Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (tretieji suinteresuoti asmenys – A. P., R. P., Alytaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, N. K. ir R. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Atsakovas Sprendimu atsisakė suderinti Alytaus rajono savivaldybės rengiamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Projektas) sprendinius. Pareiškėjas yra vienas iš Projekto rengimo iniciatorių, o atsakovo Sprendimas užkerta jam kelią naudotis savo nuosavybe ir ja disponuoti.

2.2. Pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priklauso 0,4365 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 4), o asmeninės nuosavybės teise – dar du žemės sklypai: 0,1836 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 86) ir 0,0337 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 147). Sklypai Nr. 86 ir Nr. 147 suformuoti Alytaus apskrities Alytaus rajono Daugų seniūnijos Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo suderintas su valstybės įmone (toliau – ir VĮ) ,,Alytaus regiono keliai“ ir kuriame įvažiavimas į Sklypus Nr. 86 ir Nr. 147 numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjo iniciatyva Alytaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) (planavimo organizatorius) nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rengia minėtų trijų žemės sklypų pertvarkymo projektą, kurio tikslai: padalinti į du ar daugiau žemės sklypų; sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Tiek pagal esamus kelio ženklus, tiek pagal Alytaus rajono bendrojo plano sprendinius, projekto teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) miestelio teritoriją. Pagal (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrąjį planą sklypai patenka į Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją, Ekstensyvaus užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją, Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų (parkai, skverai, žaliosios jungtys) teritoriją.

2.3. Projekto ((duomenys neskelbtini)) sprendiniuose prie sklypo Nr. 1 (pagal bylos duomenis čia ir toliau – Sklypas Nr. 4) privažiuojama iš Šiaurės rytų pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Į sklypą Nr. 3 (pagal bylos duomenis čia ir toliau – Sklypas Nr. 86) patenkama iš besiribojančios (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninis kelias Nr. 1128). Sklypui Nr. 2 (pagal bylos duomenis čia ir toliau – Sklypas Nr. 147) įvažiavimas planuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Sklype Nr. 86 siūlomą kelio servitutą S (6 m pločio), nurodant, kad tikslios įvažiavimų į projektuojamus sklypus vietos bus sprendžiamos techninių projektų rengimo metu. Sprendimu atsakovas atsisakė suderinti parengto Projekto sprendinius, nes: 1) nepritariama galimybei privažiuoti prie šiuo projektu projektuojamų Sklypų Nr. 147 ir Nr. 86 planuojant naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis; 2) vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.D1-533 (toliau – ir STR), 4 punktu bei kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, (toliau – ir KTR) 1 punktu, planuojamai teritorijai (kuri yra rajoninio kelio ((duomenys neskelbtini) k. ribose sutampančio su B kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve), pažymėto nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, ruože) turi būti taikomos ne KTR (kaip nurodyta kartu su Projekto sprendiniais pateiktame papildomame aiškinamajame rašte), o STR nuostatos.

2.4. Pagal STR 29 punktą atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Prie Projekto yra pateikta įvažiavimo į Sklypus Nr. 147 ir Nr. 86 schema, iš kurios matyti, kad nuo planuojamo įvažiavimo į sklypus iki artimiausio įvažiavimo / išvažiavimo yra 107,28 m. Taigi projektuojamo įvažiavimo (nuovažos) atstumas nuo esamos sankryžos yra pakankamas įrengiant įvažiavimą (nuovažą) rajoniniame kelyje (pagal KTR 166 p.) ir įrengiant įvažiavimą (nuovažą) iš C kategorijos gatvės.

2.5. Pagrindiniame brėžinyje pažymėtas, inter alia (be kita ko), teritorijų funkcinis zonavimas, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai. Sprendime teigiama, kad prie Projektu projektuojamų žemės Sklypų Nr. 147 ir Nr. 86 sprendžiama planuojant naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis, kuris (duomenys neskelbtini) kaimo ribose sutampa su B kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau iš Sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu atsakovas (duomenys neskelbtini) gatvę laiko B kategorijos gatve, nes visa (duomenys neskelbtini) gatvė pagal (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrąjį planą Susisiekimo infrastruktūros brėžinį yra C kategorijos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pareiškėjo inicijuotas Projektas privalo būti rengiamas pagal galiojančio (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, jis turi tuos sprendinius įgyvendinti ir negali jiems prieštarauti. Atsakovo Sprendimas prieštarauja galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas.

2.6. Projektu pertvarkomi esami Sklypai Nr. 86 ir Nr. 147 suformuoti atsakovo suderintame Alytaus apskrities Alytaus rajono Daugų seniūnijos Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir įvažiavimas į šiuos žemės sklypus jų formavimo metu taip pat buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 1999 m. formuojant Sklypą Nr. 86 (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tiek teritorijų planavimo dokumente – Alytaus apskrities Alytaus rajono Daugų seniūnijos Pocelonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek žemės sklypo plane privažiavimas prie žemės sklypo buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Nustačius, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektu yra suplanuotas patekimas į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, tačiau suplanuotas patekimas į sklypą negalės būti įgyvendintas, toks planavimo dokumentas ar jo dalis negalės būti laikomi teisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1887-815/2021). Taigi, jeigu atsakovas tvirtina, kad į projektuojamus žemės sklypus negali būti įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tas pats galioja ir dėl įvažiavimų į esamus žemės sklypus, kurie suprojektuoti ir suformuoti su numatytu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Būtina žemės sklypo naudojimo sąlyga – realus įvažiavimo į žemės sklypą egzistavimas. Valstybės institucijoms neleidžiant ir / ar trukdant žemės sklypo savininkui įvažiuoti į savo žemės sklypą per numatytą įvažiavimo kelią, asmeniui yra neleidžiama naudotis savo nuosavybe. Būtent tokia yra atsakovo pozicija įvažiavimo į esamus žemės sklypus klausimus, t. y. atsakovas mano, kad pareiškėjas neturi teisės įvažiuoti į savo žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o galiojančio žemės reformos projekto sprendiniai, žemės sklypo plane į žemės sklypą numatyta įvažiavimo vieta bei faktas, kad pareiškėjas neturi kito įvažiavimo kelio ir negali naudotis savo nuosavybe, atsakovui neturi jokios reikšmės.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys A. P., R. P., Alytaus rajono savivaldybės administracija, N. K., R. K. nepateikė atsiliepimo į skundą.

II.

9. Teismas vadovavosi Kelių įstatymo 8 straipsniu ir priėjo prie išvados, kad iš esmės negalima situacija, kai kelias projektuojamas, tiesiamas ir prižiūrimas nesivadovaujant teisės aktais ar normatyvais. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį projektai (ginčo atveju – nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių projektai) rengiami pagal projektų rengimo metu galiojančius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja tą dieną, kai išduodami specialieji reikalavimai ar prisijungimo sąlygos.

10. Teismas iš STR 6 lentelėje nustatytų reikalavimų, keliamų B kategorijos gatvėms, nustatė, kad turi būti išlaikomas 150 m minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų. Kadangi artimiausia kelio Nr. 1128, (duomenys neskelbtini) mieste sutampančio su (duomenys neskelbtini) gatve, sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve yra už 105 m nuo Projektu planuojamos nuovažos į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pareiškėjo prašymas išduoti sąlygas naujos nuovažos nuo kelio Nr. 1128 į jam priklausančius žemės sklypus neatitinka STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo (tarp įvažiavimų / išvažiavimų neišlaikomas STR 6 lentelėje nustatytas minimalus 150 m atstumas).

12. Teismas subjektyvia pareiškėjo nuomone pripažino skundo teiginius, susijusius su jo negalėjimu naudotis nuosavybe. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas ir valstybinės reikšmės kelių paskirtis (šie keliai neskirti užtikrinti privažiavimo prie kiekvieno objekto) lemia, kad nuovažos tokiame kelyje negali būti išsidėsčiusios pagal privačių žemės sklypų valdytojų reikalavimus kiekvienam objektui / sklypui ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus standartus. Statybą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant kelių kaip inžinerinių statinių statybos procesų reglamentavimo pagrindinis tikslas ir yra saugumo užtikrinimas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas vykdo įstatymuose jam nustatytą pareigą užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės keliuose. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad nėra teisinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo kelio Nr. 1128, (duomenys neskelbtini) mieste sutampančio su (duomenys neskelbtini) g., į žemės sklypus, siekiant nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir tuo pačiu eismo saugumo reikalavimų, atsakovas neturi pagrindo išduoti ir negali būti įpareigojama išduoti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygas, t. y. atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl skundo reikalavimai negali būti tenkinami.

13. Teismas Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nepasisakė dėl kitų proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kuriuos pripažino nekeičiančiais sprendime prieitų išvadų, todėl pareiškėjo skundą atmetė, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčo esmę (dėl Projekto ((duomenys neskelbtini)) sprendiniuose numatyto privažiavimo prie pertvarkomų žemės sklypų (Projekto sprendiniuose pažymėtų Nr. 147 ir Nr. 86), skundo, teikto teismui, pagrindinius argumentus (i) nuosavybės teisės, teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principų pažeidimai, nes pertvarkomi pareiškėjo žemės sklypai suformuoti su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g.; ii) (duomenys neskelbtini) g. kategorijos nustatymas ir (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendiniai; iii) neaiškumai, kokiu teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini) g. priskirta B kategorijai, ignoruojant (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendinius (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) pažeidimas); iv) Sprendime nepagrįstai taikytas STR) ir teigia, jog:

15.1. Sprendimo priėmimo metu galiojusios STR redakcijos 6 lentelėje buvo nurodyti skirtingi minimalūs atstumai B (150 m) ir C (100 m) kategorijų gatvėms. Bylos nagrinėjimo metu STR 29 punktas buvo pakeistas aplinkos ministro 2024 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-76 (kai B kategorijos gatvėje nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodyto 150 m atstumo, o atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais gali būti mažinamas iki 100 m (6 lentelės 2 punkte tai nurodyta skliausteliuose), projektuotojui pagrindus, kad tai nedarys neigiamo poveikio eismo saugumui). Byloje nėra ginčo, kad Projekto sprendiniuose numatytas privažiavimas prie formuojamų žemės sklypų (STR nuostatų prasme įvažiavimas / išvažiavimas dešiniuoju posūkiu) nuo artimiausios sankryžos ir / ar kito įvažiavimo / privažiavimo yra nutolęs 107,28 m atstumu, t. y. atitinka Sprendimo priėmimo metu galiojusioje STR redakcijos 6 lentelėje C kategorijos gatvei nustatytą atstumą (neatitinka B kategorijos gatvei), o pasikeitus reguliavimui atitiko ir C, ir B kategorijos gatvei nustatytą atstumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių įrengti kitą įvažiavimą ir jeigu tai nedaro neigiamo poveikio eismo saugumui.

15.2. Sprendimas priimtas pagal iki aplinkos ministro 2024 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. D1-76 priėmimo galiojusį teisinį reguliavimą, todėl ginčas iš esmės kilo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nėra jokio susisiekimo ministro ar atsakovo priimto norminio akto, kuriame būtų nustatyta (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija, išskyrus (duomenys neskelbtini) miesto bendrąjį planą, pagal kurio susisiekimo infrastruktūros brėžinį, aptariama gatvė toje atkarpoje, kuri ribojasi planuojama teritorija, priskirta C1 kategorijai. Atsakovas, suderinęs (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendinius, nesutinka su (duomenys neskelbtini) gatvės priskyrimu C1 kategorijai. Minėtos gatvės atkarpos, su kuria ribojasi planuojama teritorija, kategoriją atsakovas nustatė Sprendime (B kategorija). Pareiškėjas Sprendimą (individualų administracinį aktą, kuriame nustatyta gatvė kategorija, netaikant (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendinių) ginčijo dėl jo neatitikties VAĮ.

15.3. Teismas vienu argumentu (pareiškėjo prašymas <...> neatitinka STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo), tikėtina, pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, tačiau nėra aišku, kuo remdamasis teismas nustatė pareiškėjo prašymo neatitiktį STR, taip pat neaišku, kaip teismas vertino aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. D1-933 nustatyto teisinio reguliavimo taikymą iki jo priėmimo suformuotiems privatiems žemės sklypams. Teismas nenustatė galiojančių teisės aktų, kuriems prieštarauja atsakovo suderinto (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendinys dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žymėjimo C1 kategorija, nepabaigė motyvų dėl šios pareiškėjo argumentų grupės.

15.4. Teismo sprendimas pagal pareiškėjo išskirtas argumentų grupes yra nepagrįstas teisiniais argumentais, įrodymais, motyvais. Teismas neanalizavo (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano sprendinių ir juose nustatytos gatvės kategorijos, pareiškėjo argumentus dėl Sprendimu pažeidžiamos nuosavybės teisės ir teisėtų lūkesčių, konstitucinį teisinio tikrumo principą, jog pagal aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. D1-933 nustatytos teisės normos dėl įvažiavimų atstumų yra taikomos ir iki šio įsakymo priėmimo suformuotiems žemės sklypams, į kuriuos privažiavimas jų projektavimo metu buvo numatytas būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertino kaip pareiškėjo subjektyvią nuomonę, neįvardino jokių aplinkybių, patvirtinančių teiginį, jog nėra teisinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 1128, (duomenys neskelbtini) mieste sutampančio su (duomenys neskelbtini) g., į žemės sklypus.

15.5. Teismas skundžiamame sprendime labai akcentavo galiojantį teisinį reguliavimą, valstybinės reikšmės kelių paskirtį ir neįvardintus standartus, kuriuos turėjo pareigą paminėti, išanalizuoti. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Sprendime išdėstyta atsakovo pozicija ir teisės aktai yra taikomi išduodant prisijungimo sąlygas kelio nuovažos projektui, o ne derinant žemėtvarkos projektą. STR nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, o pareiškėjo žemės sklypų pertvarkymo projektas nepatenka nė į vieną iš nurodytų kategorijų. Teismas nepasisakė dėl šio argumento.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir papildomai akcentuoja, kad:

17.6. Teisė nustatyti valstybinės reikšmės kelių / gatvių kategorijas, kaip tai suprantama STR kontekste, suteikta jų savininko teises įgyvendinančiam subjektui –atsakovui. Tokia teise atsakovas ir naudojosi teisėtai bei pagrįstai.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2-2590 „Dėl prašymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo atsakovas pakartotinai nepritarė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų susijusių reikalavimų.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad atsakovo Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, (duomenys neskelbtini) gatvė atsakovo pagrįstai laikyta B kategorijos gatve, akcentavo, kad turi būti užtikrinami eismo saugumo reikalavimai.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 24 straipsnio 24 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.

24. Kelių įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: <...> rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių funkcinę paskirtį, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir kriterijais. Kelio kategoriją priskiria kelio savininkai ar valdytojai: valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas – savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys (Kelių įstatymo 9 str.).

25. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms patvirtinimo“ patvirtintos gatvių kategorijos valstybinių kelių ruožuose, pažymėtuose nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“ pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas 2002 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, ir šioms gatvių kategorijoms priskirti nurodyti valstybinių kelių ruožai: A kategorijos gatvėms priskiriami tranzito paskirties automagistralių AM ir I kategorijos kelių ruožai; C kategorijos gatvėms priskiriami privažiavimo paskirties kelių ruožai, skirti privažiuoti prie gyvenviečių ir kitų objektų; B kategorijos gatvėms priskiriami tranzito paskirties kelių ruožai, nepriskirti A ir C gatvių kategorijoms.

26. STR (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2023 m. birželio 8 d.) 4 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu (STR 4 p.). Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (STR 29 p.). STR 6 lentelėje, be kita ko, nustatyta, kad B kategorijos gatvei minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m.

27. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 3 d.), 54 punkte nurodytas kelias Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis.

28. Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir aukščiau įvardintus teisės aktus teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas teisingai, pagrįstai ir teisėtai ginčo kelią laiko B kategorijos gatve. Pareiškėjo skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodytas (duomenys neskelbtini) miesto bendrasis planas nepaneigia šios išvados. Pažymėtina, kad pagrįsti atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano brėžinyje pareiškėjas ignoruoja faktą, kad ginčo teritorija yra už esamos (duomenys neskelbtini) miesto ribos ir apibrėžta kaip projektuojama miesto riba. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija (kur yra ginčo žemės sklypai) buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini) miesto.

29. Byloje nėra ginčo, kad pagal pareiškėjo ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą planuojama nuovaža į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus yra už 105 m nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Taigi atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nustatęs neatitikimą STR 6 lentelės keliamiems reikalavimams.

30. Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui prašant derinti pareiškėjo ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovui nebuvo nurodyti jokie argumentai ir nepridėti jokie įrodymai, jog tenkinama STR 29 punkto sąlyga, „jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės“, taigi dėl šios sąlygos ne / buvimo atsakovas nesprendė, dėl to nepasisakė pirmosios instancijos teismas ir netikrina apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad su Žemės sklypais Nr. 86 ir Nr. 147 (kuriems nuovažos iš (duomenys neskelbtini) g. pageidauja pareiškėjas) ribojasi pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas Nr. 4, turintis įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. Tuo nagrinėjama byla skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1307-624/2024 (skiriasi faktinės aplinkybės ir viešojo administravimo procedūroje spręsti klausimai).

32. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad buvo pažeistas teisės aktų galiojimo laike principas ir prašymą taikyti vėliau nei skundžiamas Sprendimas priimtus teisės aktus, nes teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisės akto, kuris nustato, jog Sprendimo priėmimo metu turėjo būti taikomi anksčiau galioję nei skundžiamame Sprendime pritaikyti teisės aktai.

33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas iš esmės laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai surinko bei įvertino byloje esančius bylai aktualius įrodymus, proceso dalyvių argumentus.

35. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

36. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų (panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Alytaus rajono savivaldybės rengiamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą), esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).

37. Kiti proceso dalyvių procesinių dokumentų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.