- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-1328/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- K.
- Suinteresuotas asmuo
- Antikorupcinė konstitucinė
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1048-112/2013 atsisakyta priimti ieškovo J. B. ieškinį atsakovui K. B. , suinteresuoti asmenys Antikorupcinė konstitucinė partija, Žemaitijos visuomenės parlamentas, dėl užvaldyto turto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo teismo prašo taikyti restituciją ir grąžinti jam iš atsakovo K. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su dviem arkiniais sandėliais. Taip pat prašo areštuoti ieškinyje minimą bei kitą atsakovo turtą, išreikalauti bylai reikšmingus duomenis (CK 6.145 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. B. ieškinį atsakovui K. B. , suinteresuoti asmenys Antikorupcinė konstitucinė partija, Žemaitijos visuomenės parlamentas, dėl užvaldyto turto bei grąžino šį ieškinį jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 3 d.).
Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad iš esmės ieškovas siekia įteisinti nuosavybės teises į paminėtą žemės sklypą su dviem arkiniais sandėliais, kurie įregistruoti atsakovo K. B. vardu ir prašo, sprendžiant šiuos jo reikalavimus, remtis kitomis Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtomis bylomis. Pagal ieškovo nurodytos civilinės bylos Nr. 2-584-370/2007 duomenis teismas nustatė, kad joje ieškovas buvo pareiškęs tapačius reikalavimus, kaip ir nagrinėjamoje byloje: prašė teismo pripažinti negaliojančia žemės sklypo ir arkinio sandėlio registraciją atsakovo K. B. vardu, įteisinti šį turtą ieškovui nuosavybės teisėmis bei iškeldinti be kitų ir šį atsakovą. Konstatavo, jog minimoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad šio turto teisinė registracija atsakovo K. B. vardu atlikta vadovaujantis suklastotais ir niekiniais dokumentais. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimu šis ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-584-370/2007), o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi, priešingai nei nurodo ieškovas, jo apeliacinį skundą atmetė. Be to, šis teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimu buvo išnagrinėti tapatūs ieškovo reikalavimai dėl 1995 m. birželio 28 d. ginčijamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškinys buvo atmestas dėl senaties, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovas reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė tuo, kad tai buvo tariamas sandoris, kad jo šalys nesiekė jo pasekmių, kad pagal šį sandorį nebuvo mokėti pinigai ieškovui, kad buvo ieškovo dėdės atsakovo K. B. sutikimas pasaugoti turtą, kol jis dėl grasinimų bus išvykęs į užsienį, kad ir po sandorio sudarymo jis šį turtą valdė, sandoris buvo sudarytas klastojant dokumentus ir apgaunant ieškovą.
Teismas nustatė, kad nors teismui 2013-03-05 pateiktame ieškininiame pareiškime ieškovas J. B. reikalavimo grąžinti užvaldytą turtą faktinį pagrindą išdėstė nenuosekliai, tačiau matyti, jog tiek jau išnagrinėtų bylų, tiek pakartotinai reiškiamo reikalavimo dėl nuosavybės teisės į ginčijamą nekilnojamąjį turtą grąžinimo faktinis pagrindas, dalykas – dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą bei arkinį sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini) – iš esmės yra tokie patys. Konstatavo, kad teikiamo ieškinio reikalavimų bei jau išnagrinėtų reikalavimų formuluotės skiriasi, tačiau nurodė, kad reikšti reikalavimą ir jį formuluoti yra ieškovo procesinė teisė, tačiau ši teisė negali būti priemonė pakartotinai reikšti jau išnagrinėtus reikalavimus ir tokiu būdu siekti jau priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų revizijos. Nurodė, kad skirtingai formuluojami reikalavimai nekeičia bylos nagrinėjimo objekto ir paties materialinio teisinio santykio, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, jog abiems atvejais ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. nagrinėjimo objektas bei gynybos būdas, sutampa.
Todėl remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu atsisakė priimti šį ieškinį, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai yra sprendė, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra tapatus jau išnagrinėtiems, byloje nėra duomenų, kad priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai būtų peržiūrėti kasacine tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, jog analogiškus šiuo ieškiniu reiškiamiems, nors skirtingai suformuluotus J. B. reikalavimus Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-425-479/2008), 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-669-524/2008), 2009 m. spalio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2412-538/2009) atsisakė priimti ir šie teismų procesiniai sprendimai yra galiojantys. Tapačius išnagrinėtiems jo ieškinius buvo atsisakyta priimti ir kitose Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose (civilinės bylos Nr. 2-2413-360/2009, Nr. 2-1305-460/2010, Nr. 2-859-524/2013, Nr. 2-966-163/2013).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas J. B. atskiruoju skundu iš esmės atkartoja ieškininį pareiškimą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį, bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko, apeliantas nurodo:
1. Klaipėdos apygardos teismas privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes 9 metus be pagrindo nevertinami jo pateikti įrodymai dėl nuosavybės teisių į 1 500 000 Lt vertės arkinį sandėlį užvaldymo jam už tai neatlyginant.
Motyvuojamoji dalis
2. Nuo šios bylos nagrinėjimo turėjo nusišalinti ją nagrinėjusi teisėja, nes atmetinėjo ankstesnius jo pagrįstus skundus, neuždėjo arešto šiam turtui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip jau paminėta, skundas yra paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus, todėl teisėjų kolegija patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).
Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo J. B. atskirojo skundo, pabrėžia, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, gausiuose Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti teismui jo teikiamus įvairius ieškinius, ne kartą buvo nurodyta, kad kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose, CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.).
Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas ieškovo J. B. šio ieškinio priėmimo klausimą, kruopščiai išanalizavo aplinkybes, reikšmingas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymui ir pagrįstai konstatavo, jog nors lingvistinis ieškinio faktinio pagrindo bei dalyko apibrėžimas skiriasi nuo to, kaip tai buvo formuluojama jo ieškininiuose pareiškimuose, kurie buvo teikiami kitose skundžiamoje nutartyje išvardintose civilinėse bylose, tačiau iš esmės jie sutampa. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį, yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str.).
Teismas sprendžia, kad apelianto motyvai, susiję su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų bei, atskirai imant, bylą išnagrinėjusios teisėjos nusišalinimu, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš tiesų, CPK 65 straipsnyje bei 66 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Tačiau, teismo vertinimu, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo spręsti, jog, nenusišalinęs nuo šios bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus civilinio proceso kodekso normų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 68 straipsnio nuostatas, nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai apie pagrindą nušalinti sužinoma vėliau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas J. B. nustatyta tvarka nušalinimo nebuvo pareiškęs.
Dėl atskirajame skunde suformuluoto jo pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo, kaip nurodoma, nuo šių bylų atnaujinimo bei naujų iškėlimo, paaiškintina, kad nušalinimas, kaip jau paminėta, reiškiamas konkrečioje, o ne ateityje nagrinėtinose bylose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.