Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo NEO Finance, AB skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas NEO Finance, AB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 12V-3 „Dėl AB „NEO Finance“ Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimo“ (toliau – Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimą „Dėl AB „NEO Finance“ Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimo“, kuriuo jam paskirta 100 000 Eur bauda. Bauda skirta už tai, jog 4 vartotojų atžvilgiu pareiškėjas pritaikė savo bendrųjų sąlygų nuostatą dėl 15 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.2. Pareiškėjo vadovui 2023 m. spalio 11 d. iš skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės tapus žinoma, kad teismai Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – Sutartis) 6.6 punkto sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia, nedelsiant imtasi priemonių sustabdyti bet kokius veiksmus, dėl kurių kiltų rizika pritaikyti 15 proc. procesines palūkanas numatančią Sutarties nuostatą.

2.3. Pareiškėjui atliekant auditą, paaiškėjo, kad pirmą kartą aptariama Sutarties sąlyga buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 28 d., tačiau apie kurį pareiškėjui nebuvo žinoma. Be to, ir teismų praktika nebuvo nuosekli: kai kurie teismai priimdavo sprendimus tenkinti reikalavimus dėl 15 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, ką pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-976-656/2023.

2.4. 2023 m. rudenį apeliacinės instancijos teismų praktika tapus vienodai, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 7 d. administracijos vadovo įsakymu buvo formalizuotas dar 2023 m. spalio pradžioje priimtas principinis sprendimas. Atlikus duomenų analizę, buvo nustatyta, kad aptariama nuostata dėl procesinių palūkanų faktiškai buvo pritaikyta tik 4 vartotojų atžvilgiu, išieškant 3 588,52 Eur sumą, kurios (sumos) 1 196,17 Eur sudaro pagrįstai gauta procesinių palūkanų suma, nes Tarnyba pripažino pareiškėjo teisę į 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos sprendimu, kuriuo už pažeidimo pobūdį nustatytas pradinis baudos dydis buvo padidintas 10 proc. Nutarime nėra jokių motyvų, galinčių patvirtinti, kad vartotojams sukeliamų papildomų išlaidų reikšmė yra tokia didelė, kad už šį elementą pareiškėją reikėtų bausti griežčiausiai. 15 proc. palūkanos turi pagrindimą tiek sąžiningos verslo praktikos, tiek protingumo ir sąžiningumo prasme. Pastaraisiais metais fiksuojama rekordinė infliacija, o tai patvirtina, kad piniginių prievolių nevykdymas laiku kelia nuostolius dėl pinigų nuvertėjimo, kurių nekompensuoja įprastos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos paskolų davėjams. Be to, reikšminga ir tai, jog šias minimalias papildomas išlaidas vartotojai patyrė ne vienašališkai nusprendus pareiškėjui, bet tik tais atvejais, kai vartotojai ilgą laiką nevykdė piniginių prievolių pareiškėjui, jų neįvykdė ir po kreipimosi į teismą, o pati prievolė buvo nustatyta tik teismo sprendimu, t. y. kai teismai konstatavo, kad vartotojai pažeidė savo prievoles pareiškėjo atžvilgiu.

2.6. Dėl pažeidimo trukmės – pareiškėjas tik 2023 m. spalio 11 d. realiai sužinojo apie neatitiktį. Pareiškėjas neneigia atsakomybės už skolų išieškojimo paslaugas teikiančią įmonę, tačiau situaciją vertinant individualiai. Faktinio sužinojimo data negali būti ignoruojama. Tarnyba neteisingai nustatė neatitikties pabaigos datą (2023 m. lapkričio 7 d.).

2.7. Pareiškėjas nuosekliai bendradarbiavimo su Tarnyba.

2.8. Tarnyba netinkamai apskaičiavo bazinį baudos, kadangi didino ne pradinį baudos dydį, o bazinio baudos dydžio tarpinę sumą.

2.9. Nutarimas yra neproporcingas dėl to, jog juo apskritai pareiškėjui neturėjo būti paskirta bauda, taip pat pats baudos dydis padarytam pažeidimui yra neproporcingas. Tarnyba turėjo skirti pareiškėjui įspėjimą, kadangi Nutarime nustatyta, kad jokios esminės žalos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta, pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba.

3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Nutarimu už Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimą Tarnyba pareiškėjai skyrė 100 000 Eur baudą. Tarnybos nuomone, pareiškėjui skirtos sankcijos dydis yra tinkamai individualizuotas, skirta bauda yra adekvati ir proporcinga padarytam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimui.

3.2. Tarnyba 2023 m. spalio 11 ir 12 dienomis (reg. Nr. 5E-4104, 5E-4140) iš Vilniaus apygardos teismo gavo informaciją apie pareiškėjo galimai toliau taikomą įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) pripažintą Sutartis 6.6 punkto sąlygą, kurioje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to bendrovei (vartojimo kredito davėjai) pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, bei perdavė ištirti aplinkybes dėl galimo tolesnio šios sąlygos taikymo sudarant naujas vartojimo kredito sutartis ir vykdant sudarytas, taip pat dėl galimų sankcijų skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka.

3.3. Teismų atskirosiose nutartyse ir sprendimuose nurodoma, jog teismai pareiškėjo Sutarties 6.6 punkto nuostatą pripažino nesąžininga, kadangi ji nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei negaliojančia ab initio nuo sutarties sudarymo momento (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-572-1187/2023 ir kt.).

3.4. Pareiškėjas po to, kai teismai pripažino minėtą Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, toliau ją naudoja, t. y. taiko vartotojams (esamiems ir naujiems), sistemingai teikia apeliacinius skundus, reikšdamas reikalavimus teismo sprendimus pakeisti ir priteisti 15 proc. dydžio procesines palūkanas, todėl pagrįstai ir teisėtai priimtas Nutarimas dėl baudos paskyrimo.

3.5. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimu buvo siekiama nustatyti pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybę už tai, jog Tarnybai ar teismui nustačius, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos jos toliau nebūtų nurodomos su vartotojais sudaromose sutartyse ir jų pagrindu nebūtų bloginama vartotojų padėtis. Nuo 2023 m. spalio 11 d. iki šio Nutarimo priėmimo dienos Tarnyba iš teismų gavo beveik 10 pranešimų (paskutinis gautas 2024 m. sausio 4 d.) apie pareiškėjo galimai toliau taikomą įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nesąžininga ir negaliojančia ab initio pripažintą Sutarties 6.6 punkto sąlygą, todėl buvo pagrįstas pagrindas priimti Nutarimą.

3.6. Pareiškėjas, vykdydamas komercinę veiklą, privalo išmanyti tokiai veiklai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų galiojančių teisės aktų nuostatų bei asmenų teisių bei teisėtų interesų, o sužinojęs apie pažeidimą (nagrinėjamu atveju – teismui nusprendus, kad jos parengtoje standartinėje, su vartotojais sudaromoje sutartyje, esanti nuostata neatitinka CK įtvirtinto palūkanų už praleistą prievolės įvykdymo terminą dydžio), privalo nedelsdamas imtis priemonių šiam pažeidimui nutraukti, tačiau to nesiėmė.

3.7. Baudos dydis buvo nustatytas pagal Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagal pareiškėjos pateiktą informaciją apie jos metines pajamas praėjusiais finansiniais metais.

3.8. Nors procesinės palūkanos buvo išieškotos iš 4 vartotojų, tačiau svarbu tai, kad pareiškėjas, įtvirtindamas sutartyje sąlygą, kuria suteikė sau teisę reikalauti iš vartotojų gerokai didesnių procesinių palūkanų negu būtų turėjusi teisę reikalauti, jei nebūtų nesąžiningos sąlygos, t. y. sudarė sau galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi ir šią sąlygą taikyti jam palankiu (ir vartotojams finansiškai nenaudingu ir nepalankiu) būdu.

3.9. Pareiškėjas nurodomų veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai teismai informavo pareiškėją (jo paslaugoms teikti pasitelktą trečiąjį asmenį, o šis – pareiškėją), Tarnybą ir Lietuvos banką apie pareiškėjo galimai toliau taikomą įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nesąžininga ir negaliojančia ab initio pripažintą pareiškėjos Sutarties 6.6 punkto sąlygą.

3.10. Tarnyba atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau jos nėra laikomos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl Tarnyba, skirdama baudą, neturėjo teisinio pagrindo, remdamasi lengvinančių aplinkybių institutu, nei padidinti, nei sumažinti bazinio baudos dydžio.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad rašytiniai įrodymai (teismų sprendimai) patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą toliau taikyti sutarties sąlygas, kurios įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną draudimą toliau taikyti sutarties sąlygas, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, žinodamas, jog Sutarties 6.6 punkto sąlygą teismas pripažino nesąžininga ir negalinčia ab inito, tačiau toliau taikė ją vartotojams bei ja remdamasis, teikė ieškinius teismams, reikalaudamas jo naudai priteisti iš vartotojų 15 proc. metines palūkanas.

6. Teismas pažymėjo, jog baudos dydis nustatomas pagal Aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Teismas išanalizavo Aprašo 5-10 punktus.

7. Teismas pažymėjo, jog pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, sutarčių sąlygų, kurios teismo pripažintos nesąžiningomis, tolesnis taikymas po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7185-887/2022 įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 28 d., nuo to momento pareiškėjas ginčijamos sutarties sąlygos nebegalėjo taikyti, todėl Komisija, vadovaudamasi Aprašo 7 punktu, Nutarime pagrįstai nusprendė už pažeidimo mastą nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 15 proc., ir apskaičiuoti, kad bazinis baudos dydis – 114 766 Eur. Ši suma viršijo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, t. y. 100 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, bazinis baudos dydis – 100 000 Eur.

8. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog baudos dydis buvo apskaičiuotas pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyto Aprašo 6 punkte įtvirtintą tvarką, kuris reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir ekonominį subjektą, pateikusį finansinius duomenis. Tarnyba, apskaičiuodama baudą, vadovavosi pareiškėjo pateiktais duomenimis už 2023 metus, pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Minėti duomenys apėmė pareiškėjo gautas pajamas, veiklos mastą ir ekonominę situaciją, todėl darytina išvada, jog baudos dydis paskaičiuotas teisingai, yra proporcingas ir atitinka Apraše nustatytus reikalavimus.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, nustačius, kad pareiškėjas, įtvirtindamas sutartyje sąlygą, kuria suteikė sau teisę reikalauti iš vartotojų gerokai didesnių procesinių palūkanų negu būtų turėjęs teisę reikalauti, jei nebūtų nesąžiningos sąlygos, t. y. sudarė sau galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi ir šią sąlygą taikyti jai palankiu (ir vartotojams finansiškai nenaudingu ir nepalankiu) būdu.

10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad paskirta bauda pareiškėjui būtų neproporcinga ir (ar) iš esmės neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį. Teismo vertinimu, jei skiriant baudą būtų atsižvelgta tik į pareiškėjo argumentus dėl baudos dydžio, kurie grindžiami jo subjektyviu vertinimu, nebūtų pasiektas sankcijos tikslas atgrasyti nuo pažeidimų.

11. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje eAS-370-552/2022).

12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas skirtas apsaugoti vartotojus nuo galimos žalos, objektyvus vartotojų žalos nebuvimas savaime nepašalina atsakomybės už nustatytą teisės normų pažeidimą. Todėl teigtina, kad aplinkybė, jog vartotojai tiesioginės žalos nepatyrė, nelaikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13. Lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat negali būti laikomos tokios sąlygos, kurios neeliminuoja teisės aktų pažeidimo fakto. Byloje esantys duomenys neleidžia pagrįstai vertinti nurodytų aplinkybių kaip atsakomybę lengvinančių, todėl paskirtos baudos teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinami iš esmės, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir mastą.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad paskirta bauda pareiškėjui būtų neproporcinga ir (ar) iš esmės neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį. Teismo vertinimu, jei nagrinėjamu atveju skiriant baudą būtų atsižvelgta į tai, kad vartotojai patys nesikreipė dėl žalos atlyginimo arba kad žala faktiškai nebuvo patirta, nebūtų pasiektas sankcijos tikslas atgrasyti nuo pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad bauda yra skiriama už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog Sutarties 6.6 punkto sąlyga teismo sprendimu pripažinta nesąžininga ir negaliojančia, toliau taikė ją vartotojams bei ja remdamasis teikė ieškinius teismams, reikalaudamas jo naudai priteisti iš vartotojų 15 proc. metines palūkanas. Todėl minėti argumentai negali būti laikomi kriterijumi, nagrinėjamu atveju apsprendžiančiu baudos dydį.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skirta bauda už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimą atitinka įstatymo reikalavimus, o ginčijamas Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, tinkamai motyvuotas. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl naikinti Nutarimą pareiškėjo nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Tarnyba netinkamai taikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę ne už sąlygos numatymą sutartyje, o už jos faktinį pritaikymą. Tarnyba neatitiktį motyvavo nurodydama, į kokį skaičių sutarčių atitinkamą sąlygą pareiškėjas įtraukė, t. y. Tarnyba netinkamai atliko pareiškėjo veiksmų kvalifikaciją.

16.2. Tarnyba pažeidė proporcingumo imperatyvą.

16.3. Nutarime nėra analizės, ar kvalifikuoti atitinkamas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

16.4. Tarnyba netinkamai taikė baudos apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas.

16.5. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, be to, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Skundžiamas sprendimas motyvuotas netaikytinais teisės šaltinais.

16.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pareiškėjo teisė į gynybą įgyvendinta deklaratyviai. Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo patikslinto skundo pagrindą.

16.7. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kurie patvirtina Nutarimo neteisėtumą.

16.8. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakomybę lengvinančias aplinkybes su pažeidimo sudėties nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Nei teismas, nei Tarnyba nepagrįstai nepritaikė pareiškėjo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

16.9. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį.

17.2. Teismas sprendime vertino ir pasisakė dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių vertinimo.

17.3. Teismas sprendime vertino teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojamas baudos dydis už nustatytą pažeidimą, taip pat įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis Tarnybai, kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuotas baudos dydis.

17.4. Atsakovas remiasi Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. atskirąja nutartimi, kurioje pažymėta, jog pareiškėjas, nepaisant to, kad jo naudojamos vartojimo kredito sutarties standartinė sąlyga, numatanti 15 proc. dydžio procesines palūkanas, įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinta nesąžininga bei negaliojančia, šią sąlygą ir toliau taiko vykdant sudarytas vartojimo sutartis, nuolat ir pakartotinai teikia ieškinius teismams, prašydamas priteisti 15 proc. dydžio procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismams šio reikalavimo netenkinus, sistemingai teikia apeliacinius skundus reiškiant reikalavimą teismo sprendimus pakeisti ir priteisti 15 proc. dydžio procesines palūkanas.

17.5. Sankcija pareiškėjui buvo paskirta būtent už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą – tolesnį nesąžininga ir negaliojančia pripažintos vartojimo sutarties sąlygos taikymą po teismo sprendimo įsigaliojimo. Šiuo atveju esminę reikšmę pažeidimo faktui konstatuoti lėmė ne tiek nesąžiningos Sutarties sąlygos nepakeitimas (nepanaikinimas) po teismų sprendimų, kuriais sąlyga buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia, įsigaliojimo (pareiškėjo neveikimas), kiek pareiškėjo nuolatiniai aktyvūs veiksmai (iki 2023 m. spalio–gruodžio mėn.), taikant šią sąlygą vartotojų atžvilgiu, t. y. keliant vartotojų atžvilgiu reikalavimus priteisti apeliantės naudai Sutarties 6.6 punkte nurodyto dydžio (15 proc.) palūkanas. Nei Tarnybai nagrinėjant bylą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo nustatymo ir sankcijos paskyrimo, nei teisme nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, nepaisant Sutartyje numatytų 15 proc. dydžio palūkanų, iš vartotojų būtų reikalavęs sumokėti (priteisti) įstatyme nustatyto (5 proc.) dydžio palūkanas. Priešingai, pačios bendrovės skunde nurodyta informacija (pateiktas susirašinėjimas tarp bendrovės ir trečiojo asmens vykdančio išieškojimą) patvirtina, kad draudimas reikalauti 15 proc. palūkanų atsirado tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė informuoti Tarnybą ir Lietuvos banką apie įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažintą nesąžininga apeliantės naudojamą vartojimo kredito sutarčių standartinę sąlygą, nustatančią 15 proc. dydžio procesines palūkanas.

17.6. Nors procesinės palūkanos buvo išieškotos iš 4 vartotojų, taigi faktiškai nukentėjusių vartotojų skaičius nėra didelis, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad pareiškėjas, įtvirtindamas sutartyje sąlygą, kuria suteikė sau teisę reikalauti iš vartotojų gerokai didesnių procesinių palūkanų negu būtų turėjęs teisę reikalauti, jei nebūtų nesąžiningos sąlygos, t. y. sudarė sau galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi ir šią sąlygą taikyti jam palankiu (ir vartotojams finansiškai nenaudingu ir nepalankiu) būdu.

17.7. Priežastys ir aplinkybės, kodėl nukentėjusių dėl nesąžiningos sutarties sąlygos vartotojų skaičius nėra didelis, nėra reikšmingos, kadangi jis nebūtinai yra susijęs su teisėtais ir sąžiningais apeliantės veiksmai ir negali būti laikoma jos teisėto elgesio vartotojų atžvilgiu pasekme. Nedidelis nukentėjusių vartotojų skaičius gali tik reikšti, kad didžioji pareiškėjo klientų dalis laiku vykdė savo finansinius sutartinius įsipareigojimus, kad susidariusius įsiskolinimus apmokėjo iki prasidedant teisminiams procesams, toks skaičius (4) taip pat galėjo susidaryti dėl to, kad didžioji dalis teismų netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl 15 proc. dydžio palūkanų priteisimo, t. y. bylų nagrinėjimo metu teismai užkirto kelią nesąžiningos sąlygos pritaikymui. Nukentėjusių vartotojų skaičius (4) galimai rodo tik apeliantės laimėtas bylas prieš vartotojus, bet nėra susijęs su pareiškėjo tinkamu ir teisėtu elgesiu vartotojų atžvilgiu. Be to, pareiškėjas buvo pateikęs ne vieną ieškinį teismams, dėl kai kurių jau vyko bylos – dalį jų atsiėmė prasidėjus pažeidimo tyrimui Tarnyboje, dalį – vėliau, tačiau visi šie pareiškėjo veiksmai nelaikyti atliktais jo iniciatyva, nes sužinojimas apie galimas neigiamas pasekmes iš valstybinių institucijų (baudas) ir bandymas jų išvengti, nėra geranoriškas ir savalaikis konstatuoto pažeidimo (nesąžiningos sąlygos taikymo) pašalinimas.

17.8. Tarnyba sprendė, kad pareiškėjas apie tai, jog jo parengtoje standartinėje, su vartotojais sudaromoje vartojimo kredito sutartyje, įtvirtinta sąlyga, nustatanti 15 proc. dydžio metines procesines palūkanas neatitinka įstatymo normos, pažeidžia vartotojų teises ir teisėtus interesus ir todėl buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio, sužinojo ar turėjo sužinoti jau iš Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7185-887/2022. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pažeidimo trukmę skaičiavo nuo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7185-887/2022 įsigaliojimo dienos (2022 m. gruodžio 28 d.).

17.9. Nauja vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pažeidimo pabaiga laikė 2023 m. lapkričio 8 d.

17.10. Tarnyba, vertindama pažeidimo (dėl tolesnio nesąžininga pripažintos sutarties sąlygos taikymo) geografinį mastą, svarbiausia aplinkybe laikė būtent pareiškėjo galiojančių sutarčių, sudarytų naujų sutarčių ir bylų teismuose dėl 15 proc. procesinių palūkanų priteisimo, skaičių po to, kai pareiškėjas gavo pirmąjį teismo sprendimą, kuriuo Sutarties sąlyga, nustatanti 15 proc. dydžio procesines palūkanas, buvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia. Aplinkybės, jog pareiškėjas, net ir sužinojęs apie Sutarties sąlygos, nustatančios 15 proc. dydžio procesines palūkanas, nesąžiningumą, toliau vartotojų atžvilgiu taikė nesąžininga pripažintą Sutarties sąlygą – toliau sudarinėjo naujas sutartis su vartotojais (8 712), teismuose reikalavo 15 proc. procesinių palūkanų (daugiau kaip 200 bylų, 201 byloje reikalavimas dėl 15 proc. metinių palūkanų priteisimo pareiškėjo naudai buvo tenkintas), rodo didelį pažeidimo geografinį mastą.

17.11. Tarnyba turi teisę skirti įspėjimą tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo taikyti įspėjimo, kadangi buvo konstatuotas esminės žalos vartotojų interesams kilimo faktas.

17.12. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies punktu siekiama apsaugoti vartotojus nuo pardavėjų, paslaugų teikėjų, kurie net po atitinkamų institucijų (teismų, Tarnybos) priimtų sprendimų, kuriais vartojimo sutarčių sąlygos pripažintos nesąžiningomis (ir negaliojančiomis), nesilaiko šių sprendimų ir, nors žino apie savo veiksmų neteisėtumą (nesąžiningų sąlygų sutartyse egzistavimą), nesiima priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesniam vartotojų teisių pažeidinėjimui. Tai, kad nagrinėjamu atveju paslaugoms teikti pareiškėjas pasitelkė trečiąjį asmenį, nekeičia fakto, kad būtent jis yra atsakinga už šio asmens veiksmus (neveikimą) – teismų nesąžininga ir negaliojančia pripažintos vartojimo kredito sutarties sąlygos tolesnį taikymą, nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo informavo apeliantę apie atitinkamus teismų sprendimus, kada informavo ir ar tinkamai informavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 12V-3, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirta 100 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamą reikalavimą (panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti) grindžia argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime nėra motyvų, kuriais atmesta dalis pareiškėjo argumentų dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (dėl veiksmų kvalifikavimo, pažeidimo mažareikšmiškumo (įspėjimas), baudos dydžio ir jos nustatymo procedūrinių pažeidimų ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų dėl baudos dydžio nustatymo: EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į inter alia pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose Šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisės doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant visas bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 34 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), 27 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 29 p. ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimo motyvaciją dėl pareiškėjo veikos, už kurią jam skirta bauda, kvalifikavimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neįvertino (netinkami įvertino), jog ginčijamu Nutarimu pareiškėjui atsakomybę taikyta už faktus, nepatenkančius į Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį: Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo, verslininkui gali skirti baudą iki 3 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų.

23. Bylos duomenimis, ginčijamu Nutarimu AB „NEO Finance“ pripažinta pažeidusi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatą veiksmais, kai, gavusi ne vieną teismo sprendimą, kuriuose konstatuota, kad parengtos standartinės vartojimo kredito sutarties, sudaromos su vartotojais, bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlyga, nustatanti metinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal 15 proc. dydį, mokėjimą, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, toliau taikė – sudarinėjo naujas sutartis, kuriose buvo numatyta tokia sąlyga, kreipdavosi į teismus, procesiniuose dokumentuose reikalaudama teismo procesiniais sprendimais priteisti tokio dydžio procesines palūkanas, taip pat pakeisti teismo sprendimus, kuriais reikalavimais dėl tokio dydžio procesinių palūkanų netenkinti, į antstolius dėl teismo procesiniais sprendimais priteistų tokio dydžio procesinių palūkanų išieškojimo – šią sutarties sąlygą kitų vartotojų atžvilgiu.

24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais, apibendrinant, iš esmės teigiama, kad į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies numatytos veikos sudėtį nepatenka veiksmai, kuriais standartinės sutarties sąlygos dėl nustatomų procesinių palūkanų dydžio, teismo sprendimu pripažintos nesąžininga ir negaliojančia ab initio, įtraukimas į vėliau sudarytą sutartį, taip pat reikalavimas ją (tokią sąlygą) taikyti, savaime nėra jos taikymas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies prasme, ypač turint omenyje, kad tokią sąlygą de fakto (iš tikrųjų) pritaiko tik civilinę bylą nagrinėjantis teismas, nėra pagrįsti: Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nustatytos priemonės tikslas – užkirsti kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais (ginčui aktualios redakcijos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EBB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 7 str. 1 ir 2 d., 8b str. 2 d.), todėl aiškinant, kad tokia priemone nėra įtvirtinamas draudimas naudoti, taigi – toliau nustatyti ir reikalauti vykdyti vartojimo sutarčių sąlygas, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio, po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokia priemonė nebūtų veiksminga, o ja siekiamas tikslas – nepasiektas.

25. Tiek, kiek nagrinėjamas ginčas yra susijęs su pareiškėjui už Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta poveikio priemone ir jos (baudos) dydžiu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka tik su dalimi apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo baudos dydžio nustatymo bei su tuo susijusiu Tarnybos ir teismo motyvų prieštaringumu: Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalys, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, verslininkui už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pažeidimą gali skirti nuobaudą – įspėjimą ir neskirti baudos. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius ir į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skiriant baudą už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

26. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) verslininkas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams; 2) verslininkas, padaręs pažeidimą, ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą, ar ją atlygino; 3) verslininkas, padaręs pažeidimą, tyrimo metu bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 4) verslininkas savo valia nutraukė pažeidimą; 5) yra kitų aplinkybių, kurias Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino atsakomybę lengvinančiomis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 str. 5 d.).

27. Baudų, skiriamų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą nuo tada, kai įsiteisėjo atitinkamas teismo sprendimas arba buvo paskelbtas Tarnybos nutarimas, apskaičiavimo tvarką nustato Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1069.

28. Nagrinėjamu atveju, nors ginčijamame Nutarime iš tiesų nėra motyvų, kuriais už padarytą pažeidimą Taryba nutarė netaikyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 11 punkto nuostatų dėl švelnesnės priemonės – įspėjimo – vietoje baudos, o pirmosios instancijos teismas detaliau šiuo aspektu taip pat nepasisakė, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemano, kad pareiškėjui galėjo / turėjo būti skirtas įspėjimas: nors įspėjimas iš tiesų gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo saugomiems vartotojų interesams, tokios sąlygos (nepadaryta esminė žalo įstatymo saugomiems vartotojų interesams) buvimas savaime nėra pagrindas taikyti įspėjimą – turi vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, suponuotų išvadą, kad baudos skyrimas nėra adekvati ir proporcinga priemonė konkrečiu atveju, ko nagrinėjamo ginčo atveju konstatuoti nebuvo ir nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Aprašo 7 punkte, abejonės dėl kurio nuostatų atitikimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ar kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms nėra reiškiamos ir apeliacinės instancijos teismui nekilo, nurodoma, kad „(b)azinis baudos dydis apskaičiuojamas <...>, atsižvelgiant į: <...> nesąžiningos (-ų) sąlygos (-ų) pobūdį (baudos dydis, atsižvelgiant į sąlygos reikšmingumą (šalutinė ar apribojanti esminę vartotojo teisę) <...>“.

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybos nustatytas aplinkybes, susijusias su nesąžiningos sąlygos pobūdžiu, pareiškėjo elgesiu po teismo (-ų) sprendimo (-ų), kuriuo (-iais) sąlyga pripažinta nesąžininga, pažeidimo trukme ir mastu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog Tarnyba, teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėjui skirti baudą.

30. Tiek, kiek tai susiję su pareiškėjui pagal Aprašo nuostatas apskaičiuotos baudos dydžiu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Tarnyba ir teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 3 punkte (verslininkas, padaręs pažeidimą, tyrimo metu bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ir 4 punkte (verslininkas savo valia nutraukė pažeidimą): Tarnyba šiuo aspektu savo Nutarimo nemotyvavo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat negali būti laikomos tokios sąlygos, kurios neeliminuoja teisės aktų pažeidimo fakto, yra akivaizdžiai klaidingas, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės normose nieko net panašaus nėra nustatyta, o neįvardyta teismų praktika, kurioje, kaip teigiama, laikoma, kad vien bendradarbiavimas su priežiūros institucija ar pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankamas pagrindas atsakomybės sušvelninimui, jei išlieka padaryto pažeidimo esmė ir galimos jo pasekmės, kaip galima tik spėti, niekaip nėra susijusi su atsakomybės už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimus nustatymu.

31. Įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tyrimo metu nebūtų bendradarbiavęs su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, t. y. neteikęs duomenų ir pan., ar pažeidimą nutraukęs ne savo valia, o vykdydamas įpareigojimą, nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Tačiau pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo nėra pagrįsti: nutraukus pažeidimą, jokie padariniai ir negalėjo atsirasti; duomenys, kad pareiškėjas būtų atlyginęs vartotojų patirtą žalą, t. y. būtų grąžinęs įstatymu nustatytą dydį viršijančias išieškotas palūkanas, nėra; teiginiai, kad pažeidimas padarytas dėl to, kad pareiškėjas iki 2023 m. spalio mėn. nežinojo apie 2022 m. teismo sprendimą, viena vertus, nėra įrodyti, o kita vertus – ir nereikšmingi, kadangi nėra pateikti įrodymai, kad jis siekė žinoti apie tokius faktus, t. y. nurodė išieškojimą iš skolininkų administruojančiam asmeniui apie tokius faktus jį informuoti.

32. Įvertinus byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, pagal Aprašo nuostatas apskaičiuojant baudos dydis už nesąžiningos sąlygos tolesnį taikymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų būti taikomi dydžiai toliau aptarta tvarka:

32.1. pradinis baudos dydis sudaro 1,5 procento pareiškėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais (Aprašo 6 p.). Audituotos finansinės ataskaitos duomenimis 2023 m. pareiškėjo pajamos sudarė 4 625 193 Eur, todėl pradinis baudos dydis – 69 378 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad apskaičiuojant baudos dydį, turėjo būti vadovaujamasi 2022 m. duomenimis apie pajamas, niekuo nepagrįsti: Taryba sprendimą priėmė 2024 metais, todėl, siekdama tinkamai individualizuoti skiriamą baudą, turėjo vadovautis duomenimis apie pareiškėjo pajamas praėjusiais, t. y. 2023, finansiniais metais; aplinkybė, kad tyrimas pradėtas 2023 m. spalio mėnesį ir kad pareiškėjas buvo pateikęs 2022 m. audituotos finansinės ataskaitos duomenis, nėra reikšminga: byloje nėra duomenų, kad Tarnyba užvilkino sprendimo priėmimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas būtų privalėjęs vadovautis duomenimis apie 2023 metų pareiškėjo pajamas ir tuo atveju, jeigu jos (pajamos) butų mažesnės nei buvusios 2022 metais; argumentai, susiję su baudos apskaičiavimu už konkurencijos teisės pažeidimus, nėra reikšmingi, kadangi tokių baudų apskaičiavimui taikomas kitas teisinis reguliavimas;

32.2. bazinis baudos dydis apskaičiuojamas mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į (Aprašo 7 p.):

