Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19057-1106/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Papildomai pažymėta, kad šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.

17. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 22,00 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Ieškovės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Ieškovei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas atsakovė privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

18. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas materialinis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, ieškovei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovės ir už apeliacinio skundo surašymą buvo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

19. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal tarp ieškovės NEO Finance, AB, ir atsakovės L. Š. 2019 m. spalio 26 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K910496026 ieškovė suteikė atsakovei 6 560,00 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 532,67 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 4 310,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 22 procentai). Bendra atsakovės grąžintina vartojimo kredito suma – 11 403,47 Eur. Atsakovei netinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 7 d. sutartį nutraukė ir teisme pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 373,89 Eur negrąžintą kreditą, 597,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), 2 216,69 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 22 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 207,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

20. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės L. Š. ieškovei AB „NEO Finance“ 6 373,89 Eur negrąžintą kredito dalį, 597,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 22 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), 532,67 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 517,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,00 Eur žyminio mokesčio, 164,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusių ieškinio reikalavimų netenkino.

21. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo bei sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Teismas atmetė reikalavimą dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį po Sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.), t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks Sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas Sutartyje įtvirtintais terminais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Tuo tarpu atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 373,89 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje kasacinis teismas, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, išaiškino (75 punktas), kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

25. Apeliacinio skundo argumentas, kad metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 22,00 proc., t. y. sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų, prieštarauja teismų praktikai.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra išaiškinta, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensacinių palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi kuriamu reglamentavimu. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

27. Ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, tad tik netenkinus ieškinio dalies išsakyti argumentai, kad reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkei (atsakovei) civilinę atsakomybę, nepagrindžia tokio reikalavimo.

28. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Be to, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, Sutartyje įtvirtinta mokestinių (pelno) palūkanų norma yra sietina su kredito gavėjo pajamomis, kurias jis būtų gavęs laikotarpiu iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl vertintina kaip tinkamas rodiklis negautų pajamų dydžiui už nurodytą laikotarpį apskaičiuoti. Kita vertus, įstatymui prieštaraujantis kompensacinių palūkanų (netesybų) dydis negali būti vertinamas kaip tinkamas rodiklis ieškovės laikotarpiu po Sutarties termino pabaigos negautoms pajamoms apskaičiuoti ir šiuo laikotarpiu dėl besitęsiančio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (negautos pajamos) turi būti įrodinėjami kitais būdais (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo (nutarties 30 punktas) nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.