Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-450-886/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-11-17Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-26
Bylos Nr.
e2A-450-886/2024
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00897-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
UAB „Aigis VL5“
Atsakovas
UAB „Juviga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-450-886/2024Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00897-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.5; 2.6.16.12; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Juviga“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6232-922/2023 pagal ieškovės UAB „Aigis VL5“ ieškinį atsakovei UAB „Juviga“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Aigis VL5“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-07-05 CBP-4977) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Juviga“ (toliau – ir atsakovė) 6 260,15 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike (2023-08-24 DOK-34592) nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2022 m. gegužės 31 d. susitarimu už negyvenamosios paskirties patalpas nustatytas nuomos mokestis sudaro 700 Eur + PVM. 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei apie vienašališką negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki sutarties nutraukimo susidarė įsiskolinimas 880,21 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių už 2022 m. gruodžio mėnesį. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovė išsiuntė 11 pranešimų atsakovei dėl vėlavimų atsiskaityti už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ar delspinigius, už kuriuos atsakovė pagal 2022 m. gegužės 31 d. susitarimą privalo sumokėti po 24,20 Eur, iš viso 266,20 Eur. Atsakovė patalpas perdavė ieškovei tik 2023 m. kovo 21 d., todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei 3 419,74 Eur sumą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Atsakovė, netinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, privalo sumokėti ieškovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, kuri sudaro 1 694 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (2023-08-11 DOK-32900) prašė atmesti ieškinio dalį dėl 2 741,91 Eur priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2023-09-29 DOK-39824) nurodė, kad atsakovė iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu. Atsakovė nesutinka su reikalavimais dėl 1 694 Eur netesybų, 781,51 Eur nuostolių atlyginimo ir 266,40 Eur netesybų už siųstus pranešimus, iš viso 2 741,91 Eur. Kitoje dalyje atsakovė su ieškiniu sutinka. Jeigu 266,40 Eur suma laikoma netesybomis, tuomet nėra pagrindo skaičiuoti PVM, atitinkamai, 266,40 Eur reikalavimas mažintinas PVM suma iki 220 Eur. Be to, turėtų būti pateikti įrodymai pagrindžiantys minėtas išlaidas, taip pat kad šių pranešimų išsiuntimo dieną, atsakovė buvo praleidusi terminą vykdyti prievoles pagal nuomos sutartį. Priešingu atveju, reikalavimas dėl 266, 40 Eur priteisimo turėtų būti atmestas. Kadangi buvo išsiųsta 11 tokių pranešimų, ieškovė reikalauja sumokėti 220 Eur baudą su PVM, todėl su šiuo reikalavimu atsakovė nesutinka, nes jam taikytina senatis, o jeigu senatis netaikytina, tuomet PVM priskaičiuotas nepagrįstai. Atsakovė su 3 419,74 Eur reikalavimu sutinka iš dalies. Atsakovė patalpas norėjo perduoti dar 2023 m. sausio 26 d., tačiau dėl ieškovės vengimo bendradarbiauti patalpos buvo faktiškai perduotos tik 2023 m. kovo 21 d. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, sąlygotų atsakovei pavėlavus laiku išsikelti iš patalpų po nuomos sutarties nutraukimo mažintinas 486,42 Eur (300,52+185,90), nes 11 dienų patalpų perdavimas užtruko išimtinai dėl ieškovės kaltės, taip pat negautų pajamų reikalavimas mažintinas pelno mokesčio procentu iki grynojo pelno 295,09 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas mažintinas 781,51 Eur. Netesybų reikalavimas turėtų būti atmestas. Alternatyviai, netesybos gali būti priteistos, tačiau proporcinga reikalavimo dalis dėl faktinių nuostolių priteisimo (1 694 Eur apimtyje) turėtų būti atmesta. Reikalavimams dėl netesybų priteisimo yra taikoma 6 mėnesių senatis. Nurodo, jog senaties terminas suėjo 2023 m. liepos 1 d., o ieškinys buvo pareikštas 2023 m. liepos 5 d., todėl prašė taikyti senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 6 260,15 Eur nuostolių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 260,15 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 104 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Dėl patalpų grąžinimo momento. Teismas vertino, kad pati atsakovė nepagrįstai laiku negrąžino ieškovei patalpų, o galiausiai pripažinusi patalpų apgadinimus iki 2023 m. kovo 21 d. atliko remonto darbus ir tik 2023 m. kovo 23 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei patalpas. Be to, atsakovės darbuotojas A. G. 2023 m. kovo 15 d. kartu su ieškovės darbuotoju A. J. surašė skaitiklių parodymus galutiniam atsiskaitymui, ką patvirtina atsakovės skaitliuko parodymai 2023 m. kovo 15 d.

7. Dėl nuostolių, atsiradusių laiku negrąžinus patalpų. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, grindžiamu Kauno apygardos teismo 2019-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1038-945/2019, kuriame yra išaiškinta, kad priteistiną sumą sumažinus vienokių ar kitokių mokesčių, mokėtinų valstybei, suma, pareiga sumokėti mokesčius niekur nedingtų, tokiu atveju teismo sprendimas nebūtų pagrįstas, nes ieškovai gautų faktiškai mažesnę pinigų sumą, nei jiems priklausytų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sumažinti negautų pajamų sumą, todėl atsakovės argumentus laikė nepagrįstais, o pateikta teismų praktika nesirėmė. Atsakovės pareiga mokėti patalpų nuomos mokestį plius pridėtinės vertės mokestį nustatyta rašytiniu 2022 m. gegužės 31 d. susitarimu, atitiko atsakovės valią. Nors atsakovė po sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 1 d. iš nuomojamų patalpų neišsikraustė, o patalpas atlaisvino tik 2023 m. kovo 23 d., todėl ieškovė prašomą priteisti sumą 4 299,95 Eur už nuomą bei komunalinius mokesčius pagrįstai įvardija kaip nuostolius.

8. Dėl 266,20 Eur už atsakovei siųstus pranešimus. 2022 m. gegužės 31 d. susitarime 11.7 punkte įtvirtinta abiejų šalių valia suderinta sutarties sąlyga yra bendroji sutarties nuostata, todėl nėra laikytina netesybų forma. Netesybų (baudos) klausimas buvo aptartas kitu sutarties punktu. Taigi, atsakovė nėra įvykdžiusi sutartimi prisiimto įsipareigojimo, įtvirtinto 2022 m. gegužės 31 d. susitarime, kuriuo papildytas nuomos sutarties 11.7 punktas.

9. Dėl netesybų (baudos). Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad reikalavimams dėl netesybų priteisimo yra taikoma 6 mėnesių senatis. Teismas atsakovės veiksmus vertino kaip tęstinį pažeidimą, bauda skaičiuota dėl jos tęstinio pažeidimo, pritaikius ieškinio senatį pagal CK 1.127 straipsnį. Ieškovė ir atsakovė sutartimi susitarė, kad atsakovė turės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie kilo nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės ir papildomai sumokėti baudą, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir baudos sumokėjimo yra pagrįstas ir jo mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudos mokėjimo tvarką bei dydį šalys nustatė tarpusavio susitarimu, o ieškovės pateiktas reikalavimas atitinka nuomos sutartyje nustatytas nuostatas, teismas vertino, kad nėra pagrindo šio ieškovės reikalavimo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-12-19 DOK-51462) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl 3 191,58 Eur priteisimo, šią sprendimo dalį panaikinti ir atmesti ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 694 Eur baudos, 266,20 Eur už pranešimus, 744,96 Eur negautų pajamų dėl pavėluoto išsikeldinimo iš nuomotų patalpų, 486,42 Eur negautų pajamų ir komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 21 d. ir dėl 242 Eur dalies ieškovės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1 Reikalavimui dėl 1 694 Eur baudos priteisimo turėjo būti taikoma senatis. Teismas nepagrįstai vertino, kad tai yra tęstinis pažeidimas, kuris pasibaigė 2023 m. kovo 21 d. ir būtent nuo šios dienos skaičiuotinas senaties terminas. Nuomos sutarties sąlygos struktūra sieja dviejų mėnesių baudos mokėjimą su sutarties nutraukimo faktu 13.3. p. nustatytu pagrindu. Atitinkamai, ieškovės teisė į netesybas ir, tuo pačiu, teisė į ieškinį dėl 1 694 Eur baudos priteisimo atsirado nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-01-01), todėl ieškinys 2023 m. liepos 4 d. pateiktas teismui praleidus ieškinio senatį. Nėra aišku kaip atsakovės neatsakymas į ieškovės pretenziją dėl baudos ir kitų sumų sumokėjimo gali sietis su išvada, kad atsakovės pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Taip pat atsakovės neatsakymas į pretenziją nelaikytinas ir joje nurodytų reikalavimų pripažinimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pripažino prievolę sumokėti 1 694 Eur baudą.

10.2 Alternatyviai, ieškovė nurodė atnaujinti praleistą senaties terminą dėl 1 694 Eur baudos priteisimo, nurodydama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau šių priežasčių neįvardino. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl laikytina, kad senaties terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir nėra pagrindo jo atnaujinimui.

10.3 Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo baudos ir nuostolių santykio, apsiribodamas teiginiu, kad šalims susitarus dėl baudos nėra pagrindo jos nepriteisti, kas lemia galimai nepagrįstą teismo sprendimą. Ieškovės nuostoliai apima netesybas (baudą), todėl neturėjo būti priteistos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei reiškiant reikalavimą atlyginti nuostolius dėl savalaikio patalpų negrąžinimo nutraukus sutartį ir reikalavimą sumokėti baudą dėl sutarties nutraukimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Šiuo atveju, ieškovė nurodo, kad jos realūs nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, sąlygoti laiku negrąžintų patalpų, sudaro 2 267,77 Eur negautų nuomos mokesčio pajamų. Ši suma apima šalių sutartines netesybas (minimalius nuostolius), todėl jos yra įskaitytinos į nuostolius. Dėl šios priežasties, teismas turėjo atmesti reikalavimą dėl 1 694 Eur baudos priteisimo. Priešingu atveju, ieškovei priteisiant ir realius nuostolius, ir baudą (minimalius nuostolius), ieškovė nepagrįstai praturtėja, nes jai atlyginami nuostoliai, kurių nepatyrė.

