- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-837-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20971-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2319-920/2018 pagal pareiškėjo M. L. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje R. L., R. (R.) L., A. (A.) L., atstovaujami įstatyminės atstovės R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, jam nustatant valiutos rūšį, kuria mokėtinas išlaikymas vaikams ir apskaičiuojant įsiskolinimo dydį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolio R. S. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-8545 ir Nr. S-8546, Patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-8545 ir Nr. S-8546, Raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-17-70-5412 ir Nr. S-17-70-5410, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis netinkamai ir klaidingai skaičiuoja išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, todėl jo veiksmai dėl lėšų išieškojimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurio 10 punkte numatė, kad M. L. įsipareigoja nuo šios sutarties sudarymo dienos iki kiekvienam iš nepilnamečių vaikų sukaks 18 metų, mokėti kiekvienam vaikui skirtą išlaikymą – po 348,39 Eur (arba 250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pareiškėjo vertinimu tokia sprendimo formuluotė dviprasmiška; teismas įrašė papildomą sąlygą, kad išlaikymas gali būti mokamas 348,39 Eur arba 250 Didžiosios Britanijos svarų. Būtina atsižvelgti į tai, kad išlaikymas gali būti mokamas po 348,39 Eur arba 250 Didžiosios Britanijos svarus, todėl pareiškėjas gali pasirinkti kuria valiuta ir kurio dydžio išlaikymą teikti, kadangi šio įsipareigojimo vykdymą prisiėmė pats. Pareiškėjas informavo antstolį, kad su jo paskaičiavimu nesutinka, pateikė savo skaičiavimą, tačiau antstolis į tai neatsižvelgė, priėmė patvarkymus nurašyti pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis R. S. 2017 m. spalio 13 d. patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdymo procesas skirtas visų pirma išieškotojo teisių ir interesų apsaugai. Išieškotojai kreipusis į antstolį ir nustačius, kad nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti, buvo atlikti vykdymo veiksmai. Antstolio vertinimu jis vykdymo proceso pažeidimų nepadarė. Nustatant pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo dydį skaičiavo sprendime nurodytą sumą eurais, taip pat pritaikė indeksavimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo ir suinteresuotų asmenų R. L., A. L. įstatyminė atstovė R. L. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas pasirinkdamas teiktino išlaikymo dydį elgiasi nesąžiningai. Teismo sprendimo 10 punktą aiškinant lingvistiškai tampa aišku, kad išlaikymas turi būti teikiamas eurais, o ne svarais. Įrašyta 250 GBP suma turi būti laikoma kaip pastaba ir paaiškinimas, kad sutarties tvirtinimo metu 348,39 Eur atitiko 250 GBP, skliausteliuose nurodyti svarai yra tik tuo metu buvęs 348,39 Eur sumos atitikmuo. Tai jokiu būdu nereiškia pareiškėjo galimybės pasirinkti valiutą, kuria jis teiks išlaikymą. Be to, ši sutartis sudaryta Lietuvoje, jau nuo 2015 m. sausio 1 d. esant įvestai euro valiutai, vaikai gyvena Lietuvoje, todėl prievolės įvykdymo vieta yra Lietuva.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. L. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjui apie raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-17-701-5412 ir Nr. S-17-70-5410 buvo žinoma 2017 m. liepos 12 d., skundą pareiškėjas pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d., todėl pareiškėjas praleido Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Tačiau teismas laikė, kad priėmus skundą praleistas 20 dienų terminas skundui dėl raginimų įvykdyti sprendimą Nr. S-17-701-5412 ir Nr. S-17-70-5410 panaikinimo paduoti buvo atnaujintas teismo iniciatyva.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys skirtingai vertina tai, kokia valiuta turi būti teikiamas Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui. Teismas sutiko, kad iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies dėl išlaikymo nėra aišku, kokia valiuta turi būti teikiamas išlaikymas ir kuris iš tėvų turi teisę pasirinkti, kokiu atveju būtų laikoma, kad teismo sprendimas vykdomas tinkamai. Dėl to teismas sprendė, kad neturi galimybės vertinti skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo, negali daryti išvados, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus elgėsi neteisėtai, priimdamas ginčijamus patvarkymus, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai. Siekiant nustatyti, ar antstolis skundžiamus patvarkymus priėmė pagrįstai, ar teisingai skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, reikėtų nustatyti kokia valiuta išlaikymas vaikams turėjo/turi būti teikiamas. Tačiau tai nėra skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjas pirmiausiai turėtų kreiptis dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai vertino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015, bei visiškai nevertino į bylą pateiktos 2015 m. lapkričio 13 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš Sutarties turinio matyti, kad jokių susitarimų dėl teikiamo išlaikymo sumos eurais nebuvo, o juo labiau nebuvo susitarimo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 348,39 Eur/mėn. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas Sutartyje nustatytą sutartą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį svarais (250 svarų kiekvienam nepilnamečiui vaikui) konvertavo pagal tos dienos kursą į eurus, t. y. sprendimu buvo nustatyta galimybė teikti išlaikymą svarais arba eurais, pagal tos dienos galiojusi valiutos keitimo kursą. Pareiškėjas visą laiką teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą svarais, t. y. kiekvienam po 250 svarų/mėn., dėl ko laikytina, kad Sprendimas buvo vykdomas tinkamai ir jokio įsiskolinimo negali būti nustatyta.
