- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-1651-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19608-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- K. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. (buvusi pavardė – L.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-3049-1144/2022 pagal K. P. ir M. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3049-1144/2022, buvo patvirtinta ieškovės K. P. ir atsakovo M. L. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, be kita ko, nustatyta atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. L. tvarka, t. y.: M. L. su dukterimi E. L. bendrauja ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. (taikos sutarties 3.1 punktas); po ieškovės, E. L. motinos – K. P. savaitgalio, atsakovas M. L. su nepilnamete dukterimi bendrauja ne mažiau kaip 2 kartus darbo dienomis per savaitę antradienį ir ketvirtadienį, o dukteriai ėmus lankyti ugdymo įstaigas (ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas), po mamos savaitgalio – ne mažiau kaip 2 (du) kartus darbo dienomis per savaitę antradienį ir ketvirtadienį, jei tai nesidubliuos su mergaitės popamokinėmis veiklomis ar kitais planais, pasiimdamas dukrą – E. L. iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (taikos sutarties 3.2 punktas); atsakovas M. L. su nepilnamete dukterimi E. L. praleidžia pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, o taip pat dvi savaites vasaros atostogų metu, su galimybe kartu su nepilnamete dukterimi, išvykti į užsienio valstybę, apie tokio išvykimo detales iš anksto informuodamas ieškovę K. P. (taikos sutarties 3.3 punktas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė K. P. 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad atsakovas M. L. netinkamai vykdo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-3049-1144/2022, patvirtintos taikos sutarties dalį dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Prašyme nurodė, kad atsakovas M. L. nepasiima dukters savaitgaliais, nebendrauja su dukterimi darbo dienomis, nepasiima dukters vasaros atostogų laiku, t. y. netinkamai vykdo taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. L. atsiliepime prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad ieškovė prašyme dėsto klaidingas aplinkybes, t. y. priešingai nei teigia ieškovė, jis siekia kuo daugiau bendrauti su dukra, visada iš anksto tariasi susitikimo su dukra laiką ir datą, vadovaudamasi nutarties 3.9.4 punktu iš anksto informuoja K. P., jog negalės su dukra pasimatyti jam priskirtą dieną. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog pati K. P. iš dalies nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir nesiekia tarpusavio komunikacijos, sutarimo dėl ko atsakovas negalėjo vykdyti teismo nutarties. Nuo birželio mėnesio K. P. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis (nutarties 3.2 punktas), ne visada leidžia matytis su vaiku nustatytomis dienomis, keičia dienas į pirmadienį/trečiadienį arba leidžia pasimatyti tik vieną iš jų, tam tikrais atvejais apskritai neleidžia pasimatyti su vaiku darbo dienomis; neinformuodama apie numatomas atostogas su vaiku, išvyksta per M. L. priskirtą savaitgalį, motyvuodama tuo, jog dėl vasaros savaitgalių reikia tartis iš anksto, nors to nėra numatyta. Piktybiškai neatsižvelgia į M. L. darbo laiką ar netikėtai susiklosčiusias gyvenimiškas situacijas ir M. L. darbo dienomis pavėlavus paimti dukrą 17 val., praėjus nustatytai valandai nedelsiant išvyksta su dukra iš namų, ignoruoja M. L. skambučius, motyvuodama tuo, jog pagal teismo sprendimą tėvas dukrą privalo pasiimti 17 val. ir ne vėliau. M. L. pranešus, jog jis atvyks pasiimti dukros penktadienį, jam atvykus į vaiko gyvenamąją vietą, joje nieko nebūna, o apie tai, kad K. P. kažkur išvyko su vaiku, M. L. informuojamas nebūna; ne kartą likus vienai valandai iki dukros grąžinimo laiko, K. P. pranešdavo, jog jos nėra namuose ir nurodo vaiką grąžinti ne anksčiau kaip 20.00 val.; nors teismo nutartyje numatyta, jog vaikas yra paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, K. P. ne kartą buvo nurodžiusi iš kur pasiimti vaiką ir kur grąžinti (ne į gyvenamąją vietą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė ieškovės K. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Teismas tokį sprendimą priėmė, įvertinęs šalių tarpusavio susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2022 m. gegužės mėn. pirmosios savaitės antradienį pasiėmė dukrą iš darželio, o ketvirtadienį pasiėmė ieškovė šalių susitarimu. Taip pat atsakovas bendravo savaitgalį, gegužės 8 d. (sekmadienį) parašydamas ieškovei, kad dukrą grąžina. Gegužės 17 d., birželio 7 d. pačios šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo kitu laiku (gegužės 18 d. trečiadienį, birželio 8 d. trečiadienį) nei nustatyta taikos sutartyje. Iš gegužės 27 d. susirašinėjimo teismas nustatė, kad mergaitė sirgo. Vaikui sergant, teismo vertinimu, atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su dukra jam numatytu laiku. Birželio 10-12 d. savaitgalį su dukra praleido ieškovė, nors pagal numatytą tvarką turėjo atsakovas, tačiau jis, birželio 17 d. pasiėmė dukrą savaitgaliui. Atsakovas birželio 28-30 d. pasiėmė bendravimui dukrą iš darželio. Liepos 18 d. ieškovė nurodė, kad nebus Kaune kitą savaitę. Liepos 25 d. atsakovas klausė ieškovės dėl dukros pasiėmimo ateinančiam savaitgaliui, ieškovė tam neprieštaravo, todėl teismas sprendė, kad atsakovas bendravo su dukra savaitgalį, kadangi liepos 29 d. jis parašė ieškovei, kad atvažiuoja. Atsakovas rugpjūčio 16 d. klausė ieškovės dėl dukros paėmimo visam savaitgaliui, tačiau ieškovė nurodė, kad ji atostogaus rugpjūčio 19-26 d. Anot teismo, šis susirašinėjimas patvirtina, kad nors ir ne visada buvo griežtai laikomasi teismo patvirtintos abiejų šalių susitartos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau tai neleidžia spręsti apie atsakovo tyčinį, piktybišką elgesį vengiant bendravimo su dukra ar nusišalinimą nuo savo kaip tėvo pareigų nepilnametei dukrai vykdymo ir dėl to egzistuojantį poreikį apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu priverstine tvarka, vykdant antstoliui teismo išduotą vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė K. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3049-1144/2022 ir tenkinti ieškovės K. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl netinkamo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties dalies dėl atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos vykdymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškovės prašymą, jo nepersiuntė ieškovei, tokiu būdu iš ieškovės atimdamas galimybę susipažinti su atsakovo pateiktais dokumentais, kas lėmė teisingumo, sąžiningumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą – dėl netinkamo teismo procesinio informavimo veiksmų atlikimo (neatlikimo), byloje buvo pateikti tik selektyviai atsakovo neveikimą (2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties netinkamą vykdymą) pateisinantys rašytiniai įrodymai, dėl kurių nepagrįstumo ieškovė neturėjo jokios galimybės pasisakyti ir tokiu būdu pašalinti visus byloje susidariusius prieštaravimus;
8.2. pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo ir/ar nutarties privalomumo principą. Nagrinėjamu atveju yra priimta ir galioja teismo nutartis, kuria nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Šis teismo nutartis yra privaloma atsakovui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo/nutarties nevykdymu yra trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai, todėl atsižvelgus į tai, kad valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti tinkamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, į tai, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas nevykdymas negali būti pateisinamas, netenkinti ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo;
8.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą SMS (teksto) žinutėmis dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi – E. L., tvarkos, t. y. eismas nevertino, jog atsakovas M. L. su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo sąmoningai pateikė tik jam vienam naudingas susirašinėjimų su ieškove ištraukas, nepateikdamas visos konteksto esmės ir kilusių nesutarimų priežasties. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų susirašinėjimų turinio yra matyti, kad atsakovas net keliskart pateikė ne visą šalių susirašinėjimo turinį („nukirptas“ ir nepratęstas šalių susirašinėjimas, didelis, neproporcingai ilgas nustatytam bendravimo grafikui šalių susirašinėjimų dienų skirtumas), o taip pat klaidingai ir sau patogiai interpretavo bendravimo grafiko laikymąsi – kad atsakovui perkėlus bendravimo su dukterimi laiką, vėliau bendravimo grafikas, atitinkamai, „pasistūmė“, todėl, dėl tokių priežasčių, ginčo klausimą nagrinėjęs teismas priėjo prie klaidingos išvados, jog ir pati ieškovė ne visuomet laikėsi teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau, akivaizdu, kad ieškovė tokios tariamos „pasislinkusios“ bendravimo tvarkos niekuomet ir negalėjo laikytis, kadangi 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi (šia nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis) toks grafiko „pasislinkimas“ nebuvo įtvirtintas;
8.4. teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas M. L. vasaros laikotarpiu, t. y. liepos-rugpjūčio mėnesiais, o taip pat ir rugsėjo mėnesį, dukterį – E. L., pas save buvo pasisiūlęs pasiimti tiktai vienam, liepos mėnesį – dviem, kiekvieno mėnesio savaitgaliui (-iams), nors šalių patvirtintoje taikos sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, jog atsakovas su dukterimi bendrauja ne mažiau kaip 2 (du) savaitgalius per mėnesį, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., o taip pat su dukterimi bendraudamas ir ne mažiau kaip 2 (du) kartus darbo dienomis per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, šį bendravimo laiką skaičiuojant po ieškovės K. P. kartu su dukterimi praleisto savaitgalio. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo yra aiškiai matyti, jog liepos-rugpjūčio mėnesiais atsakovas dukterį pas save siūlėsi pasiimti tiktai savaitgaliais, apie dukters pasiėmimo galimybes darbo dienomis ieškovei net neužsimindamas, o ir apie mergaitės pasiėmimą savaitgaliui, atsakovas ieškovei vasaros metu parašydavo itin retai, pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį atsakovas ieškovei pirmą kartą parašė tiktai rugpjūčio 16 d., todėl esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog negalima spręsti apie atsakovo vengimą bendrauti su dukra ar apie atsakovo nusišalinimą nuo savo, kaip tėvo, pareigų, nes jis iš esmės šias pareigas vykdė tinkamai;
8.5. pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesio, kuomet jis su mergaite bendravo tik tada, kada vienam atsakovui buvo paranku, neturėjo vertinti kaip tinkamo jo, kaip tėvo, pareigų dukteriai vykdymo. Tiek iš atsakovo kartu su atsiliepimu į prašymą pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo, tiek ir iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikiamo vaiko matymosi su tėvu tvarkaraščio (kalendoriaus) yra matyti, jog atsakovas M. L. nuolatos pažeidinėjo bei tebepažeidžia teismo nutartimi nustatytą bendravimo su dukterimi tvarką, kadangi nustatytu laiku atsakovas šalių dukterį E. L. pasiima tik retkarčiais – paprastai atsakovas prašo leisti su dukra pasimatyti kitu, ne teismo nutartimi nustatytu laiku, o tai kelia įtampą tarp šalių, skatina jų tarpusavio konfliktus ir ardo nustatytą dukters dienotvarkę. Toks atsakovo elgesys pažeidžia ne tik šalių dukters – E. L., interesus, kadangi po ilgo nesimatymo su tėvu (ypač vasaros laikotarpiu) mergaitė ima atsakovo vengti ir nenori kartu su juo išvažiuoti, bet ir pačios ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė kaip įmanoma labiau stengiasi iš anksto planuoti užsiėmimus, išvykas ar keliones su dukra, jų bendrą laisvalaikį, pagaliau ir savo asmeninį laiką, ieškovei yra svarbu, kad mergaitės tėvas laikytųsi teismo nutartyje nurodytos bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos, tačiau atsakovas su dukterimi nori bendrauti tik tada, kada pats sugalvoja ir kada jam toks bendravimas yra patogus, todėl ir parašo ieškovei tik tuomet, kada užsimano.
2. Atsiliepime atsakovas M. L. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3049-1144/2022 nepakeistą, o ieškovės K. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
9.1. atsiliepimas į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 5 d., nepraleidžiant teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino, 2022 m. rugsėjo 6 d. jis buvo užregistruotas, o 2022 m. rugsėjo 8 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Nepaisant to, jog teismas neišsiuntė ieškovei ir jos atstovei šio atsiliepimo, tiek pati ieškovė, tiek ieškovės atstovė, jeigu būtų sekusios naujienas civilinėje byloje, šį atsiliepimą su priedais į pateiktą prašymą būtų pastebėjusios jau 2022 m. rugsėjo 6 d. Juo labiau, kad teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi suteikdamas ieškovei teisę susipažinti su pateiktu atsiliepimu, nutarė atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2022 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. Taigi net ir teismui įkėlus šią nutartį į elektroninę bylos kortelę, tiek ieškovė, tiek jos atstovė galėjo pastebėti ir pateiktą atsiliepimą į prašymą;
Šalies argumentai
9.2. ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai vykdo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1-3.3 punktus, vadinasi būtent ieškovei ir teko pareiga pagrįsti pateiktą prašymą, o ne deklaratyviai nurodyti, jog atsakovas netinkamai vykdo minėtos teismo nutarties dalį. Taigi, tiek pateikdama prašymą, tiek ir iki teismo nutarties priėmimo dienos, ieškovė turėjo teisę byloje teikti visus jos prašymą pagrindžiančius leistinus įrodymus;
9.3. atsakovas, priešingai nei ieškovė, pagrindė, jog ieškovė prašyme išdėstė klaidingas aplinkybes, t. y. atsakovas šalių susirašinėjimais bei liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, kad jis siekia kuo daugiau bendrauti su dukra, visada iš anksto tariasi susitikimo su dukra laiką ir datą, vadovaudamasis nutarties 3.9.4 punktu iš anksto informuoja K. P., jog negalės su dukra pasimatyti jam priskirtą dieną, tuo tarpu pati K. P. iš dalies nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir nesiekia tarpusavio komunikacijos, sutarimo dėl ko atsakovas negalėjo vykdyti teismo nutarties;
9.4. ieškovė visaip kvestionuodama teismo priimtos nutarties teisėtumą, kaip su prašymu, taip ir su atskiruoju skundu, nepateikė jokių objektyvių, atsakovo kaltę dėl 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1-3.3 punktų, nesilaikymo ar netinkamo vykdymo pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
4. Ieškovė ir atsakovas apeliaciniame procese pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovė – bendravimo grafiką, o atsakovas – šalių susirašinėjimą ir siekia jų prijungimo prie bylos. Tačiau bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Vis dėlto, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi prijungti nauji įrodymai yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl prijungtini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ir ne visada buvo griežtai laikomasi teismo patvirtintos abiejų šalių susitartos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau tai neleidžia spręsti apie atsakovo tyčinį, piktybišką elgesį vengiant bendravimo su dukra ar nusišalinimą nuo savo kaip tėvo pareigų nepilnametei dukrai vykdymo ir dėl to egzistuojantį poreikį apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu priverstine tvarka, vykdant antstoliui teismo išduotą vykdomąjį raštą. Apeliantė tvirtina, kad atsakovas su dukterimi nori bendrauti tik tada, kada pats sugalvoja ir kada jam toks bendravimas yra patogus, ir tai dažniausiai būna ne kitu nei taikos sutartyje susitartu laiku, o tai kelia įtampą tarp šalių, skatina jų tarpusavio konfliktus ir ardo nustatytą dukters dienotvarkę. Apeliacinės instancijos teismas negali nesukti su šiais apeliantės argumentais.
6. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą yra labai svarbu nustatyti ar vykdoma ir kokia apimtimi vykdoma taikos sutartis (jos konkrečios sąlygos).
7. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovės K. P. ir atsakovo M. L. sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1 punktą M. L. su dukterimi E. L. turi bendrauti ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Pagal taikos sutarties 3.2 punktą, po ieškovės, E. L. motinos – K. L. (P.) savaitgalio, atsakovas M. L. su nepilnamete dukterimi bendrauja ne mažiau kaip 2 kartus darbo dienomis per savaitę antradienį ir ketvirtadienį, o dukteriai ėmus lankyti ugdymo įstaigas (ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas), po mamos savaitgalio – ne mažiau kaip 2 kartus darbo dienomis per savaitę antradienį ir ketvirtadienį, jei tai nesidubliuos su mergaitės popamokinėmis veiklomis ar kitais planais, pasiimdamas dukrą – E. L. iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Pagal taikos sutarties 3.3 punktą, atsakovas M. L. su nepilnamete dukterimi E. L. praleidžia pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, o taip pat dvi savaites vasaros atostogų metu, su galimybe kartu su nepilnamete dukterimi, išvykti į užsienio valstybę, apie tokio išvykimo detales iš anksto informuodamas ieškovę K. L. (P.).
8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš šalių susirašinėjimo ir ieškovės pateikto grafiko matyti, kad atsakovas, išties, ne visada griežtai laikosi teismo patvirtintos abiejų šalių susitartos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, t. y., gegužės mėnesį atsakovas su dukra bendravo tik vieną savaitgalį (6–8 dienomis), birželio mėnesį du savaitgalius, bet vietoje ketvirtojo mėnesio savaitgalio – trečiąjį, liepos mėnesį – vieną savaitgalį (29–31 d.), rugpjūčio mėnesį – nei vieno savaitgalio, dviejų savaičių laikotarpiui atsakovas savo dukros vasarą apskritai nebuvo pasiėmęs, o darbo dienomis bendravimas irgi vyksta beveik visais atvejais nesilaikant taikos sutarties sąlygų. Ir, nors atsakovas nurodo, kad siekia kuo daugiau bendrauti su dukra, visada iš anksto tariasi susitikimo su dukra laiką ir datą, vadovaudamasis nutarties 3.9.4 punktu iš anksto informuoja K. P., jog negalės su dukra pasimatyti jam priskirtą dieną, tačiau akivaizdu, kad atsakovui nepavyksta laikytis taikos sutartyje sutartų bendravimo su dukra sąlygų. O tai, natūralu, gali trukdyti kitos šalies planus, kelti įtampą tarp šalių, skatinti jų tarpusavio konfliktus ir ardyti nustatytą dukters dienotvarkę. Pažymėtina, kad, jeigu atsakovas nuolat neturi galimybių bendrauti su savo dukra pagal taikos sutarties sąlygas, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti susitartą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau neturi teisės savavališkai ir vienasmeniškai spręsti dėl šalių sutartos bendravimo tvarkos ribų keitimo.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Klausimas spręstinas iš esmės, priimtina nauja nutartis, ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinant pilnai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Šalims išaiškintina, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes išduotas vykdomasis raštas sukels tuo atveju, jeigu bus pateiktas vykdyti antstoliui.
11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurios sudaro 460 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (už atskirąjį skundą maksimalus dydis – 691,96 Eur) konstatuoja, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3049-1144/2022, patvirtintą taikos sutartį dėl jos 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose numatytų sąlygų.
Priteisti K. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš M. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.