Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-01-06 · Civilinė byla Nr. 2-64-829/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
2-64-829/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
L. B.
Advokatai
Eglė Grucytė, Audronė Žemeckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-64-829/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00628-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,atsakovui L. B., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckienei,Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui L. B., ir atsakovo L. B. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, pareikštą ieškovei I. B., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir padidinti iš atsakovo L. B. nepilnametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip pat nepilnamečiui sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5).

Šalies argumentai

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

L. B. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra G. B. ir sūnumi M. B. kas antrą savaitę, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su I. B. sutartą vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip;L. B. turi teisę praleisti kartu su dukra G. B. ir sūnumi M. B. 2 (dvi) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 (septynių) dienų vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos atostogų pirmos dienos 08 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su I. B. sutartą vietą, ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę L. B. praneša I. B. skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma 1 punkte nustatyta bendravimo tvarka.Šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama motinos diena, taip pat dieną, kada švenčiama I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo diena, I. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi M. B. neskaitant eiliškumo.Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, taip pat dieną, kada švenčiama L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo diena, tėvas bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi M. B. neskaitant eiliškumo, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos atitinkamą šventės dieną 08 val. ir juos grąžinant į šių gyvenamąją vietą ar į kitą su I. B. sutartą vietą iki tos dienos 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su L. B. priklausančiu bendravimo su vaikais laiku, nurodytu Sutarties 1 punkte.Šalys susitaria, jog L. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi M. B. lyginiais metais kasmetinių švenčių – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų – metu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos, atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą, kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su L. B. priklausančiu bendravimo su vaikais laiku, nurodytu Sutarties 1. Punkte.Šalys susitaria, jog L. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi M. B. nelyginiais metais Naujųjų metų ir vaikų gimtadienio dienomis, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos, atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su L. B. priklausančiu bendravimo su dukra laiku, nurodytu Sutarties 1. Punkte.Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.L. B. negalėdamas vaikų paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) val. turi apie tai pranešti I. B. skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini).Jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su L. B. bendravimo su vaikais dienomis, L. B. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes I. B. ne vėliau kaip likus 2 (dviem) val. iki šiame bendravimo su dukra tvarkos nustatyme nustatyto L. B. ir vaikų susitikimo laiko, apie tai informuoja L. B. skambučiu ar trumpąja SMS žinute Nr. (duomenys neskelbtini) arba ei. paštu adresu (duomenys neskelbtini).Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas nepilnamečių vaikų dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.Šaly susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.Ieškovė I. B. įsipareigoja be atsakovo L. raštiško sutikimo neišvežti dukros G. B. ir sūnaus M. B. nuolatiniam gyvenimui į užsienį.Šalys susitaria, jog šalis, kuri pakeičia gyvenamąją vietą į kitą miestą/šalį, per 30 kalendorinių dienų privalo kreiptis į kitą šalį dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo bendru sutikimu.

