Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1144-639/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2-1144-639/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13711-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
E. Z.
Atsakovas
RUAB „Klaipėdos keliai“
Civilinė byla Nr. 2-1144-639/2013(Proceso Nr. 2-06-3-13711-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.11.;1.2.11.17.; 14.1.; 14.4.; 14.6.; 18.2.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovui E. Z. bei jo atstovui advokatui R. S., atsakovo RUAB „Klaipėdos keliai“ atstovui advokatui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovui RUAB „Klaipėdos keliai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo ir nurodė, kad su atsakovu RUAB „Klaipėdos keliai“ (pasirašymo metu- AB „Klaipėdos keliai“) 2003-05-29 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurios nuostatas buvo priimtas į darbą. 2013 m. liepos 8 d. darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- DK) 136 str. 1 d. 4 p., 140 str. 2 d. pagrindu, darbo sutarties nutraukimo dieną darbdavys su ieškovu neatsiskaitė: neišmokėjo priklausančio darbo užmokesčio, ligos pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės pašalpos. Ieškinyje nurodė, kad vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 133, 86 Lt (2944,92 : 22 = 133,86). Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013-07-08 iki 2013-09-18 buvo 52 darbo dienos, ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką 6960,72 Lt (133,86 Lt x 52 d. = 6960,72 Lt). Vėliau bylos nagrinėjimo eigoje gavus papildomus dokumentus patikslino savo reikalavimus. Kadangi nustatyta, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 110,17 Lt ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką 5728,84 Lt (110,17 Lt x 52 d. = 5728,84 Lt) ( b.l. 64). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei laiku neišmokėjus darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, jis patyrė emocinį stresą. Jo patirtas emocinis stresas pasireiškė patirtais išgyvenimais, kuriuos patyrė būdamas priverstas skolintis pinigų, kad galėtų patenkinti pagrindinius savo ir savo šeimos poreikius. Be to, esant tokiai situacijai kilo nesutarimų šeimoje, dėl ko stipriai išgyveno ir jautėsi nepilnavertiškai. Atsižvelgiant į jo patirtus išgyvenimus, jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 Lt ir šią neturtinę žalą prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Pripažino, kad atsakovas pradelsė atsiskaityti su ieškovu 52 darbo dienas, kadangi atsiskaitė tik 2013-09-18, kai tuo tarpu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2013-07-08. Atsakovas paaiškino, kad uždelsė atsiskaityti su ieškovu ne dėl sąmoningos valios pažeisti ieškovo turtinius interesus, bet dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-20 nutartimi atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, dėl ūkinės-komercinės veiklos sunkumų bei atsakovo mokumo atstatymo. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas (jo atstovas) nesutiko su ieškovo paskaičiuotu vidutiniu vienos dienos darbo užmokesčiu, teigdamas, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 56,52 Lt. (b.l. 36). Tačiau vėliau teisminio nagrinėjimo eigoje, ieškovui pateikus UAB „Aidėja“ atliktus ieškovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimus kuriuose, kaip minėta nustatyta, kad ieškovo vienos dienos darbo užmokestis buvo 110,17 Lt (b.l. 64) atsakovo atstovas sutiko, kad ankščiau jo pateikti, ieškovo vienos dienos darbo užmokesčio paskaičiavimai buvo klaidingi ir pateikė naują atsakovo pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nuodyta teisingas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 110,17 Lt ( b.l. 116). Tačiau nepaisant to atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinys negali būti tenkintinas, kadangi atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė ir su ieškovu laiku neatsikaitė dėl ūkinės-komercinės veiklos sunkumų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, dokumentais nustatyta, kad ieškovą su atsakovu RUAB „Klaipėdos keliai“ nuo 2003-05-29 d. iki 2013-07-08 d. siejo darbo santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos DK 35 straipsnio 1 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, t.y. 2013-07-08, tai pripažino ir pats atsakovas, kad ieškovui darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais, nebuvo sumokėtos atleidimo iš darbo dieną. Taigi byloje dėl to nėra jokio ginčo. 2013-07-08 atleidus ieškovą, jam priklausančios su darbo santykiais išmokos buvo sumokėtos tik 2013-09-18 (b.l. 24). Taigi praleista 52 darbo dienos ir dėl to ginčo byloje taip pat nėra. Kadangi nustatyta, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 110,17 Lt pralesta 52 d., tai ieškovui priklausytų išmokėti 5728,84 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (110,17 Lt x 52 d. = 5728,84 Lt).

