- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2-4066-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00764-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Arvydas Budnikas, Olegas Drobit
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Arvydui Budnikui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams O. A. ir advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl kainos už įsigytą transporto priemonę su apgaulinga rida sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 6 100 Eur sumą, 509,45 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio motyvai:
1.1. Ieškovė iš atsakovės 2024 m. balandžio 15 d. už 18 200 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), unikalus VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Atsakovė ieškovei deklaravo, kad Automobilio rida yra 284 918 km. Tačiau ieškovei nupirkus Automobilį paaiškėjo, kad Automobilio rida sutartyje buvo įrašyta smarkiai ją suklastojant. Ieškovė buvo apgauta, kadangi sutarties sudarymo metu rida buvo ženkliai didesnė, nei buvo nurodyta sutartyje.
1.2. Ieškovė 2025 m. sausio 17 d. atliko Automobiliui techninę apžiūrą. Nors Automobilis buvo pripažintas šiai dienai atitinkantis techninius reikalavimus, tačiau išduotoje ataskaitoje buvo pažymėta apie Automobilio ridą: 2018 metais ji buvo 14 km (naujas Automobilis); 2021 metais (dar prieš sudarant sutartį) buvo 649 438 km; 2023 metais buvo jau ženkliai sumažinta rida – 42 865 km; o apžiūros atlikimo metu – 304 049 km.
1.3. Nuo 2025 m. liepos 8 d. suklastota rida laikoma dideliu trūkumu ir transporto priemonės nebeatitiks techninės apžiūros reikalavimų. Ieškovei pasisekė, kad techninę apžiūrą atlikinėjo 2025 m. sausio 17 d. ir reikalavimus atitiko, tačiau jeigu apžiūra būtų atlikinėjama po 2025 m. liepos 7 d., tai apžiūros reikalavimai galbūt nebūtų įvykdyti ir Automobilis nebegalėtų būti eksploatuojamas.
1.4. Ieškovei nuvykus į (duomenys neskelbtini) atstovybę UAB „Veho Lietuva“ paaiškėjo, kad tikroji Automobilio rida 2025 m. kovo 24 d. yra net 1 310 814 km ar didesnė. UAB „Veho Lietuva“ pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo keistas Automobilio odometras pasiekus maksimalią 999 999 km ridą. Ieškovė buvo atsakovės apgauta dėl Automobilio ridos. Taip pat ir „carVertical“ duomenų bazėje yra nurodyta informacija apie ridos klastojimą. Jeigu ieškovė nebūtų apgauta, tai ji niekada nebūtų pirkusi Automobilio su virš milijono kilometrų rida, juo labiau mokėjusi už jį 18 200 Eur. Su realia rida Automobilio vertė nedidesnė nei 11 970 Eur.
1.5. Taip pat ieškovė patyrė 509,45 Eur žalą, kurią sudaro: 302,5 Eur mokėjimas už Automobilio vertinimą su realia rida; 60,96 Eur patikrinimo dėl Automobilio ridos mokėjimas; 24,99 Eur mokėjimas už „carVertical“ išvadą; 121 Eur mokėjimas už Automobilio odometro keitimo pažymą. Šias patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Atsakovė pagal pirkimo pardavimo sutartį sudarytą 2024 m. balandžio 15 d. pardavė ieškovei Automobilį. Automobilis su dokumentais buvo perduotas pirkėjos atstovui patikrinti. Pirkėjos atstovams buvo paaiškinta, kad Automobilis buvo įsigytas naujas ir buvo aptarnaujamas tik sertifikuotame gamintojo (duomenys neskelbtini) atstovo centre. Ieškovės atstovai neskubėjo įforminti transporto priemonės ieškovės vardu, kad nereikėtų keisti transporto priemonės draudimo dokumentų.
2.2. Ieškovės atstovui buvo išaiškinta, kad Automobilio rida – 284 918 km plius 1 000 000 km. Transporto priemonės odometras po 999 999 km ridos yra keičiamas. Ir šiuo atveju jis buvo pakeistas. Tokie kaip šis automobiliai su dyzeliniais varikliais yra saugiai eksploatuojami iki 2 000 000 – 2 500 000 km ridos.