Ieškovė I. B. ieškinyje, teismo posėdyje savo reikalavimus ir atsikirtimus į patikslintą priešieškinį grindė tuo, kad Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt (72,40 Eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Ieškovės vertinimu, priteistas materialinio išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bei nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių. Nepilnamečiai vaikai sparčiai auga, nuolat kinta jų būtinieji poreikiai. Vieno vaiko išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia iki 400 Eur (maistui, rūbeliams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams, žaislams, kanceliarinėms prekėms, buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams). Sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų, tuoj bus (duomenys neskelbtini) metų, o dukra – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mokėtinų mokesčių nepilnamečiams vaikams dalis sudaro apie 60 Eurų kiekvienam vaikui. 2015-09-23 išsikėlė iš atsakovo buto, kuriame gyveno panaudos pagrindu. Už dviejų kambarių buto nuomą moka 52 Eur, o žiemos sezonu – 42 Eur. Atsakovui priklausantis būstas buvo trijų kambarių. Kadangi nepilnamečiai vaikai sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną. Jų aprangai ir avalynei yra išleidžiama apie 45 Eurų kas mėnesį kiekvienam. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikia apie 40 Eur kiekvienam vaikui rūbams per mėnesį ir paaiškino, jog lapkritį pirko sūnui batus ir mokėjo 30 Eur, taip pat pirštines, šaliką. Gruodį sūnui pirko džinsus, už kuriuos mokėjo apie 30 Eur. Dukrai norisi daugiau rūbų turėti, nes ši yra mergaitė. Nepilnamečių vaikų maitinimui išleidžia apie 100 Eurų kas mėnesį, maistpinigiams po 1 Eur per dieną kiekvienam. Vaiko higienos poreikiams yra išleidžiama apie 30 Eurų kas mėnesį kiekvienam. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko higienos reikmėms būtina apie 15 Eur suma. Įvairioms šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.) bei kitoms papildomoms reikmėms papildomai išleidžia apie 100 Eurų per mėnesį kiekvienam vaikui (laisvalaikis, kompiuteriniai žaidimai, sporto pamokos). Kiekvienais metais bent vieną kartą lankosi pas stomatologus. Viena plomba kainuoja 9 Eur. Su dukra taip pat vyksta į Kauno klinikas gydyti netaisyklingo sąkandžio. Gydymas nemokamas, tik kainuoja nuvažiavimas – kuras. Pažymi, kad jos turtinė padėtis lyginant su 2014 metais buvusia turtine padėtimi, pakito iš esmės, tai yra priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ieškovė ir atsakovas L. B. buvo sudarę 2014-06-06 panaudos sutartį, kuria atsakovas suteikė galimybę ieškovei neatlygintinai gyventi su nepilnamečiais vaikais jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), mokant tik su buto išlaikymu susijusius mokesčius. 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovas L. B. iškraustė ieškovę I. B. su nepilnamečiais vaikais iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir dabar ieškovė I. B. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, moka ne tik komunalinius mokesčius už butą bet ir nuomos mokestį. Ieškovės pajamos, susijusios su darbo santykiais, nepakito, nes gauna 485 Eur siekiančias mėnesines pajamas, turtas taip pat. Atsakovo L. B. turtinė padėtis pagerėjo, kadangi nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio jis pilnai disponuoja jam priklausančiu butu, kuris nuo 2014-06-06 buvo suteiktas ieškovei Panaudos sutarties pagrindu. Taip pat atsakovas pakeitė darbo vietas, kas akivaizdžiai suponuoja prezumpciją, kad jo pajamos, susijusios su darbo santykiais, padidėjo. Taip pat atsakovas įgijo papildomo kilnojamojo turto, tai yra transporto priemonių, kurių neturėjo 2014 metais, teismui priimant sprendimą. Atsakovo sveikata nėra tokia bloga, kaip jis teigia. Jis gali ir papildomai dirbti, nes yra vedžiodavęs pas žmones elektrą. Patvirtina, kad yra iš atsakovo pusės prikaištų dėl dabartinio bendravimo su vaikais. Ji netrukdomai leidžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau dėl paties atsakovo netinkamo elgesio, netinkamo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nepilnametė dukra G. B. kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu, šiuo metu abu vaikai dėl susidariusios situacijos ir atsakovo L. B. daromos įtakos vaikams yra konsultuojami psichologo. Ieškovė nurodo, kad jau dvejus metus yra nusistovėjusi visai kitokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nei atsakovas prašo nustatyti. Prie jos vaikai yra pripratę, ji atitinka jų interesus, dienotvarkę. Mano tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovo L. B.: 1. atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitę pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo atitinkamos savaitės šeštadienio 10 val. ir juo grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val. Šalys susitaria, kad savaitgaliai pradedami skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, laikant, kad pirmasis savaitgalis priklauso bendrauti ieškovei; 2. atsakovas turi teisę praleisti kartu su nepilnamečiais vaikais dvi savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su nepilnamečiais vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 dienų vienu etapu, pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 10.00 val. ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą ne vėliau kaip 17.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Šiomis atostogomis atsakovas naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas ieškovei skambučiu ar trumpąją SMS žinute, tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos; 3. Dieną, kada švenčiama motinos diena, kada švenčiama ieškovės gimimo diena, I. B. bendrauja su vaikais nesilaikant eiliškumo; 4. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, taip pat kada švenčiamas atsakovo gimtadienis, tėvas bendrauja su vaikais neskaitant eiliškumo, pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškovė sutartos vietos atitinkamos šventės dieną 8.00 val. ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su I. B. sutartą vietą, atitinkamos šventės dieną ne vėliau kaip 17.00 val. Jeigu švenčių dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiku, vaikai pasiimamai ir grąžinami Sutartyje nustatytu laiku; 5. Atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus kasmet per Kūčias, per antrą Kalėdų dieną, per Velykas iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 12.00 val. ir juos grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą nevėliau kaip iki tos dienos 17.00 val.; 6. atsakovas bendrauja su nepilnamečius vaikus nelyginiais metais Naujųjų metų ir nepilnamečių vaikų gimtadienio dienomis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietoje, atitinkamos šventės išvakarėse 17.00 val. ir ją grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą, kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 7. šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukros kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 8. Atsakovas negalėdamas nepilnamečių vaikų paimti šioje bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei skambučiu ar trumpąja SMS žinute tek (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 dienas; 9. jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienomis, atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes ieškovė ne vėliau kaip likus 2 val. iki šiame bendravimo su dukra tvarkos nustatyme nustatyto atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimo laiko, apie tai informuoja atsakovą skambučiu arba trumpąją SMS žinute telefonu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); 10. Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas nepilnamečių vaikų dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.; 11. šalis kuri pakeičia gyvenamąją vietą į kitą miestą, kitą šalį per 30 kalendorinių dienų privalo informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taip pat ieškovė pritaria, kad tam, jog būtų atkurtas dukters ir atsakovo ryšys, būtinas pereinamasis laikotarpis.

