Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties A. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 20ANN-115348216-17 už nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 12 d. 08.35 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių girtumas. A. Z. paskirta nuobauda -300,00 Eur (trijų šimtų Eurų 00 ct) bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. A. Z., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi A. Z. skundą atmetė padarius išvadą, kad taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes nuobauda nėra per griežta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui A. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą prašymą, pakeisti Kauno AVPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti Kauno AVPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti Kauno AVPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.Skunde A. Z. nurodė, kad teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (LVAT 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; KAT 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62- 509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (KLAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (VAT 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-34-507/2015; KLAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09). Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, teismas turi vertinti kur kas platesnį aplinkybių ratą nei tuomet, kai skiriama administracinio poveikio priemonė. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė, t. y., kad jis yra sukūręs šeimą, gyvena su sugyventine (nors ir nesusituokę) ir kartu su ja augina mažametį vaiką, sumokėjęs jam paskirtą baudą, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertinto tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, tuo tarpu visiškai nepasisakydamas dėl teigiamų aplinkybių. Tiek šeimyninė ir tiek darbinė apelianto padėtis turi būti vertinama kartu su visomis byloje esančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apelianto atžvilgiu egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones praeityje nebuvo atimta, visos baudos už administracinius nusižengimus yra sumokėtos, taip pat atsižvelgiant į šeimyninę bei darbinę padėtį, yra pagrindas teigti, kad šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Prie priešingos išvados pirmosios instancijos teismas priėjo dalį bylos aplinkybių apskritai neįvertinus, o likusią dalį vertinant fragmentiškai, o ne visumoje.Apeliantas nurodė, kad skundu apylinkės teismui buvo prašoma paskirti bent kiek trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei jis paskirtas, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertinto, ar administracinė nuobauda pasiektų jai keliamus tikslus tuo atveju, jeigu apelianto atžvilgiu specialioji teisė būtų atimta mėnesiu ar keliais trumpesniam laikotarpiai. Neatlikus tokio vertinimo, byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, dėl ko skundžiama nutartis privalo būti panaikinta.Apeliantas savo skunde nesutinka su nutarties motyvu, jog apelianto ir jo sugyventinės auginama dukra faktiškai rūpinasi jos biologinis tėvas M. G.. Nors tokią pareigą pastarasis išties turi, faktiškai K. G. rūpinasi būtent jis (A. Z.) ir jo sugyventinė V. G.. Tai, kad K. G. rūpinasi ar prie to bent kiek prisideda jos biologinis tėvas, yra niekuo nepagrįsta teismo prielaida. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino apelianto padaryto administracinio nusižengimo laiko, vietos ir neblaivumo laipsnio atžvilgiu, liko neįvertintas ir apelianto vairavimo stažas, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jo atžvilgiu nėra atimta nei karto.A. Z. teigimu, skundžiama nutartimi jo skundas išnagrinėtas nevisapusiškai ir neišsamiai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio 1 dalį ir 569 straipsnio 4 d., neatskleidė bylos esmės nenustatydamas ir neišnagrinėdamas teisiškai reikšmingų aplinkybių bei apelianto į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Šie pažeidimai lemia skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. Z. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos už pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šį pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius nusižengimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, laikantis ANK nuostatų. Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Galimybė skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 30¹ straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).Nagrinėjamu atveju nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti pažeidėjui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 12 mėnesių arba šį terminą sutrumpinti, skiriant administracinio poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. A. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių (ANK 28 straipsnis). Tokiu būdu A. Z. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkiniams. Pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau tai jau buvo tinkamai įvertinta skiriant pažeidėjui minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą ir administracinio poveikio priemonę). Tuo tarpu pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad gyvena šeimoje ir augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, baudos už šį pažeidimą bei ankstesnius pažeidimus sumokėtos, praeityje nebuvo atimta teisė vairuoti, tai, jog įvykio metu jautėsi blaivus ir, kad automobilis jam reikalingas darbui, nėra ypatingomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgus paskirtoji nuobauda galėtų būti švelninama. Nors nusižengimas padarytas ne darbo dieną, 8.35 val. (šeštadienį ryte), nustatytas lengvas girtumas (0,58 prom.), sąlyginai ne daug viršijantis leistiną ribą (0,4 prom), tačiau tai padaryto pažeidimo paties pavojingumo jokiu aspektu nesumenkina. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. iki šio pažeidimo padarymo nuo 2011 metų 9 kartus baustas administracine tvarka vien tik už pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors paskirtosios baudos, A. Z. teigimu, sumokėtos, tačiau iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog dėl 2014 m. lapkričio 25 d. padaryto pažeidimo informacijos apie 300 Lt baudos sumokėjimą nėra (b. l. 35) ir tai vertintina, jog paskutinysis pažeidimas padarytas neišnykus baustumui bei tai, kad jis linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles ir tinkamų išvadų dėl to jokių nedaro. Tai, kad nuteistasis gyvena šeimoje, kartu su sugyventine V. G. augina jos nepilnametį vaiką – K. G., dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo elgesio nevairuoti transporto priemonės neblaiviam, visiškai neįtakojo. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog nesutinkama su apelianto skunde nurodytu argumentu, kad skundžiamoje nutartyje neva nurodoma, jog jų auginama K. G. faktiškai rūpinasi jos biologinis tėvas M. G.. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, apylinkės teismo teisėja apie vaiko išlaikymą pasisakė tik tiek, jog M. G., kaip K. G. tėvas turi pareigą prisidėti prie savo vaiko išlaikymo ir jokių aplinkybių, susijusių su faktiniu vaiko išlaikymu neanalizavo ir jokių prielaidų šiuo klausimu nedarė. Apeliantas subjektyviai interpretuoja skundžiamą nutartį.Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pageidaujamų nuobaudų, lengvinančių pažeidėjų teisinę padėtį skyrimas iš esmės suformuotų lengvo baudžiamumo ar nebaudžiamumo situaciją, kas prieštarautų tiek įstatymų nuostatoms, tiek valstybės vykdomai politikai, susijusiai su transporto priemonių vairavimu neblaiviame stovyje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisminę praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, šiuo metu administracinių nusižengimų bylose, formuoja aukščiausios grandies teismai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl A. Z. apeliaciniame skunde nurodomos apygardos teismų nutartys, į kurias prašoma atsižvelgti vienu ar kitu aspektu, nėra besąlygiškai įtakojančios teisminę praktiką ir kuriomis reiktų vadovautis nagrinėjant ir sprendžiant specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą šioje byloje. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodomose LVAT, LAT nutartyse pasisakyta ne tik dėl kituose straipsniuose (susijusiuose su transportu) numatytų pažeidimų, bet ir visiškai kito pobūdžio pažeidimų (kontrabanda), todėl pabrėžiama, jog kiekvienu atveju faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamos ir vertinamos tik pagal konstatuotą pažeidimą ir šio pažeidimo padarymo aplinkybes bei byloje esančią konkrečią situaciją, susijusią tiek su pačiu pažeidimu, tiek individualiai vertinant pažeidėją. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 12 mėnesių, arba šį terminą sutrumpinti, pagrindo nėra. Įvertinus tai, daroma išvada, kad tiek policijos pareigūno 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime, tiek skundžiamoje teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje A. Z. nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą i teismo nutartį, ar juos keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.