2.3. Privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 402-0310730 kopija buvo pateikta ieškovei prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šios ataskaitos matyti, kad 2023 m. sausio 2 d. rida buvo 42 865 km.; 2021 m. – 649 438 km.; 2018 m. – 14 km. Iš viešosios ieškovės svetainės Facebook paskyros matyti, kad jau nuo pirmų Automobilio eksploatavimo dienų jis buvo intensyviai naudojamas krovinių pervežimui.
2.4. Atsakovės atstovai elgėsi sąžiningai ir atskleidė visą turimą informaciją apie Automobilį ir Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje buvo įrašyta rida, nurodyta Automobilio odometre. Ieškovės atstovui iki Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo perduoti visi Automobilio dokumentai, tarp jų ir privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, iš kurios protingas ir apdairus verslininkas turėjo padaryti išvadą apie odometro pakeitimą. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei buvo pasiūlyta patikrinti Automobilį UAB „Veho Lietuva“ atstovybėje ir įsitikinti, kad transporto priemonė yra tinkama ieškovės komercinei – ūkinei veiklai vykdyti. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, jei ieškovei Automobilis netiks yra galimybė per 7 – 10 dienų Automobilį grąžinti ir pasiimti atgal pinigus iki sutarties įforminimo viešajame registre.
2.5. Ta aplinkybė, kad galbūt atsakovės darbuotoja į skelbimą įrašė oficialiai pakeisto odometro duomenis, neturi teisinės reikšmės pirkimo – pardavimo santykiuose tarp dviejų verslininkų. Ginčas šiuo atveju vyksta ne tarp verslininko ir vartotojo, o tarp dviejų verslininkų. Ieškovės atstovui buvo perduoti visi transporto priemonės dokumentai ir paaiškinta kur galima susipažinti su transporto priemonės aptarnavimo istorija nuo šios transporto priemonės pagaminimo. Ūkio subjektams taikomas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimas, ypač sudarant sandorius ar vertinant jų galimas pasekmes. Verslininko veikla savaime suponuoja didesnį atsakomybės ir atidumo lygį, todėl jis negali remtis nežinojimu ar paprastu apsirikimu. Mano, kad ieškovės atstovas nepaaiškino kokiu pagrindu prašo pakeisti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės pagrindų.
2.6. Realiai transporto priemonė buvo parduota ne už 18 200,00 Eur, o už 15 041,32 Eur plius 3 158,68 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kadangi ir ieškovė, ir atsakovė yra PVM mokėtojai. Taigi atsakovė pervedė/įskaitė į valstybės biudžetą 3 158,68 Eur pardavimo PVM, atitinkamai ieškovas atsiėmė iš biudžeto/ turėjo teisę įskaityti pirkimo PVM. Reikalaudama iš atsakovės 6 100,00 Eur ir 509,45 Eur žalos atlyginimo ieškovė siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita ir gauti 8 431,87 Eur (15 041,31 Eur – 6 100,00 Eur – 509,45 Eur).
3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame nurodytus motyvus palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovės atstovai apie tai, kad buvo keistas Automobilio odometras ieškovės atstovų neinformavo. Įsigyjant Automobilį ieškovės atstovas apžiūrėjo techninės apžiūros lapą, tačiau detaliai nežiūrėjo, kokia šiame lape buvo nurodyta Automobilio rida. Įsigyjant transporto priemonę rida yra toks rodiklis, kuris parodo transporto priemonės vertę ir nusidėvėjimą. Kuo didesnė rida, tuo automobilio kaina mažesnė. Pagal šio Automobilio tikrąją ridą, Automobilio vertė negalėtų būti didesnė negu 11 970 Eur, todėl atsakovė gavo 40 proc. didesnę sumą pardavę šį Automobilį. Atsakovės atstovai transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje nurodė, kad rida yra 284 918 km, tokią pačią ridą deklaravo internetinėje „autoplius“ svetainėje, tokia rida buvo matyti užvedus Automobilį pirkimo - pardavimo metu. Atsakovei deklaravus 284 918 km ridą, ieškovei buvo suformuota klaidinga informacija apie tikrąją automobilio ridą. Kai buvo įsigytas automobilis galiojo techninė apžiūra, buvo kelios rūdys, automobilis važiavo. 2025 m. sausio mėn., techninėje apžiūroje darbuotojas atkreipė dėmesį, kad rida neatitinka to kas buvo deklaruojama Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje. Ieškovė kreipėsi į UAB „Veho“ ir gavo dokumentus, kad buvo pasiekta 1 000 000 km rida ir buvo keistas odometras. Po odometro keitimo atsakovė šiuo Automobiliu nuvažiavo 284 918 km. Šiuo metu odometre matoma rida yra 314 000 km. Automobilį galima saugiai eksploatuoti iki 2 000 000 km, todėl tokia Automobilio rida yra esminis trūkumas, nes ieškovė negalės ilgai naudotis šiuo Automobiliu. Į transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį turi būti įrašyta tikroji automobilio rida. Mano, kad atsakovė norėjo pasipelnyti, nes kuo didesnė automobilio rida tuo žemesnė yra automobilio kaina, yra nudėvėję automobilio komponentai, mažėja aptarnavimo laikas. Atsakovės atstovas nurodo, kad šis automobilis gali tarnauti iki 2 000 000 km. Pirkdama Automobilį su 284 000 km rida ieškovė manė, kad šį Automobilį ilgai eksploatuos, tačiau paaiškėjo, kad ridos likę nėra taip jau ir daug, ypatingai kai automobilis naudojamas pervežimams. Pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad su tokia rida automobilis būtų kainavęs 12 000 Eur. Automobilio vertinimas buvo padarytas turto vertinimo dienai, ne Automobilio pirkimo dienai. Kadangi automobilio klasė M1, todėl PVM nebuvo susigrąžintas (PVM įstatymo 62 straipsnis). Mano, kad automobilio kaina turėtų būti sumažinta. Nurodo, kad tikslinant ieškinį nebuvo sumažinti ieškinio reikalavimai, buvo tik patikslintas teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad tai nėra pirma transporto priemonė, kurią atsakovės atstovai pardavinėja ir parduodant šią transporto priemonę atsakovės atstovai elgėsi pagal nustatytą tvarką. Pasirašant pirkimo – pardavimo dokumentus dalyvavo atsakovės šeimos nariai ir tuo metu žodžiu ieškovės atstovai buvo informuoti apie tikrąją Automobilio ridą, kad odometras buvo pakeistas. Automobilis buvo prižiūrimas oficialioje (duomenys neskelbtini) atstovybėje. Ieškovės atstovai su atsakovės atstovais susitarė, kad jeigu automobilis ieškovei nepatiks galės grąžinti. Automobilio nuosavybės teisė buvo įregistruota tik po 10 dienų. Tik po metų laiko ieškovės atstovai pastebėjo ridos neatitikimus ir mano, kad buvo apgauti. AB „Regitra“ vidiniuose teisės aktuose yra nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta odometro rida. Mano, kad ieškovės atstovai elgiasi nesąžiningai, kad tik po metų laiko kreipiasi į atsakovę. Ieškovės atstovas tvirtina, kad automobilį pirko su PVM už 18 000 Eur, tačiau 3 000 Eur PVM buvo įskaitytas į valstybės biudžetą, atsakovai gavo tik 16 000 Eur, todėl mano, kad ieškovės atstovai nori pasipelnyti. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atsižvelgti į tai, kad ieškinys nuo pradinio ieškinio yra sumažintas 3 kartus.
5. Atsakovės atstovė O. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jos vadovaujama įmonė užsiima keleivių pervežimu į Vokietiją. Kornelija A. L. skelbimą apie parduodamą automobilį įdėjo į interneto svetainę „autoplius.lt“. Skelbime buvo nurodytas R. A. telefono numeris. Dėl parduodamo Automobilio jam paskambino vyriškis, kuris paprašė rezervuoti Automobilį, o po kelių dienų atvažiavo ir Automobilį nupirko. Ji dalyvavo pasirašant Automobilio prikimo – pardavimo dokumentus. Ieškovės atstovams buvo paaiškinta, kad buvo keistas odometras. Pirkimo – pardavimo sutartyje užrašė ridos duomenis tokius, kokie buvo matomi Automobilio prietaisų skydelyje. Ieškovės atstovas sakė, kad nori Automobilį pasibandyti, jeigu jam netiks jie grąžins Automobilį. Pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovės atstovas sumokėjo Automobilio kainą į atsakovės įmonės sąskaitą.
6. Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės vairuotojas ir akcininkas. Įmonės automobilį pardavinėjo, kadangi įmonei reikėjo mažesnio automobilio. Skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo įdėtas į interneto svetainę „autoplius.lt“. Su juo telefonu susisiekė ieškovės atstovas ir susitarė dėl Automobilio apžiūros. Jis ieškovės atstovui parodė Automobilį ir kai pildė dokumentus, jis pasakė ieškovės atstovui, kad buvo pakeistas odometras, nes buvo pasiekta 1 000 000 km ridos riba. Tikrosios ridos nebuvo tikslo slėpti. Pinigai už automobilį buvo sumokėti tą pačią dieną pildant dokumentus. Ieškovės atstovams buvo pasakyta, kad jeigu automobilis jiems netiks gali jį grąžinti. Nežino kodėl pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota tik po 10 dienų. Ieškovės atstovai įsigiję Automobilį išvažiavo parsivežti prekių. Po metų laiko ieškovės atstovai paskambino atsakovės vadybininkei ir pasakė, kad atsakovės atstovai atsuko ridą.
7. Liudytoja K. A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės įmonėje dirba vadybininke. Automobilį atsakovės atstovai nutarė parduoti, kadangi įmonė nutarė įsigyti mažesnį automobilį. Ji įdėjo automobilio skelbimą interneto svetainėje, tačiau nepamena ar į „autoplius.lt“, ar į „autogidas.lt“. Skelbime nurodė techninius duomenis iš AB „Regitra“. Skelbime papildomai nenurodė, kad automobilio rida yra didesnė. Ieškovės atstovams padėjo pildyti pirkimo – pardavimo dokumentus. Pildant dokumentus ieškovės atstovui buvo paaiškinta, kad buvo keistas odometras ir reiks jam nuvykti į (duomenys neskelbtini) saloną, kad jis išsiimtų tam tikrus dokumentus. Ieškovės atstovas klausė, ar viskas buvo daryta salone. Po sutarties sudarymo ieškovės atstovas turėjo teisę grąžinti Automobilį per 7 dienas.
8. Liudytojas Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonės pirkimo metu buvo ieškovės direktorius. Jis internete ieškojo įmonei tinkamo automobilio. Ieškant tinkamo automobilio buvo aktuali rida, kadangi norėjo automobilio su ne didesne nei 300 000 km rida. Interneto svetainėje „autoplius.lt“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį su jiems tinkama 284 000 km rida. Susiekė su šio Automobilio pardavėju, kuris patvirtino, kad nurodyta rida yra tikra ir Automobilis yra puikios būklės. Kitą dieną jis su dėde V. L. nuvyko apžiūrėti Automobilio. Automobilis jiems patiko, todėl jį įsigijo, o pirkimo - pardavimo sutartyje įrašė ridą kuri buvo nurodyta prietaisų skydelyje. Tikrino jam pateiktus Automobilio dokumentus iki kada galioja techninė apžiūra. Kadangi techninė apžiūra buvo galiojanti jam daugiau klausimų dėl Automobilio nekilo. Netikrino automobilio „carVertical“. Kadangi po automobilio įsigijimo buvo planuotos atostogos, tai įsigytą Automobilį priregistravo grįžęs, o tas 10 atostogų dienų Automobilis stovėjo kieme. Nekilo mintis tikrinti ridą. Nekilo klausimų dėl ridos, kol neprireikė atlikti techninės apžiūros. Pasibaigus techninei apžiūrai, nutarė pasitikrinti tikrąją ridą, kadangi darbuotojas, kuris atliko techninę apžiūrą jį informavo, kad yra ridos šuoliai, tuomet sužinojo, kad keistas odometras pasiekus ribą. Atsakovės atstovai jo neinformavo, kad rida yra milijonu didesnė. Atsakovės atstovai jam nesakė, kad jis gali servise pasitikrinti ridą. Žinojo faktą, kad gali grąžinti Automobilį. Jeigu pardavėjas būtų nurodęs tikrą ridą, jis net nebūtų žiūrėjęs ir pirkęs Automobilio. Automobilio pirkimo metu defektų nebuvo. Po Automobilio įsigijimo keitė padangas, tvarkė važiuoklę, guolius. Šiuo metu Automobilio rida 317 000 km, kadangi po Automobilio įsigijimo nuvažiavo daugiau kaip 300 000 km. Mano, kad atsakovės atstovai apgavo, kadangi nenurodė tikrosios ridos.
9. Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra liudytojo Ž. D. dėdė. Ž. D. pasakė jam, kad surado automobilį Šilutėje. Vyko kartu su Ž. D. į Šilutę. Apžiūrėjo Automobilį iš išorės bei bandė jį užvesti. Dokumentų pildyme ir perdavime jis nedalyvavo. Jam nebuvo žinoma Automobilio rida. Po sandorio sudarymo Ž. D. įsigytu Automobiliu, o jis su Ž. D. automobiliu grįžo į Ukmergę. Daugiau ieškovės įsigyto Automobilio jis neapžiūrėjo. Konkrečios įsigyto Automobilio ridos jis nežinojo. Jam prieš vykstant Automobilio į Šilutę .Ž. D. sakė, kad Automobilis yra pravažiavęs nedaug.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies
Faktinės bylos aplinkybės
10. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. interneto svetainėje „autoplius.lt“ buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini) , kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodyta, kad automobilis yra be defektų, jo rida yra 284 918 km. 2024 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovės atstovas Ž. D. iš atsakovės atstovės O. A. už 18 200 Eur (15 041,32 Eur + 3 158, 68 Eur PVM) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), unikalus VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta Automobilio rida 284 918 km. Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 20 d. šią pirkimo – pardavimo sutartį įregistravo AB „Regitra“. 2025 m. sausio 17 d. techninės apžiūrios aktu nustatyta, kad techninės apžiūros atlikimo dieną šio Automobilio rida buvo 303 049 km, 2023 m. – 42 865 km, 2021 m. – 649 438 km, 2018 m. – 14 km. Techninėje apžiūroje vienas iš nustatytų trūkumų – odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą. „carVertical“ duomenimis Automobilio rida 2022 m. sausio mėn. buvo 868 958 km, 2022 m. gegužės mėn. - 918 041 km. UAB „Veho Lietuva“ atlikta Automobilio patikros išvada nustatyta, kad 2025 m. kovo 24 d. nustatyta automobilio rida – 1 310 814 km. UAB „Veho Lietuva“ 2025 m. balandžio 24 d. pranešimu patvirtino, kad Automobilyje 2022 m. rugsėjo 5 d., esant 999 999 km ridai, buvo sumontuotas naujas automobilio odometras. 2025 m. kovo 24 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė ataskaitos atlikimo dienai yra 11 970, 00 Eur. AB „Regitra“ išrašu nustatyta, kad AB „Regitra“ siūlo visada nurodyti realius ridos duomenis ir nurodyti tų duomenų atsiradimo aplinkybes.
Dėl tikrosios Automobilio ridos atskleidimo ir šios aplinkybės įtakos Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui
11. Ieškovės teigimu, jai sudarant Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo atskleista informacija apie tikrąją Automobilio ridą, kuri buvo 1 000 000 km ar net daugiau didesnė už atsakovės deklaruotą pirkimo-pardavimo sutartyje. Pasak atsakovės, ji deklaravo tokią ridą, kokia buvo nurodyta Automobilio odometre. Būtent nurodytą Automobilio odometre reikėjo deklaruoti pagal AB „Regitra“ reikalavimus, o tikroji Automobilio rida buvo atskleista žodžiu ieškovės atstovui sudarant Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas nemato pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams dėl žemiau pateikiamų motyvų.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje nustatyti privalomi reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui; pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
13. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas).
14. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
15. CK 6.163 straipsnyje yra numatytos šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
16. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).