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju, privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, jei nėra kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). DK 141 straipsnio 3 dalies nuostata įtvirtina, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalies taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiai nuostatai taikyti būtina nustatyti šias aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R., A. K., S. J. v. UAB ,,Saurida“, bylos Nr. 3K-3-227/2013). Nagrinėjamoje byloje teismas analizuodamas ieškovo nurodytas aplinkybes kartu aiškinosi ieškovo veiksmus bei aplinkybes darbdavio kaltei nustatyti. Teismas, įvertindamas visas aplinkybes, nenustatė aplinkybių darbuotojo kaltei konstatuoti. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas vidutinis darbo užmokestis mokamas tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kaltė nedaro įtakos šios nuostatos taikymui - darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis dvejopo pobūdžio: pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, o antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Numatytos sankcijos efektyvumas, tikslingumas pasiektinas tuomet, kai ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsnius, kuriuose įtvirtinti darbo teisės principai. Pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „ Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „ Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Teismas atsižvelgdamas į teismų praktikoje išaiškintą DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbdaviui sankcijos sumažinimo galimybę mano, kad darbdaviui taikoma sankcija šiuo pagrindu mažintina, nes sankcijos dydis neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo finansinė būklė yra sunki, kaip minėta atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, pagal 2012 m. teismo patvirtintus atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai viršija 18 milijonų litų (b.l. 142-145). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priverstine tvarka išieško iš atsakovo skolas į fondo biudžetą (b.l. 121,122). Taigi teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną 5728,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 4000,00 Lt (neatskaičius mokesčių). Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų. Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Kartu teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo atstovo argumentus, jog vien faktas, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, yra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pagal DK 141 str. 3 d. Darbo kodeksas, LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir (ar) kiti įstatymai tokios išlygos restruktūrizuojamoms įmonėms nenumato. Lietuvos Respublikos teismų praktika patvirtina, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, pagal DK 141 str. 3 d., priteisiamas ir iš restruktūrizuojamų įmonių ( žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-209-553/2013 m. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-338-781/2013 m.)

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais.

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje L. Z., M. Z., G. Z., V. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Tai tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovas grįsdamas aplinkybę, kad patyrė neturtinės žalos, nurodė, jog dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jis patyrė emocinį stresą, dvasinį išgyvenimą, kadangi buvo priverstas skolintis pinigų pagrindiniams šeimos poreikiams, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl suprastėjusios sveikatos ir todėl teigti, kad jis pagrindė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pablogėjusios sveikatos, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovas sirgo ir ankščiau, kadangi ligos pašalpos jam buvo mokamos 2012 m. vasario, 2012 m. spalio, 2012 m. gruodžio, 2013 m. vasario mėnesiais (b.l. 62). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukus darbo sutartį su atsakovu, ieškovas praktiškai už kelių dienų, t.y. 2013-17-16 d. įsidarbino UAB „Inkomsta“ kurioje dirba iki šiol (b.l. 104) ir gauna (gaudavo) su darbo santykiais susijusias pajamas (b.l. 105). Todėl ieškovo tvirtinimas, kad jis po atleidimo neturėjo pajamų, neatitinka tikrovės.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo neturtinės žalos atlyginimo, turi atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, į aplinkybę, kodėl darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sauso 20 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, taigi atsakovas turėjo ūkinės-komercinės veiklos sunkumų (b.l. 43). Teismų praktikoje suformuluota, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008). Taigi, įvertinus atleidimo iš darbo laiku neatsiskaičius aplinkybę ir kitas byloje esančias faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010 ). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nepagrįstas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas ir atitinkamai ieškinio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio palūkanas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 str. 1 d. 1 p. nustato, kad darbuotojai bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo santykių atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 120,00 litų žyminio mokesčio.

Be to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai taip pat priteisiamos išlaidos už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šioje byloje ieškovas turėjo 1900,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, t.y. už ieškinio parengimą ir advokato atstovavimą byloje ( b.l. 30,31,70,149). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2.; 8.18,; ir 11 punktu. Tačiau ieškovas kurio ieškinys patenkintas iš dalies negali tikėtis visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi pagal CPK 93 str. 2 d. jei ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 2 d. nutartyje Nr. 2A-307/2012 m. pažymėjo, kad CPK 93 straipsnio nuostatos taikytinos ne laikantis mechaninės procentinės proporcijos, o kiekvienu atveju vertinant visų bylos aplinkybių visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (dėl atmestų reikalavimų), tačiau tuo pačiu sumažintinos ieškovui priteistinos iš atsakovo bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos, t.y. priteistina 1500,00 Lt (CPK 93, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikdamas įrodymus prašė pripažinti dalį bylos medžiagos (atsakovo banko sąskaitos išrašą) nevieša, kadangi juose nurodomi privatus byloje nedalyvaujančių asmenų duomenys. Šis prašymas tenkintinas. Pagal CPK 10 str. 2 dalį priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Byloje nustatyta, kad atsakovo pateiktame banko sąskaitos išraše nurodomi privatus kitų byloje nedalyvaujančių asmenų duomenys, todėl ši bylos dalis (b.l. nuo 123 iki 140) pripažintina nevieša ( CPK 10 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 410 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. Z. iš atsakovo RUAB „Klaipėdos keliai“ keturis tūkstančius (4000,00 Lt) litų (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 1500,00 Lt bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo RUAB „Klaipėdos keliai“ į valstybės biudžetą 120,00 litų bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.

Bylos dalį (atsakovo banko sąskaitos išrašą (b.l. nuo 123 iki 140) pripažintina nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas