- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-4019-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19005-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- R. M. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, VĮ „Turto bankas“, R. R., J. R.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. R. (B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, R. R. ir J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. M. R. (B.) (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R.M. R. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. A. R., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėta turtą. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjos prašo nustatyti turto, likusio po tėvo J.A. R., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalu.
Nurodė, kad pareiškėja ir jos tėvas J. A. R., faktiškai gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1995 metais įsigijo ir jiems asmeninės nuosavybės priklausė atitinkamai butai 49.61 kv. m ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 44.87 kv. m ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nors šie buto buvo atskiri nekilnojamojo turto vienetai, tačiau iš karto po įsigijimo 1995-06-16 pareiškėja su tėvu sutarė sujungti butas, kas, atlikus jų nesudėtingą remontą ir buvo padaryta, o butai imti naudoti kaip vienas didelis butas. Kadangi pareiškėja dažniau nei jos tėvas atvykdavo ir apsistodavo Lietuvoje, pareiškėjos tėvas J. A. R. jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) ketino perleisti pareiškėjai, tuo tikslu 2012-11-06 jis išrašė įgaliojimą dovanojimo sutarčiai sudaryti. Tačiau užsitęsus suremontuotų butų sujungimo procesams ir pareiškėjos tėvui J.A. R. netikėtai (duomenys neskelbtini) mirus, butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perleistas pareiškėjai. Nurodė, kad nepaisant to sujungtas su pareiškėjai priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir iki tol, taip ir po pareiškėjos tėvo mirties toliau buvo valdomas ir naudojama pareiškėjos asmeniniais tikslais per pareiškėjos Lietuvoje gyvenantį pažįstamą V. M., kuris mokėjo už butus visus mokesčius, o pareiškėja kasmet atvykusi į Lietuvą kompensuodavo V. M. jo turėtas buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidas. Tačiau iškilus poreikiui įteisinti faktinį buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą, pareiškėja teikia šį pareiškimą ir teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, jog pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Tokiu būdu pareiškėja kaip savo valdydama ir naudodamasi butu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė po savo mirusio tėvo J. A. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Kadangi pareiškėja teisiškai neįformino palikimo priėmimo fakto, ir dėl to šiuo metu negali juo disponuoti (pabaigti sujungimo procedūrų), pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalingą priimto palikimo pagal įstatymą teisiniam įforminimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad į suinteresuotą asmenį kreipėsi palikėjo kreditoriai UAB „Ignitis“ ir SĮ „Vilniaus
atliekų sistemų administratorius“ prašydamas inicijuoti J. A. R. palikimo priėmimą. Pažymėjo, jog pagal 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio J.A. R. turtą paveldėjo valstybė. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai R. M. R. būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog ji per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Šiuo atveju pareiškėja byloje pateikė banko sąskaitos išrašus, tačiau iš jų negalima suprasti už kokį objektą buvo atlikti mokėjimo pavedimai. Manytina, kad pareiškėja teismui turėtų pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad ji priėmė J. A. palikimą, faktiškai jį valdydama. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi įrodymai, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tuomet valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Akcentavo ir tai, jog šioje byloje pareiškėja turėtų prašyti panaikinti ir išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, ginčo turto savininku toliau išliks valstybė, t. y. priimtas teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys R. R. ir J. R. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas nurodė, kad pareikšto prašymo tenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. A. R. mirė santuokoje, jo žmona - R. M. J. R. (suinteresuotas asmuo). Taip pat jis turėjo du vaikus: sūnus J. L. R. (suinteresuotas asmuo) ir dukra R. M. R. (B.) (pareiškėja). J.A. R. su savo šeima faktiškai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. J.A. R. nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai R. M. R. (B.) nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai šie du butai yra sujungti, nes taip nusprendė J. A. R. ir pareiškėja (el. b. 1 t., b. l. 7). Pareiškėja pastoviai Lietuvoje butuose (duomenys neskelbtini), negyveno, tik kai atvykdavo kasmet į Lietuvą. Per savo pažįstamą V. M., kuris mokėjo už butus priklausančius mokesčius, o vėliau pareiškėja jam šias sumas grąžindavo, pareiškėja valdė šiuos butus kaip iki tėvelio J. A. R. mirties, tai ir po jo mirties.
Pareikštu pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. R. (B.) priėmė po savo tėvo J.A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareikštam prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo visi suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštaravo, bei prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymais patvirtina, kad pareiškėja per savo pažįstamą V. M. faktiškai po tėvo J.A. R. mirties valdė butą adresu (duomenys neskelbtini), nes už šį butą buvo mokami mokesčiai už šias paslaugas: už vandenį, už elektros energiją, taip pat buvo sumokėta rinkliava už komunalines atliekas. Pažymėtina, kad pareikštam prašymui dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo neprieštarauja ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas. Jis tik nurodė, kad pareiškėja dar turi nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, pagal kuriuos J. A. R. nekilnojamasis turtas atiteko valstybei.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio tėvo J.A. R. turtą pagal įstatymą, kadangi ji yra įpėdine pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. R. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvo J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.