Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, dėl termino pratęsimo pareikšti kreditorinį reikalavimą ir skolos priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. T. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2013-05-22 paskolino R. D. 108 809 Eur; šios sumos R. D. ieškovui negrąžino. 2013-06-10 R. D. mirė, jo palikimą 2015-05-25 priėmė valstybė.Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pratęsti jam terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl mirusiojo R. D. skolos; priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 108 809 Eur dydžio palikėjo R. D. skolą arba ne didesnę sumą kaip paveldėto turto vertė, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovo, nors tarp šalių nebuvo pasirašyta paskolos sutartis, tačiau paskolos santykius patvirtina mokėjimo pavedimai bei paskolos gavėjo R. D. 2013-03-31 patvirtintas 108 889 Eur skolos balansas, o įsipareigojimą grąžinti paskolą – elektroninis susirašinėjimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas atnaujino ieškovui terminą kreditoriniam reikalavimui paveldėtojai Lietuvos valstybei pareikšti ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI ir VĮ Turto banko, priimto R. D. palikimo tikrosios turto vertės 108 809 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo lygiomis dalimis iš VMI ir VĮ Turto banko 3 689,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2010-11-16 iki 2013-05-22 mokėjimo pavedimais pervedė R. D. 134 000 Lt ir 70 000 Eur, iš viso – 108 809 Eur. R. D. mirė 2013-06-10, jo vaikai atsisakė palikimo, su sutuoktine E. D. santuoka nutraukta 2013-03-28. 2015-05-25 R. D. palikimą priėmė valstybė. Nurodė, kad ieškovas ir R. D. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Be to, ieškovas mokėjimo pavedimu pervesdamas R. D. lėšas nenurodė jų paskirties, šioje skiltyje pažymėdamas, jog tai yra „pervedimas“, ir tik 2013-01-18 mokėjimo nurodyme nurodė mokėjimo paskirtį „pervedimas pagal 2013-01-18 paskolos sutartį”. Teismas sutiko, kad vien iš šių įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas pateikė teismui kitų rašytinių dokumentų, kurie patvirtina, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. R. D. el. laiškas, adresuotas ieškovui, patvirtina, kad R. D. 2010-11-16 iš ieškovo gavo 50 000 Lt įmonės UAB ,,Gourmet fans“ mažmeninės prekybos plėtrai ir internetinio projekto plėtrai Lietuvoje, įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti ne vėliau nei iki 2011-11-05 pridedant 5 proc. metines palūkanas. 2012-12-27 R. D. informavo ieškovą apie skyrybų procesą su sutuoktine E. D.. 2013-01-07 R. D. ieškovui elektroniniu laišku siuntė savo turto ir skolų balansą, iš kurių matyti, kad R. D. skola Ralfui (t. y. ieškovui R. T.) 190 000 Lt įvardinta kaip „Ryčio paskola“, atskirai išskiriant 165 000 Lt skolą Ralfui, kuri įvardinta kaip „Ryčio paskola už Julijos/Editos butą“. Be to, R. D. 2013-04-09 patvirtino jam ieškovo atsiųstą naujausią skolos balansą 108 809 Eur sumai, prie ieškovo laiško pridedamas paskolos balansas, kuriame nurodoma sutarties metinė palūkanų norma, o iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad bendrą skolos sumą sudaro paskola ir palūkanos. Šių įrodymu visuma, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo teiginius, kad pavedimais pervestos lėšos R. D. yra paskolos dalykas. Teismas sprendė, kad atsiliepimuose nurodomi argumentai, jog R. D. pervestos pinigų lėšos buvo ieškovo investicija į jo valdomas įmones, yra neįrodyti – teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie ieškovo ryšius su R. D. valdomomis įmonėmis, ieškovas nebuvo šių įmonių akcininkas (kas galėtų patvirtinti jo investicijas į įmones), nėra duomenų, kad jis dalyvavo šių įmonių veikloje, domėjosi jų veikla ir veiklos rezultatais. Be to, R. D. buvusi sutuoktinė E. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. D. buvo skolingas ieškovui, kad jų santykiai buvo draugiški, jų verslai buvo atskiri, patvirtino, kad buvęs sutuoktinis skolinosi pinigus buto įsigijimui.Reikalavimą priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas tenkino ir dalies, priteisdamas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kadangi ieškinys pareikštas viešajam juridiniam asmeniui.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir R. D. egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Elektroniniuose laiškuose pateikta informacija yra nepakankamai aiški ir konkreti, skirtinguose laiškuose nurodomos skirtingos neva pasiskolintos sumos ir pan. Pvz., ieškovo pateiktas „Editos skyrybų įsipareigojimas“ neįrodo tarp ieškovo ir R. D. buvus paskolinius santykius. 2013-01-07 laišku siųstoje lentelėje nurodyta, kad „Skola Ralfui (Ryčio paskola)“ yra 190 000 Lt, Kitoje eilutėje nurodyta, kad „Skola Ralfui ar kt. (Ryčio paskola už Julijos/Editos butą)“ yra 165 000 Lt. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti 165 000 Lt skola buvo būtent ieškovui. 2013-04-09 laišku siųstame 2013-03-21 balanse nėra nurodytų 2011-11-08, 2011-11-09 ir 2013-05-28 pavedimų sumų (17 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktuose elektroniniuose laiškuose prieštaringa informacija, šie dokumentai neįrodo, kad ieškovo nuo 2010-11-16 iki 2013-05-22 R. D. pervestos lėšos buvo paskola, o R. D. buvo įsipareigojęs paskolintas lėšas grąžinti. Teismas dėl šių prieštaravimų sprendime nepasisakė.

Apeliaciniame skunde apeliantas VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai kvalifikavo tarp ieškovo ir R. D. susiklosčiusius santykius kaip paskolos teisinius santykius. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog piniginės lėšos buvo pervestos pagal R. D. prašymą siekiant jas paskolinti. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklausta E. D.. Pinigų perdavimo faktas neginčytinai įrodytas mokėjimo nurodymais. Pervestos pinigų sumos yra asmeniniai R. D. įsipareigojimai. Tai nebuvo ieškovo investicija į R. D. įmones, lėšos pervestos į R. D. asmeninę, o ne į jo įmonių sąskaitas. Tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo nurodyti R. D. įsipareigojimai, nepaneigia paskolos suteikimo fakto. Apeliantų argumentai, kad pats ieškovas veikė nerūpestingai ir todėl turi prisiimti nuostolių atsiradimo riziką, yra nepagrįsti. Tik sutarties šalys sprendžia, kokiu būdu įgyvendinti iš sutarties kylančias subjektines teises ir teisines pareigas.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui neturi būti priteisiamos procesinės palūkanos. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Paveldimą turtą priėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles (grąžinti paskolą), tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.Reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ prašo juos tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovo ir R. D. susiklosčiusius santykius, be to, nukrypo nuo CK 5.63 straipsnio kasacinio teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atsiliepime į apeliantės VMI apeliacinį skundą VĮ Turto bankas prašo jį tenkinti. Atsiliepime į apelianto VĮ Turto banko apeliacinį skundą VMI prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Reikalavimą priteisti 108 809 Eur sumą ieškovas kildino iš tarp jo ir R. D. susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2013-05-22 ieškovas į R. D. sąskaitą pervedė 108 809 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, kaip būtiną paskolos sutarties elementą (CK 6.870 str. 1 d.). Pinigų perdavimo fakto apeliantai neginčija, tačiau, jų nuomone, šie pervedimai nepatvirtina, kad ieškovą ir R. D. siejo paskolos teisiniai santykiai.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl paskolos sutarties sampratos ir jos sudarymo įrodinėjimo, kai paskolos teisinių santykių buvimas grindžiamas grynųjų pinigų pervedimo kvitais bei mokėjimo nurodymais, yra išaiškinęs, tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog R. D. ir ieškovą siejo paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. 2013-01-18 mokėjimo nurodymo langelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyta, kad 50 000 Eur suma pervesta pagal 2013-01-18 paskolos sutartį. Viename iš el. laiškų (2010-11-16) R. D. patvirtino, kad iš ieškovo gavo 50 000 Lt ir savo pareigą grąžinti šią sumą su palūkanomis. Tai, kad minėtame el. laiške nurodyta, jog šią sumą R. D. gavo įmonės Gourmet Fans mažmeninės prekybos ir internetinio projekto Lietuvoje plėtrai, nepaneigia, kad ši suma buvo paskolinta R. D. ir jo įsipareigojimo ją grąžinti, kas tiesiogiai įtvirtinta el. laiške. Šio laiško turinys paneigia apeliantų argumentus, kad ši suma traktuotina kaip ieškovo investicija į nurodytą įmonę, o ne paskola (CPK 185 str.). Tai, R. D. ir ieškovą siejo paskolos santykiai, patvirtina ir kiti R. D. el. laiškai, kuriuose jis detalizuoja savo įsiskolinimus ieškovui. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir R. D. buvo pažįstami asmenys, kaip matyti iš pačių pavedimų, bendravo ilgą laiką, todėl tai, kad R. D. ieškovui siųstuose laiškuose nėra tiksliai nurodomi asmenų duomenys, yra tam tikrų netikslumų, nepaneigia jų įrodomosios reikšmės. Mokėjimo pavedimais lėšos buvo pervedinėjamos ilgą laikotarpį, todėl normalu, kad dalyje laiškų atsispindi ne visos sumos. Be to, paskutiniame laiške ir prie jo pateiktoje suvestinėje (2013-03-31) R. D. patvirtino turintis tokio dydžio įsiskolinimo ieškovui likutį, kokio prašoma pareikštu ieškiniu – 108 809 Eur. Apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad tarp ieškovo ir R. D. nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Pinigų pervedimo laikotarpiu (nuo 2010-11-16 iki 2013-05-22) galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčo pinigų sumos buvo paskolintos, nepagrįstai vadovavosi liudytoja apklaustos E. D. parodymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kolegijos nuomone, šiuo atveju, net nevertinant liudytoja apklaustos buvusios E. D. sutuoktinės E. D. paaiškinimų, byloje esantys įrodymai – R. D. el. laiškai, siųsti ieškovui, iš kurių matyti, kad jis pripažįsta savo įsiskolinimus, vienas iš pavedimų, kuriame nurodoma, kad pinigai pervedami pagal paskolos sutartį, yra pakankami spręsti, kad R. D. ir ieškovą siejo paskolos santykiai. Šio fakto nepaneigia aplinkybė, kad R. D. įsiskolinimas ieškovui nebuvo nurodytas R. D. ir E. D. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nes ieškovas nėra šios sutarties šalis ir ją sudarant nedalyvavo. Tai, kad valstybei, kaip įpėdinei, objektyviai yra sunku ginčyti ieškovo ir palikėjo R. D. santykius, nėra pagrindas nesilaikyti bendrųjų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad ieškovas, pervesdamas R. D. pinigus, veikė savo rizika, nes sudarant paskolos sutartis protingi ir apdairiai veikiantys asmenys turi susitarti dėl paskolos dydžio, grąžinimo terminų, paskolos užtikrinimo priemonių. Kolegijos vertinimu, tokie argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad tarp ieškovo ir R. D. nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis pasunkina ieškovui įrodinėjimo pareigą, tačiau nustačius, kad minėti pinigai buvo pervesti kaip paskola, aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, neturi reikšmės valstybės atsakomybei už palikėjo skolą. Byloje neįrodyta, kad paskola ieškovui buvo negrąžinta ne todėl, kad jis mirė, o todėl, kad R. D. neturėjo tokios galimybės, todėl apeliantų įrodinėjama ieškovo rizika skolinant pinigus R. D. taip pat neturi reikšmės valstybės pareigai atsakyti už palikėjo R. D. skolas. Juo labiau, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė iš valstybės procesines palūkanas. Skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taip pat, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš valstybės neturėtų būti priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovė yra valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo, kurio atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 str. 1 d.). Apeliantai nurodo, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas iš valstybės, kuri neturėjo pasirinkimo priimti palikimą, ar ne, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai. Tačiau tokių principų bei įstatymo pažeidimu būtų ir ieškovo, kuris bylinėjimosi procese patyrė išlaidas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus apeliacinius skundus ieškovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinis skundus surašymą (CPK 98 str., 93 str. 1 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) ir valstybės įmonės Turto bankas (juridinio asmens kodas 112029651), po 175 Eur (po vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.