- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1413-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01438-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB „AASE“, SB „Pušelė“, J. M., G. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys UAB „AASE“, SB „Pušelė“, J. M. ir G. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:
1.1. nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą: (duomenys neskelbtini)
1.2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeisti atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys;
1.3. panaikinti 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą;
1.4. panaikinti 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengto atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo akto pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šie sklypai buvo privatizuoti pagal sutarčių prieduose esančius jų planus – privatizavimo schemas, su juose nustatytomis ribomis. Atsakovo žemės sklypas 6,24 m pasislinko į ieškovės sklypą ir šiuo metu užima 130 m2 ieškovės sklypo ploto, sklypai persidengia. Tokie kadastriniai matavimai buvo įforminti 2012-02-14 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo – parodymo aktu, žemės sklypo planu ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-05-11 sprendimu Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-940. Atsakovo sklypo kadastriniai matavimai parengti, vadovaujantis 2007-06-15 planu, kuriame klaidingai nurodytos atsakovo žemės sklypo ribos. Taip sumažintas ieškovės sklypo plotas, nurodytas 1993-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 4903 bei privatizavimo schemoje. Ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas pagal 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ žemės sklypo, kadastro Nr. 8140/0005:336, planą, kuris parengtas atsižvelgiant į susiklosčiusį faktinį žemės sklypų naudojimą, ir į privatizavimo dokumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ploto skirtumas susidarė dėl to, kad privatizavimo schemoje nurodyti kraštinių ilgiai, kurie neatitinka schemoje nurodyto ploto ir todėl yra neteisingi. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ planas parengtas perbrėžiant privatizavimo schemoje nurodytų sklypo kraštinių ilgius į Lietuvos koordinačių sistemą. Kadangi privatizavimo schemoje ir ieškovės sklypo plane kraštinių ilgiai vienodi, negali susidaryti paklaida apskaičiuojant plotą. Ieškovė 1993-06-01 valstybinės žemės sutartimi įgijo 627 m2 ploto sklypą, todėl privatizavimo schemoje padaryta klaida nurodant kraštinių ilgius. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas ieškovės sklypo planas neatitinka šio sklypo faktinio naudojimo ribų, 2007-06-15 atsakovo sklypo plano, SB „Pušelė“ generalinio plano, ieškovės sklypo ribų įregistruotų 2003-08-08 nekilnojamojo turto registre. Neaiški yra riba ne tarp jo ir ieškovės sklypų, o tarp ieškovės ir J. M. sklypų bei valstybinės žemės ploto.
4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos us pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sklypas faktiškai nenaudojamas, pateiktose schemose sklypo plotas savavališkai išdidintas. UAB „AASE“ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)duomenų byla 2012-04-19 pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybai. Nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, 2012-04-26 atsakovo darbuotojas suderino sklypo planą. Vadovaujantis 2012-05-11 sprendimu Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, šio sklypo kadastro duomenys 2012-06-22 įregistruoti VĮ Registrų centras. Ginčo sprendimai neapskųsti administracine tvarka.
5. Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, ribas nustatantys dokumentai įregistruoti, ribos nėra susijusios su ieškovės ir atsakovo ginčo riba.
Žemesnės instancijos teismas
6. Trečiasis asmuo SB „Pušelė“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nurodė turinti 1980 m. sudarytą SB generalinį planą. Plane visi sklypai 6 arų ploto, o privatizacijos plane sklypai padidėję, kai kurie sumažėję, taigi privatizacijos planas neatitinka generalinio plano. Privatizacijos plane nurodyti sklypų plotai bei kraštinių ilgiai, pagal jį, o ne faktinį naudojimą, braižė atsakovo 2007-06-15 žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. Privatizavimo schema nesivadovavo, kadangi tokios neturėjo. Visus planus sudarydavo pagal privatizacijos planą.
7. Trečiasis asmuo UAB „AASE“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovas su ieškovės patikslintais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad tsakovo pateiktas 2007-06-15 planas, pridėtas prie sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, buvo pasirašytas SB pirmininkės ir suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo teisingumu. Be to, jis kartu su žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi buvo patvirtintas notaro. Generaliniame plane J. M. sklypo nėra, todėl atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, nežinojo, kad jis toks išvis yra. Ginčas kilo po J. M. žemės sklypo kadastrinių matavimų, kadangi po jų ieškovės sklypas buvo suspaustas, neišlaikyti linijų ilgiai.
8. Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimo nepateikė. 2017-02-20 Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintame paliudijime nurodė, kad ji visada naudojosi didesniu sklypu nei kiti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-11-29 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 699,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens J. M. naudai ir 26,77 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
10. Teismas laikė, kad teisingas yra atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktas 1980 m. SB „Pušelė“ generalinis planas M 1:1000. Ieškovės sklypo konfigūracija privatizavimo schemoje visiškai neatitinka to paties sklypo konfigūracijos generaliniame plane – privatizavimo schemoje sklypas pasisukęs 90 laipsnių kampu. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-09 žemės sklypo plane ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 675 m2 , nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m. Lyginant su to paties žemės sklypo privatizavimo schema, plotas yra padidėjęs 48 m2, leistinumo ribose, nors sklypo kraštinių ilgiai liko tokie patys.
11. Teismas darė išvadą, kad UAB „AASE“ atsakovo sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota, nepažeidžiant teisės aktų. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti 2012-06-22 Nekilnojamojo turto kadastre. Tad šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovo sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti.
12. Šalys teismo posėdžių metu nurodė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo dėl jiems priklausančių sklypų ribos kilo būtent po trečiojo asmens J. M. sklypo kadastrinių matavimų. Tai patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas į pretenziją Nr. 47SD-(14.47.104)-1045. Tai sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypų riba yra aiški. Tikėtina, kad J. M. sklypo kadastriniai matavimai galėjo daryti įtaką ieškovės sklypo plotui. Todėl teismas siūlė ieškovei patikslinti reikalavimus ir pakeisti J. M. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovę, tačiau ieškovė atsisakė.
13. Ieškovė pateikė savo sklypo planą, kurį parengė UAB „Žemėtvarkos sprendimai. Šio plano sudarymo procedūroje padaryta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (pažeistas nuostatų 32 punktas) (toliau – Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), pažeidimų. Teismui nepateikti jokie duomenys, kad buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos ieškovės žemės sklypo ribos bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį sudarant turėjo būti kviečiamas atsakovas. Be to, nėra duomenų, kad tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas.
Šalies argumentai
14. Ieškovė nurodė, kad minėtas planas parengtas pagal to paties sklypo privatizavimo schemą, kuri atitinka ieškovės faktinį šio sklypo naudojimą, tačiau tokį ieškovės teiginį paneigia bylos aplinkybės. Todėl ieškovės pateiktas planas negali būti laikomas teisingu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovės nuosavybės teisę į sklypą patvirtina 1993-06-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4903, kurioje nustatytas sklypo dydis – 627 m2. Atsakovas sklypą įsigijo 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. RS-5640, kurioje nurodytas sklypo plotas – 749 m2. Šie šalims priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti, todėl vadovaujamasi tuo, kad šalims priklauso sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti sutartyse. Jei būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-08 parengtą planą, pasikeistų sklypų plotai: ieškovės sklypas padidėtų 48 m2, o atsakovo – sumažėtų 130 m2 ir sudarytų 671 m2, t. y. mažiau nei jis įsigijo sutartimi.
Šalies argumentai
16. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo sklypo plotas nesumažėtų, nes pagal 1993-06-01 privatizavimo schemą, atsakovui nuosavybės teise papildomai priklausytų netaisyklingos trikampio formos 170 m2 dalis, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003-08-07 yra įvestos neįregistruoto žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), geodezinis plotas 542 m2, kadastrinis plotas 442 m2, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, kadangi jis nėra įregistruotas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Patenkinus ieškinį ir nustačius sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą, būtų sumažinamas atsakovo žemės plotas. Tuo būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio norma, draudžianti nuosavybės paėmimą, išskyrus nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-11-29 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neva nenustatė, jog ankstesnė atsakovo sklypo savininkė naudojosi netaisyklingo trikampio formos sklypo dalimi, esančia už vamzdžio. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas vien tik į atsakovo pusėje esančių liudytojų nurodytas aplinkybes, kitų liudytojų nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos. Be to, sprendimo motyvas, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. naudojosi netaisyklingo trikampio formos sklypo dalimi, prieštarauja sklypo privatizavimo dokumentams.
19. Atsižvelgiant į tai, kad planas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai, buvo sudarytas remiantis nenustatytais dokumentais, jis neatitiko nei SB „Pušelė“ generalinio plano, nei atsakovo sklypo privatizavimo dokumentų, nei faktinio naudojimosi šiuo sklypu ribų, todėl pagal šį planą 2012-02-14 atlikti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai nėra tikslūs.