17. Kaip nustatyta iš byloje pateikto AB „Regitra“ pranešimo, AB „Regitra“ siūlo visada nurodyti realius ridos duomenis ir nurodyti tų duomenų atsiradimo aplinkybes. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad jam gyvai nuvykus į AB „Regitra“ filialą įmonės darbuotojas patvirtino, jog nėra vidinio akto, reglamentuojančio automobilio ridos duomenų deklaravimą sutartyse, vis dėlto duomenų, galinčių patvirtinti tokio pokalbio vykimą, tokio pokalbio metu gautos informacijos tikrumą (pvz., AB „Regitra“ raštą, patvirtinantį tokią informaciją) ar duomenų, galinčių patvirtinti, jog buvo kalbėta su kompetentingu darbuotoju, turinčiu teisę ir galinčių atsakyti į tokį klausimą AB „Regitra“ vardu, atsakovės atstovas nepateikė.
18. Kaip jau buvo minėta, interneto svetainėje „autoplius.lt“ (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą Automobilį, kuriame nurodyta, kad Automobilis yra be defektų, jo rida yra 284 918 km. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu yra nustatyta, kad, prieš sudarant šio Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovės atstovas Automobilį apžiūrėjo ir sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį joje įrašė prietaisų skydelyje matomą 284 918 km ridą. Ginčo kokia Automobilio rida buvo matoma odometre Automobilio pirkimo - pardavimo metu ir kokia buvo įrašyta į sutartį nėra, tačiau ieškovės atstovas teigia, kad tikroji automobilio rida bei tai, kad buvo keistas Automobilio odometras atsakovės atstovai įsigyjant Automobilį neinformavo, be to tikroji Automobilio rida nebuvo įrašyta į Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl to atsakovė elgėsi nesąžiningai.
19. Atsakovės atstovai teigia, kad faktinė rida ieškovės atstovui buvo nurodyta žodžiu, kai buvo sudaroma Automobilio prikimo – pardavimo sutartis, šią aplinkybę atsakovės atstovai įrodinėjo teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, tačiau šie liudytojai yra tarpusavyje susiję asmenys – šeimos nariai, kurie yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi (atsakovės įmonė – šeimos verslas), o rašytinių įrodymų galinčių pagrįsti šią atsakovės atstovės bei liudytojų nurodytą aplinkybę byloje nėra pateikta.
20. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atstovas galėjo sutikrinti ridos duomenis iš pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės atstovui pateiktų Automobilio techninės apžiūros lapų ir tai ieškovės atstovas turėjo padaryti vadovaujantis juridiniam asmeniui keliamu didesnio rūpestingumo kriterijumi. Tačiau kaip nurodė ieškovės atstovas ir ieškovės liudytojas Ž. D. pirmojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas tikrino skelbimo duomenis, sutartyje nurodytus duomenis ir odometre matomus duomenis – jie sutapo. Tuo tarpu techninės apžiūros akte tik patikrino, ar techninės apžiūra yra galiojanti. Ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovės atstovas buvo nepakankamai rūpestingas tikrinant automobilio duomenis, kai skelbimo, Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ir Automobilio odometro informacija sutapo, todėl papildomai ankstesnių techninės apžiūros aktų duomenų apie Automobilio ridą, teismo vertinimu, neturėjo pagrindo tikrinti ir jų lyginti. Juo labiau, kai tas pats didesnio rūpestingumo kriterijus taikomas ir atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, kuri turėjo pareigą tiek skelbime, tiek pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyti visas jai žinomas aplinkybes apie parduodamą automobilį, kaip tai yra numatyta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad Automobilio pardavimo skelbime nebuvo nurodyta ne tik tikroji Automobilio rida, bet ir Automobilio odometro keitimo aplinkybė, nors Automobilio rida buvo nurodyta jau pakeista.
21. Nors atsakovės atstovas teigė, kad ieškovės atstovas turėjo net 10 dienų terminą patikrinti Automobilį bet kuriame servise, tačiau, teismo įsitikinimu, automobilių priežiūros servisuose paprastai yra tikrinama tik automobilių techninė būklė (kėbulas, važiuoklė, variklis ir kt.), o ne transporto priemonės dokumentacija, todėl net ir patikrinus Automobilį automobilių priežiūros servise duomenų apie Automobilio ridos neatitikimus buvo galima ir nematyti.
22. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės atstovai parduodami Automobilį ieškovės atstovams neatskleidė visos žinomos informacijos apie parduodamą Automobilį – tikrosios Automobilio ridos ir Automobilio odometro keitimo aplinkybių.
