- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1677-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13711-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- E. Z.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1677-730/2014
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-13711-2013-0)
2014 m. spalio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Klaipėdos keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai UAB „Klaipėdos keliai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo. Nurodė, kad 2013-07-08 darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbo sutarties nutraukimo dieną darbdavys su ieškovu neatsiskaitė: neišmokėjo priklausančio darbo užmokesčio, ligos pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės pašalpos. Vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 133, 86 Lt (2944,92:22=133,86). Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013-07-08 iki 2013-09-18 buvo 52 darbo dienos, ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką 6960,72 Lt (133,86 Lt x 52 d. = 6960,72 Lt). Gavus papildomus dokumentus ieškovas patikslino savo reikalavimus. Kadangi nustatyta, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 110,17 Lt ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką 5728,84 Lt (110,17 Lt x 52 d. = 5728,84 Lt) ( b. l. 64). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei laiku neišmokėjus darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, jis patyrė emocinį stresą. Jo patirtas emocinis stresas pasireiškė patirtais išgyvenimais, kuriuos patyrė būdamas priverstas skolintis pinigų, kad galėtų patenkinti pagrindinius savo ir savo šeimos poreikius. Be to, esant tokiai situacijai, kilo nesutarimų šeimoje, dėl to stipriai išgyveno ir jautėsi nepilnavertiškai. Atsižvelgiant į jo patirtus išgyvenimus, jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 Lt ir šią neturtinę žalą prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ 4000 Lt litų (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 1500 Lt bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ į valstybės biudžetą 120 litų bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų. Bylos dalį (atsakovo banko sąskaitos išrašą (b. l. nuo 123 iki 140) pripažino nevieša. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 110,17 Lt, pradelsta 52 dienas atsiskaityti, tai ieškovui priklausytų išmokėti 5728,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką (110,17 Lt x 52 d. = 5728,84 Lt). Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje išaiškintą DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbdaviui sankcijos sumažinimo galimybę, sprendė, kad darbdaviui taikoma sankcija šiuo pagrindu mažintina, nes sankcijos dydis neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Atsakovės finansinė būklė yra sunki, atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai viršija 18 milijonų litų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priverstine tvarka išieško iš atsakovės skolas į fondo biudžetą, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną 5728,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 4000 Lt (neatskaičius mokesčių). Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės atstovo argumentus, jog vien faktas, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, yra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes DK, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir (ar) kiti įstatymai tokios išlygos restruktūrizuojamoms įmonėms nenumato. Įvertinęs atleidimo iš darbo laiku neatsiskaičius aplinkybę ir kitas byloje esančias faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nepagrįstas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinęs tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisė(dėl atmestų reikalavimų), tačiau sumažino ieškovui priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidas, t. y. priteisė 1500 Lt. Nurodė, kad atsakovės pateiktame banko sąskaitos išraše nurodomi privatūs kitų byloje nedalyvaujančių asmenų duomenys, todėl ši bylos dalis (b. l. nuo 123 iki 140) pripažintina nevieša.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas prašo panaikinti 2014-07-03 spendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Atsakovei restruktūrizavimo byla iškelta dėl jos ūkinės-komercinės veiklos sunkumų, siekiama atstatyti atsakovės mokumą, todėl atsakovė uždelsė atsiskaityti dėl įmonės finansinių sunkumų. Ieškovo nurodytos išlaidos yra vertinamos kaip kreditorinis reikalavimas, jis turi teisę administratoriui perduoti reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.Taikant DK 141 straipsnio dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat į proporcingumo principą.Atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.Negali būti pripažinta pagrįsta teismo sprendimo dalis dėl 120 Lt žyminio mokesčio iš atsakovės priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai taikė teismų praktiką, kad vidutinis darbo užmokesti už uždelstą atsiskaityti lakią priteisiamas ir iš restruktūrizuojamų įmonių. Atsakovė 2013-09-18 savo sąskaitoje turėjo pakankami lėšų visiškai su juo atsiskaityti. Atsakovės argumentai, kad priteista suma nebuvo proporcinga padarytam teisės pažeidimui nepagrįsti, nes teismas priteistiną sumą sumažino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.).
Nustatyta, kad ieškovą su atsakove nuo 2003-05-29 iki 2013-07-08 siejo darbo santykiai (b. l. 9-12, 13). Darbdavys neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, t. y. 2013-07-08, tą pripažino ir pati atsakovė, kad ieškovui darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo sumokėtos atleidimo iš darbo dieną. 2013-07-08 atleidus ieškovą, jam priklausančios su darbo santykiais išmokos buvo sumokėtos tik 2013-09-18 (b. l. 24), taigi pradelsta atsiskaityti 52 darbo dienas.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir vadovaudamasis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu priteisė iš atsakovės 4000 Lt darbo užmokesčio ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteista iš atsakovės 4000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma atitinka DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, proporcingumo bei yra adekvati atsakovės padarytam teisės pažeidimui. Šios sumos mažinimas, juolab, nepriteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstą neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, pažeistų darbuotojo (ieškovo) socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies teisėtus interesus. Taigi nepagrįstas apeliantės argumentas, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį teismas neatsižvelgė į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat į proporcingumo principą.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą savanoriški įmonės įsipareigojimai yra įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkto nuostatas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiavimas, atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra stabdomas. Taigi ir esant iškeltai apeliantei restruktūrizavimo bylai ieškovas turi teisę į savo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką patenkinimą.
Apeliantė teigia, kad jai iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. IRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nustatyta, kad apeliantei restruktūrizavimo byla iškelta 2012-01-20, 2014-09-24 patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas, taigi ieškovo reikalavimas atsirado jau po atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, taigi nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovo reikalavimai turėjo būti perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad negali būti pripažinta pagrįsta teismo sprendimo dalis dėl 120 Lt žyminio mokesčio iš atsakovės priteisimo. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atsakovei pirmosios instancijos teisme priėmus nepalankų procesinį sprendimą, valstybei žyminis mokestis neturėjo būti priteisiamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria iš atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ priteista 120 Lt žyminio mokesčio, naikintina, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 400 Lt. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies tik dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ priteista 120 Lt žyminio mokesčio.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ ieškovui E. Z. 400 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.