10.4 Šalių susitarimas, kad atsakovei pažeidžiant savo prievoles, atsakovės įsipareigojimas apmokėti kiekvieną ieškovės pranešimą dėl prievolių nevykdymo konkrečia suma, laikytina šalių susitarimas dėl ieškovės sutartinių nuostolių atlyginimo, kuriuos ji patiria siųsdama šiuos pranešimus. Atsakovės įsipareigojimas sumokėti baudą už pranešimą dėl prievolių nevykdymo nėra PVM dalykas ir neapmokestinamas PVM. Dėl šios priežasties 266,40 Eur reikalavimas mažintinas PVM suma iki 220 Eur.

10.5 Visi ieškovės nurodyti pranešimai išsiųsti laikotarpyje nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. gruodžio mėnesių, ieškinys pateiktas teismui 2023 m. liepos 4 d., t. y. praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė 266,20 Eur reikalavimui dėl skolos už siųstus pranešimus (baudai) taikyti ieškinio senatį, kurios pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė.

10.6 Atsakovė neturėjo prievolės mokėti už siųstus pranešimus, nes ieškovė už juos nėra išrašiusi PVM sąskaitos ir pateikusi atsakovei. Minėta sąskaita nėra pateikta ir byloje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti reikalavimą dėl 266,20 Eur priteisimo.

10.7 Atsakovė turi pareigą sumokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, o nuo sutarties pabaigos iki patalpų perdavimo privalo atlyginti ieškovės nuostolius negautų pajamų formoje. Už laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki patalpų grąžinimo ieškovės negautas nuomos pajamas, atsakovei negali atsirasti pareiga mokėti PVM, nes nuostolių atlyginimas neapmokestinamas PVM. Atitinkamai, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn., ieškovė nėra pateikusi atsakovei sąskaitų už nuomą, o tik už komunalinius mokesčius. Tai rodo, kad ieškovė PVM mokesčio į biudžetą nesumokėjo, priteistas negautas pajamas į apskaitą įtrauks kaip nuostolių atlyginimą ir PVM nuo jų nemokės. Tai rodo, kad ieškovė, siekdama prisiteisti negautas pajamas su PVM, siekia nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaitą, o PVM nuo prisiteistų nuostolių nemokės. 2 267,77 Eur negautų pajamų reikalavimą sudaro 476,23 Eur nepagrįstai paskaičiuoto PVM, kurio priteisimui nėra pagrindo, todėl šioje dalyje reikalavimas turėtų būti atmestas, negautų pajamų reikalavimas mažintinas nuo 2 267,77 Eur iki 1 791,54 Eur.

10.8 Nuo gauto nuomos mokesčio ieškovė turėtų prievolę sumokėti pelno mokestį, tačiau nuo nuostolių negautų pajamų formoje pelno mokestis nėra mokamas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, nepriklausomai nuo negautų pajamų kilmės, jos turėtų būti suprantamos kaip grynasis pelnas, priešingu atveju, sudaromos prielaidos nepagrįstam asmens praturtėjimui, ko būtent ir siekia išvengti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negautas pajamas siedamas su grynuoju pelnu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

10.9 Pirmosios instancijos teismas ieškovės nuostolių negautų pajamų formoje nepagrįstai priteisė su PVM (nuostoliai neapmokestinami PVM, neišrašytos sąskaitos, PVM nesumokėtas į biudžetą) ir nepagrįstai nesumažino 15 procentu pelno mokesčiu iki grynojo pelno, kas lemia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020 (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1038-945/2019), o turėjo vadovautis standartiniu negautų pajamų aiškinimu, jas siejant su grynuoju pelnu ir priteistiną sumą sumažinti 15 procentų – nuo 1 791, 54 Eur iki 1 522,81 Eur. Buvo ignoruojamas negautų pajamų kaip nuostolių statusas ir Pelno įstatymo reguliavimas priskiriantis nuostolių atlyginimą prie neapmokestinamų pajamų – Pelno įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pelno mokesčiu neapmokestinamos vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais. Taigi minėtoje byloje teismas, siekdamas apsaugoti nuomotojus nuo nepagrįstai mažos sumos priteisimo, sudarė pagrindą jų nepagrįstam praturtėjimui.

10.10 Įforminus patalpų perdavimą, ieškovė turėjo protingą terminą pareikšti reikalavimus dėl patalpoms padarytos žalos atlyginimo ir, šalims nepasiekiant susitarimo, dėl to reikšti reikalavimą civilinio proceso tvarka. Nebuvo objektyvios būtinybės į perdavimo aktą surašyti visų trūkumų ir nustatyti atsakomybę už juos. Atsižvelgiant į tai, patalpų perdavimo įforminimas 2023 m. kovo 10 d. nebuvo atliktas dėl pačios ieškovės kaltės, jai vengiant priimti patalpas, siūlant perdavimą įforminti neadekvačiomis sąlygomis, nebendradarbiaujant su atsakovę. Tačiau pateikdama perdavimo akto projektą ieškovė pripažino, kad patalpos tinkamos priimti. Grąžintų patalpų trūkumai yra pagrindas nuomotojui reikalauti žalos atlyginimo, bet tai nereiškia, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas gali būti laikomas įkaitų ir šalims nesutariant dėl trūkumų ir atsakomybės už juos, atsisakyti priimti patalpas, kol jos nebus atstatytos į nuomotojo pageidaujamą lygį, bei skaičiuoti už šį laiką nuomos ir kitus mokesčius. Tai yra nesąžiningas elgesys. Tuo tarpu, aplinkybė, kad atsakovės atstovas atliko papildomus remonto darbus patalpose, nereiškia, kad buvo kliūtis patalpų grąžinimą įforminti ir pateisinti ieškovės neveikimą nuo 2023 m. kovo 10 d.