Atsakovas L. B. patikslintame priešieškinyje, teismo posėdyje savo reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad priešieškinį palaiko iš dalies. Sutinka, kad vaikai pasiliktų gyventi su ieškove ir šio reikalavimo atsisako, tačiau reiškia griežtą reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes su ieškove kyla nesutarimų kaip jis turėtų bendrauti su vaikais. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad jie dėl kylančių nesutarimų buvo kreipęsi ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Sutinka dėl to, kad reikalinga nustatyti pereinamą trijų mėnesių laikotarpį ryšiui su dukra atkurti, nes šiuo metu dukra su juo nebendrauja ir į svečius nevažiuoja. Bando atkurti ryšį su dukra, rašo jai SMS žinutes. Atsakovas nesutinka ir ieškovės teiginiais, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia skirti mažiausiai po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o su ieškiniu pateikiamuose vaikų poreikių lentelėse nurodo dar didesnes sumas. Pagal ieškovės vaikų poreikių tenkinimui skiriamas lėšas, ieškovė dukros poreikių patenkinimui skiria 338 Eur sumą, o sūnaus – 333 Eur sumą. Nurodytos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir nerealios. Ieškovė aukščiau nurodytų sumų nepagrindžia nei vienu įrodomąją reikšme turinčiu dokumentu. Su ieškiniu pateiktuose prieduose atsispindi tik duomenys, už ką buvo mokama 2015 metais, tačiau ne ieškinio teismui pateikimo dienai. Dėl sveikatos problemų jis neturi piniginių lėšų skirti ieškovės prašomų išlaikymo sumų nepilnamečiams vaikams. Pažymi, jog prie nepilnamečių vaikų išlaikymo jis kiekvieną mėnesį prisideda papildomai tuomet, kai vaikai būna su juo. 2014-06-06 panaudos sutartimi ieškovei buvo suteikta galimybė neatlygintinai naudotis/valdyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, tačiau 2015 m. rugsėjo mėnesį sutartį su ieškove nutraukė, kadangi ši į butą vesdavosi pašalinius asmenis su kuriais piktnaudžiaudavo alkoholiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovės piktnaudžiavimas alkoholiu ir sutarties sąlygų nesilaikymas lėmė tai, kad šiuo metu ieškovė turi nuomotis gyvenamąsias patalpas, nors jai su nepilnamečiais vaikais buvo sudarytos visos sąlygos gyventi nemokamai. Nuo 2013 metų iki šios dienos jo darbo užmokestis tik mažėjo. Nuo 2015 metų jam yra nustatyta išeminė širdies liga bei krūtinės angina. Dėl minėtų ligų jo fizinis pajėgumas yra ribotas, šiuo metu turi nustatytą (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį. Dėl širdies ligos jam būtina reguliariai vartoti vaistus bei kitus vaistinius preparatus, kurių kainos svyruoja nuo 80 iki 130 Eur. Iškilus rimtų problemų su sveikata, jam teko sudaryti vartojimo kreditų (paskolos) sutartis, o gautas sumas panaudoti ligų gydymui bei medikamentams. Be to, atsakovas kiekvieną mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti savo gyvenamąja vietą, už kurią mokesčiai siekia apie 140 Eur per mėnesį šildymo sezono metu ir 70 Eur per mėnesi ne šildymo sezono metu. Be buto ir automobilio jokio kito turto jis neturi. Mano, kad dabartinis teikiamo išlaikymo dydis pilnai užtikrina jo nepilnamečių vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, teismo 2014-06-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 pakeičiant.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė I. B. ir atsakovas L. B. yra G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), tėvai. Šakių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečių vaikų G. B. ir M. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove I. B., o iš atsakovo vaikams buvo priteistas materialinis išlaikymas, kas mėnesį iki vaikų pilnametystės mokamas po 250 Lt (72,40 Eurų). Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, todėl konkrečios bendravimo tvarkos teismas sprendime nenustatė.