20. Nei viena iš šalių nekėlė argumentų, susijusių su J. M. sklypo kadastro duomenų ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumu. Tai teismo posėdyje nebuvo tiriama. Todėl teismo nurodomos ieškovės sklypo sumažėjimo prielaidos teisiškai nereikšmingos.
21. Planas, pagal kurį reikalaujama nustatyti ieškovės sklypo ribas, atitinka tiek privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas, tiek per susiklosčiusius faktinius sklypų naudojimo santykius atitinkančias ribas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės sklypo ribų pagal jos pateiktą planą. Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai yra taikyti tik atliekant nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus bei renkant, tikslinant bei apdorojant kadastro duomenis. Ieškovės sklypui jokie kadastriniai matavimai nėra atlikti, pateiktas planas tėra pasiūlymas, pagal kurį turėtų būti nustatytos ieškovės sklypo ribos.
23. Maksimali leistina paklaida yra 0,0050 ha. 1993-06-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4903 ieškovė įsigijo 627 kv. m. sklypą. Plane, pagal kurį reikalaujama nustatyti ieškovės sklypo ribas, apskaičiuotas sklypo plotas yra 675 kv. m. Todėl santykinė šio sklypo ploto paklaida (+0,0048 ha) neviršija leistino dydžio. 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RS-5639 atsakovas įsigijo 749 kv. m. ploto sklypą. Atlikus jo kadastrinius matavimus, šio sklypo plotas sudaro 801 kv. m.
Atsiliepimas
24. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai vertino, kad ieškovei neginčijant atsakovo 2007-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir patvirtinti UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-09 sudarytą ieškovės sklypo planą, sumažinant atsakovo sklypo plotą. Be to, UAB „Žemėtvarkos projektai“ parengto plane nurodytos ribos tarp taškų 3, 4 ir 5 neatitinka ieškovės sklypo faktinių naudojimo ribų. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl faktinio naudojimo yra nenuoseklios.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas pagrįstai nepatvirtino UAB „Žemėtvarkos projektai“ parengto plano ir dėl to, kad planas neatitinka privatizavimo schemos, kitų dokumentų. Nors valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje ir privatizavimo schemoje nurodyta, kad ieškovės sklypas yra 627 kv. m., UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ plane įbraižytas 675 kv. m. ploto sklypas. Plane ieškovės sklypo konfigūracija neatitinka jo konfigūracijos SB „Pušelė“ pateiktame generaliniame plane. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ planas neatitinka ieškovės sklypo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje fragmento.
26. Teismo išvada, kad J. M. sklypo 2014-04-07 kadastriniai matavimai darė įtaką ieškovės sklypo ribų pasikeitimui, pagrįsta. Tai pagrindžia Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys – J. M. sklypo ribos pasislinko į ieškovės sklypo pusę. J. M. naudojosi didesniu sklypu, nei nurodyta nuosavybės dokumentuose.
27. Teismo išvadą, kad 2012-02-14 atsakovo kadastriniai matavimai atlikti, nepažeidžiant teisės aktų, pagrindžia bylos medžiaga. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų atsakovo 2012-02-14 kadastrinių matavimų neteisėtumo argumentų, nes ieškovė jų nebuvo nurodžiusi patikslintame ieškinyje.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo patikrinta, žemės sklypo plotas neviršijo leistinos paklaidos, nebuvo nustatyta pažeidimų, todėl atsakovo Ukmergės skyrius patvirtino tokius kadastrinius matavimus. Nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčo sprendimus bei UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bylą.
29. Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi matininkai, atlikdami kadastrinius matavimus ir sudarydami kadastrinių matavimų bylą yra SB pirmininkės sudarytas 2007-06-15 žemės sklypo planas – abrisas, tačiau jame nėra nurodytos koordinatės, todėl neatitinka vietovėje nurodytų ribų ir faktinio naudojimo. Tokiu būdu atlikus kadastrinius matavimus dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali kisti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad keičiasi ieškovės žemės sklypo dydis ar kad ginčijamu teismo sprendimu buvo sumažintas jai priklausantis žemės sklypas ir nesilaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
30. Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiojo asmens žemės sklypo ribos nėra susijusios su ieškovės ir atsakovo ginčo riba. Ši ginčo riba yra tik tarp ieškovės ir atsakovo sklypų. Trečiojo asmens žemės sklypo ribų faktinis naudojimas atitinka kadastriniais matavimais nustatytas koordinates, ribų nustatymas įregistruotas nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, žemės sklypo planas neprieštarauja kitiems planiniams dokumentams ir nėra aplinkybių bei pagrindo juo abejoti. Ieškovė Janina dalyvavo sklypo ribų nustatyme, žodžiu riboms pritarė, pretenzijų nepareiškė.