10.11 242 Eur ieškovės teisinės pagalbos išlaidos rengiant pranešimą atsakovei dėl sutarties nutraukimo ir pretenziją dėl skolos priteisimo vertintini kaip nuostoliai/išlaidos susijusios su sutarties nutraukimu ir išlaidos susijusios su skolos išieškojimu. Šios išlaidos nepatenka į CPK 88 str. nurodytus išlaidų tipus ir neturi nieko bendro su bylos nagrinėjimu, todėl teismas jas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai.

Atsiliepimas

11. Ieškovė 2024 m. sausio 10 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-1393) prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

11.1 Ieškovė ir atsakovė sutartimi susitarė, kad atsakovė turės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie kilo nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės ir papildomai sumokėti baudą. Esant tokiam susitarimui, netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovė nepagrįstai praturtėja yra teisiškai nepagrįsti.

11.2 Priešingai nei argumentuoja atsakovė, sprendime teisingai nurodyta, jog nėra pagrindo taikyti senaties dėl 1 694 Eur baudos priteisimo. Atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesumokėjo nuomos mokesčio, mokesčių už komunalinius, kitus patarnavimus ar kitų, sutartimi numatytų, mokėjimų, be to, ieškovei nutraukus sutartį atsakovė pažeidė pareigą nedelsiant išsikelti iš užimamų patalpų ir minėtas patalpas perdavė ieškovei tik 2023 m. kovo 21 d. Sutarties nutraukimas, tiek šiuo atveju kilę tokio sutarties nutraukimo padariniai, įskaitant ir ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, yra sietini būtent su sutarties 13.3 punkte įtvirtintais pagrindais, t. y. nuomininko atliktais sutarties pažeidimais. Šiuo atveju atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. nenutrūko nutraukus sutartį (2023-01-01), todėl ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino dėl šio reikalavimo. Ieškovė 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria atsakovės prašoma iki 2023 m. balandžio 5 d. apmokėti ieškinyje nurodytas sumas. Ši faktinė aplinkybė taip pat pagrindžia, kad ieškinio senatis nepraleista.

11.3 Atsakovė klaidingai kvalifikuoja 2022 m. gegužės 31 d. papildomo susitarimo prie nuomos sutarties sąlygą dėl apmokėjimo už įspėjimo ar pranešimo siuntimą kaip susitarimą dėl netesybų. Tokia sąlyga neatitinka netesybų formos, neatspindi netesybų esmės, kadangi šia nuostata šalys susitarė dėl apmokėjimo už ieškovės siųstus pranešimus atsakovei, o ne dėl piniginės baudos mokėjimo už padarytus sutarties pažeidimus. Dėl netesybų (baudos) už sutarties nevykdymą šalys susitarė atskirai sutarties 13. 5. punkte.

11.4 Atmestini ir atsakovės argumentai dėl 266 Eur sumos mažinimo PVM suma bei senaties taikymo, kadangi jie išimtinai susieti su aptartos sutarties sąlygos klaidingu kvalifikavimu. Kadangi reikalavimas dėl 266 Eur priteisimo grindžiamas bendrąja sutarties nuostata ir nėra laikomas netesybų forma, nėra pagrindo taikyti senatį ar mažinti reikalavimą PVM suma.

11.5 Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog atsakovės prievolė sumokėti už ieškovės siųstus raštus kyla iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų. Tokią atsakovės pareigą numato papildomo susitarimo 11.7 punktas. Vien aplinkybė, jog byloje nėra pateiktos visos PVM sąskaitos-faktūros už siųstus raštus, nepaneigia atsakovės prievolės sumokėti 266 Eur sumą už siųstus raštus. Atsakovė šią pareigą prisiėmė sudarydama minėtą susitarimą, taip pat ir pati patvirtino, kad ieškovės siųstus raštus gavo, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės reikalavimo ir teismo sprendimo pagrįstumu. Priešingai nei nurodo atsakovė, tarp bylos dokumentų yra kai kurios sąskaitos faktūros (e. b. t. 1, b. l. 88, 91, 96, 101, 108), kurios buvo pateiktos už siųstus pranešimus.

11.6 Dėl negautų pajamų. Priteistiną sumą sumažinus vienokių ar kitokių mokesčių, mokėtinų valstybei, suma, pareiga sumokėti mokesčius niekur nedingtų, tokiu atveju teismo sprendimas nebūtų pagrįstas, nes ieškovai gautų faktiškai mažesnę pinigų sumą negu jiems priklausytų (Lietuvos apeliacinio teismo2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020). Sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio. Pagal šį dydį apskaičiuotinos negautos pajamos. Atsakovės turtinės prievolės atlyginti nuostolius (negautas pajamas) apimtis apibrėžiama įvertinant visą susitartą nuomos mokesčio sumą, nesumažinus reikalavimo PVM suma.

11.7 Nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi atsakovės nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021) Pateikti teismų sprendimai visiškai neatitinka šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl tokiais teismų išaiškinimais vadovautis nėra tikslinga.

11.8 Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad patalpos nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 21 d. nebuvo priimtos neva dėl ieškovės neveikimo, o ieškovės patirti nuostoliai už šį laikotarpį atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Kai atsakovė 2023 m. kovo 10 d. informavo ieškovę, kad patalpas atlaisvino ir jau gali jas perduoti, ieškovė tą pačią dieną ėmėsi veiksmų, įvertino patalpų būklę bei pateikė patalpų perdavimo akto projektą (e. b. 1 t. 56 b. l.), jame nurodydama patalpų trūkumus. Atsakovė su šiuo akto projektu nesutiko ir pati atsisakė perduoti ieškovei patalpas. Ieškovė, pateikdama minėtą patalpų perdavimo akto projektą įtraukė nuostatą, kurioje aiškiai nurodoma, kad natūralus nusidėvėjimas bus įvertintas sudarant atstatomųjų darbų sąmatą ir už natūralų nusidėvėjimą atsakovei atlyginti nereikės, tačiau atsakovė vis tiek kategoriškai atsisakė pasirašyti perdavimo aktą, o pateikdama akto korekciją (e. b. t. 1, b. l. 57-59) iš esmės siekė visiškai paneigti savo kaltę dėl patalpų trūkumų. Galiausiai atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės pretenzijas dėl patalpų trūkumų, nusprendė atlikti patalpų remonto darbus, pripažindama padarytus trūkumus ir ištaisydama apgadinimus. Apžiūrėjus visas patalpas paaiškėjo, kad patalpų sugadinimai nebuvo pilnai ištaisyti, todėl atsakovė pratęsė remonto darbus. Atsakovė remonto darbus užbaigė tik 2023 m. kovo 21 d. ir tik užbaigusi šiuos darbus grąžino ieškovei patalpas (e. b. .t. 1, b. l. 123-124). Vien aplinkybė, jog ieškovė nesutiko su atsakovės parengta patalpų perdavimo akto korekcija, kurioje atsakovė tik stengėsi išvengti atsakomybės už turtui padarytus apgadinimus, niekaip nepaneigia aptartų faktų. Ieškovės veiksmai siekiant susigrąžinti tinkamos būklės patalpas negali būti laikomi kaip trukdantys minėtas patalpas perduoti.

11.9 Atsakovė klaidingai nurodo, kad ieškovės patirtos 242 Eur išlaidos už 2022 m. gruodžio 30 d. rašto parengimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir už 2023 m. kovo 31 d. pretenzijos parengimą nėra susijusios su šia byla, todėl nepagrįstai priteistos. Minėtas raštas ir pretenzija buvo parengtos dėl kilusio ginčo tarp šalių. Ieškovės patirtos advokato išlaidos už minėtų dokumentų parengimą išimtinai susijusios su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu ginču, todėl teismas pagrįstai priteisė šių išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, jos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Šalys 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR3-14/4 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 100,23 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpas (toliau – ir patalpos) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), trejiems metams, pagal 2024 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytą patalpų perdavimo - priėmimo aktą (e. b. 1 t. 6-14, 15-16 b. l.). Nuomos terminas buvo pratęsiamas trejiems metams 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. vasario 10 d. susitarimais (e. b. 1 t. 17-18 b. l.).

15. Šalys rašytiniu 2022 m. gegužės 31 d. susitarimu susitarė nuo 2022 m. birželio 1 d. pakeisti dalį nuomos sutarties sąlygų (e. b. 1 t. 23 b. l.):

1) 11.1 punktą dėl nuomos mokesčio – nustatė nuomos mokestį 700 Eur/mėn. plius PVM;

Žemesnės instancijos teismas

2) 11.5 punktą (numačiusį 0,2 proc. delspinigių dydį nuomotojui, šiam pažeidus sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą dieną) ir susitarė, kad nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį sutartinį įsipareigojimą, nuomininkas privalo mokėti 10 Eur baudą už kiekvieną nėvykdytų įsipareigojimų dieną ar sutarties pažeidimų dieną iki pilno įsiskolinimų ar pažeigimų pašalinimo dienos;

3) sutartį papildyti 11.7 punktu, numatančiu nuomininko pareigą sumokėti 20 Eur plius PVM už kiekvieno rašto, įspėjimo ar pranešimo, susijusio su nuomos sutarties pažeidimais ar pradelstais mokėjimais už patalpų nuomą ar komunalinius patarnavimus, nuomininkui išsiuntimą.

16. Atsakovė 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė ieškovei prašymą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. vasario 5 d. (po 30 darbo dienų) (e. b. 1 t. 19 b. l.).

17. Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu informavo apie susidariusią skolą pagal nuomos sutartį, nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. vienašališkai nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės, nesumokėjus įsiskolinimo pagal sutartį, pareikalavo nedelsiant išsikelti iš patalpų ir papildomai sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio baudą (e. b. 1 t. 20-21 l.).

18. Skola už komunalinius mokesčius, viso 2 032,18 Eur, susidarė pagal PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytas 10 dienų apmokėjimos terminas (e. b. 1 t. 22, 24-26 l.):

1) 2022 m. gruodžio 31 d. PVM s. f. serija VL Nr. 21643 – 880,21 Eur su PVM,2) 2023 m. sausio 31 d. PVM s. f. serija VL Nr. 21668 – 387,42 Eur su PVM,3) 2023 m. vasario 28 d. PVM s. f. serija VL Nr. 21692 – 409,49 Eur su PVM,

4) 2023 m. kovo 31 d. PVM s. f. serija VL Nr. 21716 – 355,06 Eur su PVM.