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Nagrinėjamoje byloje klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas teismo 2014-06-20 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-816-443/2014). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl teismas šią įstatymo nuostatą turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga iki 400 Eur dydžio suma, todėl 162 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui turėtų teikti atsakovas. Nors įstatyme nėra konkretizuota kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), į tai, kad materialinio išlaikymo dydis buvo nustatytas kiek daugiau nei prieš 2 metus 6 mėnesius, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikiai jiems augant per tokį laiko tarpą natūraliai padidėja, taip pat vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia esant pagrindo ieškovei reikalauti peržiūrėti teismo priteistą išlaikymo dydį padidėjus šalių nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių paskaičiavimo pažymos matyti, kad būsto išlaidos vidutiniškai per mėnesį kainuoja 60 Eur kiekvienam vaikui. Teismas nevisiškai pagrįstu laiko šią ieškovės nurodomą aplinkybę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikui. Teismas vertina tai, kad vaikams būtinas šiltas vanduo, elektra, taip pat būsto šildymas šaltojo sezono metu, todėl nurodoma 60 Eur dydžio suma mažintina iki 30 Eur (Nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-2222-324/2015; e2A-29-544/2016).

Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaikų rūbams per mėnesį išleidžia 35-40 Eur, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad jie greitai auga, todėl 40 Eur išlaidos tokio amžiaus vaikams laikytinos adekvačiomis ir teisingomis.

Ieškovė nurodo, kad maistui bei maistpinigiams, higienai ir sveikatai, laisvalaikiui bei lavinimosi priemonėms yra išleidžiama atitinkamai 122 Eur, 15-30 Eur, 30 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad tokio dydžio sumos šiems vaiko poreikiams nėra pagrįstos. Ieškovė nenurodė, kad vaikams reikalingas ypatingas racionas, kad kartu ir sau gaminamas maistas vaikams yra netinkamas. Priešingai, ieškovės pateiktuose prekių kvituose yra perkama daug nebūtinų maisto prekių, kaip: ledai, gazuoti gėrimai, traškučiai (II tomas, b. l. 25, 26, 27, 27A, 28A, 29, 29A, 30A, 31, 33A, 34, 37A, 49A, 50 ir kt.), o higienos prekės kaip: dantų pasta, skystas muilas, dušo želė, šampūnas, rankšluosčiai, vatos diskeliai bei ausų krapštukai, buvo nupirktos tik po vieną kartą, išskyrus tualetinį popierių bei du kartus pirktus skalbimo miltelius: (II tomas, b. l. 25A, 29, 32, 33A, 35A, 43A). Ieškovė neįrodė, kad patiria išskirtinių išlaidų vaistams, vitaminams, o tokios higienos prekės kaip šampūnas, muilas, dantų pasta kas mėnesį nėra perkamos. Tą patvirtino ir ieškovės pateikti pirkimo kvitai. Vitaminai buvo nupirkti taip pat tik vieną kartą (II tomas, b. l . 46). Ieškovės teigimu, ji su vaikais mažiausiai kartą per metus lankosi pas stomatologus, kad danties plombavimas kainuoja apie 10 Eur, tačiau pačios ieškovės vertinimu, specialiųjų poreikių vaikai neturi, vaikų medicininė priežiūra ypatingai nekainuoja. Tik dukra kas mėnesį yra vežiojama pas stomatologus dėl blogo sąkandžio, todėl kainuoja kuras. Laisvalaikiui bei lavinimosi priemonėms ieškovė teigia išleidžianti 30 Eur per mėnesį, papildomai apie 15 Eur kainuoja sūnaus sporto būrelis bei 25 Eur kompiuterinių žaidimų pirkimas. Teismo vertinimu, tokie vaiko norai turi būti vertinami protingai, žaidimus galima pirkti ir rečiau, pasiskolinti juos iš kitų draugų, žaisti nemokamus žaidimus ir pan. Laikytina, jog maistui ir maistpinigiams tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 100 Eur, laisvalaikiui, sportui, pramogoms, žaislams, knygoms, įskaitant interneto paslaugas, telefono papildymus – atitinkamai mergaitei 30 Eur, o berniukui 45 Eur, sveikatai, vaistams – atitinkamai mergaitei 20 Eur, o berniukui 5 Eur (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nėra suformuota tokia teismų praktika, pagal kurią pastarosios išlaidos laikytinos 1 MMA atskaičius mokesčius, tačiau bet kuriuo atveju ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių teismas nenustatė. Tėvai turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, konstatuotina, kad tokio amžiaus vaikams išlaikyti reikalinga ir protinga, būtinus kiekvieno vaiko poreikius užtikrinanti bendra suma yra 220 Eur per mėnesį.

