- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- eI-5545-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05133-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Trečiasis asmuo
- A. D., A. R., M. I., R. I., Sodininkų bendrijai „Žara“
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. N., atsakovės atstovui Mindaugui Špūrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. D., A. R., M. I., R. I., A. D. atstovei I. K., Sodininkų bendrijos „Žara“ atstovams R. G. ir V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. I., R. I., A. R., Sodininkų bendrijai „Žara“, A. D. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu dėl žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribų (konfigūracijos) neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. NŽT 2014-10-27 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-12243 „Dėl išvados pateikimo“, nurodė, kad žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypo situacijos schemoje M 1:500 pažymėtus ribų posūkio taškais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6), atsižvelgiant į gretimą žemės sklypą Nr. 301 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bei išlaikant kelių pločius, nurodytus teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ties ribų posūkio taškais Nr. 6-7-8 nustatyti bendru žemės sklypų Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 323 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitarimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo:
panaikinti NŽT 2014-10-27 išvadą Nr. 48 SD-(14.48.104);įpareigoti NŽT parengti išvadą, atitinkančią įstatymo reikalavimams;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad matininkas G. K. atliko pareiškėjos žemės sklypo (projektinis Nr. 302) kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo plotas padidėjo neleistinumo ribose (privatizuoto žemės sklypo plotas 577 kv. m, pamatuoto žemės sklypo plotas 684 kv. m) ir kreipėsi į NŽT dėl išvados surašymo. NŽT šiuo atveju turi (turėjo) nustatyti žemės sklypo skirtumo priežastis. Pareiškėjos nuomone, žemėtvarkos skyrius privalo išanalizuoti matuojamo žemės sklypo ir besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, kitą kartografinę medžiagą.
Matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastrinius matavimus, susiduria su pagrindine problema, kad sodininkų bendrijų suplanavimo projektai (tai yra teritorijų planavimo dokumentai) parengti gana seniai ir pagrindinė problema yra ta, kad suplanavimo projektuose nėra nurodyti sklypų linijų ilgiai, kelių pločiai bei sodo sklypų plotai. Įvertinus SB „Žara“ suplanavimo projektą matyti, kad pareiškėjos žemės sklypas, projektinis Nr. 302, projekte pavaizduotas be linijų ilgių ir nėra nurodyti kelių pločiai. Neaišku, kaip atstatyti žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nėra nurodyta nei sklypo linijų ilgiai, nei sklypo plotas, nei kelių pločiai. Šiuo atveju galima tik nustatyti apytiksliai žemės sklypo konfigūraciją bei žemės sklypo dislokaciją. Taigi įpareigojimas matininkui atstatyti pareiškėjos žemės sklypo ribas pagal teritorijų planavimo dokumentą negali būti įgyvendintas.
Sodo sklypo planai (schemos) buvo rengiami pagal sodo išplanavimo projektus. Sodo sklypo Nr. 302, kuris priklauso pareiškėjai, schemoje kraštinės ilgis sklypo pietinėje dalyje nurodytas 18 m, pagal sodo bendrijos teritorijų planavimo dokumentą pareiškėjos sklypas pietinėje dalyje besiriboja su žemės sklypu Nr. 323. Pagal teritorijų planavimo dokumentą šių sklypų kraštinės ilgis turi būti vienodas. NŽT skyrius išvadoje nurodo, kad sklypas Nr. 323 yra geodeziškai apmatuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre bei atitinka teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, bet šio sklypo kraštinės linijos ilgis yra 20 m. Akivaizdu, kad sklypų linijos ilgis pagal privatizavimo schemas nesutampa. Atstatant ribas pagal NŽT nurodymą linijos ilgis turi būti 18 m, o tai neatitinka teritorijų planavimo dokumento. Taip pat tokiu būdu nebus įmanoma išlaikyti kelio plotį, nurodytą teritorijų planavimo dokumentuose ir sklypų privatizavimo schemose (pagal privatizavimo schemas nurodomas kelio plotis 6 m, o matuojant pagal NŽT išvadą gausis 8 m). Taigi pagal NŽT išvadą negalima bus išlaikyti atitinkamą kelio plotį bei rengiamas žemės sklypo planas neatitiks teritorijų planavimo dokumento. Matininkas, atliekantis kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą, kuriame išlaikyti atitinkami kelių pločiai (6 m) bei atitinka galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, šis žemės sklypo planas nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisės, bet šiuo atveju padidėja nežymiai neleistinumo ribose (privatizuotas žemės sklypo plotas 576 kv. m, leistinumo ribos 48 kv. m, bendras žemės sklypo plotas gali sudaryti 624 kv. m, matininko nustatytas žemės sklypo plotas pagal teritorijų planavimo schemą 684 kv. m).
Mano, kad pateikta išvada neatitinka viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. NŽT skyrius turėjo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų konfigūracijos skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Atliekant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus privalu vadovautis teritorijų planavimo dokumente - sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane ir žemės sklypo plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nustatytomis žemės sklypo ribomis.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus, (privatizavimo schemoje) nurodytas šiaurės vakarinės ir pietrytinės ribos linijų ilgiai - 35 m, pietvakarinės ir šiaurės rytinės ribos linijų ilgiai - 18 m, žemės sklypo plotas - 576 m². Matininko G. K. su 2014-09-19 prašymu pateiktoje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje nurodytas šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis - 32,08 m, pietrytinės ribos linijos ilgis - 32,90 m, pietvakarinės ribos linijos ilgis - 21,25 m, šiaurės rytinės ribos linijos ilgis - 21,54 m, nustatytas žemės sklypo plotas - 684 m². Akivaizdu, kad matininkas G. K., atlikdamas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepagrįstai nesilaikė nustatytų žemės sklypų ribų, be pagrindo pakeitė žemės sklypo ribų linijų ilgius, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrįstai matininkui G. K. nurodė atstatyti žemės sklypo ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėja be jokio teisinio pagrindo siekia 108 m² padidinti jai priklausančio žemės sklypo plotą.
Teismo posėdyje NŽT atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad matininkas G. K., atlikdamas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, be jokio teisinio pagrindo padidino jai priklausančio žemės sklypo plotą nuo 576 m² iki 684 m², t. y. sklypo plotas padidėjo 108 m².
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Žara“ su skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškino, kad bendrijos turimomis žiniomis pareiškėja sodininkų bendrijoje „Žara“ nusipirko 2014 m. birželio mėnesį 5,76 arų dydžio sklypą. Sklypas Nr. 302 savo dislokacijos vietos nėra pakeitęs, yra ten, kur buvo numatytas pagal 1989 metų bendrijos planą, tarp sklypų Nr. 301 ir 311, 323. Sklypai nuo 1992 m. buvo privatizuojami pagal preliminarius matavimus, tą atliko ir sklypo Nr. 302 buvę savininkai. Sklypas, kurio sąskaita V. K. nori pasididinti savo sklypą, yra tarp sklypų Nr. 317, 319, 321, Žaros 4-oji gatvė ir atitinkamai iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311, Žaros 3-oji. Šis žemės sklypas 1993-03-03 d. SB „Žara“ visuotinio surinkimo sprendimu, atsisakius įrengti kelią, padalintas pusiau ir leista prižiūrėti, naudotis ir privatizuoti sklypams Nr. 319 ir 321. Buvę žemės sklypo, kurio dabartinė savininkė yra V. K., savininkai nereiškė jokių pretenzijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje bendrijos atstovai prašė skundą atmesti, teigė, kad pareiškėja neturi teisės pasididinti žemės sklypo ploto.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pagal SB „Žara“ 1989 m. bendrijos planą sodo sklypų dislokacija nėra pakeista. Tarp SB „Žara“ ir sklypo Nr. 319 savininkės A. D. 2006-08-07 pasirašyta Bendradarbiavimo (Jungtinės veiklos sutartis) greta esančio sklypo (nenaudojamojo kelio teritorijos ir šalia esamos valstybinės žemės priežiūros pratęsimui bei įteisinimui iki privatizavimo). Prižiūrimos teritorijos dydis apytiksliai 3 arai. Tačiau nenaudojamo kelio teritorija, kurio pagal nuostatus privalomas plotis 6 metrai, o jo ilgis - pagal esamų gretimų sklypų, kraštinės ilgis apie 32 metrai, ir tai sudaro ne daugiau kaip 2 arų plotą. Kita teritorijos dalis - tai valstybinės žemės teritorija (intarpas, kurio dydis apytiksliai 1 aras), esantis tarp nenaudojamo kelio teritorijos ir žemės sklypų Nr. 317, Nr. 319. Būtent šios teritorijos dalies sąskaita pareiškėja V. K. ir nori pasididinti savo sklypą Nr. 302.
Pažymėjo, kad bendrijos keliai, bendrijos narių susirinkimo sprendimu bei vadovaujantis Sodininkų įstatymo 6 str. įregistruoti kaip inžineriniai statiniai valstybiniame registre 2011 m., turi savo unikalius numerius. Kelias, kurį bendrija atsisakė įrengti, valstybiniame registre neįregistruotas ir neturi inžinerinio statinio unikalaus numerio.
Tokiu būdu buvusi kelio teritorija, esanti tarp sklypų Nr. 317, 319, 321 ir iš kitos pusės Nr. 302, 323, 311 iš viso nepriskirtina kaip kelias. Tai yra suformuotas žemės sklypas 319-1, kurio dalis yra valstybinė žemė, kuri tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu Nr. 317, Nr. 319. V. K. siekimas savo sodo sklypą Nr. 302 pasididinti yra nepagrįstas ir neteisėtas ir pažeidžia sodo sklypų Nr. 317, 319 savininkės A. D. teisėtus interesus
Atsiliepimas
A. D. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl NŽT 2014-10-27 išvados Nr. 48 SD-(14.48.104) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 576 m², esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teise jį valdanti nuo 2014-06-12 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
UAB „Akrogroup“ 2014-09-19 pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui nustatyti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo, kad būtų galima tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbus. Remdamasi Nuostatų 21 punktu nurodė, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
NŽT 2014-10-27 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-12243 „Dėl išvados pateikimo“, paaiškino, kad skyrius nustatė, kad žemės sklypo 323 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas ribas, gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant žemės sklypo Nr. 323 savininko bei gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją teigė, kad žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus (žemės sklypo situacijos schemoje M 1:500 pažymėtus ribų posūkio taškais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6), atsižvelgiant į gretimą žemės sklypą Nr. 301 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bei išlaikant kelių pločius nurodytus teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės sklypo Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą ties ribų posūkio taškais Nr. 6-7-8 nustatyti bendru žemės sklypų Nr. 302 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 323 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitarimu.
Pareiškėja ginčą kelia teigdama, kad atsakovas neatliko Nuostatų 21 punkte privalomų atlikti veiksmų, todėl priėmė neteisėtą išvadą.
Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose nustatyta, kad prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Leistinus nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimų dydžius ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to, kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 6 d.).
Kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Pagal Nuostatų 21 punktą žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau - ir Taisyklės), reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas). Šiose Taisyklėse nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (11 punktas);žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida: <...>. (23 punktas); kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos (24 punktas).
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 302 plane, parengtame atlikus preliminarius matavimus (privatizavimo schemoje) nurodyta, jog šiaurės vakarinės ir pietrytinės ribų linijų ilgiai - 32 m, pietvakarinės ir šiaurės rytų ribų linijų ilgiai – 18 m, žemės sklypo plotas – 576 m². Matininkui G. K. atlikus žemės sklypo Nr. 302 kadastrinius matavimus, žemės sklypo schemoje nurodytos kitokio ilgio sklypo ribos: šiaurės vakarų ribos linijos ilgis – 32,08 m², pietrytinės – 31,90 m², pietvakarinės – 21,25 m², šiaurės rytų – 21,54 m², o žemės sklypo plotas – 684 m². Taigi, žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų padidintas 108 m².
Pareiškėja teigia, jog pagal privatizavimo schemas sklypų Nr. 302 ir 301 kraštinės yra vienodos (po 32 m), o sklypo Nr. 323 linijos, kuri ribojasi su jos sklypu, ilgis 20 m, todėl atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniame plane šių sklypų ribų ilgiai yra vienodi. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijos „Žara“ generalinis planas nėra tikslus, jame žemės sklypų ribų ilgiai apskritai nėra nurodyti, todėl betarpiškai juo remtis negalima. Atitinkamai privatizavimo schemose sklypų ribų ilgiai yra numatyti. Taigi, ignoruoti privatizavimo schemas ir vadovautis vien tik sodininkų bendrijos „Žara“ generaliniu planu pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu vadovautis abiem teritorijų planavimo dokumentais, kaip tai yra numatyta Taisyklių 11 punkte.
Nors pareiškėjos pageidaujamu būdu atlikus kadastrinius matavimus sodo kelias išliktų 6 m, kaip tai yra numatyta privatizavimo schemoje, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad būtent pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su keliu, o tarp kitoje jo pusėje esančių sklypų Nr. 317 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 319 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kelio yra laisvos valstybinės žemės sklypas, kuris tokiu atveju nebūtų išlaikytas.
Atsakovas, gavęs UAB „Akrogroup“ 2014-09-19 prašymą, laikėsi Nuostatų 21 punkte nustatyto reikalavimo išnagrinėti paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir nustatęs jų neatitikimus, t.y. tai, kad matininkas G. K. nesivadovavo privatizavimo schemoje nustatytais sklypo ribų ilgiais, informavo UAB „Akrogroup“.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai gali būti: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;<...>. Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ginčo sprendime nurodė, jog žemės sklypų kadastro duomenys administracine tvarka gali būti keičiami tik tada, jeigu žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis, todėl gretimo žemės sklypo Nr. 323 ribų patikslinimas galimas tik esant šio sklypo ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui.
Teismui padarius išvadą, kad pareiškėja turėjo vadovautis ir preliminaria schema, sutiktina su atsakovo pozicija, jog kadastriniai matavimai gali būti tęsiami atstatant žemės sklypo Nr. 302 ribas vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat vadovaujantis įsigyto nuosavybėn (privatizuoto) žemės sklypo ribomis. Teismo vertinimu, NŽT 2014-10-27 sprendimas Nr. 48 SD-(14.48.104) priimtas nepažeidžiant Taisyklių 11 punkto, Nuostatų 21 punkto nuostatų, pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl atitinkantis Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skunde išdėstytais argumentais panaikinti ginčijamą aktą ir įpareigoti NŽT parengti naują išvadą, todėl skundas atmestinas.
Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjos V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.