Antstoliui buvo pateikti visi pavedimai, patvirtinantys teismo sprendimo vykdymą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismui taip pat buvo pateikti visi Sprendimo turinio ir antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo įvertinimui reikalingi dokumentai, t. y. prašymas dėl Sutarties patvirtinimo, Sutartis, kuri sprendimu pilna apimtimi buvo patvirtinta, sprendimas bei visi antstolio siųsti dokumentai ir el. laiškai. Nėra suprantama, kas dar turėtų įvertinti antstolio veiksmų (ne) teisėtumą, jei to negali padaryti teismas, esant pateiktai visai iškilusiam teisiniam ginčui reikšmingai medžiagai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje nustatyta, kad M. L. ir R. L. yra buvę sutuoktiniai, turintys du nepilnamečius sūnus – R. ir A. L.. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29724-947/2015 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas M. L. įsipareigoja iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, mokėti kiekvienam vaikui po 348,39 Eur (arba po 250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – GBP) kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki paskutinės mėnesio, už kurį yra mokama, dienos, pervesdamas pinigines lėšas į R. L. nurodytą banko sąskaitą (b. l. 27–29).
Priimto sprendimo pagrindu nepilnamečių vaikų mamai R. L. buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos ji pateikė antstoliui vykdyti. Vykdomuosiuose raštuose taip pat yra nurodyta, jog „M. L. įsipareigoja nuo šio sutarties sudarymo dienos iki kiekvienam iš nepilnamečių vaikų sukaks 18 metų, mokėti kiekvienam vaikui skirtą išlaikymą – kiekvienam vaikui po 348,39 Eur (arba 250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – GBP) kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis <...>“.
Esminis ginčas kilo dėl to – kuria valiuta išlaikymas turėjo būti mokamas, nes esant pasikeitusiam (svyruojančiam) valiutų kursui, suma, nurodyta sprendime eurais, nėra lygi sumai, nurodytai svarais. Dėl to skaičiuodami teikto išlaikymo įsiskolinimo dydį pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys gauna skirtingas sumas. Apeliantas teigia, kad išlaikymas vaikams turi būti mokamas po 250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o antstolis ir suinteresuotas asmuo R. L. tvirtina, kad teikiamo išlaikymo suma vienam vaikui yra 348,39 Eur.
Atsižvelgdamas į nutarties 11 punkte nurodytus valiutų skirtumus antstolis vykdymo procese paskaičiavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. liepos 1 d. abiem vaikams bendrai turėjo sumokėti 12 983,35 Eur išlaikymą (nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 31 d. mokant po 348,39 Eur, o pritaikius indeksavimą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. mokant po 354,31 Eur). Tuo tarpu iš pateiktų mokėjimo išrašų ir suinteresuoto asmens R. L. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas R. L. yra pervedęs 11 660,51 Eur skirtų vaikų išlaikymui (vykdomosios bylos Nr. 0070/17/01353 l. 9–19, 36–44). Taigi, dėl valiutų kurso skirtumo antstolio paskaičiuota, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. liepos 1 d. liko skolingas 1 322,84 Eur (12 983,35 Eur – 11 660,51 Eur).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies dėl išlaikymo nėra visiškai aišku, kokia valiuta turi būti teikiamas išlaikymas ir kuris iš tėvų turi teisę pasirinkti, kokia valiuta teikti išlaikymą, kad būtų laikoma, kad teismo sprendimas vykdomas tinkamai. Tačiau visiškai nesutinka su teismo pasirinktu sprendimo būdu – skundą atmesti, motyvuojant, jog teismas neturi galimybės vertinti skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo, negali daryti išvados, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus elgėsi neteisėtai, priimdamas ginčijamus patvarkymus ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai.