32.2.1. nesąžiningos sąlygos pobūdį (Aprašo 7.1 p.p.). Kadangi nagrinėjamu atveju sąlyga esminės vartotojo teisės nebuvo ribojamos, o papildomos išlaidos vartotojams nors ir sukeliamos, tačiau nėra itin didelės, dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinis baudos didis neturi būti mažimas ar didinamas (0 proc.);

32.2.2. pažeidimo trukmę (Aprašo 7.2 p.p.-7.2.3 p.p.). Kadangi pažeidimas truko ilgiau kaip 6 mėnesius, Tarnyba nuo pažeidimo trukmės priklausantį pradinį baudos dydį pagrįstai nusprendė didinti 30 procentų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu, viena vertus, pritaria Tarybos argumentams dėl pareiškėjo atsakomybės už skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės, t. y. jos atstovo, veiksmus, o kita vertus, pažymi, kad jokie įrodymai, kad atstovas nepranešė jam apie 2022 m. lapkričio 28 d. priimtą Alytaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo sąlyga buvo pripažinta nesąžininga, taip pat kad atstovas turėjo pareigą tai padaryti, t. y. buvus organizacines priemones tokiems pažeidimas išvengti, nėra pateikti;

32.2.3. pažeidimo mastą (Aprašo 7.3 p.p.). Tarnyba dėl pažeidimo masto pradinį baudos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nusprendė didinti 15 procentų, atsižvelgdama į tikrai didelį pažeidimo geografinį mastą;

32.2.4. įvertinus, kad pradinis baudos dydis turi būti didinamas 45 proc. (0+30+15), t. y. 31 220 Eur, bazinis baudos dydis sudaro 100 598 Eur;

32.3. bazinis baudos dydis (Aprašo 8-10 p.), teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mažintinas 30 proc., dėl ko skiriamos baudos dydis sudaro 70 419 Eur.

33. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda verslininkui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad ši nuostata nėra aiškintina, kaip ribojanti teismo teisę, esant aptartoms aplinkybėms, skirti mažesnę baudą nei yra apskaičiuota Aprašo nustatyta tvarka: pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjui už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagal Aprašo nuostatas apskaičiuota bauda (70 419 Eur), įvertinus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl atsakovo skiriamų baudų dydžius už įvairius Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimus, akivaizdžiai nėra proporcinga, o todėl – ir teisinga, dėl ko ji (bauda), vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, mažinama iki 20 000 Eur: maksimali bauda už bet kokio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. tiek už sąlygos, apribojančios esminę ar šalutinę vartotojo teisę, tiek kelių sąlygų, apribojančių esminę ir / ar šalutinę esminę vartotojo teisę, sudaro 100 000 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatavo pati Tarnyba, viena standartine sutarties sąlyga apribota ne esminė, o šalutinė vartotojo teisė; aplinkybės, susijusios su pažeidimo trukme ir mastu, šio konkretaus pažeidimo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tiek reikšmingos: kaip iš esmės pagrįstai nurodo pareiškėjas, tiesioginės pasekmes vartotojams dėl šios nesąžininga pripažinta sąlygos taikymo galiausiai gali atsirasti tik teismui, kuris iš tiesų kiekvienu atveju turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Civilinio kodekso 6.228⁴ str. 9 d.), neįvykdžius aptartos pareigos; duomenų, kad pareiškėjas dėl pažeidimo būtų gavęs tiesioginės naudos, t. y. lėšos, gautos išieškojus procesines palūkanas, viršijančias įstatyme nustatytas, būtų atitekę jam, nėra; byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar Lietuvos bankas, vykdantis finansų rinkis dalyvių veiklos priežiūrą, anksčiau būtų pareiškėją patraukęs atsakomybėn už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ar teisės aktų, reglamentuojančių tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus veiklą, pažeidimus (Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, pareiškėjas 2019 m. yra baustas už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimą).

35. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

36. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir ginčijamas Tarnybos 2024 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 12V-3 keičiamas, sumažinant paskirtą baudą iki 20 000 Eur.

37. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai (sumažinama bauda), pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

39. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 7020, 43 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą – 4235 Eur, už patikslintą skundą – 1815 Eur, pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą – 947,43 Eur ir 23 Eur už žyminį mokestį). Įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 8.2 ir 8.19 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

41. Pareiškėjas prašo priteisti 6666 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme (6655 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11 Eur už žyminį mokestį). Įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 8.10 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo NEO Finance, AB apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo NEO Finance, AB skundą tekinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 12V-3 „Dėl AB „NEO Finance“ Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pažeidimo“ skirtos NEO Finance, AB baudos dydį, sumažinat ją iki 20 000 Eur sumos.

Priteisti pareiškėjui NEO Finance, AB iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.