Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, dėl termino pratęsimo pareikšti kreditorinį reikalavimą ir skolos priteisimo, tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. T. nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. AB „Swedbank“ banke atliktais pavedimais pervedė R. D. 134 000 Lt ir 70 000 EUR, iš viso 108 809 EUR (1 t, b. l. 6-12). Šių lėšų gavėjas R. D. 2013 m. birželio 10 d. mirė (1 t., 13). 2013 m. rugsėjo 3 d. P. D. atsisakė savo tėvo R. D. palikimo (1 t., b. l. 14). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. išdavė leidimą pareiškėjai E. D. nepilnametės dukters J. D. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po palikėjo R. D. mirties (1 t., b. l. 18, 174-175). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad R. D. ir E. D. santuoka nutraukta 2013 m. kovo 28 d. (1 t., b. l. 28, 156-159). Ieškovas 2013 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti valstybę priimti palikimą ir priteisti skolą, neviršijant perėjusio paveldėto turto vertės (1 t., b. l. 1-5). 2015 m. gegužės 25 d. palikimo priėmimo valstybei liudijimas patvirtina, kad valstybė priėmė R. D. palikimą (2 t., b. l. 79-86).

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalies jam suteikta teise ir raštu teismui pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo įpareigoti valstybę priimti R. D. palikimą; nurodė, jog ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (2 t., b. l. 140). Iš pirmiau nurodytų bylos duomenų matyti, kad šis ieškovo reikalavimas yra įvykdytas, t. y. valstybė priėmė R. D. palikimą. Nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas; civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnis).

Dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis; tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Ieškovas neišviešino savo reikalavimų mirusiajam nė vienu iš minėtų būdų per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimų pareiškimo terminus. Visgi iš bylos duomenų matyti, kad potencialūs paveldėtojai prieš priimant palikimą žinojo apie ieškovo reikalavimus mirusiajam ir jų pareiškimą galimiems jo turto paveldėtojams. Šiuos teiginius patvirtina tiek teismo posėdžio metu duoti palikėjo R. D. buvusios sutuoktinės E. D. duoti paaiškinimai, kad jai buvo žinoma apie buvusio sutuoktinio įsipareigojimus ieškovui, tiek aplinkybė, jog mirusiojo vaikai atsisakė priimti jo palikimą. Tuo tarpu valstybė R. D. palikimą priėmė nagrinėjamos bylos metu, iš esmės tik po ieškovo pateikto ieškinio, kuriame aiškiai išreikštas jo reikalavimas mirusiojo turto paveldėtojui. Taigi iš esmės minėtas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tikslas – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, buvo įgyvendintas. Kita vertus, tai neatleidžia teismo nuo pareigos spręsti ieškovo praleistos termino atnaujinimo klausimą, vertinant priežastis ir jų svarbą, dėl ko šis terminas buvo praleistas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. D. mirė 2013 m. birželio 10 d. Ieškinį dėl įpareigojimo valstybę priimti palikimą ir grąžinti jo mirusiajam pervestas lėšas ieškovas pateikė teismui 2013 m. spalio 25 d., kai tuo tarpu terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2013 m. rugsėjo 10 d. Taigi terminas praleistas nežymiai – pusantro mėnesio. CK 5.63 straipsnio 4 dalis numato galimybę šį terminą atnaujinti per trejų metų laikotarpį. Kadangi R. T. su ieškiniu į teismą kreipėsi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, terminas pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), nustačius, kad tokį terminą R. T. praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas sutinka su atsiliepimuose dėstomais argumentais, kad ieškovo nurodoma termino praleidimo priežastis, kad niekas nepriėmė palikimo ir nebuvo kam reikšti šį reikalavimą, pati savaime nėra svarbi. Visgi teismas sprendžia, kad termino praleidimo priežastis įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybių visumos kontekste yra pagrindas spręsti priešingai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, jį su mirusiuoju ir jo šeima siejo artimi draugiški ryšiai, pagrįsti pasitikėjimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai paaiškino, kad apie R. D. mirtį žinojo nuo pat jo mirties dienos, ir teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad ieškovas nuo pat palikėjo R. D. mirties dienos potencialiems mirusiojo įpėdiniams buvo pareiškęs reikalavimą susigrąžinti pervestas pinigų sumas, juolab, kad jie (t. y. vaikai) jo palikimo atsisakė. Įvertinus ieškovo pilietybę, jo pasitikėjimu grįstus santykius su mirusiojo šeimas, tikėtina, kad ieškovas nesitikėjo, jog mirusiojo įpėdiniai atsisakys palikimo, juolab, kad vienam iš jų (mirusiojo dukrai) ieškovo skolintomis lėšomis buvo perkama dalis gyvenamojo būsto, kita būsto dalis už skolintas lėšas nupirkta mirusiojo sutuoktinei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, atsižvelgiant į neilgą termino praleidimo laiko tarpą bei tai, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos joks įpėdinis mirusiojo palikimo nebuvo priėmęs ir apie ieškovo pareikštą kreditorinį reikalavimą įpėdiniams buvo žinoma, nors toks kreditorinis pareiškimas ir buvo pateiktas kitu nei įstatyme nustatytu būdu (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas buvo neaktyvus, po skolininko mirties nesiėmė visiškai jokių veiksmų savo kreditoriniams reikalavimams potencialiems įpėdiniams pareikšti.

Atsižvelgiant į tai, 3 mėnesių terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, R. T. atnaujintinas.

Dėl paskolos teisinių santykių

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas R. T. nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. pervedė R. D. 108 809 EUR, kuriuos ieškovas paskolino pastarajam ir pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš jo palikimą priėmusio atsakovo. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo AB „Swedbank“ ginčija tarp ieškovo ir R. D. buvus paskolos teisinius santykius, nes paskolos sandoris sudarytas nesilaikant įstatyme nustatytos paprastos rašytinės formos (CK 6.871 straipsnis). Be to, trečiojo asmens AB „Swedbank“ manymu, pervestos lėšos buvo investicija į R. D. valdomas įmones, o ne paskolintos jam.

CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tačiau į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir R. D. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Be to, ieškovas mokėjimo pavedimu pervesdama R. D. lėšas, nenurodė jų paskirties, šioje skiltyje pažymėdamas, jog tai yra „Pervedimas“, ir tik 2013 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodyme, nurodė mokėjimo paskirtį „pervedimas pagal 2013 m. sausio 18 d. paskolos sutartį“. Vertinant tik šiuos mokėjimo pavedimus, kuriuose neįvardinta lėšų pervedimo paskirtis, galima sutikti su atsiliepimuose nurodomu, jog tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas. Juolab, kad prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Tačiau šiuo atveju ieškovas pateikė teismui kitų rašytinių dokumentų, kuriuose yra išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas.

R. D. elektroninis laiškas adresuotas ieškovui patvirtina, kad mirusysis 2010 m. lapkričio 16 d. gavo 50 000 Lt iš R. T. Gourmet fans mažmeninės prekybos plėtrai ir internetinio projekto plėtrai Lietuvoje, įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti ne vėliau nei iki 2011 m. lapkričio 5 d., pridedant 5 procentų metines palūkanas, t. y. 2 500 Lt (1 t., b. l. 98). Kaip matyti iš ieškovo susirašinėjimo su R. D. elektroniniais laiškais turinio, mirusysis 2012 m. gruodžio 27 d. informavo ieškovą apie skyrybų procesą su sutuoktine E. D. (1 t., b. l. 101). 2013 m. sausio 7 d. R. D. ieškovui elektroniniu laišku siuntė savo turto ir skolų balansą, iš kurių matyti, kad R. D. skola R. (t. y. ieškovui R. T.) 190 000 Lt įvardinta kaip „R. paskola“, atskirai išskiriant 165 000 Lt skolą Ralfui, kuri įvardinta kaip „R. paskola už J./E. butą“ (1 t., b. l. 103). 2013 m. sausio 18 d. ieškovas pervesdamas pinigus R. D. mokėjimo nurodyme, nurodė mokėjimo paskirtį „pervedimas pagal 2013 m. sausio 18 d. paskolos sutartį“. Be to, R. D. 2013 m. balandžio 9 d. patvirtino jam ieškovo atsiųstą naujausią skolos balansą 108 809 EUR sumai (1 t., b. l. 107). Prie ieškovo laiško pridedamas paskolos balansas, kuriame nurodoma sutarties metinė palūkanų normą, o iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad bendrą skolos sumą sudaro paskola ir palūkanos (1 t., b. l. 110). Šių byloje esančių duomenų visuma patvirtina ieškovo teiginius, kad pavedimais pervesto lėšos R. D. yra paskolos dalykas.