Pažymėtina, kad byla užvesta dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo, todėl būtent teismas, kuriam paskirta nagrinėti byla ir privalo spręsti joje, ar konkretūs skundžiami antstolio veiksmai ir priimti patvarkymai yra teisėti, nes kitu atveju teismas neatliks iš Konstitucijos ir įstatymų jam kylančios pareigos vykdyti teisingumą. Todėl 6 ir 13 punktuose nurodyti apylinkės teismo nutarties argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nelogiški, neteisėti ir nepagrįsti.
Konstatuotina, jog R. L. pateikus šiuos vykdomuosius raštus antstoliui vykdyti, jis privalėjo vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsniu patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau skundo dėl šio konkretaus veiksmo nėra paduota, todėl CPK įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, teismas šių veiksmų nekvestionuoja, ir sprendžia, kad skolininkas (apeliantas) su šiuo veiksmu sutiko, nes jo neskųsdamas pats vertina šį veiksmą kaip teisėtą. Tačiau akivaizdu, kad gavęs vykdyti tokius vykdomuosius dokumentus antstolis turėjo ir privalėjo pamatyti bei suprasti, kad priteista (išieškotina) pinigų suma yra nurodyta alternatyvia valiuta. Taip pat vykdomuosius dokumentus pateikusi kreditorių (nepilnamečių vaikų) atstovė motyvavo priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo būtinybę tuo, kad išlaikymo suma mokama ne eurais, o svarais, nors vykdomajame rašte nebuvo nurodyta, jog būtent kreditorius turi teisę pasirinkti kuria iš dviejų alternatyvių valiutų mokėtinas išlaikymas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog įstatymas nesuteikia galimybės antstoliui vykdymo procese vertinti teismo sprendimo pagrįstumą, jo atitiktį įstatymui, o juo labiau pačiam aiškinti ir/ar modifikuoti jį arba savo nuožiūra pasirinkti kaip jį vykdyti, jei numatytas išlaikymas alternatyvia valiuta. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos ir skundžiamų patvarkymų matyti, kad antstolis išlaikymo sumą skaičiavo eurais, ir dėl to reikalavo sumokėti (išieškoti) iš skolininko išlaikymo įsiskolinimą. Pagrindo tokiai išvadai padaryti jis neturėjo. Todėl tokie antstolio veiksmai privalėjo būti pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip antstolio veikimas ultra vires (t. y. už suteiktų teisių ribų), tuo pačiu pažeidžiant antstolio veiklos teisėtumo principą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog antstolis, gavęs tokius vykdomuosius raštus ir juos priėmęs vykdymui, tačiau matydamas tokį akivaizdų alternatyvų galimą sprendimo vykdymą, ir iš esmės vien tik dėl to tarp vykdymo proceso šalių kilusį ginčą, prieš pradėdamas atlikti bet kokius kitus tolimesnius veiksmus privalėjo vadovautis CPK 589 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis bei kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Ir tik sprendimą priėmęs teismas, nagrinėdamas šį antstolio prašymą, o ne pats antstolis, galėjo pasakyti ar išlaikymas mokėtinas eurais ar svarais. Šie veiksmai galimi vykdymo procese, todėl kaip nepagrįsti vertintini pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, jog būtent pareiškėjas pirmiausiai turėjo kreiptis dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo išaiškinimo, o to nesant teismas negalėjo vertinti antstolio veiksmų. Kaip jau minėta, vykdymo procesui prasidėjus būtent antstolis turi pareigą vadovautis CPK 593 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į teismą. Šiuo atveju antstolis pasielgė atvirkščiai – pats atliko teismo funkcijas, iš esmės tarp vykdymo proceso šalių išspręsdamas ginčą ir parinkdamas kokia valiuta turi būti teikiamas išlaikymas.
Dėl aukščiau išvardintų motyvų spręstina, kad antstolio veiksmai po vykdytinų dokumentų priėmimo ir priimti ginčijami patvarkymai yra neteisėti, nes antstolis peržengė savo teisėto veikimo ribas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkinant skundą ir panaikinant skundžiamus patvarkymus. Tuo pačiu išaiškintina, kad antstolis, siekdamas toliau vykdyti pateiktus jam vykdyti vykdomuosius dokumentus privalo atlikti 17 punkte nurodytus veiksmus, ir tik gavęs teismo išaiškinimą spręsti kokia valiuta turi būti teikiamas išlaikymas, ir ar teismo sprendimas neįvykdytas bei vykdytinas priverstine tvarka.
Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš antstolio R. S., turėjusio priešingą suinteresuotumą šioje byloje ir priėmusio neteisėtais pripažintus patvarkymus (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo M. L. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Panaikinti 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolio R. S. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-8545 ir Nr. S-8546, Patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-8545 ir Nr. S-8546, Raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-17-70-5412 ir Nr. S-17-70-5410.
Priteisti iš antstolio R. S. valstybei 9,30 Eur (devynis eurus 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.