Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, t. y. 2 (dveji) metai 11 (vienuolika) mėnesių 7 (septynios) dienos, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų 7 (septynių) dienų laisvė atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. B. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų įstatyme (toliau – ir Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytų medžiagų platinimą, o būtent jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu daryti vieną nusikaltimą ir veikdamas kartu su šiuo asmeniu, organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų įstatyme nurodytų dopingo medžiagų platinimą, t. y. susisiekęs telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam nurodė, perduoti G. S., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, buteliuką su dopingo medžiagomis – metasteronu ir mesterolonu, nurodant, kad tai šampūnas, tam, kad G. S. šį buteliuką su skysčiu ilgalaikio pasimatymo metu perduotų savo sutuoktiniui K. N., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, o jis šį buteliuką su skysčiu perduotų jam (M. B.), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas M. B. nurodymą, 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 10.00 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė G. S. buteliuką su skysčiu, kurio masė buvo 517,88 g, kuriame buvo dopingo medžiagų – metasterono ir mesterolono, įrašytų į tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo, patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos antidopingo agentūros direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-17, I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“ ir tą pačią dieną, 10.40 val. G. S. atvykus į Vilniaus kalėjimą, (duomenys neskelbtini), kur ilgalaikio pasimatymo metu šį buteliuką su skysčiu turėjo perduoti savo sutuoktiniui, kratos metu buteliukas su dopingo medžiagomis buvo aptiktas ir paimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir M. B. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos arba paskirti M. B. 3 000 Eur baudą, arba paskirtą 60 parų arešto bausmę iš dalies subendrinti su 2023 m. liepos 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 6 metus 30 dienų bei į bausmės laiką įskaičiuoti atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2023 m. liepos 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. B. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl ko teismo išvados dėl nuteistojo neva atliktų nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje, teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal teismų praktiką bylose Nr. 2K-7-173/2014 ir 1A-44-1058/2024. Vis dėlto, byloje Nr. 2K-7-173/2014 asmenys nuteisti platinę narkotines medžiagas, o kitoje byloje Nr. 1A-44-1058/2024 asmenys nuteisti platinę dopingą. Minėtose bylose nurodoma, kad asmenys perėmę tiek narkotines, tiek dopingo medžiagas suvokė, jog jas platina kitiems asmenims, kuriems taip pat kilo baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju minėta praktika nėra aktuali ir negali būti taikoma, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi.

2.2. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kvalifikuojant M. B. nusikalstamą veiką, svarbia aplinkybe tampa pirminiai M. B. parodymai duoti be gynėjo t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuteistojo ranka rašytas prisipažinimas, kuriame nurodyta „Tai aš paėmiau K. žmonos tel. numerį ir perdaviau draugui M. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nes jis man pasiūlė šiuos anabolikus sportui kuris ir pats naudoja, aš sutikau nes norėjau pagerinti savo sporto rezultatus“. Taigi, šiuo atveju būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasiūlė dopingo medžiagas, pats M. B. savarankiškai jų neprašė nupirkti, surasti, supakuoti ir perduoti. Būtent minėtas asmuo šias dopingo medžiagas jau turėjo savo žinioje ir pasiūlė jas perduoti M. B.. Nuteistasis nekūrė organizuotos, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo, joms nevadovavo, jokių veikų neparengė, o tiesiog asmeniui pasiūlius, jis sutiko dopingo medžiagas priimti savo asmeniniam naudojimui bei davė K. N. žmonos G. S. mob. ryšio numerį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei K. N., nei G. S. apie dopingo medžiagas nežinojo, todėl priešingai nei nurodoma teismų praktikos bylose, šie asmenys nesuvokė, jog disponuoja dopingo medžiagomis. Nuosprendyje nurodomoje teismų praktikoje visi asmenys suvokė, jog disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl kaltinime nurodoma veika buvo kvalifikuota netinkamai, nes dopingo medžiagų platinimą atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo M. pravarde „(duomenys neskelbtini)“.

