- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-29669-996/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19931-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Ieškovas
- R. M. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. R. (B.) ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl paveldėjimo liudijimo valstybei panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. M. R. (B.) (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–3) atsakovui valstybės įmonei Turto bankui (toliau – atsakovė), prašydama panaikinti 2023 m. gruodžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4155.
Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-4019-868/2024 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paaiškėjo, kad atsakovui buvo išduotas 2023 m. gruodžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 4155, pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės naudai buvo palikta: 1) 1/2 dalis buto/patalpos–buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur; 2) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 114 Eur; ir 3) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54 775 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė po savo tėvo J. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Ieškovė pažymėjo, kad ji ir jos tėvas J. A. R., faktiškai gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1995 metais įsigijo ir jiems asmeninės nuosavybės priklausė atitinkamai butai 49.61 kv. m ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 44.87 kv. m ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nors šie butai buvo atskiri nekilnojamojo turto vienetai, tačiau iš karto po įsigijimo (duomenys neskelbtini) ieškovė su tėvu sutarė sujungti butus, kas, atlikus jų nesudėtingą remontą, ir buvo padaryta, o butai imti naudoti kaip vienas didelis butas. Kadangi ieškovė dažniau nei jos tėvas atvykdavo ir apsistodavo Lietuvoje, ieškovės tėvas jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) ketino perleisti ieškovei, tuo tikslu 2012 m. lapkričio 6 d. jis išrašė įgaliojimą dovanojimo sutarčiai sudaryti, tačiau užsitęsus suremontuotų butų sujungimo procesams ir ieškovės tėvui netikėtai (duomenys neskelbtini) mirus, butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perleistas ieškovei. Pažymėjo kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė valdydama ir naudodamasi butu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo priėmė po savo mirusio tėvo J. A. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti dar 2018 metais, todėl ji nuo šio momento yra laikoma teisėta viso savo tėvo palikimo paveldėtoja. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gruodžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 4155 turėtų būti panaikintas, nes yra neteisėtas ir esant įstatyminiam paveldėtojui negalėjo būti išduotas valstybei.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. t. I, l. 20–22).
Atsakovas paaiškino, kad į jį kreipėsi palikėjo kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ ir savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemų administratorius“, prašydami inicijuoti J. A. R. palikimo priėmimą. Pagal 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio J. A. R. turtą paveldėjo valstybė. Atsakovas pažymėjo, kad palikėjas J. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė, būdama palikėjo dukra, neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą ir turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti, ar priimti palikimą, ar jo atsisakyti, tačiau ji nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį negavęs įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie paveldėjimo teisės atsisakė. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl notaro išduoto paveldėjimo liudijimo valstybei panaikinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius 2023 m. gruodžio 19 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4155, kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas J. A. R. (el. b. t. I, l. 4–11); Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2024 m. liepos 2 d.) civilinėje byloje Nr. e2YT-4019-868/2024 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo tėvo J. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (el. b. t. I, l. 12–15).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Pagal CK 5.8 straipsnį, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius 2023 m. gruodžio 19 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas J. A. R. Liudijime nurodė, kad paveldimą turtą sudaro: 1) 1/2 dalis buto/patalpos–buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur; 2) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 114 Eur; ir 3) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54 775 Eur. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. spalio 10 d., todėl nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui nuginčyti ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. A. R., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šį juridinę reikšmę turintį faktą ieškovė prašė nustatyti turto, likusio po tėvo J. A. R., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei įgyvendinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4019-868/2024 ieškovės pareiškimą tenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė po savo tėvo J. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d., todėl jis turi būti vykdomas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Konkrečiu atveju, susidarius situacijai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė priėmė palikimą po palikėjo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovei priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4019-868/2024 ieškovės pareiškimą tenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė po savo tėvo J. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4155.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas pripažįsta negaliojančiu Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4155.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 2 043 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusios 1 637,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovas, kaip valstybei atstovaujanti institucija, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys šioje civilinėje byloje būtų netinkamas. Susidariusioje situacijoje atsakovas neatliko teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Dėl to laikytina, kad ieškovė byloje nėra įgijusi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės R. M. R. (B.) ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2023 m. gruodžio 19 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 4155.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. M. R. (B.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 637,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt septynių eurų ir penkiasdešimties centų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.