Iš ieškovės I. B. darbovietės pateiktos pažymos nustatyta, kad jos darbo užmokestis nuo vidutiniškai per mėnesį siekia apie 485 Eur ir jis praktiškai nekinta, tai yra ženkliai nemaža ir nedidėja (II tomas, b. l. 97). Iš Sodros bei paties atsakovo pateiktų pažymų nustatyta, kad atsakovo L. B. mėnesinės pajamos iki 2016 m. balandžio mėnesio buvo tokios pačios kaip ir ieškovės – jos siekė apie 500 Eur (I tomas, b. l. 49). Iš atsakovo 2016-08-31 darbo sutarties bei pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad šiuo metu jo užmokestis yra sumažėjęs iki 361 Eur (II tomas, b. l. 114, 115, 123).

Atsakovas teigia esantis tik (duomenys neskelbtini) proc. darbingas, tačiau pateikta pažyma patvirtina, kad darbingumo lygis buvo nustatytas daugiau nei prieš metus laiko (I tomas, b. l. 67). Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės buvo priverstas pakeisti savo darbą į mažiau apmokamą. Byloje nėra pateikta duomenų, ar ir šiuo metu atsakovas turi nustatą mažesnį darbingumą. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog paskolas jis ėmė gydymuisi. To pateiktos sutartys nepatvirtina, o su AB „Swedbank“ banku sudaryta vartojimo kredito sutartis atitinka atsakovo įsigyto automobilio datą, todėl daryti išvada, kad galimai kreditas buvo paimtas automobiliui pirkti (I tomas, b. l. 92, 117). Taip pat iš teismui pateiktų medicininių dokumentu nustatyta, jog atsakovas nuolat vartoja vaistus, tačiau pas medikus po 2016 m. sausio mėnesį atliktos operacijos daugiau nesilankė, nepateikė duomenų, kad jam yra pratęstas sumažintas darbingumas.

Atsakovas asmeninės nuosavybė teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šie finansiniai įsipareigojimai buvo prisiimti dėl sunkios finansinės padėties, dėl to, kad reikėjo pinigų gydymui. Ieškovė šiuo atveju nuosavybės teise turi 0,08 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo padovanotas, taip pat turi įsigijusi transporto priemonę (II tomas, b. l. 89-96).

Vertinant duomenis apie ieškovės ir atsakovo nuo 2014 m. rudens gaunamas pajamas ir turtą, pripažintina, kad šalių materialinė padėtis iš esmės nepagerėjo ir nepablogėjo, kadangi nekilnojamąjį turtą šalys turėjo santuokos nutraukimo metu. Šiek tiek sumažėjo atsakovo gaunamo atlyginimo dydis, tačiau kaip teismas jau pažymėjo, negali daryti išvados, jog šios atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo dėl jo sveikatos būklės. Nors atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra šiek tiek mažesnės už ieškovės, tačiau ieškovė šiuo metu turi nuomoti gyvenamąjį būstą. Vertintina ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaikais ir priežiūra, kuri nekompensuojama pinigais, dėl šios aplinkybės ieškovei sunkiau susirasti papildomo darbo. Įvertinus visumą ieškovės bei atsakovo pateiktų įrodymų apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas, taip pat teisme duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir prie vaikų išlaikymo abi šalys turėtų prisidėti lygiomis dalims, todėl atsakovo vaikams mokamas materialinis išlaikymas padidintinas iki 110 Eur. Teismas pažymi, jog tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą, taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo sveikatos būklė tokia bloga, kad jis negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo pagal savo sveikatos būklę.

Teismas, pripažindamas iš dalies pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena, todėl padidintas materialinis išlaikymas G. B. ir M. B. padidintinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-05-30.

