- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-339-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18186-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojo) AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis ir išieškotojas AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) J. B. 2017-05-04 kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017-04-14 patvarkymą Nr. S1-25778, paskirti turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei Irmantai Krikščiūnienei, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kol nebus išnagrinėtas skundas, sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0008/12/00798.Skunde nurodė, kad 2017-04-14 patvarkymu Nr. S1-25778 antstolis informavo skolininką, kad atnaujina vykdymo veiksmus po vykdomosios bylos sustabdymo, atsisako skirti pakartotinę ekspertizę areštuotam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), informuoja, kad, nustatant turto vertę, bus remiamasi eksperto Vitalijaus Stacevičiaus atlikta ekspertize. Pareiškėjas su antstolio pozicija nesutinka, nes Vitalijaus Stacevičiaus ekspertizė buvo atlikta be teisinio pagrindo, kadangi vykdomoji byla buvo sustabdyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-28 nutartimi Nr. 3P-61/2016. Be to antstolis nepagrįstai pasirinko brangesnį antstolį, ekspertizė atlikta netinkamai, nepažiūrėta didesnioji dalis patalpų, tad turtas įvertintas netinkamai. Skundžiamu patvarkymu antstolis nutarė neskirti pakartotinės ekspertizės, nors skolininkas buvo pateikęs motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės veiksmų atlikimo teisėtumo ir pačių ekspertizės išvadų neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir sustabdė antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/00798 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. B. 2017-05-03 skundas dėl antstolio veiksmų.Teismas konstatavo, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis galėtų atlikti vykdymo veiksmus, dėl kurių ateityje galėtų kiltų naujų ginčų, be to, jei nustačius turto vertę vadovaujantis eksperto Vitalijaus Stacevičiaus atlikta ekspertize būtų paskelbtos turto varžytynės, pasunkėtų teismo nutarties, jeigu ja būtų patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, įvykdymas. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus ir faktines aplinkybes, siekiant užkirsti kelią vykdymo procese dalyvaujančių asmenų galimiems teisių pažeidimams, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas apeliantui.Apeliantas nurodo, kad skundas dėl antstolio veiksmų preliminariai nėra pagrįstas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-14888-599/2016 jau yra pasisakęs dėl skolininko reikalavimo pavesti atlikti ekspertizę I. Krikščiūnienei, t. y., kad vykdomosios bylos šalys negali reikalauti, jog antstolis paskirtų būtent jų siūlomą ekspertą (vertintoją). Pareiškėjo teiginiai, kad V. Stacevičiaus atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė yra neteisėta, yra neįrodyti, nes pareiškėjas teigdamas, kad turto vertė nustatyta netinkamai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.Apeliantas pažymi, kad pareiškėjas prašo panaikinti visą antstolio 2017-04-14 patvarkymą Nr. S1-25778, nors dėl kitų patvarkymu išspręstų klausimų nepasisako. Akivaizdu, kad pareiškėjui nenurodant motyvų, kodėl skundžiamas patvarkymas kitose dalyse turi būti panaikintas, nėra teisinio pagrindo naikinti visą patvarkymą. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, nes kreditorius negali atgauti skolos. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos.Pareiškėjas (skolininkas) J. B. papildomuose paaiškinimuose ir atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-14888-599/2016 nebuvo pasisakyta dėl ekspertės I. Krikščiūnienės kompetencijos ar tinkamumo atlikti ekspertizes, tuo metu ekspertizė apskritai nebuvo atlikta. Šiuo metu skundas grindžiamas tuo, kad ekspertas V. Stacevičius ekspertizę atliko nekokybiškai, neapžiūrėjo patalpų, taip pat savo veiksmus atliko esant sustabdytai vykdomajai bylai, taigi ekspertizė atlikta neteisėtai, dėl to yra pagrindas skirti naują ekspertizę. Pats skolininkas negali dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus dėl ypatingai prastos sveikatos būklės. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas (skolininkas) savo skundo dėl antstolio veiksmų tikėtinai nepagrindė. Antstolis laikosi pozicijos, kad ekspertizė atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to vykdymo procese jau buvo paskirtos dvi ekspertizės, taigi skirti trečią ekspertizę vykdomojoje byloje nėra pagrindo. Skolininkas buvo tinkamai informuotas apie 2016-10-18 vyksiantį patekimą į negyvenamąsias patalpas, buvo įpareigotas sudaryti sąlygas į jas patekti, tačiau į apžiūrą neatvyko. Laiko, kad skolininkas piktnaudžiauja procesu, siekdamas visais būdais vilkinti vykdymo veiksmus, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) J. B. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017-04-14 patvarkymą Nr. S1-25778, motyvuojant tuo, kad antstolis nepagrįstai nusprendė vadovautis V. Stacevičiaus atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, kadangi ekspertizė atlikta neteisėtai - vykdomosios bylos sustabdymo metu. Skundžiamu 2017-04-14 patvarkymu Nr. S1-25778 antstolis taip pat informavo skolininką, kad atnaujina vykdymo veiksmus po vykdomosios bylos sustabdymo, atsisako skirti pakartotinę ekspertizę areštuotam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo tvirtina, kad tokie antstolio veiksmai yra neteisėti, nes turto vertė nustatyta neteisingai ir nepagrįstai. Taigi, pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, skundas galėtų būti patenkintas.Apeliantas teigia, kad pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo (šiuo atveju – skolininko) pareikšto ieškinio (skundo) pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (skundas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas J. B. pakankamai aiškiai suformulavo skundo pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė ir pakankamumas, kaip jau minėta, bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas (skolininkas) tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus.Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Skundu, kaip jau minėta, J. B. ginčija antstolio Irmanto Gaidelio 2017-04-14 patvarkymą Nr. S1-25778, kuriuo atnaujinami vykdymo veiksmai po sustabdymo, atsisakoma skirti pakartotinę ekspertizę areštuotam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), informuojama, kad, nustatant turto vertę, bus remiamasi eksperto Vitalijaus Stacevičiaus atlikta ekspertize. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nesutinka su eksperto V. Stacevičiaus nustatyta turto verte, nurodo, kad ne visos patalpos buvo apžiūrėtos, todėl turtas įvertintas neteisingai. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skolininkas nesudarė sąlygų patekti į užrakintas patalpas, t. y. iš esmės pripažįsta, kad ekspertas nustatė turto vertę, neapžiūrėjęs patalpų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas turto įkainojimas padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius per didelę kainą, varžytynės gali neįvykti, o pardavus turtą pernelyg pigiai, skola gali likti nepadengta.Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis galėtų toliau atlikti vykdymo veiksmus, dėl kurių ateityje galėtų kilti naujų ginčų. Be to, jei būtų paskelbtos turto varžytynės pagal ginčijamą eksperto Vitalijaus Stacevičiaus kainą, pasunkėtų teismo nutarties, kuria galimai būtų patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, įvykdymas. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.