. liepos 1 d. pranešime ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 7 d. vienašališkai nutraukia Sutartį su atsakove.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Šaliai nevykdant sutarties, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė su ja nutraukė sutartį nuo 2020 m. liepos 7 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 6 373,89 Eur pagrindinės skolos sumos. Nesant duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteisiama 6 373,89 Eur negrąžinto kredito dalis.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalys numatė 22 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą už atsakovės naudojimąsi ieškovės pinigais, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Konstatavus, kad atsakovė nevykdė sutarties, iš jos ieškovei priteisiama 597,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suma, paskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.).

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Ieškovė nurodė, kad, įvertinusi atsakovės galimybes skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė tikėjosi, kad atsakovė vykdys sutartį tinkamai. Atsakovei nevykdžius sutarties, ieškovė patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 22 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.).

Ieškovė prašo priteisti 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), ir 22 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), o reikalavimas dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 216,69 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 532,67 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 2332,67 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.4 punktu. 5.4 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 2 216,69 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Be to, aukštesnės instancijos teismai nekartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 532,67 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, esant numatytoms šių palūkanų priteisimo sąlygoms; iškeltai civilinei bylai ir ieškovės reikalavimui jas priteisti, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą (7 517,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 207,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Laikytina, kad buvo patenkinta 82 procentai ieškinio reikalavimų. Tad ieškovei iš atsakovės priteisiama 170,00 Eur žyminio mokesčio ir 164,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė Vilniuje, A. Vivulskio g. 7, a. s. Nr. LT31 3520 0935 0384 0425, NEO Finance:

6 373,89 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 89 ct) negrąžintą kredito dalį,

597,27 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 27 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.),

22 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.),

13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.),

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 517,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.