Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo J. A. J., suinteresuoti asmenys BUAB „AMK Logistika“, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, UAB „Emtekas“, R. J., antstoliai V. Ž., M. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. A. J. prašė iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi IĮ „Raštinės paslaugos“; patvirtinti 200 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 379,14 Eur sumą, reikalingą jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad yra prisiėmęs įsipareigojimus 2017 m. vasario 10 d. laidavimo sutarties pagrindu už sūnui R. J. priklausančią įmonę UAB „Emtekas“, įmonės kreditoriaus UAB „AMK Logistika“ naudai. Tapdamas laiduotoju tikėjosi, kad įmonė yra finansiškai pajėgi grąžinti 100‘000 Eur sumą kreditoriui. Tačiau įmonė nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl įmonės kreditorius kreipėsi į teismą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisė 100‘000 Eur skolą. Kreditorius vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei V. Ž. ir papildomai patyrė 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, todėl UAB „AMK Logistika“ yra skolingas 100‘399,97 Eur sumą.Be to, yra skolingas ir kitam kreditoriui – VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, skola yra priteista Panevėžio miesto apylinkės teisme, skolos suma 76 890,12 Eur, o išieškojimą vykdo antstolio M. A. kontora. Kadangi skolos išieškomos atlygintinai, jis skolingas ir antstoliams. Sumokėti skolas neturi galimybės, kadangi jau keletą metų niekur nedirba, yra pensininkas, 73 metų. Vienintelės pajamos yra VSDFV išmokos, kurios sudaro 579,14 Eur per mėnesį, tai 558,14 Eur senatvės pensija ir 21 Eur našlių pensija. Mano, kad nebegali užtikrinti įsipareigojimų įvykdymo savo kreditoriams ir neturi galimybės atkurti savo mokumo. Pažymi, jog turi nekilnojamojo turto, kurių vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra apie 20‘000 Eur ir seną mažavertį automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė iškelti J. A. J. fizinio asmens bankroto bylą ir priteisė iš pareiškėjo 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu iš pareiškėjo, R. J. ir UAB „Savas formatas“ kreditorei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei priteista 76‘890,12 Eur sumą. Skolos išieškojimą vykdo antstolis M. A.. Be to, 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjas su kreditoriumi UAB „AMK Logistika“ sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už UAB „Emtekas“. UAB „Emtekas“ nevykdžius preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties, kreditorius UAB „AMK Logistika“ kreipėsi į teismą dėl 100‘000 Eur sumos priteisimo iš pareiškėjo, 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7553-902/2017 iš pareiškėjo kreditoriui UAB „AMK Logistika“ buvo priteista 100‘000 Eur skola. Skolos išieškojimą vykdo antstolė V. Ž.. Už UAB „Emtekas“ taip pat laidavo ir R. J., iš kurio 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7555-488/2017 priteista 100‘000 Eur skola kreditorės UAB „AMK Logistika“ naudai. Teismas sprendė, kad 100‘000 Eur kreditoriui UAB „AMK Logistika“ pareiškėjas skolingas solidariai su sūnumi R. J.. Pareiškėjas antstolei V. Ž. yra skolingas 4‘437,52 Eur vykdymo išlaidos, o antstoliui M. A. - 3‘509,77 Eur vykdymo išlaidos. Iš viso pareiškėjo skola kreditoriams yra 184‘837,41 Eur suma.Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo turtą sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6‘250 Eur, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 645 Eur, ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 2795-8017-6037, vidutinė rinkos vertė 111 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7‘100 Eur; keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 31‘800 Eur; automobilis VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės. Be to, paties pareiškėjo nurodymu turi atsidėjęs santaupų apie 5‘000 Eur, kurios skirtos laidotuvėms ir paminklui. Viso pareiškėjas turi turto už 51‘206 Eur. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad realizavus jo turimą nekilnojamąjį turtą, jo vertė būtų apie 70‘000 Eur, tačiau konkrečių duomenų apie turimo turto vertę nepateikė. Pareiškėjas gauna išmokas - senatvės pensiją 558,14 Eur per mėnesį ir 21,00 Eur našlių pensiją. Iš viso per mėnesį pareiškėjas gauna 579,14 Eur pastovių pajamų.Pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma siekia 184‘837,41 Eur, atitinkamai ši suma viršija 25 MMA (10‘000 Eur). Pareiškėjas turto turi už 51‘206 Eur ir jį realizavus nebūtų patenkinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl pareiškėjas yra nemokus, t. y. iš turimo turto ir gaunamų išmokų negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi turto ir pajamų skoliniams įsipareigojimams padengti, yra nemokus.Pareiškėjas kartu su solidariais skolininkais R. J. ir UAB „Savas formatas“ pagal 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-879/2016 yra skolingi kreditoriui VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 76‘890,12 Eur sumą. Šio nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui M. A., kuris vykdydamas skolos išieškojimą areštavo pareiškėjo turtą. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjas, jau turėdamas didelį įsiskolinimą kartu su solidariais skolininkais kreditoriui VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, prisiėmė papildomą įsipareigojimą kreditoriui BUAB „AMK Logistika“ 2017 m. vasario 10 d. laidavimo sutartimi, nors ir neprivalėjo to daryti. Pareiškėjas laidavo už UAB „Emtekas“, nebūdamas nei akcininku nei vadovu, jo teigimu, jis tiesiog siekė padėti savo sūnui R. J., kuris ir yra UAB „Emtekas“ vadovu. Vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, teismas sprendė, kad yra pagrindas tokį pareiškėjo elgesį pripažinti itin neatsakingu ir nerūpestingu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad, prieš sudarydamas laidavimo sandorį, nesidomėjo UAB „Emtekas“ ūkine finansine veikla, turimu turtu, veiklos pelningumu, nesidomėjo ar bendrovė bus pajėgi padengti skolą. Pareiškėjas, prisiimdamas nebūtinus papildomus sutartinius įsipareigojimus, sąmoningai (kryptingai) sudarė prielaidas esamiems įsiskolinimas dar labiau didėti ir tokiu būdu didinti savo nemokumą. Pasirašant laidavimo sutartį pareiškėjui buvo žinoma, kad turi pareigą atsiskaityti su jau turimu kreditoriumi VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, o ne bandyti dar prisiimti ženkliai didesnį kreditorinį įsipareigojimą nei jau esamam kreditoriui. Toks pareiškėjo elgesys kreditoriaus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu nebuvo sąžiningas.Turėdamas ilgametę darbo patirtį valstybės tarnyboje, būdams išsilavinęs ir turintis didelę gyvenimišką patirtį, akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, jog laidavimo sutartimi blogina savo finansinę padėtį. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, neatsakingais veiksmais darant įtaką savo mokumo būklei, neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Pareiškėjas žinodamas ir suvokdamas savo turimus finansinius įsipareigojimus, turėdamas galimybių padėtį gerinti – kiek įmanoma sumažinti skolą turimam kreditoriui, nesiekė jų sumažinti, bet prisiėmė papildomą 100‘000 Eur vertės įsipareigojimą dar vienam kreditoriui UAB „AMK Logistika“. Pareiškėjas iki laidavimo sutarties sudarymo, turėjo galimybę atsiskaityti (ar bent didžiąją dalimi, atsižvelgiant į nurodomą turto vertę 51‘206 Eur) su jau turimu kreditoriumi. Taigi, pareiškėjas ne tik nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su esamais kreditoriais, tačiau, turėdamas itin didelę skolą, elgėsi itin nerūpestingai prisiimdamas naują nebūtiną finansinį įsipareigojimą. Teismas negalėjo pareiškėjo itin nerūpestingą elgesį, pripažinti nereikšmingu ir priežastiniu ryšiu nesusijusiu su jo nemokumo padidėjimu.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iki šiol vienas gyvena keturių kambarių bute, nors jo dalį galėjo išnuomoti ir taip gauti pajamų. Be to, iki šiol nesiėmė spręsti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies su žemės sklypu pardavimo ar nuomos klausimo, nors jame ir negyvena. Sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų sąlygų, stengiasi gauti daugiau pajamų ar išnaudoti turimus resursus ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar iš kito solidaraus skolininko jo sūnaus R. J., yra vykdomi išieškojimai to paties kreditoriaus naudai, ar vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti. Teismo nuomone, tai rodo, kad jis nesistengia imtis priemonių grąžinti skolą, tuo nesidomi. Kita pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakyta aplinkybė, į kreditoriaus VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės atstovės klausimą, dėl jo gebėjimo laidavimo sutartimi užtikrinto 100‘000 Eur įsipareigojimo įvykdymo, taip pat kelia abejonių jo sąžiningumu, kadangi jis pareiškė, kad prisiimtą įsipareigojimą užtikrino savo turtu (turto vertę nurodė 70‘000 Eur) ir tikėjosi, kad yra finansiškai pajėgus jį įvykdyti, nors iki to jau buvo skolingas kitam kreditoriui 76‘890,12 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pareiškė, kad ateityje neatmeta galimybės turimą keturių kambarių butą pasikeiti į mažesnį butą. Teismas šias aplinkybes vertino kritiškai, nes pareiškėjas būdamas skolingas dideles sumas kreditoriams, tikisi išsaugoti nekilnojamą turtą.Po šalių laidavimo sutarties sudarymo praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriams apie tai, kad ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išsiųsti pranešimai dar anksčiau, t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d. Tokį pareiškėjo teiginių abstraktumą, prieštaringumą ir nenuoseklumą, teismas vertino, kaip pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį išvengti skolos mokėjimo kreditoriui VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei bei skolų nurašymo.Nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kuri yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo pareiškimą iškelti bankroto bylą, laikė nepagrįstu ir netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. A. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti.Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė jo nemokumo momentą ir nepagrįstai konstatavo jo nesąžiningumą, sudarant laidavimo sutartį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Skola VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei atsirado ne Panevėžio miesto apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 2 d. priėmus nuosprendį, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Šis nuosprendis įsiteisėjo tik 2017 m. kovo 2 d. ir nuo tada apeliantas tapo nemokus, nes jo skolos (76‘890,12 Eur) viršijo įstatymo numatytą 25 MMA sumą, o tuo pačiu ir apelianto turimą turtą. 2017 m. vasario 10 d., laidavimo sutarties sudarymo metu jis jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturėjo ir nebuvo nemokus, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota teismo nutartyje. Sudarydamas laidavimo sutartį, iš karto netapo skolingu kitam kreditoriui UAB „AMK Logistika“, nes skola šiam kreditoriui atsirado tik 2017 m. rugsėjo 6 d., įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 rugpjūčio 16 d. įsakymui. Todėl visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, jog apeliantas būdamas nemokus ir turėdamas didelį įsiskolinimą, laidavimo sutartimi prisiėmė papildomą įsipareigojimą, reikšmingai padidino savo nemokumą ir pasielgė nesąžiningai.Remiantis teismų praktika, fizinio asmens mokumo atkūrimu laikomas ne bankroto proceso metu visų kreditorių reikalavimų patenkinimas, o pagal galimybes kreditorių reikalavimus patenkinimas ir atleidimas nuo nepatenkintų skolų mokėjimo.Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo apeliantas nesikreipė į teismą dėl fiziniam asmeniui bankroto bylos iškėlimo. Į teismą dėl fiziniam asmeniui bankroto bylos iškėlimo jis kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo mėnesį atsiradus antram kreditoriui - UAB ,,AMK Logistika“, kuris iš jo, kaip iš laiduotojo, prisiteisė 100‘000 Eur skolą. Apeliantas suprato, kad priteistos ir antstolių išieškomos skolos jau kelis kartus viršija jo turimą turtą, todėl be fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jo mokumas nebus atkurtas ir visiškai pagristai kreipėsi į teismą dėl fiziniam asmeniui bylos iškėlimo.Teismui sąžiningai pateikė visą informaciją. Nurodo, kad per paskutinius 3 metus jokio turto neperleido, turėtus du nekilnojamuosius objektus turi iki šiol. Taip pat per paskutinius 3 metus sudarė tik vieną laidavimo sandorį, kurį teismas visiškai nepagristai konstatavo nesąžiningu.Laidavimo sutartis yra įstatymo leistinas sandoris ir ypač plačiai taikomas paskolos teisiniuose santykiuose. Apeliantas laidavo už trečiąjį asmenį - UAB ,,Emtekas“ savo sūnaus R. J. paprašytas. Laiduoti už UAB ,,Emtekas“ nebuvo rizikinga, nes UAB ,,Emtekas“ turėjo ir turi 350‘000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, į kuri kreditorius UAB ,,AMK Logistika“ pirmiausiai ir galėjo nukreipti savo 100‘000 Eur skolos išieškojimą. Be to, tos pačios prievolės vykdymui laidavo ir apelianto sūnus R. J.. Taigi, sudarant laidavimo sandorį, apeliantui jis nepasirodė rizikingas. Sudarant laidavimo sandorį, apeliantas neturėjo nesąžiningų ketinimų, todėl laidavimo sutarties pasirašymas vertintinas ne kaip nesąžiningumas, bet kaip neapdairus elgesys, tiesiogiai ar netiesiogiai nesusijęs su apelianto nemokumu. Tuo labiau, kad apeliantas nei prieš laidavimo sandorio sudaryrną, nei po jo sudarymo nesiėmė priemonių savo nekilnojamajam turtui perleisti, ką būtų daręs nesąžiningumo atveju.Taip pat apeliantui nebuvo žinoma, jis negalėjo numatyti, kad kreditorius UAB ,,AMK Logistika“ skolą bandys išsiieškoti iš laiduotojų, skolos neišieškojus iš skolininko UAB ,,Emtekas“. Tokią teisę UAB ,,AMK Logistika“ turi ir ta teise pasinaudojo, tačiau tai neįrodo apelianto sąmoningo nesąžiningumo, kas visiškai nepagristai priešingai konstatuota ginčijamoje nutartyje.Apelianto su kreditoriumi UAB ,,AMK Logistika“ nesieja jokie santykiai, CK 6.67 straipsnyje numatyti kaip nesąžiningi. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas yra nesąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.Teismo argumentai, kad apeliantas, vienas gyvendamas keturių kambarių bute ir turėdamas dalį namų valdos, nesiėmė spręsti nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo klausimo, nesiėmė aktyvių veiksmų skolų padengimui, neįrodo apelianto nesąžiningų veiksmų. Tuo labiau, kad ir pats teismas apelianto teiginius vertino tik kaip sukėlusius abejones apelianto sąžiningumu, bet ne kaip apelianto nesąžiningumo įrodymus.Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo kriterijų ir nepagristai konstatavo, kad apeliantas yra nesąžiningas, todėl teismo nutartis naikintina.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašo atskirąjį skundą atmesti. Teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą dėl konkrečių jo veiksmų, įvertindamas, kad 2017 m. vasario 10 d. laidavimo sutarties pasirašymo tikslas buvo tiesiog padėti savo sūnui, kuris yra UAB „Emtekas“ vadovas. Pareiškėjas laidavo už UAB „Emtekas“ skolas, nebūdamas net akcininku, o prieš sudarydamas laidavimo sutartį nepasidomėjo įmonės finansine veikla, turimu turtu, veiklos pelningumu, nesidomėjo ar bendrovė bus pajėgi padengti skolą.Sudarydamas sutartį, pareiškėjas jau apie 2016 m. gruodžio 2 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje ir juo priteistą solidarią 76‘890,12 Eur skolą ligoninei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad toks pareiškėjo elgesys kreditorės ligoninės atžvilgiu nebuvo sąžiningas, darė įtaką savo mokumo būklei, todėl neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys - nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui apie priimtą teismo nuosprendį dėl priteistos ligoninei skolos.Teismas, nagrinėdamas bylą vertino, ar egzistavo tarp pareiškėjo teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pareiškėjo nesąžiningumas darė reikšmingą įtaką jo nemokumui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas ir suvokdamas savo finansines galimybes ir įsipareigojimus ligoninei, nesiekė kiek įmanoma jų sumažinti, o kaip tik pasirašė laidavimo sutartį ir prisiėmė papildomą itin didelį – 100‘000 Eur vertės finansinį įsipareigojimą dar vienam kreditoriui UAB „AMK Logistika“. Teisme pareiškėjas pareiškė, kad prisiimdamas tokį įsipareigojimą tikėjosi, kad yra pajėgus jį įvykdyti, nors jau žinojo apie 76‘890,12 Eur įsipareigojimą ligoninei. Pareiškėjas neturėjo pareigos pasirašyti šią laidavimo sutartį. Būdamas išsilavinęs ir atsakingas asmuo, jis galėjo numatyti ir numatė laidavimo pasekmes, tačiau vis tiek pasirašė laidavimo sutartį. Esant šiai aplinkybei, toks pareiškėjo elgesys, kaip ir konstatavo teismas, vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, yra pripažintinas itin nerūpestingu ir neatsakingu, kuris sąmoningai (kryptingai) leido sumažinti pareiškėjo mokumą, o vėliau ir kreiptis į teismą dėl fiziniam asmeniui dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimo ir turi reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui. Šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį.Be to, gavęs reikalavimą atlyginti 100‘000 Eur, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad skola nebūtų iš jo išieškoma, nesidomėjo, kodėl skola nėra išieškoma iš UAB „Emtekas“. Be to, pareiškėjas žinodamas apie kreditoriaus UAB „AMK Logistika“ nukreiptą reikalavimą, nepateikė jokių prieštaravimų, o jau 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, o apie tai, kad ketina kreiptis į teismą, kreditoriams pareiškimus išsiuntė dar anksčiau - 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus vos vienam mėnesiui nuo teismo įsakymo išdavimo dienos. Mano, kad ligoninės kreditoriai – pareiškėjas ir UAB „Savas formatas“, kuris bandė ne teismo tvarka kelti bankroto bylą, yra nesąžiningi, siekia mažinti skolininko mokumą ir kartu mažinti kreditorės galimybes gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavo kriterijus ir taisykles, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl siekiančio bankrutuoti asmens (ne)sąžiningumo. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tais atvejais, kai duomenys apie jo skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido skoloms susidaryti, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, elgesys turi būti vertinamas pagal protingumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo dėl savo finansinės padėties, kredito tikslo ir pan. aplinkybių), tiek dėl jo neveikimo, kai sąmoningai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir siekiama bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), didinti nemokumą. Sprendžiant dėl fizinių asmenų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (išsilavinimą, gyvenimo patirtį, veiklos pobūdį). Be to, turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, o mokumo požiūriu mažareikšmiai sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 65/2015, kt.).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu J. A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) bei nubaustas 2 metų laisvės atėmimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, ir 80 MGL (3‘012,80 Eur) dydžio baudą. Šiuo nuosprendžiu iš R. J., J. A. J. ir UAB „Savas formatas“ solidariai priteista 76‘890,12 Eur žalos atlyginimo VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ naudai (b. l. 46-47). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistųjų R. J., J. A. J., UAB „Savas formatas“ apeliacinį skundą atmetė. Antstolis M. A. 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu pradėjo 76‘890,12 Eur skolos bei 3‘509,77 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš J. A. J. (b. l. 10, 18-21).Pareiškėjas J. A. J. 2017 m. vasario 10 d. sudarė laidavimo sutartį su bankrutuojančia UAB „AMK Logistika“, atstovaujama bankroto administratoriaus „Nemokumas LT“, UAB administracijos vadovo J. G.. Laiduotojas J. A. J. įsipareigojo neatlyginamai ir solidariai visiškai atsakyti visu savo turtu, jei skolininkas UAB „Emtekas“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 ir 2017-01-12 išduotus Teismo įsakymus civilinėje byloje Nr. eL2-1088-837/2017. Laiduotojas taip pat įsipareigojo atsakyti kreditoriui ir įvykdyti visas skolininko mokėjimo prievoles kreditoriui, numatytas Pagrindinėje sutartyje, kurios pagrindu skolininkas yra skolingas kreditoriui 100‘000 Eur (b. l. 42).Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal kreditoriaus BUAB „AMK Logistika“ pareiškimus 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo įsakymais išieškojo 100‘000 Eur iš R. J. ir J. A. J. (b. l. 44-45). Antstolė V. Ž. 2017 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu pradėjo 100‘000 Eur skolos išieškojimą iš J. A. J. (b. l. 8-9).Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad teismas netiksliai nustatė nemokumo momentą, nes sudarant laidavimo sutartį teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistojo J. A. J. apeliacinį skundą atmetė, todėl 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo 2017 m. kovo 2 d. ir pareiškėjas turėjo prievolę atlyginti žalą VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė. Nežiūrint į šią aplinkybę, pareiškėjo elgesys pripažintinas nesąžiningu.Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, daug metų dirbęs atsakingą darbą, todėl galėjo suprasti ir suprato už ką ir kodėl buvo nuteistas, galėjo numatyti ir numatė teismo nuosprendžio pasekmes. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo suprasti ir suprato, kad laidavimo sutartį sudaro su bankrutuojančia bendrovė, tuo labiau, kad laidavimo sutartyje jau nurodyta, kad UAB „Emtekas“, kurios vadovu yra pareiškėjo sūnus, nevykdo įsipareigojimų pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 ir 2017-01-12 išduotus Teismo įsakymus civilinėje byloje Nr. eL2-1088-837/2017 (šiais teismo įsakymais iš UAB „Emtekas“ priteista 100‘000 Eur). Taigi, apelianto argumentai apie tai, kad laidavimo sutartis nebuvo rizikinga, neatitinka paprasčiausios logikos ir pačios sutarties teksto, todėl atmestini kaip nepagrįsti.Atmestini apelianto argumentai apie tai, kad jis negalėjo numanyti, kad UAB „AMK Logistika“ skolą bandys išieškoti iš laidotojo. Bankrutuojanti bendrovė, negaudama skolos iš pagrindinio kreditoriaus, kaip nurodyta nutarties 35 punkte, be abejonės sieks išieškoti skolą iš laiduotojų, be to, tokia teisė kreditoriui suteikia įstatymas, kuris yra viešai skelbiamas ir apeliantas negalėjo nežinoti laidavimo sutarties pasekmių.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, todėl jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.