Žemesnės instancijos teismas

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiams vaikams priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog vaiko poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakovo L. B. teigimu, ieškovė riboja jo bendravimą su vaikais. Dėl tos aplinkybės jis buvo kreipęsis į Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistus. Ieškovė patvirtina, kad yra iš atsakovo pusės prikaištų dėl dabartinio bendravimo su vaikais. Ji netrukdomai leidžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau dėl paties atsakovo netinkamo elgesio, netinkamo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nepilnametė dukra G. B. kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu. Sūnus su atsakovu šiuo metu bendrauja. Ji iš dalies sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau nesutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka šventinių dienų metu.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kompromisų ieškoti nei viena iš šalių nėra linkusi, ką patvirtina ir VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ pateikta pažyma (II tomas, b. l. 102), todėl sprendžia, jog šiuo atveju nustačius atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas, užkirstas kelias kilti ginčams, kurie toliau neigiamai veiktų vaikus. Kad šalių tarpusavio konfliktai jų vaikams daro neigiamos įtakos, patvirtina ta aplinkybė, jog abu vaikai dėl susidariusios situacijos yra konsultuojami psichologų – tėvų konfliktai, atsakovo netinkamas bendravimas, daro ypatingą žalą šalių dukters emocinei būklei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių dukra G. B. kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nurodo, kad ji išgyvena dėl tėvų tarpusavio konfliktų, taip pat nenori bendrauti su tėvu dėl jo auklėjimo ir bendravimo būdo su mergaite. Šiuo atveju šalys neprašė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizės tikslu nustatyti ar galima nustatinėti bendravimo tėvo L. B. bendravimo su dukra G. B. tvarka, jei taip, į ką turėtų būti atsižvelgta ją nustatant. Atsakovas šiuo atveju paprašė nustatyti tik trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį jis stengtųsi atkurti ryšį su dukra. Teismas sutinka su tuo, kad šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka nebūtų tikslinga, kadangi šiuo yra svarbiausia stiprinti G. B. psichologinę savijautą, tačiau negali daryti kategoriškos išvados, kad emociniam ryšiui su tėvu atkurti pakaktų tik trijų mėnesių. Atsakovas nurodė, kad bando dukrą kalbinti, jai rašo SMS žinutes, tačiau teismo vertinimo vien to nepakanka ir per atsakovo nurodomą laikotarpį abejotina, ar L. B. pavyktų atkurti emocinį ryšį su dukra. Esant tokiai situacijai priverstinis bendravimas mergaitei su tėvu nustatant tokio bendravimo grafiką būtų žalingas, neatitiktų jos interesų, o daryti išvados, kad pavyks atsakovui per jo nurodomą trijų mėnesių laikotarpį atkurti ryšį su dukra, nėra įrodymų. Ieškovas nepateikė jokio aiškaus plano ką darys per tuos tris mėnesius, kad jo ir dukters emocinis ryšys būtų atkurtas. Šiuo atveju rekomenduotina teikti psichologines konsultacijas atskirai ir vaikui, ir tėvui, tiek abiems kartu, mėginti atsakovui pasidomėti dukra, papasakoti apie save ir pan., tai yra užmegzti draugišką, neprievartinį kontaktą, jį bandyti palaikyti, taip pat naudinga būtų išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus. Ieškovo teisė bendrauti su dukra negali būti svarbesnė už nepilnamečio vaiko interesus, sveikatą ar net gyvybę, todėl teismo vertinimu nustatytinas ne mažesnis nei metų laiko terminas atsakovui atkurti psichologinį ryšį su dukra ir bendravimo tvarka su atsakovu nustatytina ne anksčiau kaip nuo 2018-01-06, kadangi santykių kūrimas yra ilgas procesas.

Šalys iš esmės sutinka dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo su vaikais tvarkos. Nuomonės išsiskyrė tik dėl atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos šventinių dienų metu. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką religinių švenčių dienomis ir nori bendrauti su vaikais, lyginiais metais kasmetinių švenčių – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų – metu, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su L. B. priklausančiu bendravimo su vaikais laiku, nurodytu Sutarties 1. Punkte. Nelyginiais metais Naujųjų metų ir vaikų gimtadienio dienomis – pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su L. B. priklausančiu bendravimo su dukra laiku, nurodytu Sutarties 1. Punkte. Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikai šventinėmis dienomis pas atsakovą svečiuotųsi iki 17 val., o vėliau grįžtų į namus. Tokia bendravimo tvarka vaikams įprasta, važinėjimas jiems problemų nekelia ir jos keisti nenorėtų.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo L. B. gimimo diena sutampa su religinės šventės – Šv. Kalėdų antrąja diena, todėl nustačius jo ir vaikų bendravimo tvarką jo gimtadienio dieną, ieškovė lyginiais metais netektų galimybės per Šv. Kalėdas visai pabendrauti su vaikais, nes pirmąją jų dieną, įskaitant Šv. Kūčių vakarą bei antrąją Šv. Kalėdų dieną vaikai praleistų su atsakovu. Kadangi šalių gimtadieniai yra jų asmeninės šventės, todėl atskira bendravimo su vaikais tvarka šiuo atveju nenustatytina. Šalių vaikai yra paaugliai, todėl ir patys gali nuspręsti kokiu būdu ir kada jie pasveikins tavo tėvus gimtadienio proga. Vaikų gimimo dieną tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę bendrauti su jais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių jie tuo metu būtų, nes abu tėvai turi teisę pasveikinti savo vaikus tokia proga, todėl atskira bendravimo tvarka vaikų gimimo dienomis taip pat nenustatytina. Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaikų ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su vaikais religinių švenčių dienomis tvarka: vaikus paimant švenčių išvakarėse, tačiau tokiu atveju jis kitam iš tėvų turi būti grąžinamas arba bendravimui perduodamas pirmosios Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos vakare – iki 17 val. Šiomis dienomis vaiką pamatyti, jį pasveikinti nori ne tik mama ar tėtis, tačiau ir kiti artimi asmenys (šiuo atveju seneliai). Taip pat nustatytina, kad religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai ir vaiko atostogomis, o šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną. Teismas vertina, kad atsakovo siūlomas 2 valandų laiko tarpas pranešti apie ieškovei apie tai, kad negali pasiimti vaikų bendravimui yra per trumpas, todėl nustatytinas ilgesnis – 2 dienos, taip pat tikslintinas vaikų pasiėmimo bendravimui ir grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą laikas, kadangi vaiko paėmimo laikas neturėtų būti per ankstus (pvz.: 8 val., kaip to prašo atsakovas), o grąžinimo laikas nebūtų pervėlus, nes vaikai turi spėti priprasti prie aplinkos po jų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasiruošti mokyklai.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti, jog ieškovė I. B. be atsakovo L. raštiško sutikimo negalėtų išvežti dukros G. B. ir sūnaus M. B. nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios, tačiau tai nereiškia jų įgyvendinimo galimybės neatsižvelgiant į įstatymų, kuriais reglamentuojami atitinkami civiliniai teisiniai santykiai, reikalavimus. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas.

Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas gauti atsakovei raštišką sutikimą išvežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų įstatymiškai yra nepagrįstas, tačiau ieškovas turi teisę žinoti vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą. Teismas, netenkindamas atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę gauti raštišką jo sutikimą išvykstant su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų, nutaria esant tokiai situacijai įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą (Kauno apygardos teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-725-324/2016).

Nei teismas, nei vienas iš tėvų neturi pagrindo įpareigoti kito tėvo, kuris pakeičia gyvenamąją vietą, kreiptis į teismą į kitą šalį dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo bendru sutikimu, kadangi teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka galioja ir vieno iš tėvų, ar abiejų tėvų gyvenamosios vietos pakeitimo atveju, abu tėvai privalo užtikrinti, kad teismo nustatytas bendravimas su vaikais vyktų. O esant būtinybei keisti bendravimo tvarką ir dėl to šalims nesutarus, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo, todėl šis atsakovo siūlomos tvarkos punktas netvirtintinas.

Kadangi dėl kitų atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos punktų šalys sutaria, todėl jie patvirtintini be didesnių pakeitimų.

Teismas nustato, kad atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi M. B. pradės galioti teismo sprendimui įsiteisėjus, o bendravimo tvarka su dukra M. B. – nuo 2018-01-06.

Atsižvelgiant į tai, kad bendravimas negali būti priverstinis, todėl nėra būtina papildomai nustatinėti, kad šalių nepilnamečių vaikai su atsakovu bendrauja esant šių sutikimui ir pageidavimui.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai kad ieškinys patenkintas iš dalies (42 % – išlaikymo dydis padidintas 37,60 Eur, nors ieškovė prašė padidinti 90,10 Eur), todėl iš atsakovo priteistinas 27 Eur dydžio žyminis mokestis už bylos nagrinėjimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (37,6 Eur x 2 vaikai x 12 mėnesių – 3 proc. = 27 Eur) (CPK 96 straipsnis), taip pat į valstybės biudžetą priteistina dalis teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims – 2 Eur (5,62 Eur – 42 proc.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo nuspręsta teikti ieškovei I. B. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei I. B. valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 337,46 Eur (II tomas, b. l. 106). Šios išlaidos, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai – šiuo atveju 141 Eur dydžio suma (337,46 Eur – 42 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Atsakovas šiuo atveju pareikštą priešieškinį apmokėjo 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 1 234 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, taip pat du kartus rengiantis teismo posėdžiui ir dalyvaujant juose (II tomas, b. l. 127, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135). Bylinėjimosi išlaidas teismas skirsto atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos, atsižvelgtina į tai, kad vieno reikalavimo iš dviejų atsakovas atsisakė, taip pat dalis ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos punktų buvo koreguoti, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečių vaikų interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, į tai, kad su dukra atsakovas realiai šiuo metu ir dėl savo kaltės negali bendrauti. Atsakovo prašoma priteisti 1 234 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė ir pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą, todėl remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia mažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Eur įskaičiuojant ir pusę žyminio mokesčio sumos. Teismas laiko, kad likusią šių išlaidų dalį atsakovas patyrė nepagrįstai, savo rizika, ir jų priteisimas iš ieškovės, kuri yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, pažeistų teisingumo, protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-30 iki išlaikytinių pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą dešimt eurų (110 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti tokią L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) L. B. bendrauja su dukra G. B. ir M. B. nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; G. B. ir M. B. vaikų tėvas L. B. pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su vaikų mama I. B. sutartos vietos penktadienį 17 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip.

2) L. B. turi teisę praleisti kartu su dukra G. B. ir sūnumi M. B. 2 (dvi) savaites vaikų atostogų metu per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 (septynių) dienų vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos atostogų pirmos dienos 10 val. ir juos grąžinant į šių nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su I. B. sutartą vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę L. B. praneša I. B. skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei L. B. planuojamas atostogų laikotarpis sutaptų su I. B. suplanuotu atostogų laikotarpiu, teisę spręsti su kuriuo iš tėvų atostogauti turėtų šalių vaikai, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nenorėjo atostogauti, turėtų pasirinkti kitą atostogų laikotarpį.

3) Lyginiais metais L. B. su nepilnamete dukra G. B. ir sūnumi M. B. praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais L. B. pasiima dukrą G. B. ir sūnų M. B. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip.

4) Nelyginiais metais L. B. su dukra G. B. ir sūnumi M. B. praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais L. B. pasiima dukrą G. B. ir sūnų M. B. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip.

5) Dukros G. B. ir sūnaus M. B. gimimo dienomis tiek L. B., tiek I. B. turi teisę bendrauti su vaikais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių dukra tuo metu būtų.

6) Kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną, L. B. turi teisę praleisti su dukra G. B. ir sūnumi M. B.. Jei Tėvo diena nesutampa su L. B. bendravimo su vaikais savaitgaliu, jis pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su I. B. sutartos vietos sekmadienį 10 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip.

7) Kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – Motinos dieną, I. B. turi teisę praleisti su dukra G. B. ir sūnumi M. B.. Jei Motinos diena nesutampa su I. B. bendravimo su vaikais savaitgaliu, L. B. parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą sekmadienį 11 val., jeigu nesutariama kitaip.

8) Religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliai bei vaiko atostogomis ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.

9) Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

10) L. B. negalėdamas vaikų paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas turi apie tai pranešti apie I. B. apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaikais, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto jam negalėjo būti žinomos skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini).

11) Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas nepilnamečių vaikų dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.

12) Šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

13) I. B. privalo informuoti L. B. apie dukters G. B. ir sūnaus M. B. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų pasikeitimus, vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du eurus (2 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dvidešimt septynis eurus (27 Eur) žyminio mokesčio bei vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą (141 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).

Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis šimtus (500 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato, kad šiuo sprendimu nustatyta atsakovo L. B. ir jo nepilnamečio sūnaus M. B. bendravimo tvarka pradės galioti teismo sprendimui įsiteisėjus, o bendravimo tvarka su dukra M. B. – nuo 2018-01-06

Teismas šalims išaiškina, kad bendravimas negali būti priverstinis, todėl šalių nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauti turi teisę tik esant šių sutikimui ir pageidavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė