Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Serve Professionals“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Serve Professionals“ bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundus (pareiškėjas – Š. G., kiti tretieji suinteresuoti asmenys – E. T., J. Š., J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. D., O. V., R. Š., S. J., uždaroji akcinė bendrovė „NT futura“, uždaroji akcinė bendrovė „Serve Professionals“) dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, Komisija formaliai ir neteisingai nusprendė dėl servituto būtinybės ir nepagrįstai panaikino Sprendimą, suteikdama neteisėtą prioritetą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, savininkams. Komisija savo sprendime formaliai perrašė Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentus, neatsižvelgdama į tai, kad ginčo atveju situacija yra iš esmės kitokia. Minėtoje civilinėje byloje, priešingai nei šioje byloje, nebuvo konstatuotas įvažos siaurumas, dėl kurio standartinių gabaritų automobiliai negalėtų saugiai pro ją pravažiuoti, be to, administracinėje byloje nėra keliamas didelių gabaritų transporto priemonių galimybės pravažiuoti į vidinį kiemą klausimas. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtina, kad šiuo atveju servitutas yra vienintelis, objektyvus ir rašytiniais įrodymais pagrįstas būdas jiems patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, vidinį kiemą. Šiuo keliu jie žodinio susitarimo pagrindu faktiškai naudojasi daugiau nei 30 metų. Komisija ginčijamame sprendime nurodė prieštaringus motyvus: viena vertus, konstatavo, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, galima privažiuoti per tarpą tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23; kita vertus, laikė, jog įvažiavimas į kiemą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, Kaune, nėra kelias ar gatvė. Tretieji suinteresuoti asmenys pripažino, kad Komisijos minimas įvažiavimas egzistuoja, tačiau jis skirtas į vidinį kiemą patekti pėstiesiems, o ne automobiliams, kadangi pastarieji dėl įvažiavimo siaurumo netelpa. Sprendžiant, ar minėtas įvažiavimas yra tinkamas patekti į vidinį kiemą, privalu vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir Reglamentas) bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymu. Minėto įvažiavimo plotis yra apie 2,54 m, tai yra mažiau nei Reglamento 33¹ punkte numatytas 3,50 m eismo juostos plotis vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose. Minėto įvažiavimo plotį dar labiau riboja prie pastatų pritvirtinti inžineriniai įrenginiai ir elementai (prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 21, – dujų apskaitos spinta; prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, – šviesduobės, laiptai), tai patvirtina atestuoto specialisto įvertinimas. Taigi, vadovaujantis Komisijos pateikta pozicija, nebūtų užtikrintas eismo apsaugos reikalavimas.

4. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, Komisijos motyvai, kuriais ji grindė sprendimą nesivadovauti Reglamento reikalavimais, t. y. tokių įvažų Kauno mieste yra daug, todėl priešingu atveju jos visos turėtų būti vertinamos pagal Reglamento reikalavimus, nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais, taip pat su teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, esme ir tikslu bei asmens teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Nepaisant to, kad minėtas įvažiavimas pastatytas seniai, tai nepateisina ir nepaneigia fakto, kad jis neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, skirtų užtikrinti eismo saugumą. Be to, Komisija savo sprendime laikėsi nenuoseklios pozicijos ir tuo aspektu, kad, viena vertus, padarė išvadą, jog automobilis gali pravažiuoti tarp pastatų, esančiu (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, bet, kita vertus, pripažino, jog automobilio pravažiavimui yra kliūčių. Priešingai nei vertino Komisija, minėtos kliūtys nėra lengvai pašalinami techninio organizacinio pobūdžio trukdžiai, kadangi prie sienos pritvirtinti inžineriniai įrenginiai (dujų apskaitos spinta), pastato elementai (šviesduobės, laiptai) dėl objektyvių priežasčių negali būti koreguojami. Nors teoriškai yra galimybė perkelti dujų apskaitos spintą, tačiau šiuo atveju pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 21, yra registruotas Kultūros vertybių registre, todėl galimybė pertvarkyti šį statinį bei jo fasadinius elementus yra minimali arba išvis neegzistuoja. Komisija neatsižvelgė į pastarąją aplinkybę, taip pat nesiaiškino, ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 21, savininkai neprieštarautų tokiems darbams, kieno lėšomis jie būtų atliekami. Tretieji suinteresuotieji asmenys akcentavo ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino šviesduobių, esančių prie pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 rūsio, įrengimo teisėtumą. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 23, taip pat patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, o šviesduobių panaikinimas būtų prilyginamas statinio rekonstrukcijai, tam reikalingas statybą leidžiantis dokumentus (gali būti istorinių tyrimų ir pan. poreikis) ir didelės lėšos.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys dėl Komisijos teiginių, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pažymėjo, kad jiems svarbu ne tik turėti galimybę privažiuoti prie pastato, bet ir statyti prie jo transporto priemones. Tam įrengtas pastato vidinis kiemas. (duomenys neskelbtini) gatvėje transporto priemonių statymas yra mokamas.

7. Atsakovas nepritarė Komisijos išvadai, kad atsakovas nepagrįstai taikė Reglamento nuostatas. Pažymėjo, kad ginčas kilo tik dėl vienos įvažos atitikties teisės aktų reikalavimams, be to, Komisijos teiginiai apie kitų Kauno mieste įrengtų įvažų numanomą neatitikimą Reglamento reikalavimams pagrįsti tik prielaidomis ir bet kokiu atveju nesudaro pagrindo netaikyti Reglamento. Be to, Komisija nepagrindė savo pozicijos ir tik deklaratyviai nurodė, kad įvažoje tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, esančios kliūtys yra nesunkiai pašalinamos. Akcentuota, kad laiptų pakopos ir šviesduobės yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, dalys ir jų perstatymui (rekonstravimui) būtini statybos darbai, nenustatyta, ar tokie darbai šiuo atveju išvis galimi. Minėtos įvažos plotį mažina ir tai, kad dalis šios įvažos patenka į suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 21, teritoriją, todėl, net ir pašalinus Komisijos nurodytus objektus, gali išlikti poreikis nustatyti servitutą, nors ir kitame žemės sklype. Komisija, nurodydama, jog servitutas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 21, gali būti nustatytas teismo sprendimu ir tai nesuvaržytų šio žemės sklypo nuosavybės teisių, nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių.

11. Pareiškėjas pritarė Komisijos pozicijai, jog įvažiavimui tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, netaikytini Reglamento reikalavimai. Tvirtino, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 42 ir 49¹.2 punktais, servitutai turi būti nustatomi tik kai nė viena formuojamo žemės sklypo kraštinė nesiriboja su gatve arba keliu. Pagal Taisykles, Reglamento reikalavimai taikytini tik pačiai (duomenys neskelbtini) gatvei, su kuria ir ribojasi viena iš formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 kraštinių. Taisyklės neįtvirtina, kad Reglamento reikalavimai turi būti taikomi ir pačiame formuojamame sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams), kurie skirti pateikti į konkrečias formuojamo žemės sklypo dalis.

12. Pareiškėjas sutiko su Komisijos vertinimu, kad į vidinį kiemą galima patekti per pravažiavimą tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23. Vadovaujantis Reglamento 30 punktu, sprendžiant klausimą dėl lengvojo automobilio gabaritų, laikytina, kad lengvojo automobilio plotis yra 1,75 m, jam saugiai pravažiuoti reikia dar bent 0,25 m, taigi, pravažiavimui reikia bent 2 m pločio. Pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų ir UAB „Archipro“ pateiktus dokumentus, minėtas pravažiavimas siauriausioje vietoje yra 2,53 m pločio arba 2,24 m, taigi, tokia įvaža yra pakankama lengvajam automobiliui pravažiuoti. Ta aplinkybė, kad, norint praplatinti įvažą, reikia atlikti tam tikrus statybos darbus, nepatvirtina kelio servituto žemės sklype, formuojamame prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, būtinumo. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, nei šviesduobės, nei laiptų pakopos nėra kliūtis lengvajam automobiliui pravažiuoti per įvažą tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23. Skunde neįvardyta, kokios konkrečiai kliūtys trukdo perstatyti ar pašalinti šviesduobes ir laiptų pakopas, dujų apskaitos spintą. Pareiškėjo įsitikinimu, dujų apskaitos spintos perkėlimas nėra būtinas siekiant naudotis minėta įvaža, nes įvaža bet kuriuo atveju yra pakankamo pločio. Jei, trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, minėta įvaža yra per siaura, jie tai turėtų spręsti ne mėgindami servitutu suvaržyti kitų asmenų nuosavybės teises, o atlikdami statybos darbus. Patogumas ir naudingumas nėra tie kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatomas servitutas. Pareiškėjas tvirtino, kad, nustačius trečiųjų suinteresuotų asmenų pageidaujamą servitutą, žymiai sumažėtų teritorijos, kurioje patys pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, savininkai galėtų statyti transporto priemones. Dėl kelio servituto nustatymo padidėtų automobilių srautas, tai lemtų oro taršos ir triukšmo padidėjimą. Be to, esant realiam poreikiui, servitutas gali būti nustatytas vėliau, teismo sprendimu.

II.

17. Projekto rengėja UAB „Archipro“ parengė ir projekto organizatorei Administracijai pateikė projekto sprendinius bei aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, jog formuojamame žemės sklype nenumatytas kelio servitutas per formuojamą žemės sklypą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 23, kadangi namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, gyventojai turi įvažiavimą prie statinio per įvažą į kiemą, esančią tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23. Minėtos įvažos (vartų) plotis yra daugiau kaip 2,50 m. Kartu su projekto sprendiniais bei aiškinamuoju raštu buvo pateikta ir esamos padėties-situacijos matavimų schema (parengta UAB „Topoprojektas“), vaizdinė medžiaga. Projekto rengėjo pateikti matavimai patvirtina, jog siauriausia įvažos vieta yra 2,53 m.

19. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė panaikinti Administracijos sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl UAB „Archipro“ parengto žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) g. 27 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (2, 33, 42 ir 49¹.2 p.), formuojant žemės sklypą, visais atvejais turi būti numatyta galimybė į jį įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), t. y. bent viena formuojamo žemės sklypo kraštinė turi ribotis su gatve ar keliu. Nė vienai formuojamo žemės sklypo kraštinei nesiribojant su gatve arba keliu, turi būti nustatomi servitutai. Formuojant žemės sklypą, turi būti įvertinta, ar tas kelias (gatvė), su kuriais ribojasi bent viena žemės sklypo kraštinė (jei toks / tokia yra ir nėra servituto nustatymo būtinybės), pagal savo parametrus atitinka Reglamento reikalavimus. Taikant aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos situacijai, akivaizdu, kad Reglamento reikalavimai galėtų būti taikomi nebent (duomenys neskelbtini) gatvei, su kuria ribojasi viena iš formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 kraštinių (t. y. rytinėje pusėje esanti nurodyto žemės sklypo kraštinė). Aplinkybė, kad didžioji dalis šios žemės sklypo kraštinės yra užstatyta statiniu, nekeičia nurodytos išvados. Taisyklės nenustato, kad Reglamento reikalavimai yra taikytini ir pačiame formuojamame žemės sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams), kurie skirti patekti į konkrečias formuojamo žemės sklypo dalis, kaip šiuo atveju – į vidinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 kiemą.

22. Teismas akcentavo, kad kartu su projekto sprendiniais pateikta UAB „Topoprojektas“ vaizdinė medžiaga patvirtina, jog automobilis gali pravažiuoti tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 23 ir 21, o kliūtis automobilio pravažiavimui iš esmės sudaro šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta, laiptų pakopos, – tai aiškiai matyti iš byloje pateiktų nuotraukų. Tokios nurodytos aplinkybės yra techninio, organizacinio pobūdžio. Techninio, organizacinio pobūdžio trukdžiai, kurie gali būti nesunkiai pašalinti, negali būti pagrindu riboti nuosavybės teises, suteikiant prioritetą servituto nustatymui. Priešingai, visos suinteresuotos šalys turi imtis veiksmų, kad šie trukdžiai būtų kuo greičiau pašalinti, o ne jais remiantis bandyti varžyti vieno iš savininkų nuosavybės teises, pasirenkant sau patogesnį naudojimąsi daiktu. Teismas padarė išvadą, jog inžinerinių įrenginių egzistavimas (šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta, laiptų pakopos) nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas nederinti projekto, kol nebus suformuotas servitutas formuojamame žemės sklype, prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) g. 27 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune. Pažymėta ir aplinkybė, jog šviesduobių borteliai buvo įrengti visai neseniai, pagal šalių paaiškinimus buvo pradėti rengti 2017 metais, kaip ir kiti įrenginiai, anksčiau nebuvo paaukštinimų (bortelių), šviesduobių metalo konstrukcijos buvo lygios su grindiniu ir dėl to pravažiavimas buvo platesnis.

24. Teismas iš aiškinamojo rašto, pateikto Komisijos byloje, nustatė, jog 1998 metais pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 gyventojai, pasinaudodami akcija, iš dalies savo lėšomis išasfaltavo kiemą ir įvažiavimą, taip pat savo lėšomis įrengė automatinį kiemo užtvarą. Teismas pastebėjo, jog prie statinio (duomenys neskelbtini) g. 23 galutinai suformavus žemės sklypą, statinių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27, (duomenys neskelbtini) g. 18 savininkai ir naudotojai daugiau nebegalės naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 vidiniu kiemu savo automobiliams statyti (t. y. neturės tokios teisės), o leidus statinio (duomenys neskelbtini) g. 23 savininkams ir naudotojams ir toliau naudotis pravažiavimu, esančiu prie statinių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27, (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, formuojamame žemės sklype (t. y. suteikus jiems teisę šiuo pravažiavimu naudotis kelio servituto pagrindu), dėl sumažėjusio laisvo žemės sklypo ploto (kelio servituto) susidarys situacija, kad statinių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27, (duomenys neskelbtini) g. 18 savininkai ir naudotojai iš esmės nebeturės kur statyti savo automobilių. Prie (duomenys neskelbtini) g. 25, 27, (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, statinių formuojamas žemės sklypas yra tik 10,09 a ploto, o jame pastatyti trys statiniai. Šiame sklype papildomai nustačius kelio servitutą patekti į formuojamą gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23, žymiai sumažėtų galimas laisvai panaudoti žemės sklypo teritorijos plotas, kuris galėtų būti naudojamas (duomenys neskelbtini) g. 25, 27, (duomenys neskelbtini) g. 18 statinių savininkų ir naudotojų transporto priemonėms statyti, padidėtų automobilių srautas, o tai nurodytų statinių savininkams ir naudotojams neabejotinai sukeltų nepatogumų dėl padidėjusios oro taršos ir triukšmo. Nurodytas aplinkybes patvirtina prie UAB „Archipro“ projekto pridėtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad „Planuojamame sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, numačius kelio servitutą ((tarnaujantis), suteikiantis teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per formuojamą sklypą, į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23), pablogėtų šio (formuojamo) žemės sklypo sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti, esančių pastatų – ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. 25, ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. 27, ir ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. 18, gyventojams ir naudotojams.“ Teismas nenustatė, kad statinio (duomenys neskelbtini) g. 23 savininkai ir naudotojai į savo vidinį kiemą pėsčiomis ar transporto priemonėmis negali pakliūti per ginčo įvažą (pravažiavimą), o taip pat nėra duomenų apie egzistuojančias objektyvias kliūtis, esant tokiam poreikiui, praplatinti šią ginčo įvažą (pravažiavimą).

III.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad teismas ne tik padarė grubius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, bet ir pažeidė viešąjį / visuomeninį interesą, tiesiog perrašė Komisijos sprendimo išvadas, nevertindamas atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų. Tretieji suinteresuoti asmenys pakartoja savo argumentus, jog įvažiavimas į pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 vidinį kiemą turi atitikti Reglamento reikalavimus. Teismų praktikoje privažiavimo keliui (servitutui) paprastai nustatomas minimalus 3,5 m ar 4 m plotis. Reglamento 10 lentelės 4 punkte nurodyta, kad Ds taikoma, be kita ko, senamiesčiuose, todėl ši nuostata paneigia teismo išvadą, kad seniai susiformavusioms Kauno miesto dalims Reglamentas netaikytinas. Ginčo atveju pravažiavimo tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23 plotis yra apie 2,54 m, t. y. neatitinka nė pačio minimaliausio pagal Reglamentą leidžiamo pločio, šį plotį dar labiau riboja inžineriniai statiniai bei pastato elementai. Minėtame pravažiavime taip pat neužtikrinami transporto priemonių aukščio gabaritai (ne mažesnis nei 2 m), kadangi dujų apskaitos spinta įrengta 1,47 m aukštyje. Aplinkybės dėl pravažiavimo neatitikties Reglamento reikalavimams patvirtintos aukštesnę galią turinčiu rašytiniu įrodymu – atestuoto specialisto T. M. išvada, kuri nepaneigta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, kad šalių paaiškinimai ir objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad nuo pat statinio (duomenys neskelbtini) g. 23 pastatymo ((duomenys neskelbtini) m.) tarpas tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23 niekada nebuvo naudojamas įvažiavimui, ši žemės sklypo dalis buvo naudojama išimtinai tik pėstiesiems. (duomenys neskelbtini) gatvė yra viena pagrindinių ir seniausių Kauno senamiesčio gatvių, judėjimas šia gatve yra susiformavęs ir nusistovėjęs per ilgą laiką. Gatvės istoriškumas ir svarba bei techninės specifikacijos (siaurumas ir trumpumas) lemia, kad bet kokie eismo modifikavimai privalo būti įvesti itin atsargiai, kruopščiai ir nuodugniai įvertinus tokių pakitimų būtinybę ir pasekmes. Toks Kauno senamiesčio gatvės eismo modifikavimas, kuomet keistųsi ne tik automobilių, bet ir pėsčiųjų eismo taisyklės (be kita ko, esant pagrįstų abejonių tokio eismo saugumo klausimu), pažeistų ne tik trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, bet ir viešąjį interesą.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtina, jog teismo išvada, kad ilgalaikė (daugiau nei 40 m.) faktinė naudojimosi tvarka neturi teisinės reikšmės, padaryta neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003, 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010). Tokia žemėnauda, jų manymu, patvirtina, kad, pirma, visos ginčo šalys pripažino, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23 negalima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės; antra, žemės sklypo, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, naudotojams toks naudojimasis jų sklypu nesukėlė nepatogumų nei dėl automobilių statymo, nei dėl taršos, nei kitais aspektais.

29. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, jog teismas neatsižvelgė į jų argumentus, kad statinio dalių pertvarkymas nėra vien techninio organizacinio pobūdžio trukdžiai. Teismas nepasisakė dėl teiginių, jog dujų apskaitos spintos iškėlimas ir kiti pastato pertvarkymo darbai pareikalaus lėšų, projektų rengimo ir derinimo su atitinkamomis institucijomis, gali būti nesuderinami su kultūros vertybių apsaugos reikalavimais. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės priversti daikto savininkus teisėtai pastatytą (patvirtintą) daiktą perkelti į kitą vietą. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, jog teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini) g. 23 (su šviesduobėmis, laiptais ir kitais elementais) yra būtent toks, koks buvo pastatytas. Teismo išvada, kad šviesduobės ir borteliai buvo įrengti 2017 metais, padaryta remiantis išimtinai tik pareiškėjo paaiškinimais, neatsižvelgiant į teismui pateiktus dokumentus. Kadangi rūsio patalpa minėtame name tik viena, tai šviesduobės pertvarkymas reikštų, jog namas gali likti be šildymo (nėra kur daugiau iškelti šildymo katilus). Komisijos ir teismo pozicija, kad statinio dalis (šviesduobės, borteliai, laiptai) turėtų būti tiesiog nugriauti ir išardyti, akivaizdžiai prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui.

30. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos siūlomas įvažiavimas yra ant dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, ribos. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 21 yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nenustatyti jokie servitutai pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 atžvilgiu. Komisija, nurodydama, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 21 gali būti nustatytas servitutas teismo sprendimu, į bylos nagrinėjimą neįtraukė pastarojo namo ir sklypo savininkų, nepaisant to, jog tokio servituto nustatymas apribotų šių namo ir sklypo savininkų teises (itin nesaugiu atstumu iki pastato (duomenys neskelbtini) g. 21 prasidėtų transporto priemonių judėjimas, tai lemtų padidėjusį triukšmą ir taršą, kliudytų pastate veikiančių kavinės ir galerijos, kurios šiltuoju metų laiku ties įvaža pasistato staliukus ir kėdes lankytojams, veiklai). Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja ir tai, kad teismas nepasisakė dėl jų argumentų dėl automobilių statymo (duomenys neskelbtini) gatvėje tvarkos, be kita ko, jog automobilių statymas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra mokamas, o gatvėje jau stovintys automobiliai trukdytų įvažiuoti pro minėtą įvažą.

31. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

32. Atsakovas pakartoja savo argumentus, jog ginčo atveju taikytini Reglamento reikalavimai (Taisyklių 49¹.2 p.). Pagal Taisyklių 42 punktą, turi būti numatytas ne tik privažiavimas iki žemės sklypo, bet ir galimybė įvažiuoti (išvažiuoti) į žemės sklypą. Šiuo atveju siūloma įvaža tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23 neatitinka Reglamento reikalavimų, nes jos plotis siauriausioje vietoje yra mažesnis nei 3,00 m. Atsakovas pastebi, kad teismas nepasisakė dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos specialisto išvados, vadovavosi tik pareiškėjo pateikta UAB „Topoprojektas“ vaizdine medžiaga. Be to, teismas nepagrįstai kliūtis siūlomame įvažiavime (šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta, laiptų pakopos) laikė nesunkiai pašalinamomis, nenurodė, kas ir kokiu būdu galėtų nesunkiai jas pašalinti, nepaneigė trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų apie dideles išlaidas tokiems darbams. Atsakovas akcentuoja, kad siūloma įvaža iš dalies patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 21 teritoriją, tačiau šiam žemės sklypui nėra nustatytas servitutas. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl vienos įvažos, o ne dėl daugybės seniai susiformavusioje Kauno miesto dalyje įrengtų įvažų atitikties Reglamento reikalavimams. Teismas, pritardamas Komisijos motyvams, kad, jeigu formuojamame žemės sklype pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, būtų nustatytas servitutas, šio žemės sklypo savininkams ir naudotojams atsirastų kliūčių statyti automobilius, padidėjęs automobilių srautas sukeltų nepatogumų dėl padidėjusios oro taršos ir triukšmo, neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 naudotojai jau daugiau nei dvidešimt metų faktiškai naudojasi šiuo įvažiavimu. Neaišku, kaip faktinės situacijos teisinis įforminimas pablogintų ar padarytų kitokią įtaką žemės sklypo, formuojamo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, naudotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas taip pat neįvertino galimybės gauti atlyginimą už servituto nustatymą.

34. Nacionalinė žemės tarnyba apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su, be kita ko, iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio kylančiais reikalavimais, valstybės įstaigoms suteikta diskrecija.

36. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, be kita ko, jog Reglamento reikalavimai taikytini ne įvažiavimui į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23, o su šiuo žemės sklypu besiribojančiai (duomenys neskelbtini) gatvei, o byloje pateikti duomenys patvirtina, jog siūloma įvaža yra pakankama lengvajam automobiliui pravažiuoti (platesnė nei 2,25 m). Pažymi, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, taikytinas tik statant naujus pastatus (statinius) arba formuojant naujus žemės sklypus naujų pastatų (statinių) statybai. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 savininkai ir naudotojai anksčiau į šio pastato vidinį kiemą patekdavo per formuojamo žemės sklypo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, teritoriją, patvirtina tik tai, jog toks pravažiavimas pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojams būdavo patogesnis, bet ne kad į minėtą vidinį kiemą galima patekti tik šiuo pravažiavimu. Paaiškina, kad už tai, jog pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojai naudodavosi pravažiavimu naujai formuojamame žemės sklype, pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18 savininkai ir naudotojai naudojosi pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 vidiniu kiemu, t. y. statydavo jame savo automobilius. Suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23, pastatų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18 savininkai ir naudotojai neteks tokios galimybės (neturės tokios teisės), nors dėl nustatyto servituto jiems patiems bus sumažėjęs laisvas žemės plotas automobiliams statyti. Be to, automobilių judėjimas į sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, savininkas ir naudotojams kelia nepatogumų, pasireiškiančių padidėjusia oro tarša bei triukšmu. Pareiškėjas pažymi, jog teismas konstatavo ne tai, kad, siekiant pasinaudoti įvaža tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, yra būtina pašalinti inžinerinius įrenginius ir pastato elementus, o tai, kad šia įvaža galima naudotis ir be papildomų darbų atlikimo, tačiau pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojai gali imtis papildomų veiksmų, siekdami dėl patogumo praplatinti įvažą. Atitinkamai, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovo argumentai apie kliūtis pašalinti inžinerinius įrenginius ir pastato elementus nėra reikšmingi, jie taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvada apie galimybę praplatinti įvažą). Byloje esanti pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 kadastro duomenų byla patvirtina, kad jau nuo 1946 metų patekimas į šio pastato vidinį kiemą buvo numatytas būtent per ginčo įvažą. Pareiškėjo įsitikinimu, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, gyventojai neturėtų nukentėti dėl to, kad pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojai nebuvo pakankamai aktyvūs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 21 formavimo procese ir negynė savo teisės naudotis visu įvažos plotu. Servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 21 dar vis galima nustatyti – sandoriu arba teismo sprendimu. Servituto nustatymas žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 21 galėtų būti nustatytas, nes dėl savo lokacijos ir dydžio minėto namo savininkams ir naudotojams nesukeltų didelių nepatogumų (būtų mažesnės apimties, palei žemės sklypo ribą), todėl mažiau varžytų teises nei tuo atveju, jei servitutas būtų nustatytas žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, teritorijoje. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje yra statomi automobiliai, nėra objektyvi kliūtis naudotis įvaža tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23. Automobiliai statomi ne ginčo įvažos, o kitoje gatvės pusėje, (duomenys neskelbtini) gatvė nėra per siaura posūkiui į įvažą. Pareiškėjas pažymi, kad formuojamo žemės sklypo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, savininkas yra Lietuvos Respublika, todėl neaišku, kokią naudą dėl servituto nustatymo gautų šių pastatų naudotojai ir gyventojai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savivaldybės administracijos atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Šiuo atveju atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatavęs, kad šiame projekte nepagrįstai nenumatytas servitutas patekti į gretimą formuojamą žemės sklypą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 23, Kaune. Komisija panaikino šį Administracijos sprendimą, padariusi išvadą, kad į pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 vidinį kiemą galima pateikti per kitą įvažą (pravažiavimą) – tarpą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, Kaune. Pirmosios instancijos teismas pritarė Komisijos sprendime pateiktam bylos aplinkybių vertinimui. Apeliantai (atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys – patalpų pastate (duomenys neskelbtini) g. 23 savininkai) nesutinka, kad tarpas, esantis tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23, yra tinkamas automobiliams pravažiuoti (be kita ko, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimų), ir tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius jų pateiktus argumentus bei įrodymus.

41. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Sklypas turi būti taip suplanuotas, kad būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1265-602/2018, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2020). Nustačius, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektu yra suplanuotas patekimas į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, tačiau suplanuotas patekimas į sklypą negalės būti įgyvendintas, toks planavimo dokumentas ar jo dalis negalės būti laikomi teisėtais.

42. Pagal Taisyklių 49¹.2 papunktį, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta teisės norma kilusiam ginčui netaikytina, kadangi, pirma, Taisyklių 49¹ papunktyje nustatyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai netaikomi iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3d-312/d1-309 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3d-452/d1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 23 d., parengtiems žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, pateiktiems organizatoriui sprendiniams pritarti; antra, ginčo atveju formuojamas žemės sklypas ne privažiavimo keliui (gatvei) įrengti.

43. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus gatvės ir kelio sąvokų apibrėžimus (3 p.: gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą; 5 p.: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme) bei to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą vietinės reikšmės kelių suskirstymą, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Reglamento reikalavimai šiuo atveju taikytini ne įvažai (pravažiavimui), kuriam galėtų būti nustatytas servitutas, o (duomenys neskelbtini) gatvei (arba (duomenys neskelbtini) gatvei, priklausomai nuo to, kuris iš dviejų siūlomų įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 23 variantų būtų pripažintas tinkamu). Teisės aktai nenumato, kad Reglamento reikalavimai taikytini ir pačiame formuojamame žemės sklype esančioms įvažoms (pravažiavimams), kurie skirti patekti į konkrečias formuojamo žemės sklypo dalis, kaip šiuo atveju – į vidinį formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23 kiemą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atitikties Reglamento reikalavimams.

44. Dėl apeliaciniuose skunduose išsakytų pretenzijų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teisėjų kolegija akcentuoja, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

45. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiami prieštaringi teiginiai dėl galimybės pasinaudoti tarpu tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 21 ir 23 automobiliams pravažiuoti. Pavyzdžiui, viena vertus, teismas nurodė, kad kartu su Projekto sprendiniais pateikta UAB „Topoprojektas“ vaizdinė medžiaga patvirtina, jog automobilis gali pravažiuoti tarp pastatų (duomenys neskelbtini) g. 23 ir 21; kita vertus, teigė, jog automobilio pravažiavimui yra kliūčių (tikėtinas poreikis paplatinti įvažiavimą) – šviesduobės, stogelis, dujų apskaitos spinta, laiptų pakopos. Pirmosios instancijos teismas sprendime be konkrečių duomenų ar motyvų pritarė Komisijos sprendime pateiktam vertinimui, jog minėtos kliūtys yra techninio, organizacinio pobūdžio ir gali būti nesunkiai pašalintos, nepasisakydamas dėl priešingų trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir UAB „Serve Professionals“ argumentų, pateiktos kvalifikuoto specialisto T. M. išvados (išvadoje, be kita ko, teigiama, jog dėl mažo įvažiavimo pločio automobilis gali įvažiuoti į šalia esančias šviesduobes arba į pastato konstrukciją; dėl mažo įvažiavimo aukščio automobilis gali atsimušti į dujų apskaitos spintą; esant dabartinei automobilių statymo tvarkai (duomenys neskelbtini) gatvėje, per minėtą tarpą tarp pastatų neįmanoma įvažiuoti) ir kitų byloje esančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog servituto nustatymas žemės sklypui (duomenys neskelbtini) g. 21 nepagrįstai nesuvaržys šio žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių, plačiau nepaaiškindamas, kodėl šioje konkrečioje situacijoje pirmenybė teiktina servituto nustatymui jau suformuotame žemės sklype, inicijavus naują teisminį procesą, o ne formuojamame žemės sklype prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25 ir 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, kuriuo jau kelis dešimtmečius naudojasi pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojai (ši aplinkybė byloje nepaneigta), taip pat nepasisakydamas dėl patalpų pastate (duomenys neskelbtini) g. 21 savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š. ir J. Š.) nesutikimo su tokio servituto nustatymu ir naudojimusi tokiu siūlomu įvažiavimu apskritai argumentų, kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime buvo nenuoseklus ir kitais aspektais, pavyzdžiui, viena vertus, dėl pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 gyventojų galimybės statyti automobilius pažymėjo, kad, turėdami (ar įsigiję) nekilnojamojo turto miesto istorinėje dalyje (senamiestyje), asmenys turi numatyti, jog galbūt reikės susitaikyti su tam tikrais nepatogumais, kadangi teritorija yra jau susiformavusi istoriškai pagal tą laikmetį ir gatvės, skersgatviai, kiemai, įvažiavimai ir kt. objektai buvo statomi pagal jų statymo metu buvusius reikalavimus, nepritaikyti šių dienų poreikiams, transporto srautui ir teisės aktų reikalavimams, taip pat kad servituto nustatymas žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 21 nepagrįstai nesuvaržys šio žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių; kita vertus, akcentavo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, gyventojams gresiantį vietos automobiliams statyti trūkumą, jų nepatogumus dėl padidėjusios oro taršos ir triukšmo (tuo atveju, jei minėtame žemės sklype būtų nustatytas servitutas).

47. Nagrinėjamu atveju turėjo būti patikrinta, ar tikrai, kaip nurodyta ginčijamame Administracijos sprendime, į pastato (duomenys neskelbtini) g. 23 vidinį kiemą yra tinkamas įvažiavimas tik per formuojamą žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18, ir, esant poreikiui, pagrįsta, kodėl servitutas turėtų būti nustatytas būtent formuojamam žemės sklypui prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, 27 bei (duomenys neskelbtini) g. 18. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės pakartojo Komisijos sprendimo motyvus, neatsakydamas į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų esminius argumentus ir nepasisakydamas dėl jų pateiktų dokumentų, pažeisdamas anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles ir iš esmės neatlikdamas savarankiško bylos aplinkybių vertinimo, siekiant patvirtinti arba paneigti skunduose teismui nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, netinkamai įvykdė savo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d.) ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų N. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Serve Professionals“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.