19. Ieškovė 2023 m. kovo 31 d. pretenzija pareikalavo atsakovę iki 2023 m. balandžio 5 d. sumokėti 5 905,09 Eur sumą, kurią sudaro 880,21 Eur komunaliniai mokesčiai už 2022 m. gruodžio mėnesį, 3 064,68 Eur nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai už 2023 m. sausio 1 d. – kovo 21 d. laikotarpį, 1 694,00 Eur bauda ir 266,20 Eur už siųstus pranešimus (e. b. 1 t. 27-29 l.).

20. Ieškovė 2023 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad buvo atvykusi perimti patalpas 2023 m. sausio 27 d., tačiau jų perimti negalėjo, nes jose buvo atsakovės daiktai. Susitarta patalpas perimti 2023 m. sausio 31 d., tačiau ir šią dieną patalpos nebuvo atlaisvintos, o atsakovės darbuotojas neturėjo įgaliojimo (e. b. 1 t. 54 l.).

21. Atsakovė 2023 m. kovo 9 d. elektroniniu laišku teiravosi, kada ieškovė gali perimti patalpas (e. b. 1 t. 55 l.).

22. Ieškovė parengė ir pateikė atsakovei 2023 m. kovo 10 d. patalpų perdavimo – priėmimo (grąžinimo nuomotojui) akto projektą (e. b. 1 t. 56 l.) Atsakovė 2023 m. kovo 11 d. pranešimu jį atsisakė pasirašyti, nurodžiusi, kad akto turinys atsakovei yra nepriimtinas (e. b. 1 t. 57-59 l.).

23. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovė siuntė atsakovei elektroniniu paštu priminimus, pranešimus dėl vėlavimų atsiskaityti už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ar delspinigius, iš viso 11 pranešimų (e. b. 1 t. 73-116 l.).

24. Ieškovė pateikė dalį atsakovei siųstų PVM sąskaitų-faktūrų už ieškovės siųstus pranešimus, raginimus dėl įsiskolinimo apmokėjjimo (e. b. 1 t. 88, 91, 96, 101, 108 l.).

25. 2023 m. kovo 15 d. užfiksuoti UAB „Juviga“ skaitiklių parodymai (e. b. 1 t. 117 l.).

26. Atsakovė laikotarpiu nuo 2023-02-14 iki 2023-03-16 pirko statybines medžiagas pagal PVM sąskaitas faktūras, patalpų remontui (e. b. 1 t. 118-122 l.).

27. Atsakovė grąžino patalpas ieškovei 2023 m. kovo 23 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu (e. b. 1 t. 123-124 l.).

28. Ieškovė pateikė grąžinamų patalpų fotonuotraukas, darytas 2023 m. kovo 9, 15, 16 d., kuriose užfiksuoti defektai (vidaus ir išorės) (e. b. 1 t. 147-153 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Dėl senaties taikymo reikalavimui dėl 1674 Eur baudos. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 1694 Eur baudą, nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30. Nuomos sutarties 13.5 p. šalys susitarė: „jeigu ši Sutartis nutraukiama Sutarties nuomos sutarties 13.3 straipsnyje nurodytais pagrindais arba vienu iš jų, tai šiuo atveju Nuomininkas turės nedelsiant išsikelti iš užimamų patalpų ir per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo Nuomotojo pranešimo dėl Sutarties nutraukimo gavimo dienos atlyginti Nuomotojo dėl to patirtus nuostolius bei papildomai sumokėti Nuomotojui dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą“.

31. Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. vienašališkai nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės (nesumokėjus įsiskolinimo pagal sutartį), pareikalavo nedelsiant išsikelti iš patalpų ir papildomai sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio baudą. Nuomos sutarties 13.5 punkte numatytas 10 dienų terminas nuostolių atlyginimui ir baudos sumokėjimui. Sutarties nutraukimas, tiek šiuo atveju kilę tokio sutarties nutraukimo padariniai, įskaitant ir ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, yra sietini būtent su sutarties 13.3 punkte įtvirtintais pagrindais, t. y. nuomininko atliktais sutarties pažeidimais. Apeliantė savo argumentus grindžia įstatymo nuostata, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomu sutrumpintu šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. liepos 4 d. Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį nuo 2023 m. sausio 1 d. ir pareikalavus sumokėti baudą, pagal sutartį bauda turėjo būti sumokėta per 10 dienų, taigi ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, ir po nuomos sutarties nutraukimo nuomotojas 2023 m. kovo 31 d. siuntė nuomininkui pretenziją, kuria, be kita ko, reikalavo sumokėti ir 1694 Eur baudą, atsakovė šio reikalavimo nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos argumentams, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, nuomininkas neįvykdė nuomotojo reikalavimų sumokėti įsiskolinimus (dėl ko sutartis nutraukta dėl nuomninko kaltės), ir patalpas atlaisvino tik 2023 m. kovo 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė 1694 Eur dydžio baudą, kaip numatyta sutarties 13.5 punkte.

32. Dėl apeliantės reikalavimo 1694 Eur baudą įskaityti į nuostolius. Apeliantė nurodo, kad ieškovės nuostoliai sudaro 2 267,77 Eur negautų nuomos mokesčio pajamų, ši suma apima netesybas (baudą), todėl bauda turėjo būti įskaitytos į nuostolius. Dėl šios priežasties teismas turėjo atmesti reikalavimą dėl 1 694 Eur baudos priteisimo. Ieškovei priteisiant ir realius nuostolius, ir baudą, ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo baudos ir nuostolių santykio, apsiribodamas teiginiu, kad šalims susitarus dėl baudos nėra pagrindo jos nepriteisti, kas lemia galimai nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus.

33. Pirmosios instancijos teisingai taikė CK 6.258 straipsnį, numatantį, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Ieškovė ir atsakovė sutartimi susitarė, kad atsakovė turės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie kilo nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės ir papildomai sumokėti baudą. Esant tokiam susitarimui, netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovė nepagrįstai praturtėja yra teisiškai nepagrįsti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Baudos mokėjimo tvarka bei dydis nustatytas šalių tarpusavio susitarimu, o ieškovės pateiktas reikalavimas atitinka nuomos sutartyje nustatytas nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl baudos įskaitymo.

34. Dėl 266,40 Eur už siųstus įspėjimus. Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria teismas priteisė 266,40 Eur už ieškovės siųstus įspėjimus dėl sutarties pažeidimų. Jos teigimu, atsakovės įsipareigojimas apmokėti kiekvieną ieškovės pranešimą dėl prievolių nevykdymo konkrečia suma laikytina šalių susitarimu dėl ieškovės sutartinių nuostolių atlyginimo, patiriamų siunčiant šiuos pranešimus. Atsakovės įsipareigojimas sumokėti baudą už pranešimą dėl prievolių nevykdymo nėra PVM dalykas ir neapmokestinamas PVM. Dėl šios priežasties 266,40 Eur reikalavimas mažintinas PVM suma iki 220 Eur. Teismas nepagrįstai tenkino šį reikalavimą, nes praleistas ieškinio senaties terminas: visi pranešimai siųsti 2022 m. birželio – gruodžio mėnesiais, ieškinys teismui pateiktas 2023 m. liepos 4 d., t.y. praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovė neturėjo prievolės mokėti už siųstus pranešimus, nes ieškovė už juos nėra išrašiusi PVM sąskaitos ir pateikusi atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

35. Šalys rašytiniu 2022 m. gegužės 31 d. susitarimu susitarė nuo 2022 m. birželio 1 d. papildyti nuomos sutartį 11.7 punktu: „Nuo 2022-06-01 kiekvieno siunčiamo Nuomininko rašto, įspėjimo ar pranešimo, susijusio su nuomos sutarties pažeidimais ar pradelstais mokėjimais už Patalpų nuomą ar komunalinius patarnavimus, Nuomininkas įsipareigoja mokėti 20,00 (dvidešimt) eurų plius pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuojamą pagal RL teisės aktų nuostatas, toliau Sutartyje vadinama „PVM“, apmokant atskirais mokėjimais, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo Nuomotojo išrašytų sąskaitų – faktūrų dienos, persiunčiamų Nuomininkui elektroniniais laiškais.

36. Atsakovė klaidingai interpretuoja 2022 m. gegužės 31 d. papildomo susitarimo prie nuomos sutarties sąlygą dėl apmokėjimo už įspėjimo ar pranešimo siuntimą ir laiko, kad tai yra susitarimas dėl netesybų. Pažymėtina, kad tokia sutarties sąlyga (įsipareigojimas sumokėti už įsipėjimų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo siuntimą) neatitinka netesybų formos, neatspindi netesybų esmės. Minėta sutarties nuostata šalys susitarė dėl apmokėjimo už ieškovės siųstus pranešimus atsakovei, o ne dėl piniginės baudos mokėjimo už padarytus sutarties pažeidimus. Sutarties sąlygos dėl netesybų (baudos) už sutarties nevykdymą aptartos atskirai - sutarties 13.5. punkte. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi minėto papildomu susitarimu prisiimto įsipareigojimo, todėl pažeidė CK įtvirtintus sutarties privalomumo bei vykdymo principus (CK 6.189), pagrįstai iš atsakovės priteisė 266,20 Eur sumą už siųstus pranešimus.

37. Atmestini ir atsakovės argumentai dėl 266 Eur sumos mažinimo PVM suma ir ieškinio senaties taikymo. Šie atsakovės argumentai susiję su minėtos sutarties sąlygos klaidingu ir subjektyviu vertinimu. Reikalavimas dėl 266 Eur priteisimo grindžiamas bendrąja sutarties nuostata, tokio susitarimo nėra pagrindo laikyti susitarimu dėl netesybų ar netesybų forma, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ar mažinti reikalavimą PVM suma.

38. Atsakovės įsipareigojimas sumokėti už ieškovės siųstus įspėjimus patvirtintas abiejų šalių susitarimu, sudarytu 2022 m. gegužės 31 d., kuriuo sutarties papildyta 11.7 punktu nuo 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nekyla pareiga sumokėti 226 Eur sumą, nes nėra pateikta PVM sąskaita faktūra. Priešingai atsakovės teiginiams, byloje yra dalis ieškovės išrašytų sąskaitų - faktūrų (e. b. 1 t. 88, 91, 96, 101, 108 l.), kurios buvo pateiktos už siųstus pranešimus. Nors byloje nėra pateiktos visos PVM sąskaitos-faktūros už siųstus raštus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės prievolės sumokėti 266 Eur sumą už siųstus raštus, nes atsakovė patvirtino, kad ji gavo ieškovės siųstus raštus, ir ginčo dėl to nėra.

