Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2222-324/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-27
Bylos Nr.: 2A-2222-324/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01225-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
Ieškovas: A. L.
Atsakovas: E. L.

Civilinė byla Nr. 2A-2222-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01225-2014-7

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.5.2.1.; 3.3.1.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L., atsakovės E. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-405-918/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei E. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), atsakovės E. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytą 300 Lt išlaikymo dydį kiekvienam vaikui ir priteisti iš jo išlaikymą vaikams E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kas mėnesį.

Nurodė, kad materialinė padėtis nuo 2011 m. ženkliai pablogėjo, negali mokėti išlaikymo po 300 Lt kiekvienam vaikui. 2011 m. dirbo, pajamos per mėnesį buvo apie 2000 Lt darbo užmokestis ir 335,92 Lt netekto darbingumo pensija. Stipriai pablogėjus ieškovo sveikatai, nuolat serga, nebegali dirbti, darbo užmokesčio negauna, gyvena tik iš ligos pašalpos ir 354,74 Lt dydžio netekto darbingumo pensijos. Ieškovui numatomas ilgas gydymo ir reabilitacijos procesas, pasveikimo galimybės abejotinos, todėl dirbti negalės ilgą laikotarpį. Nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2047 m. balandžio 8 d. ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas, todėl dabar negali dirbti ir ateityje galimybes įsidarbinti taip pat labai ribos sveikatos būklė. Tai, kad atsakovė moka kompensaciją ieškovui už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nereiškia, kad ieškovo materialinė padėtis ženkliai pagerėjusi, atsakovė galėjo prašyti kompensacijos ir išlaikymo įskaitymo. Ieškovas atsakovės mokamos kompensacijos realiai negauna, kadangi antstolis iš atsakovės pajamų nurašytą kompensacijos sumą įskaito kaip ieškovo mokamą išlaikymą. Įmonės, kuriose ieškovas yra direktoriumi, veiklos nevykdo, pelno iš jų nėra, dividendų iš paprastųjų vardinių akcijų negauna. Atsakovės materialinė padėtis šiuo metu daug geresnė nei ieškovo.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytą 300 Lt išlaikymo dydį kiekvienam vaikui ir priteisti iš ieškovo išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia po 1500 Lt. Abiems vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl epilepsijos, reikalingas gydymas, vaistai, reabilitacija, abu vaikai nešioja akinius. Atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, vaikais rūpintis ji pajėgi, tačiau jai reikalinga pagalbos. Atsakovės gaunamas pajamas sudaro netekto 1312,89 Lt darbingumo pensija, 1080 Lt šalpos pensija neįgaliems vaikams, t.y. po 540 Lt kiekvienam vaikui, ir 360 Lt tikslinė priežiūros kompensacija atsakovei. Atsakovė moka paskolą bankui po 100 Eur kas mėnesį už įsigytą butą, kuriame gyvena su vaikais, ir kompensaciją ieškovui už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nutraukiant santuoką. Atsakovė negali dirbti, nes vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra. Galėtų dirbti po kelias valandas per dieną, bandė ieškoti administratorės darbo, tačiau jos niekas nepriėmė. Vaikų poreikiai nepadidinti, nes vaikai gyvena su atsakove ir jai gerai žinomi jų poreikiai. Kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia po 50 Lt vaistams, kas mėnesį turi būti atliekami tyrimai dėl vaistų koncentracijos kraujyje. Vaikams paskirti 5 mokami užsiėmimai pas psichologą dėl tvirkinimo bylos. Akinius vaikams reikia keisti kas pusę metų arba kas metus, A. reikalingi akinių lęšiai brangūs, ne visi rėmeliai jiems tinka. E. akiniai paprastai kainuoja pigiau. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikų poreikiai padidėjo, nes reikėjo lėšų uniformoms, pietums mokykloje, kanceliarinėms prekėms, būreliams. Abu vaikai lanko šokius – reikia mokėti 160 Lt už abu mėnesiui, ir šachmatų būrelį – už abu 40 Lt mėnesiui. Drabužius vaikams dažniausiai perka padėvėtus arba naudoja atiduotus giminaičių. Atsakovė turi apie 800 Lt įsiskolinimo už komunalinius mokesčius. Atsakovės sugyventinis nedirba, studijuoja, tačiau jo tėvai padeda šeimai maisto produktais ir pinigais. Pati atsakovė kiekvienam vaikui kas mėnesį skiria po 500 Lt. Bendras šeimos biudžetas yra apie 3000 Lt. Atsakovei savo poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1200 Lt. Atsakovės tėvai taip pat padeda maistu, nuperka vaistų ir vitaminų. Vaikai gyvena su atsakove, jai tenka didesnė rūpesčių našta, todėl ieškovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi pinigais po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovas darbo santykius nutraukė savo noru, kito darbo nesiekia susirasti, taip sąmoningai blogina savo materialinę padėtį, siekdamas mokėti vaikams mažesnį išlaikymą. Ieškovo darbingumo lygis didesnis nei atsakovės. Ieškovas yra įmonės akcininkas, naudojasi įmonės turtu – telefonu, automobiliu. Jokių duomenų, kad ieškovo įmonės veikia nepelningai, teismui nepateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių jo materialinę padėtį būtų galima vertinti kaip ženkliai pablogėjusią, neįrodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių susirasti darbą ir gauti stabilias pajamas, o nustatytas 50 procentų darbingumas nelemia visiško neįgalumo, absoliučiai ribojančio galimybes dirbti. Ieškovas, teisindamasis savo sveikatos būkle, siekė perkelti savo vaikų išlaikymo naštą atsakovei ir valstybei. Ieškovo siūlomo išlaikymo po 130 Lt kiekvienam vaikui nepakaktų net minimaliausiems jų poreikiams tenkinti. Vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ieškovo ir atsakovės darbingumo lygiai buvo nustatyti 2011 m. šalims susitariant dėl vaikams teiktino išlaikymo po 300 Lt, todėl šalys savo ir vaikų sveikatos būklę, reikalingą išlaikymo dydį, įvertino nutraukiant santuoką. Pagrįstais laikė vaikų poreikių pagrindime nurodytos komunalinių mokesčių dalies ir būsto draudimo išlaidas. Vaikų auginimas be kultūrinių renginių, užklasinės veiklos, atostogų, gimtadienių šventimo, telekomunikacijų prieštarautų vaikų interesams, pažeistų jų teises, ribotų ugdymą, socialinius santykius, pasaulio suvokimą, sudarytų netinkamas buities sąlygas ir galėtų būti pagrindas tėvo valdžios ribojimui. Ieškovas, siūlydamas riboti vaikų poreikius, savo pasiūlymų dėl vaikų ugdymo, laisvalaikio, buities sąlygų neteikė, todėl vien deklaratyvūs pasisakymai apie vaikų išlaikymo kaštus neturėjo esminės reikšmės nustatant vaikų poreikius. Įvertinus atsakovės materialinę padėtį abejotina, ar ji finansiškai pajėgi kas mėnesį skirti tiek lėšų ne būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl dalį nurodytų išlaidų laisvalaikiui, aprangai, avalynei laikė neįrodytomis. Kitas išlaidas maistui, vaistams, sveikatos priežiūrai, komunaliniams mokesčiams laikė pagrįstomis. Vaikams augant, jų poreikiai didėja, o vaikų specialiesiems poreikiams reikia skirti papildomų lėšų, tačiau atsakovė neįrodė, kad nuo 2011 m. vaikų poreikiai ženkliai pasikeitė. Atsakovė iš valstybės gauna pašalpą, skirtą vaikų neįgalumo reikmėms, o kitais vaikų poreikius privalo pasirūpinti patys tėvai. Pagal byloje esančius duomenis vaikų poreikiai išaugo šiek tiek dėl to, kad abu vaikai lanko mokyklą ir atsirado papildomų išlaidų mokykliniams reikmenims bei popamokinei veiklai. Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų amžių, specialiuosius poreikius dėl sveikatos būklės, vaikų poreikių pagrindimą, tėvų materialines galimybes, teismas konstatavo, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikalinga po 1330 Lt. Atsakovei valstybė moka po 720 Lt už kiekvieną vaiką, todėl, iš nustatytos poreikių sumos atėmus valstybės mokamą sumą, tėvams lieka skirti po 600 Lt kiekvienam vaikui, t.y. po 300 Lt ieškovui ir atsakovei kiekvienam vaikui. Tai toks išlaikymo dydis, koks yra priteistas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ženkliai pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, vaikui priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nekvestionuoja savo pareigos teikti vaikams išlaikymą, tačiau vaikų teisės negali būti laikomos prioritetinėmis neatsižvelgiant į tėvų galimybės išlaikymą teikti ligos laikotarpiu. Ieškovas nuo 2014 m. kovo 16 d. neturi galimybių teikti 300 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi tapo nedarbingas dėl ligos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė naujos neįgalumo ir darbingumo nustatymo išvados. Ligonio siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją sprendžia ne ligonis, o jį gydantis gydytojas tuomet, kai baigiamas gydymas ir matyti, kad asmens sveikatos būklė nepagerėjo ir yra pagrindas keisti nustatytą nedarbingumo lygį. Ieškovas yra gydomas, jo nedarbingumas susijęs su psichikos liga, todėl jis dėl sveikatos būklės negali dirbti. Asmuo, sergantis psichine liga, negali kontroliuoti savęs, todėl iš esmės jo būklė nepriklauso nuo jo valios. Ieškovui gydymo laikotarpiu nerekomenduojama dirbti, tai nurodyta medicininiuose dokumentuose, šiais duomenimis teismas neabejojo, tačiau jų nevertino. Teismas pateiktus įrodymus turi įvertinti ir dėl jų motyvuotai pasisakyti. Teismas nurodė tik 2014 m. kovo 27 d. medicininį pažymėjimą, nepasisakė dėl 2015 m. kovo 2 d. medicinos dokumentų išrašo, 2014 m. liepos 4 d., 2014 m. rugsėjo 26 d. medicininių pažymėjimų.

Gaunamos pajamos neleidžia ieškovui teikti priteisto išlaikymo, dėl ko kaupiasi skola. 2011 m. ieškovo pajamos, neįskaitant neįgalumo pašalpos, vidutiniškai sudarė 580 Eur per mėnesį. Nuo 2014 m. birželio 16 d. ieškovo pajamas sudaro 102 Eur neįgalumo pašalpa, kurios 50 procentų išskaito išlaikymui vaikams, todėl ieškovo pajamos tėra 51 Eur per mėnesį. Likusi pajamų dalis yra nepakankama ieškovui pragyventi, dėl ko jis yra priklausomas nuo savo artimųjų. Akivaizdu, kad ieškovo pajamos ženkliai sumažėjo, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl ieškovo materialinės padėties ženklaus pablogėjimo dėl diagnozuotos psichinės ligos, priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo. Išlaikymo dydžio sumažinimo prašo ligos laikotarpiu.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesiėmė priemonių susirasti darbą. Pateikiant ieškinį, ieškovas dirbo UAB „Eurivita“, VšĮ Euritos asmens sveikatos priežiūros centre bei VšĮ „Eurivita“, šiuo metu dirbta tik VšĮ „Eurivita“ buhalteriu, kadangi iš kitų dviejų darboviečių 2015 m. birželio 19 d. ieškovas buvo atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t.y. dėl ligos negalint dirbti.

Teismas nurodė, kad vien deklaratyvūs ieškovo pasisakymai apie vaikų išlaikymo kaštus neturi esminės reikšmės nustatant vaikų poreikius, tačiau teismas nevertino, kad ieškovui yra uždrausta bendrauti su vaikais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Ieškovas negali vairuoti transporto priemonės, todėl negali pavežti vaikų. Neturi transporto priemonės ir neturi teisės vairuoti.

Atsakovės pateikti vaiko poreikių paskaičiavimai yra akivaizdžiai užaukštinti, prieštarauja atsakovės ir liudytojų paaiškinimams. Iki šalims išsiskiriant, ieškovas rūpinosi vaikais, faktiškai valdė visus šeimos finansus, todėl jo pateikti skaičiavimai yra padaryti remiantis faktiniais vaikų poreikiais ir jų realiomis išlaidomis. Ieškovas neneigia vaiko poreikių, tačiau išlaidos buvo planuojamos, atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes. Atsakovė realiai nurodomų išlaidų vaikams neturi, o išlaidų padidinimas sietinas su jos noru gauti didesnį, nei realiai reikalinga vaikams, išlaikymą. Atsakovė disponuoja ženkliai didesnėmis pajamomis, kadangi kai kurios jos išlaidos kitu atveju būtų nepateisinamos. Vaikams reikalingi akiniai, tačiau jeigu juos reikia keisti kas metus, neekonomiška už akinius mokėti 122,80 Eur (424 Lt). Parduotuvėje „Vision Expr?s“ akinių kainos siekia 85–100 Lt (iki 30 Eur). Nepateisinamos neprotingos išlaidos, ypač kai tėvų galimybės ribotos. Tai, kad atsakovė, patikslinusi išlaidas akiniams, jas sumažino per pusę ir daugiau, leidžia abejoti ir kitų jos pateiktų išlaidų pagrįstumu.

Mano, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka apie 300 Eur per mėnesį kiekvienam, o atsižvelgiant į tai, kad vaikai gauna neįgalumo pašalpą, kuri vienam vaikui per mėnesį sudaro 208,53 Eur/720 Lt, atsakovei skiriant 83,89 Eur, ieškovo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas nuo 83,89 Eur iki 37,65 Eur vaikų interesų nepažeistų, kadangi vaikų poreikiams skirtina suma sudarytų 333 Eur/1150 Lt.

Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai arba iš dalies, priteistą išlaikymo dydį sumažinant.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į vaikų poreikių išaugimą, pažeidė materialines teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Teismas konstatavęs, jog vaikų poreikiai padidėjo, visą padidėjusių išlaidų naštą perkėlė atsakovei. Teismas neįvertino fakto, jog tėvai privalo dalytis vaiko auklėjimo, lavinimo, užimtumo, sveikatos apsaugos ir kitomis pareigomis, tačiau visas pareigas vaikams yra prisiėmusi atsakovė, kurios sveikatos būklė blogesnė nei ieškovo. Atsakovė vaikams skiria visą savo laisvalaikį, lydi juos į mokyklą, padeda paruošti pamokas, vežioja juos į būrelius, mankštas ir masažus pas gydytojus, perka ir ruošia maistą, perka drabužius, patalynę, juos prižiūri, rūpinasi jų laisvalaikiu, kultūrinėmis priemonėmis, užtikrina jų buitines sąlygas. Visa tai atima ne tik laiką, bet ir papildomas materialines išlaidas, kurių teismas nepagrįstai neįvertino. Ieškovas nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, jo dalis išlaikant vaikus neabejotinai turėtų būti didesnė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturėjo pagrindo suabejoti liudytojų, kurie patvirtino materialiai padedantys atsakovei, sąžiningumu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų išlaikymui reikalingas išlaikymo dydis yra pakankamas. Vaikai turi didelių sveikatos sutrikimų, todėl teismas nepagrįstai išlaidas fiziniam lavinimui nelaikė būtinomis. Jos gerina ne tik jų fizinę, bet ir psichologinę vaikų būklę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors šis kriterijus nėra imperatyvus, neabejotina, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai, turintys didelių sveikatos sutrikimų, turi ir papildomų išlaidų, kurių neužtikrina ir nepadengia valstybės mokamos išmokos.

Teismas įvertino ieškovo galimybes dirbti ir gauti pajamas. Padaręs pagrįstą išvadą, jog ieškovas turi realias galimybes dirbti ir užtikrinti nepilnamečių vaikų visavertį aprūpinimą, nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Prašo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, atsakovės priešieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, kad vaikų poreikiai ženkliai padidėjo, kad tėvų, ar vieno jų turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Ieškovo padėtis ženkliai pablogėjo dėl jo ligos. Vaikų sveikatos sutrikimai netrukdo jiems visaverčiai gyventi, nereikalauja didelių papildomų išlaidų, kadangi nuo epilepsijos vaikams skiriami vaistai yra didžiąja dalimi ir visiškai kompensuojami. Valstybės skiriamų lėšų per mėnesį pakanka patenkinti vaikų poreikius. Fizinis lavinimas nebūtinai turi būti mokamas, atsakovė nedirba, ji vaikų fiziniu lavinimu gali užsiimti sportuodama su jais lauke, būdama daugiau gamtoje, žaisdama su jais judrius žaidimus. Taip stiprintų vaikų ir motinos ryšį, gerintų finansinę padėtį. Šeima, kurios finansinės galimybės yra ribotos, turi ieškoti galimybių, kaip norimą rezultatą pasiekti minimaliomis išlaidomis. Atsakovė turi aukštojo mokslo diplomą, buhalterės specialybę, gali dirbti namuose, turi vadovaujamo darbo patirties įmonėje. Atsakovė privalo imtis priemonių didesnėms pajamoms gauti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas vaikais rūpinosi prieš keturis metus, šiuo metu vaikų poreikiai išaugo, todėl ieškovui negali būti žinomi. Ieškovo argumentas, jog atsakovės pajamos yra didesnės nei nurodo, yra niekuo nepagrįstas prasimanymas, kuris skaudina atsakovę ir artimuosius, atsisakiusius daugelio patogumų, teikiant materialinę paramą atsakovės vaikams. Iš gaunamų pajamų atsakovė su vaikais negalėtų pragyventi, nes ieškovas jau ilgą laiką teikia tik dalinį išlaikymą. Atsakovė moka kreditą už butą, nepakanka lėšų išmokėti 16 000 Lt kompensacijos ieškovui už jai tekusius namų apyvokos daiktus, tai patvirtina, kad atsakovė neturi pajamų visų poreikių patenkinimui. Nevertinti medicininiai dokumentai yra ligos istorijos išrašai, konstatuojantys ieškovo būklę laikinojo nedarbingumo metu, kai jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Laikinojo nedarbingumo laikotarpis nėra pagrindas įrodinėti darbingumo sumažėjimą, sumažinti išlaikymo dydį. 2011 m. šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams įvertinus jų poreikius, todėl šį išlaikymo suma atspindi realius vaikų poreikius, be to, vaikų poreikiai jiems augant žymiai padidėjo. Atsakovei ir taip tenka didesnė išlaikymo našta. Ieškovas neprisideda ne tik prie padidėjusių vaikų poreikių, bet nevykdo ir kitų tėvo pareigų. Ieškovas yra VšĮ „Eurivita“ vienintelis savininkas, bendrovė valdo turtą, automobilį. Mano, kad ieškovas nenutraukė darbinės veiklos, pajamas slepia, nes įmonė negali veikti kurdama darbą tretiesiems asmenims. Ieškovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, vaikų poreikiai dėl to nesumažėjo. Atsakovei nemokant kompensacijos už namų apyvokos daiktus, ieškovas kreipėsi dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kad rodo, jog vaikų interesai jam nėra prioritetas. Nėra įrodymų, kad ieškovas dėl ligos negali savęs kontroliuoti, iš kreipimosi į teismą matyti, jog jis sąmoningai siekia sau naudingo sprendimo, jam pakanka lėšų apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nurodoma suma neatitinka vaikų, kurie turi sveikatos sutrikimų, poreikių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15936-748/2011 šalys susitarė dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, prievolės kreditoriui vykdymo. 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu teismas nutraukė abiejų šalių bendru sutikimu šalių santuoką, įregistruotą 2003 m. liepos 18 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; abiejų šalių bendru sutikimu vaikų E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; ieškovas su vaikais bendraus be apribojimų, iš anksto susitaręs su atsakove; ieškovas vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos mokės po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės, arba kol vaikai mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki vaikams sueis 24 metai. Pinigai turi būti pervedami į atsakovės banko sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT13 7300 0100 7453 5786 iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; šalys išlaikymo viena iš kitos sau nereikalavo; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis turtas – butas/patalpa su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažas (boksas) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko UAB „Eurita“, į.k. 136050287, registruota (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; santuokoje įgyti namų apstatymo ir apyvokos daiktai liko atsakovei, kuri įsipareigojo iki 2012 m. liepos 1 d. imtinai padengti ieškovui turėtas šiam turtui įsigyti išlaidas 16 000 Lt, pervedant šią sumą dalimis ar visą iš karto į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT66 7300 0100 7453 5414; šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2009 m. spalio 13 d. kredito sutartį Nr. 0350918010541-16 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditoriui AB SEB bankui liko solidari ir šalių atsakomybė už prievolės vykdymą yra solidari. Tarpusavyje šalys susitarė, kad visus įsipareigojimus pagal 2009 m. spalio 13 d. kredito sutartį Nr. 0350918010541-16 AB SEB bankui vykdys atsakovė. AB SEB bankui išieškojus dalį kredito iš neatsakingos už grąžinimą šalies, pastaroji turi regreso teisę į atsakingą už grąžinimą šalį.

Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą (sumažinimą, padidinimą) įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų sumažinti/ padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės teisingai įvertino atsakovės nurodomus vaikų poreikius ir ieškovo turtinę padėtį.

Dėl nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo sumažinimo

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT) 2009 m. gegužės 25 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovui nedarbingumo lygis 50 procentų nustatytas nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2047 m. balandžio 8 d., ieškovas yra iš dalies darbingas. Iš ligų aprašymo (TLK-10 klasifikatorių) nustatyta, kad ieškovui diagnozuota hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu), atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada, kitos širdies aritmijos, širdies nepakankamumas, kitos krūtinės anginos formos. NDNT 2009 m. gegužės 25 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ieškovui ribojamas darbas su jonizuojančia spinduliuote, normas viršijančioje šiluminėje aplinkoje, keliant 15 kg krovinius rankomis, dirbti aukštyje, naktinį ar viršvalandinį darbą, rekomenduojama dirbti ne visą darbo dieną arba darbo savaitės laiką (t. 2 , b. l. 103-104). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai patvirtina, kad ieškovas serga širdies ligomis, dėl kurių ieškovo darbingumo lygis nuo 2009 m. siekia 50 procentų.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo, kadangi nuo 2014 m. kovo 16 d. tapo nedarbingas dėl ligos. Ieškovo nurodoma liga nėra susijusi su 2009 m. nustatytu nedarbingumo lygiu, todėl nesudaro pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, motyvuojant ieškovo pablogėjusia sveikata ir turtine padėtimi (CPK 178 straipsnis).

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato NDNT. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 (toliau tekste – tvarkos aprašas), 4 punktą darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pagal tvarkos aprašo 6 punktą bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais (6.1 punktas), nedarbingas – asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kuris negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis (6.2 punktas). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau tekste – kriterijų aprašas) 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas).

Pagal tvarkos aprašo 17 punktą, NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia): nedarbingiems asmenims – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, Neįgaliojo pažymėjimą ir asmeniui prašant NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (17.1. punktas); iš dalies darbingiems asmenims – pažymą, Neįgaliojo pažymėjimą ir išvadą (17.2. punktas); darbingiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 procentų ir daugiau ir kurių darbingumo lygio priežastys nurodytos šio Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose, pažymą (17.4.punktas); asmeniui pageidaujant – Darbingumo lygio vertinimo akto kopiją, reikalui esant, kitą informaciją apie jo darbingumo lygio vertinimą raštu (17.5. punktas).

Ieškovas savo nedarbingumą nuo 2014 m. kovo 16 d. grindžia medicininių dokumentų išrašais, kurie nepatvirtina jo nedarbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo prasme. Iš (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centro 2014 m. kovo 27 d. medicininio pažymėjimo Nr. 7 matyti, kad ieškovui nustatyta medikų išvada yra adaptacijos sutrikimai (F43.2), pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), esant lėtiniams susirgimams, ieškovui reikalinga absoliuti ramybė, ilgas ambulatorinis gydymas, nerekomenduojama dirbti esamose pareigose (t. 1, b. l. 49). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė (toliau tekste – LSMUL) 2015 m. sausio 27 d. medicinos dokumento išraše nurodo, kad, išliekant stresogeninei situacijai, pacientas nedarbingas. (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centro 2015 m. kovo 2 d. medicinos dokumento išraše nurodoma, kad ligonis nuolat sekamas specialisto, intensyviai ambulatoriškai gydomas, nedarbingas nuo 2014 m. kovo 16 d., išlieka nedarbingas (t. 2, b. l. 143-144). Iš 2014 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centro rašto Nr. 39-14 dėl duomenų pateikimo matyti, kad 2014 m. kovo 16–21 d. ieškovą gydė krizių intensyvios terapijos centre po psichotraumuojančio įvykio, 2014 m. kovo 31 d. – balandžio 3 d. gydytas LSMUL reanimacijos skyriuje, po to perkeltas į psichiatrijos skyrių, esant būklei dėl adaptacinio sutrikimo, 2014 m. balandžio 23 d. – gegužės 14 d. gydytas krizių intervencijos dienos stacionare. Ieškovas nuolat lankosi pas psichiatrą, sekamas šeimos gydytojo, gydymas tęsiamas. Tuo remiantis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nedirbti yra ieškovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Medicininių dokumentų išrašai nepagrindžia ieškovo galimų darbo sąlygų, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Tai, kad ieškovas daugiau nei metus laiko serga psichikos liga, nuolat stebimas gydytojo, tačiau nė karto nebuvo siunčiamas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, suponuoja dvi alternatyvias išvadas – gydančio gydytojo nurodyta nedarbingumo diagnozė apima konkrečias pareigybes (2014 m. kovo 27 d. medicininis pažymėjimas), kas iš esmės ieškovo galimybių įsidarbinti neriboja (todėl nėra būtinybės kreiptis į NDNT); ieškovas vengia rasti jo dabartinius gebėjimus atitinkantį darbą, vengia teikti priteistą išlaikymą vaikams. Ieškovas neteisingai nurodo, kad dėl ligonio siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją sprendžia gydantis gydytojas. Pagal tvarkos aprašo 7 punktą asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad teikė tokios formos prašymą darbingumui nustatyti. Tai patvirtino ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu (2015 m. gegužės 18 d. garso įrašo 55:15 min.).

Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas (UAB „Eurita“,VšĮ Euritos asmens sveikatos priežiūros centras, netekto darbingumo pensija), darbingumo lygį, tai, kad ieškovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, ieškovo šeiminę padėtį (kitų išlaikytinių neturi), nebuvo duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, socialines pašalpas (CPK 185 straipsnis). 2015 m. sausio 6 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 1 nustatyta, kad ieškovas gyvena prabangiau, nei šiuo metu leidžia jo pajamos, važinėja kažkam priklausančiu automobiliu (t. 2, b. l. 84-85). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis po 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo iš esmės pablogėjo, kad jis išnaudojo visas įmanomas galimybes susirasti darbą ir gauti stabilias pajamas. Atmestinas ieškovo motyvas, kad gaunamos pajamos neleidžia jam teikti viso išlaikymo dydžio. Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovas 2011 m. lapkričio mėn. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu savo noru išėjo iš darbo AB „Lietuvos paštas“ (t. 1. b. l. 21), 2012 m. rugsėjo mėn. Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalies pagrindu šalių sutarimu išėjo iš darbo UAB „Ilsna“ (t. 1. b. l. 23), 2014 m. balandžio mėn. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu savo noru išėjo iš darbo UAB „Dignara“ (tai paneigia ieškovo teiginį, kad iš UAB „Dignara“ ieškovą atleido) (t. 1. b. l. 25). Taigi ieškovas, savo noru nutraukęs darbo santykius, žinojęs apie pareigą mokėti priteistą išlaikymą vaikams, gaunamų pajamų laikiną sumažėjimą prisiėmė savo rizika. Be to, iš UAB „Eurita“, kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas buvo vertas 84454 Lt (24459,57 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį sudarė 14987 Lt (4340,54 Eur), iš 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės balanse įrašytas turtas vertas 76843 Lt (22255,27 Eur), per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis yra 1518 Lt (439,64 Eur), taigi priešinga,i nei teigė ieškovo atstovė, įmonė nėra nemoki. Taip pat nustatyta, kad ieškovas yra VšĮ Euritos asmens sveikatos priežiūros centro direktorius. Iš Juridinių asmenų registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2014 m. gruodžio 19 d. įmonės veikla buvo sustabdyta, tačiau 2015 m. balandžio 16 d. galiojimas pratęstas (pranešimas apie licencijos (leidimo) galiojimo sustabdymo panaikinimą registrų centre įregistruotas 2015 m. balandžio 21 d.). Iš to seka, kad įmonė veiklą tęsia ir yra reali galimybė iš jos gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturi pajamų šaltinių, iš kurių galėtų teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas riboja galimybes dirbti, tačiau galima rasti darbą, atitinkantį sveikatos apribojimus ir užtikrinti tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų aprūpinimą. Juo labiau, kad iš 2014 m. gegužės 14 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 16.A-3280 matyti, kad būdamas iš dalies darbingas 2011–2012 m. vienu metu ieškovas dirbo keturiose darbovietėse (tik vienoje darbovietėje 2011 m. dirbo du mėnesius), 2013 m. vienu metu dirbo trijose darbovietėse, 2014 m. sausį–kovą dirbo keturiose darbovietėse. Ieškovas nepateikė duomenų, kad pablogėjus sveikatai dėjo pastangas susirasti kitą, sveikatą atitinkantį darbą, ar kad rado darbą, tačiau dėl ligos negalėjo jo atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 50 procentų nedarbingumas ieškovui jau buvo nustatytas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo priėmimo dieną, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovo nedarbingumo lygis būtų iš esmės pasikeitęs, kas būtų pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vienuolikos ir devynių metų vaikams.

Nesutiktina su ieškovu, kad šalių vaikų poreikiams pakanka 300 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėjo vaikų poreikių sumažėjimo, savo reikalavimą grindė išimtinai savo turtinės padėties pablogėjimu, o vaikų nurodomus poreikius vertino kaip per didelius vadovaudamasis atsakovės pateikta poreikių lentele. Ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovė akivaizdžiai padidino vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas tai įvertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jo paskaičiavimai padaryti pagal faktinius vaikų poreikius ir realias išlaidas, nes iki šalių santuokos nutraukimo jis rūpinosi vaikais, valdė šeimos finansus. Aplinkybė, kad ieškovas nebendrauja su vaikais (jam tai uždrausta daryti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo), patvirtina, jog ieškovas negali žinoti vaikų išlaikymo kaštų, jų pakitusių poreikių po 4 metų. Santuokos nutraukimo metu abiems vaikams buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 02-29-1618 matyti, kad šalių vaikams 2011 m. lapkričio mėnesį valstybė jau teikė šalpos pensiją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri sudarė 401,41 Eur (1386 Lt) (t. 1, b. l. 98). Taigi, nutraukiant santuoką šalys įvertino savo vaikų sveikatos būklę, gaunamas valstybės išmokas ir tuo sąlygotą išlaikymo dydį. Iš to seka, kad 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu šalims susitarus dėl vaikams teiktino išlaikymo po 86,89 Eur kiekvienam dydžio, ieškovas pripažino, kad vaikų poreikiams iš tikrųjų patenkinti reikalinga ne 300 Eur, o 575,19 Eur kiekvienam (86,89x2+401,41).

Dėl nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo padidinimo

Atsakovė nepagrįstai vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą išimtinai sieja tik su nepilnamečių vaikų poreikiais. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pakeitimo, svarbu yra nustatyti, ar iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis po to, kai sprendimu buvo priteistas išlaikymas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodinėjo ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo), kuris būtų pagrindas priteisti vaikams didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nepagerėjo.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų poreikių augimą, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad vaikų poreikiai po 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo ženkliai pasikeitė. Pažymėtina, kad vaikų poreikiams pasikeitus dėl jų sveikatos, atsakovė nuo 2014 m. vasario mėnesio iš valstybės gauna didesnę išmoką už vaikus (t. 1, b. l. 100). Taigi, su vaikų neįgalumu susijusias išlaidas, įskaitant fizinį lavinimą (baseiną), kompensuoja valstybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių vaikų poreikiai išaugo ne tiek, kad reikėtų padidinti išlaikymo dydį, teikiamą ieškovo. Aplinkybę, kad A. poreikiai nereikalauja 423,66 Eur mėnesio išlaidų, o E. – 416,35 Eur (t. 3, b. l. 38-41), įrodo apeliacine tvarka vertinamoje byloje esančios vaikų poreikių lentelės. Per devynis mėnesius atsakovė net tris kartus tikslino vaikų poreikių lenteles (nurodydama kaskart mažesnes išlaidas), kas leidžia abejoti, kiek realiai išleidžiama ir kokie yra vaikų tikrieji poreikiai. Atsakovė teigia, kad jos šeima sunkiai išgyvena, tačiau atsakovė nežinojo, kiek išleidžia vaikams per mėnesį, kiek pati skiria iš savo biudžeto lėšų vaikų poreikiams patenkinti. Tai rodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, nereikalaujanti tikslaus išlaidų apskaičiavimo (2015 m. sausio 16 d. teismo posėdžio I garso įrašo 01:50:00 min., 01:21:05 min.). Iš vaikų poreikių lentelių matyti, kad nurodomos išlaidos viršija būtinus vaikų poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz., nėra perkamos kiekvieną mėnesį sezoninės prekės – žieminė striukė, demisezoninė striukė, megztiniai, žieminės kelnės, pėdkelnės ir golfai, žieminės kepurės, pirštinės, šalikai, uniforma; 11 ir 9 metų vaikams nereikia specialios sportinės aprangos; nepagrįstos išlaidos kiekvieną mėnesį patalynei, rankšluoščiams). Atsakovė nurodė, kad drabužius perka turguje, padėvėtų drabužių parduotuvėse, liudytoja A. V. parodė, kad atiduoda drabužius mergaitei (2015 m. kovo 4 d. posėdžio garso II įrašo 01:56:00 min.), todėl kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos aprangai. Neįtikima, kad abiems vaikams išleidžiama 314,5 Lt laisvalaikiui ir papildomai įtraukiant užklasinę veiklą (210 Lt), kultūrines dienas mokykloje (10 Lt), lavinančius žaidimus (12 Lt), avalynę šokiams (5 Lt), t. y. dar 552 Lt kiekvieną mėnesį. Logiška, kad atostogoms pas senelius atsakovė išlaidų nepatiria, todėl jos įtrauktos nepagrįstai. Be to, atsakovės mama nurodė, kad kiekvieną dieną teikia išlaikymą anūkams (2015 m. kovo 4 d. II garso įrašo 01:27:20 min.). Iš atsakovės 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. vienos sąskaitos išrašų matyti, kad komunaliniams mokesčiams iš viso sumokama vidutiniškai 760,48 Eur per mėnesį, vienam vaikui tenkanti mokesčių dalį atsakovė nurodė 190,12 Eur (1/4 dalis), tačiau pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (atsakovei), o ne vaikams. Nesutiktina su atsakove, kad vaikų poreikiai didintini dėl mokyklos. E. į mokyklą pradėjo eiti po pusės metų nuo šalių skyrybų (2015 m. sausio 16 d. I garso įrašas 01:16:20 min.), todėl atsakovė turėjo įvertinti šias išlaidas 2011 m. nustatant išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (priešieškinio pateikimo dieną 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. E. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2022 m. gruodžio 13 d., A. – iki 2015 m. liepos 28 d. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 02-29-1620 matyti, kad šalių vaikams 2014 m. vasario mėnesį valstybė padidino priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją ir iš viso kas mėnesį moka 417 Eur (1440 Lt) (t. 1, b. l. 100). Be to, apeliacine tvarka vertinant sprendimą, A. neįgalumas pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad neįgalumas pratęstas. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant su ieškovu, yra geresnė. Šalims nutraukus santuoką, atsakovei asmeninės nuosavybės teise liko 4 kambarių butas Kaune. Nors atsakovė kitos santuokos nesudarė, tačiau gyvena su draugu 3-4 metus, su juo dalinasi komunalinių mokesčių našta, buities darbais, vaikų priežiūra ir pan. Atsakovė gauna didesnę netekto nedarbingumo pašalpą nei ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovui uždrausta bendrauti su vaikais dėl pritaikytos kardomosios priemonės pradėtame ikiteisminiame tyrime, neatleidžia atsakovės nuo pareigos lygiomis dalimis išlaikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). 2015 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovė, teikdama paaiškinimus apie gaunamą artimųjų paramą, buvo nenuosekli: nurodė, kad tėvai jai padėjo tik advokato išlaidas sumokėti, bet daugiau nepadeda (I garso įrašo 01:54:30 min.); nurodė, kai tėvai padeda, pastaruoju metu kiekvieną mėnesį prašo padėti, nes yra labai blogai (II garso įrašo 04:55 min.); pripažino, kad jos sugyventinio tėvai maistu remia 4 kartus per mėnesį. Liudytoja E. B. (atsakovės motina) parodė, kad anūkams teikia išlaikymą kiekvieną dieną, vidutiniškai per mėnesį duoda 500 Lt (2015 m. kovo 3 d. II garso įrašo 01:27:20 min.). Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos turtinė padėtis yra labai bloga, kadangi, be valstybės pašalpos vaikams, gaunamos nedarbingumo pašalpos, ieškovo išlaikymo, valstybės teikiamo išlaikymo, sugyventinio indėlio (nurodė, kad jis į šeimos biudžetą įneša apie 400-500 Lt), dar gauna paramą iš artimųjų. Kritiškai vertintini atsakovės motyvai, kad ji negali įsidarbinti, nes neturi kur palikti vaikų. Atsakovės sugyventinis mokosi, nedirba ir apie pietus grįžta namo (2015 m. kovo 3 d. II garso įrašo 02:01:00 min.). Pažymėtina, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus (berniukas eina į 4 klasę, mergaitė – į 2 klasę), eina į mokyklą, taigi jie visą dieną namuose nebūna. Jeigu atsakovės materialinė padėtis būtų labai bloga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąžiningas asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, negalėtų sau leisti nedirbti, kad gautų pajamų šeimos poreikiams patenkinti (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji negali susirasti darbo (CPK 178 straipsnis). Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji siekia geresnio negu leidžia turtinė padėtis gyvenimo. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad iš ieškovo priteista 86,89 Eur išlaikymo suma, gaunama valstybės pašalpa yra visiškai pakankama šalių vaikų išlaikymui įvertinus tai, kad analogišką pareigą turi ir atsakovė.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis