Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Byla Nr. ATP-707-149/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-05-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
ATP-707-149/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05598-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-707-149/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05598-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1.;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja L. G., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubausta pagal LR ATPK 124 str. 6 d. 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubausta už tai, kad ji 2015 m. sausio 14 d., 9.53 val., Vilniaus r. sav. kelyje Vilnius – Minskas, 8,95 kilometre, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiavo 105 km/val. (po paklaidos) greičiu. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., netaikyti jos atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodoma, jog egzistuoja pagrindai, leidžiantys taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Nurodo, kad ji yra dora, atsakinga, pirmą kartą baudžiama už greičio viršijimą, nevengia atsakomybės ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimo pobūdis nėra šiurkštus, nesukėlė jokių sunkių padarinių, jį padarė vykdydama savo darbines pareigas (skubėjo į darbą), geranoriškai sumokėjo paskirtą jai baudą, automobilis jai reikalingas besąlygiškai tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kadangi ji atsakinga už klientų paiešką, ir pritraukimą, betarpišką bendravimą, susitikimą su klientais, sutarčių sudarymą, įstaigos reprezentavimą įvairiuose susitikimuose, todėl, apeliantės manymu, paskirta jai administracinė nuobauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjos A. K. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad A. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjos asmenybę ir paskirdamas jai ATPK 124 str. 6 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių A. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, be to, esant nustatytai jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, o būtent, kad ji, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ATPK 30¹ str. nuostatos A. K. atžvilgiu aplamai negali būti taikomos.

Taip pat pažymėtina, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, gerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamos apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja (parašas) L. G.Nuorašas tikras:Teisėja L. G.