39. Dėl patalpų grąžinimo momento. Apeliantė ginčija sprendimo dalį, kuria teismas priteisė nuostolius dėl patalpų negrąžinimo už laikotarpį nuo 2023 m.kovo 10 d. iki kovo 21 d. Nurodo, kad buvo pasirengusi patalpas grąžinti žymiai anksčiau – dar 2023 m. sausio 26 d., tačiau tam trukdė ieškovė. Patalpų grąžinimas turėjo būti įformintas 2023 m. kovo 10 d., tačiau dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, siūlant perdavimą įforminti neadekvačiomis sąlygomis, patalpų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas tik 2023 m. kovo 23 d. Įforminus patalpų perdavimą, ieškovė turėjo protingą terminą pareikšti reikalavimus dėl patalpoms padarytos žalos atlyginimo ir, šalims nepasiekiant susitarimo, dėl to reikšti reikalavimą civilinio proceso tvarka. Nebuvo objektyvios būtinybės į perdavimo aktą surašyti visų trūkumų ir nustatyti atsakomybę už juos. Šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlyginti nuostolius už patalpų negrąžinimą iki 2023 m. kovo 21 d.

40. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

41. Apeliantė teigia, kad patalpas buvo pasiruošusi grąžinti dar 2023 m. sausio 26 d., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patalpos tuo metu nebuvo atlaisvintos – jose buvo laikomi atsakovės daiktai. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pats nuomotojas sudarė kliūtis patalpų grąžinimui. Priešingai – pati atsakovė pripažino, kad patalpos nebuvo tinkamai atlaisvintos. Tą patvirtina teismo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 30 d., garso įrašas (nuo 40 min. 30 s.): atsakovo atstovas, teikdamas paaiškinimus, pripažino, kad atsakovės darbuotojai laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. iki kovo 21 d. dar tvarkė patalpas, jas remontavo patalpas, ir ginčo dėl to nėra.

42. Atsakovė teigia, kad reikėtų atskirti patalpų grąžinimą nuo patalpų remontavimo, tai skirtingi dalykai, atsakovės nuomone, ieškovė 2023 m. kovo 10 d. patalpų grąžinimo nuomotojui akte nurodė, kad patalpų būklė yra tinkama jų perdavimui, o tai, kad po to dar vyko kažkokie remonto darbai, tai neturi nieko bendro su galimybe perduoti patalpas dar kovo 10 d. Šie atsakovės argumentai atmetami.

43. Atsakovė iš esmės neigė savo kaltę dėl patalpose atsiradusių trūkumų, tačiau galiausiai pripažino ieškovės nurodytus trūkumus ir pradėjo atlikti patalpų remonto darbus, ištaisydama kai kuriuos apgadinimus. Tą patvirtina remontui skirtų medžiagų pirkimą patvirtinantus dokumentai, atsakovo darbuotojo A. G. 2023 m. kovo 15 d. kartu su ieškovo darbuotoju surašyti skaitiklių parodymai. Ieškovo pateiktos patalpų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad remonto darbai vyko iki 2023 m. kovo 21 d., patvirtina, kad 2023 m. kovo 10 d. nebuvo ištaisyti patalpų apgadinimai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė remonto darbus užbaigė tik 2023 m. kovo 21 d. ir jau užbaigusi šiuos darbus grąžino patalpas ieškovei patalpas, patalpų grąžinimą patvirtina 2023 m. kovo 23 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas UAB „Juviga” direktorės V. A..

44. Pagal CK 6.535 straipsnio 2-4 dalis nuomininko pareiga perduoti nuomotojui išsinuomotą daiktą laikoma įvykdyta, kai daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino fakines bylpos aplinkybes ir nustatė, kad pati atsakovė nepagrįstai negrąžino ieškovei patalpų iki 2023 m. kovo 21 d., todėl pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą už naudojimąsi patalpomis už šį laikotarpį (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

45. Dėl negautų pajamų dydžio. Apeliantės teigimu, teismas priteisdamas ieškovės prašomą nuostolių dydį, nepagrįstai priteisė jį su PVM (nuostoliai neapmokestinami PVM, neišrašytos sąskaitos, PVM nesumokėtas į biudžetą) ir nepagrįstai nesumažino 15 procentu pelno mokesčiu iki grynojo pelno, kas lemia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Šie apeliantės argumentai atmetami ir nesudaro pagrindo keisti pirmosiosi instancijos teismo sprendimo.

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad priteistiną sumą sumažinus vienokių ar kitokių mokesčių, mokėtinų valstybei, suma, pareiga sumokėti mokesčius niekur nedingtų, tokiu atveju teismo sprendimas nebūtų pagrįstas, nes ieškovai gautų faktiškai mažesnę pinigų sumą negu jiems priklausytų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020). Sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio. Pagal šį dydį apskaičiuotinas nuostolių dydis už naudojimąsi patalpomis po nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovės turtinės prievolės atlyginti nuostolius (negautas pajamas) apimtis apibrėžiama įvertinant visą susitartą nuomos mokesčio sumą, nesumažinus reikalavimo PVM suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, jos nutraukimo priežastis ir pasekmes, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai

51. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė