Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui, nukentėjusiajai G. V., kaltinamajam A. N. (A. N.), jo gynėjai advokatei Sigitai Černienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2020 m. vasario 24 d., apie 16.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas A. M. g. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, būdamas neatidus ir neatsargus sankryžoje su į tunelį vedančiu keliuku, sukdamas į dešinę nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės į dešinę per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios judėjimo kryptį jis kirto, ją automobiliu partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punktą.

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šių metų vasario 24 dieną važiavo iš darbo. Buvo saulėta diena, vakarėjo, galėjo būti apie 16:30 val. Privažiavo prie namų ir nusukdamas į dešinę nepamatė nukentėjusiosios, kadangi apakino saulė. Jeigu būtų pamatęs, būtų sustojęs. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) prie tunelio. Vairavo automobilį „Ford Mondeo“, kuris priklauso jam. Po įvykio išlipo iš automobilio, bandė pakelti nukentėjusiąją, bet kadangi vienas negalėjo, pakvietė žmones į pagalbą ir pasodinę nukentėjusiąją į automobilį laukė greitosios bei policijos. Tarnybas iškvietė moteris, kuris važiavo į priešingą pusę. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo tik telefonu, klausė jos apie sveikatą, ar reikia kiek pinigėlių vaistams, jam atsakė, kad nereikia. Nuvažiavęs pas nukentėjusiąją nebuvo. Nukentėjusiosios atsiprašė tik kai susitiko pas tyrėją, nežino ar ji jam atleido (teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios). Sutinka ir pripažįsta, kad turėjo praleisti pėsčiąją. Ateityje vairuos atsakingiau. Nukentėjusiajai 3 777 eurų atlygimo draudimo kompanija. Gailisi dėl padaryto. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo A. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusiosios G. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 24 d., apie 16.24 val., (duomenys neskelbtini), ėjo A. M. gatvės šaligatviu šalia tunelio iš darbo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kai ėjo per kelio važiuojamąją dalį, ją partrenkė iš dešinės pusės važiavęs automobilis, kuris išsuko iš pagrindinio kelio. Prieš tai ją einančią per kelio važiuojamąją dalį praleido nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavę automobiliai, todėl drąsiai ėjo per kelią. Atvažiuojančio automobilio, kuris ją partrenkė, nematė. Buvo šviesu, švietė saulė. Automobilio smūgis buvo jai į dešinę pusę, nuo smūgio lūžo dešinė koja. Jai buvo išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo už sveikatos sutrikdymą kreiptis į draudimo bendrovę (b. l. 26).

Iš alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 24 d. 16 val. 34 min. A. N. buvo blaivus (b. l. 8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. V. kraujyje, paimtame 2020 m. vasario 24 d. 18 val. 30 min., etilo alkoholio nerasta (b. l. 31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjusi G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė J. M.-Č. padarė išvada, jog G. V. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinė akies vokuose, minkštųjų audinių patinimas dešiniajame kelyje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19–20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. N. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus sankryžoje su į tunelį vedančiu keliuku, sukdamas į dešinę nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės į dešinę per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios G. V., kurios judėjimo kryptį jis kirto, ją automobiliu partrenkė ir sužalojo, taip pažeidė KET 27 punktų reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta G. V. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistės duotoje išvadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. N. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kaltinamasis A. N. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad nebuvo pakankamai atidus, kadangi apakintas saulės nepamatė nukentėjusiosios, bet turėdamas vairavimo stažą, įvertinęs oro ir kelio sąlygas bei ne pirmą kartą važiuodamas keliu, kuriame įvyko eismo įvykis, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes, tačiau nenumatė, kad dėl jo veikimo gali kilti įstatymo draudžiamos pasekmės. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos K. N. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. A. N. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu įvertinama ir tai, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prižadėjo ateityje vairuoti atsargiau, atsiprašė nukentėjusiosios, kas atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumą, nukentėjusioji turtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškė. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. yra neteistas (b. l. 49). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. N. už KET pažeidimus iki nusikalstamos veikos padarymo baustas du kartus (b. l. 50). Visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, galiojančių nuobaudų neturi, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad jis ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba (b. l. 51), auklėja ir išlaiko du mažamečius vaikus (b. l. 80, 83), kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. A. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą bei leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralus rezultatas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti A. N. pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad K. N. yra tinkama būti laiduotoja. K. N. teisiamojo posėdžio metu prašydama paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą vyrą A. N., aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos vyras bei visa šeima labai išgyvena. K. N. praeityje neteista (b. l. 81), administracine tvarka nebausta (b. l. 95), t. y. jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės. Tiek A. N., tiek K. N. parodė, kad jie palaiko artimus ryšius, yra susituokę 10 metų, žmona visada pataria savo sutuoktiniui, jos nuomonė yra svarbi, vyras įsiklauso į tai, susidariusias problemas sprendžia kartu, jų tarpusavio ryšys yra artimas ir glaudus. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad K. N. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaip jau minėta A. N. nėra būdingas nusikalstamas elgesys, todėl K. N. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo vyro elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja K. N. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. N. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. N. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie K. N. asmenybę, tiek jos bei A. N. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad K. N. turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. N., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos K. N. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. N. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos K. N. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė A. N.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. N. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus A. N. ir K. N. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. augina du mažamečius vaikus (b. l. 80, 83), šeimoje dirba vienintelis A. N. (b. l. 51, 78), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. N. įvertina anksčiau paminėtas išimtinai teigiamai jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: A. N. anksčiau neteistas, tiek veikos padarymo metu, tiek po jos dirba, išlaiko ir auklėja du nepilnamečius vaikus, padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. N. (A. N.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos K. N. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos K. N. laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. N. (A. N.) ir laiduotojai K. N. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.