23. Ieškovės atstovas teigė, kad atskleista tikroji Automobilio rida ne tik būtų lėmusi apsisprendimą įsigyti Automobilį (ieškovės atstovo ir liudytojo Ž. D. teigimu, ieškovė net nebūtų svarsčiusi transporto priemonės su tokia rida pirkimo), bet ir turėjusi įtakos Automobilio kainai. Teismas iš esmės sutinka su tokiu ieškovės atstovo argumentu. Byloje nustatytas apie 1 000 000 km ridos skirtumas tarp tiek Automobilio pardavimo skelbime, tiek Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek Automobilio odometre nurodytos Automobilio ridos ir faktinės Automobilio ridos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, teismo įsitikinimu, laikytinas darančiu įtaką ne tik ieškovės apsisprendimui įsigyti ginčo automobilį, tačiau ir ginčo automobilio kainai.
24. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, kad atsakovė nenurodė ieškovei visos žinomos informacijos apie Automobilį, turinčią esminės reikšmės pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti, sudaro pagrindą ieškinio tenkinimui (visiškai arba iš dalies).
Dėl Automobilio pirkimo kainos sumažinimo
25. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 100 Eur sumą, kurią, pasak ieškovės, sudaro skirtumas tarp atsakovei sumokėtos Automobilio kainos ir realios Automobilio vertės pagal ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.
26. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-611/2016).
27. Ieškovės atstovas patikslintu ieškiniu prašo 6 100,00 Eur sumos, apskaičiuotos pagal 2025 m. kovo 24 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Tačiau šis Automobilio vertinimas buvo atliktas ir kaina apskaičiuota ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai (2024 m. balandžio 15 d.), bet beveik po metų – 2025 m. kovo 24 d. Be to, kaip nurodyta ir Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2025NV051 8 punkte, Automobilio vertinimo metu detalus Automobilio techninės būklės tyrimas nebuvo atliekamas, vertintojas vadovavosi užsakovo (t. y. ieškovės) pateiktais techniniais ir nuosavybės teisės ir prievoles patvirtinančiais faktais ir neatsižvelgė į tokius faktorius, kaip netikslus ir neišsamus palyginamųjų objektų aprašymas, neaiški ir išsamiai neaprašyta jų techninė būklė, buvusių savininkų skaičius, eksploatacijos sąlygos, galimai buvusių apgadinimų aplinkybės ir mąstai, vertintojas neatsižvelgė į tokius faktorius kaip palyginamųjų objektų buvimo vieta ir kt., o taip pat šios vertinimo ataskaitos 13 puslapyje pateiktų „Emperkis“ išrašų apie vidutinę rinkos vertę 2017 m. ir 2018 m. gamybos automobilių rinkos vertė skiriasi 1 604 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2025NV051 nurodyta vidutinė Automobilio rinkos vertė negali būti vertinama kaip teisinga ir atitinkanti kainas Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną 2024 m. balandžio 15 d., todėl prašoma priteisti suma yra mažinama ¼, t. y. iki 4 575 Eur (6 100 Eur x 0.75) sumos. Teismo vertinimu, toks prašomos priteisti sumos sumažinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o sumažinta priteistina suma yra artimesnė realiai Automobilio vertei Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną 2024 m. balandžio 15 d. Kitokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti Automobilio realią vertę 2024 m. balandžio 15 d., šalys į bylą neteikė ir Automobilio vertės minėtai datai neįrodinėjo.
28. Ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje argumentavo, kad nuo 2025 m. liepos 8 d. suklastota rida laikoma dideliu trūkumu ir transporto priemonės nebeatitiks techninės apžiūros reikalavimų. Vis dėlto pagal pačios ieškovės nurodytą Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymo 7.11 papunktį yra nustatyta išimtis dėl odometro maksimalios ridos. Vadinasi, pasiekus maksimalią transporto priemonės odometro ribą, pakeitus odometrą oficialioje automobilių gamintojo atstovybėje ir turint šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, teismo įsitikinimu, vien dėl šios priežasties neturėtų kilti problemų atliekant tokios transporto priemonės techninę apžiūrą. Todėl tokie ieškovės atstovo ieškinio ir patikslinto ieškinio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
29. Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovė eksploatavo Automobilį nuo pat pirmos dienos ir iš jo jau užsidirbo daugiau nei Automobilio vertė, dėl ko ieškovės patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Vis dėlto tokie atsakovės atstovo teiginiai neturi teisinės reikšmės. Ieškovė pirkdama Automobilį turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad Automobilį savo versle galės naudoti ilgesnį laiką, t. y. kad įsigijo ne daugiau naudotą transporto priemonę, nei atsakovės buvo deklaruota skelbime ir pirkimo - pardavimo sutartyje. Tačiau, kaip pati atsakovė nurodė atsiliepime į pradinį ieškinį, tokį automobilį saugu eksploatuoti iki 2 000 000 – 2 500 000 km ridos. Vadinasi, ieškovė įsigijo automobilį su faktiškai gerokai mažesniu saugiu automobilio tarnavimo laiku nei to galėjo pagrįstai tikėtis.
30. Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovė reikšdama civilinį ieškinį atsakovei siekia pasipelnyti, kadangi įsigijus Automobilį atgavo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad negali būti atskaitomas pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi M1 klasės elektromobiliams, jeigu M1 klasės elektromobilio vertė neviršija 50 000 Eur (įskaitant PVM), ir nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms. Byloje pateikto Automobilio registracijos liudijimo J eilutė patvirtina, kad Automobilio klasė yra M1, o jo S.1 eilutėje (sėdimų vietų skaičius, įskaitant vairuotojo vietą) nurodyta 9. Vadinasi, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, ieškovė už Automobilį negalėjo atgauti PVM.
Dėl žalos atlyginimo
31. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 509,45 Eur žalos atlyginimo, kurią ieškovė patyrė dėl atsakovės veiksmų, bandydama išsiaiškinti Automobilio tikrąją ridą bei tikrąją vertę su esama tikrąja Automobilio rida.
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
33. Ieškovės atstovas pateikė į bylą 24,99 Eur mokėjimo nurodymą atliktą už „carVertical“ išvadą apie Automobilį, 302 Eur mokėjimo nurodymą UAB „Nepriklausomas vertinimas“ už atliktą Automobilio vertinimą, PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą 60,96 Eur sumai UAB „Veho Lietuva“ už Automobiliui atliktą kompiuterinį testą, bei 2025 m. balandžio 24 d. sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą 121,00 Eur sumai UAB „Veho Lietuva“ už pažymą apie odometro keitimą. Taigi, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog iš viso patyrė 509,45 Eur išlaidų, susijusių su Automobilio patikromis ir vertinimu, kurios laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais. Atsižvelgiant į paminėta, iš atsakovės ieškovei priteistina 509,45 Eur žala (nuostoliai), susiję su išlaidomis, patirtomis sumokant už „carVertical“ išvadą, UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ir UAB „Veho Lietuva“ už suteiktas paslaugas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Ieškovės atstovo pateikta Bylinėjimosi išlaidų suvestinės pažyma bei mokėjimo nurodymai pagrindžia, kad ieškovė patyrė 5 484,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat 133,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso 5 617,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Atsakovės atstovo pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas pagrindžia, kad atsakovė patyrė 1 815,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
36. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinių reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nuo pradinio ieškinio reikalavimų yra sumažinti 3 kartus. Vis dėlto teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo nuomone, jog patikslinto ieškinio reikalavimai buvo sumažinti 3 kartus. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 6 100 Eur sumą vietoje 18 200 Eur prašytų pradiniu ieškiniu, tačiau ieškovė taip pat nebeprašo iš ieškovės atsakovei priteisti Automobilio. Kitaip tariant, ieškovė ne sumažino ieškinio reikalavimus, bet tik pakeitė pasirinktą teisių gynimo būdą. Teismas pažymi, jog pagal pateiktą ieškovės atstovo patikslintą bylinėjimosi išlaidų suvestinę ieškovė atskirai neprašo priteisti išlaidų už ieškinio tikslinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 76,93 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, sprendžia, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 321,16 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteistinas 418,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
38. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 902,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302656369, 4 575 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) automobilio kainos, 509,45 Eur (penkis šimtus devynis eurus 45 ct) žalos atlyginimo ir 3 902,44 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus du eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305735213.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.