Atsiliepimuose nurodomi argumentai, kad R. D. pervesto pinigų lėšos buvo investicija į jo valdomas įmones, nėra pagrįsti bylos duomenimis. Aplinkybė, kad R. D. valdė dvi įmones, kad piniginiai pavedimai sutampa su R. D. įmonių veiklos pradžia ir tai, kad jis pats kaip įmonės akcininkas ir vadovas investavo savo lėšas į bendroves, neleidžia spręsti, jog tai buvo ieškovo investiciją į skolininko įmones. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie R. T. ryšius su R. D. valdomomis įmonėmis, ieškovas nebuvo šių įmonių akcininkas (kas galėtų patvirtinti jo investicijas į įmones), nėra duomenų, kad jis dalyvavo šių įmonių veikloje, domėjosi jų veikla ir veiklos rezultatais. R. D. buvusi sutuoktinė E. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. D. buvo skolingas ieškovui, kad jų santykiai buvo draugiški, nuoširdūs, jų verslai buvo atskiri, patvirtino, kad buvęs sutuoktinis skolinosi pinigus buto įsigijimui. Tuo E. D. paneigė atsiliepimuose nurodomus argumentus, kad elektroniniuose laiškuose siųstame skolos balanse padarytas įrašas „R. paskola už J./E. butą“ nepatvirtina aplinkybės, kad skola yra būtent ieškovui.

Aplinkybė, kad pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė kitą pinigų grąžinimo teisinį pagrindą (CK 6.242 straipsnyje įtvirtintą nepagrįstą praturtėjimą), nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui, juolab, kad ieškovas viso proceso metu, tuo pačiu ir pradiniame ieškinyje, nekeitė faktinio ieškinio pagrindo, nuosekliai teigdamas, kad pervesti pinigai buvo R. D. teikiamos paskolos. Kadangi šios paskolos R. D. ieškovui negrąžintos, jų gali būti reikalaujama iš atsakovės, priėmusios R. D. palikimą, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Šis ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to tenkinamas. Trečiojo asmens AB „Swedbank“ argumentai dėl kitų mirusiojo kreditorių reikalavimo teisių ir jų patenkinimo proporcingumo nėra šios bylos nagrinėjamos dalykas. Šie klausimai sprendžiami vykdymo procese.

Dėl procesinių palūkanų

Teismo sprendimu tenkinant ieškovo piniginį reikalavimą, ieškovas turi teisę į procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi viešiesiems juridiniams asmenims, vykdantiems jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas penkių procentų procesinių palūkanų tarifas, iš atsakovo ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 5 926 Lt (1716,29 EUR) (108 Lt neturtinis reikalavimas ir 5 818 Lt turtinis reikalavimas) ir 31 EUR dydžio žyminius mokesčius už ieškinį ir jo patikslinimą (1 t., b. l. 29; 2 t., b. l. 76). Taip pat ieškovas patyrė 6 812,16 Lt (1973,07 EUR) dydžio atstovavimo išlaidas už advokato pagalbą teisminiame procese (2 t., b. l. 46-54). Valstybė dėl teisminio proceso patyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios sudaro 97,89 EUR, ir vertimo žodžiu paslaugų išlaidas, kurios sudaro 181,50 Lt (52,57 EUR) (1 t., b. l. 74).

Ieškovui, atsisakius ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo valstybę priimti R. D. palikimą, nes šis reikalavimas buvo įvykdytas, jam grąžinama už šį reikalavimą sumokėti 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 23,46 EUR (pagal buvusį kursą atitikmuo 81 Lt) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovę Lietuvos valstybę, atstovavusių atstovų VMI ir VĮ „Turto banko“, priteistina lygiomis dalimis 1 716 EUR žyminio mokesčio ir 1 973,07 EUR išlaidų už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybės naudai iš atsakovą, atstovavusių atstovų VMI ir VĮ Turto banko, lygiomis dalimis priteistina 97,89 EUR išlaidų suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 52,57 EUR dydžio vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279, 284 straipsniais, teismas

nusprendė:

priimti ieškovo R. T. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl įpareigojimo valstybę priimti R. D. palikimą; šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui R. T., gim. 1965 m. birželio 18 d., 23,46 EUR (dvidešimt tris eurus 46 centų) žyminio mokesčio.

Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovui R. T. terminą kreditoriniam reikalavimui paveldėtojai Lietuvos Respublikos valstybei, priėmusiai palikimą po R. D. mirties, pareikšti.

Priteisti R. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, priimto R. D. palikimo tikrosios turto vertės, 108 809 EUR (šimtas aštuonių tūkstančių aštuonių šimtai devynių eurų) skolą, ir penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2013 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo R. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovą atstovavusios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko lygiomis dalimis 3 689,07 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 7 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovę atstovavusių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko į valstybės biudžetą 97,89 EUR (devyniasdešimt septynis eurus 89 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 52,57 EUR (penkiasdešimt dviejų eurų 57 centų) dydžio dokumentų vertimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.