31. Trečiasis asmuo SB „Pušelė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.
32. Trečiasis asmuo UAB „AASE“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad kadastrinius matavimus atliko pagal jam pateiktus atsakovo dokumentus, laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
33. Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
35. Iš Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkio, Nr. 159, matyti, kad trečiajam asmeniui G. V. buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0749 ha sodo sklypą Nr. 335, SB „Pušelė“, besiribojantį su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 1993-06-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4902 pagrindu, G. V. įsigijo 0,0749 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1993-06-01 privatizavimo schemoje M 1:500 G. V. sklypo, Nr. 335 plotą sudaro 749 m2, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m.
36. Iš byloje esančios Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro patvirtintos 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. RS-5640, matyti, kad atsakovas iš G. V. įsigijo 749 m2 žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-15 perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad G. V. perdavė atsakovui šio žemės sklypo planą. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.
37. Iš UAB „AASE“ parengtos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007-04-03 suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė V. B.. Iš UAB „AASE“ matininko P. U. paaiškinimų nustatyta, kad privatizavimo schema nebuvo remiamasi, kadangi atsakovas tokios nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius 2012-04-26 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 47KAM-35344, 2012-05-11 vedėjo sprendimu Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „AASE“ matininko P. U. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kadastro duomenys nuo 2012-06-22 yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Po kadastrinių matavimų atlikimo, atsakovo sklypo plotas padidėjo iki 801 m2, tai yra 52 m2. Sklypo kraštinių ilgiai po minėtų kadastrinių matavimų yra: 27,14 m x 34,27 m x 20,61 m x 33,23 m. SB pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai: 27,90 m x 30,90m x 17,00 m x 35,85 m, taigi kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: -0,76 m x + 3,37 m x +3,61 m x +2,62 m, lyginant atsakovo žemės sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo privatizavimo schemoje, pokytis atitinkamai yra: +6,24 m x +3,37 m + 3,61 m x +2,98 m.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
38. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012-02-14 atsakovo kadastriniai matavimai atlikti, nepažeidžiant teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas). Šiose Taisyklėse nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (11 punktas); žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida: <...>. (23 punktas); kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją; šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos (24 punktas).
39. Kaip teisingai nurodo ieškovė, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog Taisyklių 11 punkte nustatytas įpareigojimas reiškia, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sodininkų bendrijose, privalu vadovautis ne tik sodininkų bendrijos generaliniu planu, bet ir įsigyto nuosavybėn (privatizuoto) žemės sklypo planu (privatizavimo schema) bei šiame plane pažymėtomis žemės sklypo ribomis. Žemės sklypų privatizavimo dokumentuose pažymėtomis sklypų ribomis privalu vadovautis ir tais atvejais, kai sodininkų bendrijos generalinis planas nėra tikslus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-08 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-5545-331/2015). Iš UAB „AASE“ parengtos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007-04-03 suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė V. B.. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo sklypo parametrai bei konfigūracija užfiksuota SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtame atsakovo sklypo plane iš esmės skiriasi nuo šio sklypo parametrų ir konfigūracijos, atvaizduotų šio sklypo 1993-06-01 privatizavimo schemoje. Iš UAB „AASE“ matininko P. U. paaiškinimų nustatyta, kad atliekant atsakovo sklypo 2012-02-14 kadastrinius matavimus, 1993-06-01 privatizavimo schema nebuvo remiamasi, kadangi atsakovas tokios nepateikė.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atliekant ginčo kadastrinius matavimus atsakovas nepateikė 1993-06-01 privatizavimo schemos, neeliminuoja imperatyvo kadastrinius matavimus atlikti pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (įskaitant įpareigojimą vadovautis ir žemės sklypų privatizavimo shemomis). Tai sudaro pagrindą konstatatuoti, jog atliekant atsakovo sklypo 2012-02-14 kadastrinius matavimus buvo pažeistas Taisyklių 11 punktas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti (i) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 8140/0005:335), esančio SB „Pušelė“, Antakalnio I kaime, Ukmergės r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei (ii) 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir (iii) jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą.
41. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės sklypo ribų pagal jos pateiktą 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Pažymėtina, jog žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
42. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-7 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).
43. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad laiko, jog teisingas yra atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktas 1980 m. SB „Pušelė“ generalinis planas M 1:1000, kas, viena vertus, pagal aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką iš esmės suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog riba tarp ieškovės ir atsakovo ginčo sklypų yra aiški pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktą 1980 m. SB „Pušelė“ generalinį planą M 1:1000, tačiau, kita vertus, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas legitimuotas būti negali, nes pats pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs, jog tarp egzistuojančių dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys apie ginčo žemės sklypų bendrą ribą, yra esmingų neatitikimų – esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Taigi, tai sudaro pagrindą spręsti, kad bendra ginčo sklypų riba yra neaiški, kas lemia, kad nagrinėjamu atveju iš įstatymo teismui kyla pareiga nustatyti šią ribą, vadovaujantis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.
45. Kaip minėta, ieškovė reikalavo nustatyti jos sklypo ribas ir, atitinkamai, ginčo sklypų bendrą ribą pagal 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis planas negali būti laikomas teisingu, nes: (i) šio plano sudarymo procedūroje padaryta Nuostatų ir Taisyklių pažeidimų, (ii) jis neatitinka faktinio sklypo naudojimo, (iii) jei būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-08 parengtą planą, pasikeistų sklypų plotai: ieškovės sklypas padidėtų 48 m2, o atsakovo – sumažėtų 130 m2 ir sudarytų 671 m2, t. y. mažiau nei jis įsigijo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus laiko nepagrįstais dėl žemiau nurodytų priežasčių. Dėl nagrinėjamo plano sudarymo procedūroje tariamai padarytų Nuostatų ir Taisyklių pažeidimų teisėjų kolegija pažymi, jog pritaria ieškovės argumentams, kad 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas žemės sklypo planas tėra pasiūlymas, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas – tai nėra kadastriniai matavimai. Nurodytas faktas implikuoja, jog 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtam žemės sklypo planui Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai taikytini nėra, o tai reiškia, kad šio plano sudarymo procedūroje minėti teisės aktai pažeisti būti negalėjo. Tuo tarpu dėl ieškovės žemės sklypo faktinio naudojimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenys, iš kurių galima spręsti apie pastarąsias aplinkybes yra gana prieštaringi, tačiau visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės sklypo privatizavimo schema, pagal kurią yra parengtas 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ žemės sklypo planas, atitinka ieškovės faktinį šio sklypo naudojimą, ką patvirtina ir reikšmingos dalies byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai.
46. Dėl ginčo sklypų plotų dydžio kaitos apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog 1993-06-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 4903 ir 2007-06-15 pirkimo – pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. RS-5640, nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų plotai (ieškovės sklypo – 627 m2, o atsakovo sklypo – 749 m2) nėra nuginčyti, todėl turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims priklauso sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti sutartyse. Tačiau nepaisant šio pritarimo, teisėjų kolegija daro priešingas išvadas dėl sklypų ploto kaitos ir jos reikšmės nagrinėjamoje byloje nei darė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-08 parengtą planą, ginčo žemės sklypų plotai pasikeistų leistinose ribose: ieškovės sklypas padidėtų 48 m2, iki 675 m2, o atsakovo – padidėtų 5 m2, iki 754 m2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas įsigijo 749 m2 ploto žemės sklypą, kuris buvo privatizuotas G. V. pagal 1993-06-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4902 ir 1993-06-01 privatizavimo schemą M 1:500. Tai, kad netaisyklingos trikampio formos 170 m2 atsakovo sklypo dalis nebuvo tinkamai įforminta ir įregistruota (iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003-08-07 yra įvestos neįregistruoto žemės sklypo, kadastrinis numeris 8140/5:0, geodezinis plotas 542 m2, kadastrinis plotas 442 m2, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, kadangi jis nėra įregistruotas), nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo žemės sklypo konfigūracija ir ribos savaime pasikeitė jam patogiu būdu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017-03-08 parengtas planas yra teisingas, todėl ieškovės žemės sklypo ribos, įskaitant ginčo sklypų ribą, nustatytinos pagal jį.
47. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
48. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
49. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisti lygiomis dalimis po 1 211,50 Eur, trečiojo asmens J. M. naudai – po 150,00 Eur, valstybės naudai – po 13,37 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
50. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas, o ieškovės – tenkinamas, ieškovei iš atsakovų priteisiant lygiomis dalimis po 425,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ieškovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nustatyti ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2017-03-09 UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą: (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-05-11 sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, 2012-02-14 kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą.
Iš atsakovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 1 211,50 Eur, trečiojo asmens J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Iš atsakovų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis po 13,37 Eur pašto išlaidų, informuojant, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovų D. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus ieškovės J. B. naudai lygiomis dalimis po 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.