2.3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo yra pakaltinamas ir sulaukęs reikiamo amžiaus, tačiau kokiais duomenimis remiantis teismas padarė tokią išvadą, nėra aišku. Nors konstatuota, jog M. B. buvo organizatorius, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kokius organizatoriaus veiksmus jis atliko bei kokia forma pasireiškė jo bendrininkavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu dopingo platinimas būtų nuteistojo prašymu, tai apie šias medžiagas būtų žinoję sutuoktiniai ir jie tai taip pat kartu su M. B. būtų nuteisti dėl dopingo medžiagų platinimo, nes būtų įgiję šias medžiagas su tikslu jas platinti. Vien tik telefono numerio perdavimas negali būti laikomas kaip nusikalstamos veikos organizavimas, nes tokį ketinimą t. y. išplatinti dopingo medžiagas, turėjo asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, M. B. nepadarė nusikalstamos veikos.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y. veika padaryta tiesiogine tyčia. M. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis anksčiau teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, vaikų, bausmės atlikimo metu skatintas. Ši aplinkybė svarbi ne tik kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, tačiau ši aplinkybės svarbi ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą bei bausmės tikslų įgyvendinimui reikiamų priemonių griežtumą. Neabejotina, jog kritiškas nuteistojo požiūris į jo nusikalstamą veiką suponuoja jo siekį pasitaisyti ir ištaisyti savo elgesį, tuo pačiu ir skatina teismą parinkti tokią bausmės rūšį, kuri motyvuotų nuteistąjį tai daryti. Nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad M. B. būtina paskirti arešto bausmę ir ją subendrinti su šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju pakaktų paskirti 3 000 Eur baudą, kas atitiktų paskirtą arešto bausmę pagal tuo metu galiojusio BK MGL dydžius bei kuri būtų pati tinkamiausia bausmės rūšis nuteistojo atžvilgiu. Be to, apylinkės teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. teisės normas reglamentuojančias bausmių subendrinimo taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo prie M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti paskirtos arešto bausmės t. y. 30 parų arešto dalį ir į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmetamas

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą dėl nuteistojo M. B. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo, tinkamai parinko nuteistajam bausmės rūšį ir nustatė jos dydį bei teisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

7. Apeliaciniu skundu nesutinkama, jog M. B. organizavo dopingo medžiagų platinimą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje. BK 276¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pagal šį BK straipsnį baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba pardavė ar kitaip jas platino. Pagal teismų praktiką šių veikų turinys aiškinamas iš esmės analogiškai, kaip ir veikų, numatytų BK 260 straipsnyje. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatymo kriterijų.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-187-976/2023, 2K-68-654/2024). Taigi, sprendžiant dėl asmens tikslo platinti tam tikras dopingo medžiagas reikia atsižvelgti į tokių medžiagų kiekį, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kitus objektyvius tokį tikslą pagrindžiančius bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-654/2024).

9. Kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui reikšmę turi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikant BK 24 straipsnio nuostatas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrininkų rūšis – organizatorius, kuriuo, be kita ko, yra laikomas ir asmuo, kuris parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo.

10. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 bei Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-1058/2024), kadangi apylinkės teismas negalėjo vadovautis, kaip neatitinkančia šios bylos aplinkybių. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad minėtose bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl bendrininkavimo, kurie aktualūs ir nagrinėjamu atveju: sprendžiant, ar kaltininko, panaudojančio kitus asmenis bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Šiose nutartyse nurodyta, kad paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui, net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-942/2022).

11. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. B. organizavo tam tiktų Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimą, motyvuojant tuo, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasiūlė dopingo medžiagas nuteistajam, kuris pats savarankiškai jų neprašė nupirkti, surasti, supakuoti ir perduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama teismo išvada, jog M. B. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, kadangi kitam asmeniui pasiūlius, nuteistasis sutiko dopingo medžiagas priimti savo asmeniniam naudojimui ir davė K. N. žmonos G. S. mobiliojo ryšio numerį. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

11.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis organizavo Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų dopingo medžiagų platinimą. Nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pasitelkė laisvėje esantį kitą asmenį, t. y. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jog pastarasis perduotų medžiagas G. S., kuri vyks į ilgalaikį pasimatymą su K. N., kuris laisvės atėmimo bausmę atlieka tame pačiame Vilniaus kalėjime kaip ir M. B.. Nuteistasis nurodė, kad jis K. N. paklausė, ar jis gali jam atnešti šampūną, kurį jo žmonai paduos jo draugas. K. N. sutiko ir davė nuteistajam savo žmonos telefono numerį, kurį pastarasis perdavė minėtam asmeniui, t. y. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, matyti, kad M. B. veiksmai buvo gana gerai suplanuoti, t. y. pasitelkti kiti trys asmenys, kurių veiksmus nuteistasis koordinavo, t. y. gautą G. S. numerį perdavė asmeniui, kuris Dopingo kontrolės įstatyme numatytas medžiagas supylė į šampūno buteliuką, kurį vėliau perdavė G. S.. Tuomet ji minėtą buteliuką turėjo perduoti K. N. pasimatymo metu, o šis M. B..

11.2. Aplinkybę, kad M. B. organizavo Dopingo kontrolės įstatyme numatytų medžiagų platinimą, patvirtina ir byloje liudytojais apklaustų K. N. bei G. S. parodymai. Liudytojas K. N. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ėjo į pasimatymą su žmona, kuri atnešė šampūną M. B., nes M. B. draugas paprašė pasiimti šampūną. Šampūnas buvo skirtas M. B.. Nuteistasis jo paprašė, kad jis šampūną paimtų iš žmonos ir jam perduotų. Liudytoja G. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. N. jos paklausė, ar ji galėtų draugui atnešti dušo želė. Ji sutiko. Jai kažkas paskambino iš M. B. pusės, paklausė, kur gali susitikti, paklausė kelintą valandą ji bus, sakė, kad atvažiuos prie kalėjimo ir paduos. Jie susitiko prie Vilniaus kalėjimo, kur jai padavė ir jie išsiskirstė. Ji buvo įspėta, kad jai atveš dušo želė. Buvo įtarimas, kai jai padavė buteliuką, nes buvo įdėtas į maišelį, net negalvojo atsidaryti, pauostyti. Buteliuką perdavė prie Vilniaus kalėjimo, aikštelėje, prie pat įėjimo. Prieš kalėjimą yra „Lidl“. Kai ją patikrino, paklausė, kodėl nėra kvapo, sakė, kad konsistencija ne tokia ir pasakė, kad buteliuką išsineš. Tokias nuteistojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo, 2025 m. sausio 15 d. – 2025 m. sausio 16 d. bei 2025 m. vasario 11 d. protokolai, kuriuos užfiksuota informacija dėl G. S. mobiliojo ryšio telefono numerio naudojimo.

12. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teigtina, kad šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog M. B., atlikdamas bausmę Vilniaus kalėjime, siekdamas įgyti Dopingo įstatyme uždraustų medžiagų, šiam nusikalstamam tikslui realizuoti pasitelkė kitus asmenis. O būtent – su juo kartu, tame pačiame kalėjime atliekančio K. N. paprašė, kad jo žmona ateidama į pasimatymą atneštų šampūno; gavęs G. S. telefono numerį iš K. N., jį perdavė kitam asmeniui, kaip nustatyta vardu M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“; su minėtu asmeniu susitarė, kad jis anabolinius steroidus perduos G. S. šampūno buteliuke; žinojo, kad asmuo vardu M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ Dopingo įstatyme uždraustas medžiagas perduos G. S., o ši minėtas medžiagas perduos K. N., o šis nuteistajam. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad M. B., turėdamas nusikalstamą sumanymą įgyti jam rūpimas uždraustas medžiagas, kaip nustatyta byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje – anabolinius androgeninius steroidus, pirmiausia atlikęs esminius parengiamuosius veiksmus (susitaręs su asmeniu vardu M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio gali įsigyti norimų medžiagų), pasitelkė kitus asmenis, tai yra K. N., kuris taip pat atliko bausmę Vilniaus kalėjime bei jo sutuoktinę G. S., kuriems nieko nesakęs apie nusikalstamos veikos darymą, aktyviai koordinavo jų veiksmus, t. y. organizavo Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, gabenimą ir patekimą į Vilniaus kalėjimą.

13. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistajam medžiagas įsigyti pasiūlė M., tačiau aplinkybė, ar nuteistasis pats prašė, ar jam tos medžiagos buvo pasiūlytos, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste, nėra esminė. Šiuo atveju svarbu tai, kad būtent nuteistasis parengė nuskalstamą veiką, pasitelkdamas kitus asmenis ir jiems nurodydamas, kokius veiksmus turi atlikti. Nors M. B. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad sulaikytos draudžiamos medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam naudojimui, tačiau šios aplinkybės nepaneigia jo veiksmų organizuojant medžiagų įgijimą ir gabenimą, siekiant jam minėtas medžiagas perduoti į kalėjimą. Taigi aplinkybė, kad medžiagos buvo skirtos jo asmeniniams vartojimui, teisinės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Pažymima, kad būtent tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse. Štai vienoje jų asmuo nuteistas už tai, kad koordinuodamas ir vadovaudamas kitų bendrininkų (buvusių laisvėje ir kalėjime) veiksmams ir jiems vadovaudamas, organizavo psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą (metamfetamino permetimą ir metadono įpakavimą magnetoloje) į Vilniaus pataisos namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės toje byloje laikytinos labai panašiomis į aplinkybes, nustatytas šioje byloje, kiek jos susiję su platinimo veikos organizavimu. Kitaip tariant nuteistojo minėtų medžiagų organizavimo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis parengė ir sukoordinavo kitų asmenų veiksmus, kad šie išplatintų jam reikiamas medžiagas.

14. Vertinant M. B. veiksmų pobūdį apeliacinio skundo kontekste, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog M. B. intensyviais nusikalstamos veikos planavimo ir vadovavimo veiksmais organizavo, kad jo nusikalstamo sumanymo realizavimui pasitelkti asmenys įgytų ir laikytų kaltinime nurodytas dopingo medžiagas, o jas nugabenus į kalėjimą, perduotų M. B., tokiu būdu M. B. veiksmuose nustatyti būtinieji BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – tikslas organizuoti platinti dopingo medžiagas ir jų platinimas.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu M. B. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis sportuoja, todėl kalbėdamasis su nenustatytu asmeniu, pastarajam pasiguodė, kad kalėjime sunku, nėra nusipirkti vitamino C ar kitų papildų, po ko nenustatytas asmuo pasiūlė duoti kažkokių maisto papildų. Kaip galima suprasti iš nuteistojo duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, jis Dopingo kontrolės įstatyme uždraustų medžiagų įsigyti norėjo asmeniniam vartojimui, tam, kad pasiektų geresnių sportavimo rezultatų. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad rastų anabolinių steroidų būtų užtekę mėnesiui laiko, labai taupant, juos būtų vartojęs pats. Be to, nuteistasis nurodė, jog žinojo, kad negalima papildų, amino rūgščių, baltymų nešti į kalėjimą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis patvirtino, kad prieš kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, jis neteikė jokio prašymo kalėjimo administracijai, kad leistų asmeniui, kuris gali jį lankyti, nupirkti jam vitaminų sportui, amino rūgščių ir pan. Pažymėtina, kad nuteistasis prašydamas K. N. pagalbos perduodant jam draudžiamas medžiagas, nutylėjo aplinkybes apie tai, kas bus perduota, nurodydamas, kad tai šampūnas, kas taip pat rodo, jog M. B. suprato bei neabejotinai žinojo, kad jam atneš ir perduos medžiagas, kurių neleidžia kalėjimo administracija. Kita vertus, aplinkybę, kad prašoma medžiaga yra draudžiama ir tai nuteistasis suprato, patvirtina M. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad pabijojo K. N. sakyti, kokios medžiagos bus perduodamos, nes žinojo, kad tokiu atveju jis nesutiks to padaryti. Tai rodo, jog M. B. neabejotinai suprato atliekamų veiksmų neteisėtumą.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, juos siejant į vieną nuoseklią logišką grandinę, patvirtina nuteistojo M. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o jo pasirinkta gynybinė pozicija, kad jam pažįstamas asmuo tik pasiūlė medžiagas, o jis sutiko ir nusikalstamos veikos neorganizavo, paneigta byloje esančia įrodymų visuma. M. B. inkriminuotoje veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šios nusikalstamo veikos požymiai, jis teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, o jo atlikti veiksmai ir vaidmuo, darant numatytą BK 276¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką, atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius.

Dėl M. B. skirtos bausmės individualizavimo

17. Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti M. B. paskirtą bausmę, t. y. vietoj arešto bausmės paskirti 3 000 Eur baudą. Be to, anot apeliacinio skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias bausmių bendrinimo taisykles, kadangi apylinkės teismas turėjo prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį skundžiamų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir į nuteistojo bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

17.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

17.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

17.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdama dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad M. B. padaryta veika ir jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų apimtis yra daug didesnė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymima, kad nuteistasis organizavo nusikalstamos veikos padarymą, pasitelkė kitus asmenis bei koordinavo jų veiksmus. Dar daugiau, M. B. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

17.4. Be to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, jog M. B. teistas 7 kartus, didžioji dalis nusikaltimų buvo padaryti panaudojant smurtinius veiksmus. M. B. antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta neatlikus laisvės atėmimo bausmės, ji tyčinė, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsniu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. B. recidyvistu. M. B. per pastaruosius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (1 t., b. l. 170–194); duomenų, apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra. Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino, kad M. B. savo kaltę dėl medžiagos perdavimo pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl padarytos veikos gailėjosi, todėl apylinkės teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.5. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus vieną iš griežčiausių BK 276¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Pažymima, kad ankstesniais nuosprendžiais M. B. buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir griežtesnės už areštą, o būtent paskutinius kartus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, švelnesnės bausmės jo elgesiui taip pat teigiamos įtakos nepadarė. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekia mažinti savo nusikalstamo elgesio pasikartojimo riziką (dalyvauja įvairiose programose), turi užsibrėžtų tikslų – profesionaliai sportuoja, turi šeimą, dirba (užsiima individualia veikla, papuošalų gamyba), tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti nuteistajam skirtina ne pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o arešto bausmė.

17.6. Šiuo atveju BK 276¹ straipsnio 1 dalis numato arešto bausmę nuo 15 iki 90 parų. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką skyrė didesnę nei numatytas arešto bausmės vidurkis, atsižvelgdamas, be kita ko, į M. B. nustatytas atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, tačiau ji nepasiteisino, teigiamos įtakos M. B. elgesiui nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvi ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje, ką patvirtina tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis, t. y. 60 parų areštas yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

17.7. Skundo nagrinėjimo kontekste, pažymėtina, kad bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

17.8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, M. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu neatlikta dalis – 2 metai 11 mėnesių 7 dienos. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 2 metų 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 dienų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2024 m. rugpjūčio 16 d., t. y. neatlikęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

17.9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, šiuo atveju nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas, subendrinęs M. B. paskirtas bausmes, į nuteistojo bausmės laiką neįskaitė bausmės dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias bausmių bendrinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino nuteistajam paskirtas bausmes, t. y. kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu) buvo pridėta nauju nuosprendžiu (skundžiamo nuosprendžio) paskirtos bausmės dalis. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnio 3 dalyje, pridėjo 30 parų arešto. Be to, skundžiame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Kartu pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei BK 63 straipsnis, BK 64 straipsnis nenumato galimybės įskaityti atliktos bausmės, kadangi bausmės laikas skaičiuojamas nuo naujo nuosprendžio priėmimo.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai D. P.