Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), teikimą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. (V. B.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nuteistasis V. B. 2021 m. vasario 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus.

Nuteistasis prašo panaikinti jam teistumą už nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašymą motyvuoja tuo, kad paskirtą bausmę atliko, tačiau vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu trejus metus po bausmės atlikimo jis yra laikomas teistu. Nuteistasis prašyme nurodo, jog dirba samdomu apsaugos darbuotoju, tačiau 2022 m. gruodžio 10 d. baigiasi jo darbo sutartis, kuri nebus pratęsta dėl objektyvių priežasčių ir šiuo metu ieško naujo darbo. Pažymi, jog darbdaviai atsainiai žiūri ir vertina tai, kad asmuo turi teistumą ir tai sumažina galimybes įsidarbinti bei grįžti į įprastą socialinį gyvenimą. Nuteistasis akcentuoja, jog paskirtą bausmę atliko, dirba, turi šeimą, gyvena pareigingai, be to jau yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino, todėl prašo teismo jo teistumą panaikinti.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. paaiškino, kad šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo, tačiau teistumas jam trukdo susirasti darbą. Prašo panaikinti teistumą, pažada ateityje nedaryti administracinių nusižengimų.

Prokurorė teismo posėdyje prašė panaikinti teistumą, kadangi asmuo siekia įsidarbinti ir nėra padaręs grubių teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo paskirtos bausmės (BK 97 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju V. B. turi neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.e1-1979-1015/2020, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą apklausiant jį kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei teismo įpareigojimai. Nuteistasis V. B. 2021 m. vasario 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus ir ši data laikytina bausmės pabaigos data, nuo kurios skaičiuojamas teistumo terminas. Laikytina, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. suėjo pusė teistumo termino, o teistumo termino pabaiga – 2024 m. vasario 16 d. Šiuo atveju egzistuoja formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes V. B. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą ir yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Teismas pažymi, jog sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-42-312/2021, 1S-63-365/2021). Sprendžiant, ar egzistuoja ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas sutrumpinti teistumo terminą ar panaikinti teistumą V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl nusikaltimo gailėjosi, savo kaltę visiškai pripažino, bausmę atliko. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. B. dirba ir pasibaigus darbo santykiams su buvusiu darbdaviu siekia įsidarbinti naujoje darbovietėje, o teistumas, kaip nurodo nuteistasis, trukdo šį tikslą pasiekti, nes formuoja neigiamą išankstinį potencialių darbdavių požiūrį į V. B.. Nuteistasis turi šeimą ir siekia grįžti į įprastą gyvenimą. Po bausmės atlikimo V. B. naujų nusikaltimų nepadarė (b. l. 19-20), tačiau vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų administracinės teisės – Kelių eismo taisyklių – pažeidimą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 14-18).

Teismo vertinimu, V. B. pastangos dirbti yra skatintinos, tačiau turimas teistumas, kaip nurodė pats nuteistasis, apsunkina įsidarbinimo galimybę. Teismas įvertinęs V. B. charakterizuojančių aptartų aplinkybių visumą, elgesį po bausmės atlikimo, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad jo turimas teistumas apsunkina pastangas įsidarbinti, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau pasiekti, todėl yra ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas bei sąlygos tenkinti V. B. prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Panaikinti teistumą V. B. (V. B.) nuteistam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.