Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-135/2011

Teisėja Augustinas Mitkus Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00489-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;

2011 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d., ir nubausta 8 MGL (1040 litų) bauda. Skundžiamu nuosprendžiu L. Š. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu K. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundu prokuroras taip pat prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių pakeisti ir nukentėjusiojo A. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies bei jam iš L. Š. ir K. Š. priteisti po 500 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš dalies tenkinti ir nukentėjusiosios M. P. pareikštą civilinį ieškinį bei jai iš L. Š. ir K. Š. priteisti po 500 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato skundą atmesti.

Nuteistosios L. Š. ir išteisintojo K. Š. gynėjas advokatas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, o jo ginamosios skundą tenkinti.

Nukentėjusioji M. P. prašė L. Š. ir jos advokato skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo A. B. ir nuteistosios L. Š. bei jos gynėjo advokato apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. Š. ir K. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog L. Š. ir K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Liudytoja Radviliškio r. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į prekybos patalpas įėjo su policijos pareigūnu A. B., jiems užėjus L. Š. šaukė, kad nepateiks jokių dokumentų, jai trukdoma, žlugdomas jos verslas, pareigūnai bus atsakingi už tai, kad suges jos produkcija, L. Š. vaikščiojo pirmyn ir atgal už prekystalio, atsisakė VMI pareigūnei pateikti dokumentus, teigdama, kad ji turi 14 dienų jiems pateikti, L. Š. visus kaltino, teigė, kad visi blogi, sakė, kad A. B. sulaužė K. Š. ranką, vadino vagimis, nes pavogė pastatus. Nurodė, kad įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti daugiausiai į A. B., įėjęs K. Š. taip pat pradėjo rėkti, isterikuoti, žodžiai buvo įžeidžiantys, žeminantys, nukreipti prieš visus. Nurodė, kad K. Š. A. B. kaltino sulaužius ranką. Liudytoja nurodė, kad konkrečių žodžių negalėjo prisiminti, stengėsi nesiklausyti. Taip pat nurodė, kad L. Š. ir K. Š. pakeitė bendravimo toną įėjus į patalpą policijos pareigūnui su kamera, jie nebešaukė, L. Š. pradėjo skųstis, kad jai blogai su sveikata (1 t., 97–98 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytoja parodė beveik analogiškai papildydama, kad L. Š. piktinosi, kad trukdomas jos darbas, buvo nepagarbus elgesys su A. B., daug žeidžiančių žodžių, nepagarbus elgesys kaip su tikrintojais ir kaip su žmonėmis, žeminantis elgesys su pareigūnais tiek iš L. Š., tiek iš K. Š. pusės, incidentas užtruko ne ilgiau nei valandą, patikrinimas dėl triukšmo ir dėl nepateiktų dokumentų nebuvo atliktas (2 t., 56–58 b. l.).

Liudytojas Šiaulių AVMI OKS vyresnysis specialistas V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo užėjęs į prekybos patalpą, kurioje jau buvo M. P., K. G., A. B., D. M. bei dar dvi moterys ir vienas vyriškis, kuris šaukė ir visus pareigūnus įžeidinėjo, vadindamas žudikais, parsidavėliais, teigė, jog siekiama susidoroti su jo verslu. Nurodė, kad padėdamas M. P. surašyti faktų fiksavimo pažymą, girdėjo, kad visą laiką viena iš buvusių moterų šaukė, be perstojo įžeidinėjo visus, vadino verslo žlugdytojais, parsidavėliais, vagimis, kaltino pavogus pastatą, abu šaukiantys kaltino A. B. sulaužius ranką, klausė, kaip jis gali save vadinti policininku, teigė, kad apkaltins mėsos sugadinimu, kaltino trukdant vykdyti prekybą. Nurodė, kad atvykus filmuojančiam pareigūnui moteris, kuri įžeidinėjo, pradėjo sakyti, kad jai labai negera, atsisakė viską pasirašyti, nes blogai jaučiasi (1 t., 100–101 b.l.). Teismo posėdyje V. J. nurodė, kad A. B. plūdo K. Š., vadino žudiku ir kaulų laužytoju, ar L. Š. ką sakė, neatsiminė, K. Š. M. P. neįžeidinėjo kaip asmens, buvo pakeltas tonas, išreikšta nepagarba pareigūnų atžvilgiu (2 t. 58–59 b. l.).

Liudytojas Šiaulių aps. VPK Radviliškio PK VTS PP tyrėjas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip L. Š. isteriškai šaukė, ką konkrečiai šaukė, neįsidėmėjo, nes parduotuvėje buvo trumpai, vyko žodinis konfliktas, išėjęs stovėjo prie parduotuvės durų, visą laiką, kol stovėjo, iš parduotuvės buvo girdėti triukšmas, iš parduotuvės buvo kelis kartus išėjęs K. Š., jis kalbėjo telefonu (1 t., 103 b. l.).

Bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše, ant kurio užrašyta ,,Teismui 2011-05-18 d. M. Pilnas vidaus kameros įrašas“, užfiksuotas vaizdas prasideda 2009-08-13 11.00.02 val., tuo metu, kai parduotuvės patalpose yra inspektorė M. P., policijos pareigūnė K. G., taip pat valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė D. M.. Įraše užfiksuota, kad tiriamas įvykis tęsėsi nuo 2009-08-13 11.00.02 val. iki 2009 -08-13 11.38.15 val..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas, atlikdamas einančio pareigas nukentėjusiojo atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektu laikomas valstybės tarnautojų ar viešo administravimo funkcijas atliekančių subjektų bei valstybės institucijų normali veikla, o papildomas objektas – šių asmenų garbė ir orumas. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Tiriant tokio pobūdžio bylas yra svarbu nustatyti tai, kad nusikaltimo motyvas parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų, įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų ėjimą.

Nagrinėjamu atveju iš aptartų parodymų visumos matyti, jog L. Š. ir K. Š. demonstravo bendrą neigiamą nusistatymą prieš patikrinimą vykdančius prekyvietėje pareigūnus, neadekvačiai reaguodami į teisėtus pareigūnų reikalavimus tuo metu, kai jie vykdė savo funkcijas ir išsakyti įžeidimai buvo susiję su šios veiklos atlikimu. Iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad L. Š. ir K. Š. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu ir šaukdami, akivaizdžiai reikšdami nepasitenkinimą, išsakydami nepagrįstus kaltinimus ir įžeidžiančius žodžius. Ir nors be M. P. ir A. B. tiriamo įvykio vietoje buvo daugiau pareigūnų, tačiau iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad būtent minėti pareigūnai sulaukė daugiausiai žeidžiančių žodžių ir kaltinimų iš L. Š. ir K. Š., būtent jie nurodė, kad jautėsi įžeisti ne tik kaip pareigūnai, bet ir kaip žmonės. Šiaulių AVMI OKS vyresniajai specialistei M. P. buvo sutrukdyta atlikti savo tiesiogines pareigas ir atlikti patikrinimą, o iš A. B. adresu išsakytų L. Š. ir K. Š. žodžių matyti, kad tai buvo daroma daugiau dėl asmeninių motyvų – dėl buvusių ankstesnių konfliktinių situacijų tarp A. B. ir K. Š., kurias taip pat buvo lėmę kaltininko veiksmai ir nukentėjusiojo pareigos. Kadangi tiriamas įvykis užtruko apytiksliai valandą, o iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad L. Š., o vėliau prie jos prisijungus ir K. Š., beveik be sustojimo pakeltu tonu, o dažniausiai ir garsiai šaukė, reikšdami nepasitenkinimą jų veiklos patikrinimu bei patikrinime dalyvavusiais pareigūnais, kad kaltinamieji pareigūnų atžvilgiu vartojo kaltinime nurodytus ir kitus žodžius, įžeidžiančius pareigūnus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad įvykio vietoje buvę asmenys galėjo tiksliai neatsiminti visų kaltinamųjų išsakytų įžeidžiančių žodžių, nes ir nukentėjusieji ir visi liudytojai, išskyrus liudytoją L. A., nurodė, kad tų žodžių buvo daug, tačiau jie beveik visi patvirtino, kad kaltinamieji išsakė pareigūnų atžvilgiu tokius žodžius, kaip vagys, įtariamieji, parsidavėliai, kaulų laužytojai, todėl kolegija sutinka su kaltinime nurodytais žodžiais, kurie žeidė pareigūnus.

Kolegija liudytojos L. A. parodymus, kad įvykio metu L. Š. ir K. Š. ant pareigūnų nešaukė, neįžeidinėjo, bendravo kaip su paprastais klientais, niekaip jų nevadino, atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi, kolegijos nuomone, L. A., būdama L. Š. įmonės darbuotoja, siekia padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. Kolegija taip pat laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovautis garso ir vaizdo įrašu ,,Teismui 2011-05-18 d. M. Pilnas vidaus kameros įrašas“ nustatinėjant, ar kaltinamieji iš tikrųjų išsakė visus kaltinime nurodytus žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, kadangi iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, kad minėtą vaizdo įrašą pateikė patys kaltinamieji, įrašas įvykį fiksuoja ne nuo pradžių, taip pat byloje nenustatyta, kad įrašas yra autentiškas, t. y. tai, ar jis nėra koreguotas, todėl negali būti laikomas objektyviu ir galinčiu paneigti liudytojų parodymus.

Taigi, kolegijos nuomone, L. Š. ir K. Š. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pažymėtina, kad anksčiau aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jie patvirtina vieni kitus, be to, viso proceso metu tie parodymai buvo nuoseklūs. Taip pat būtina konstatuoti, jog nekyla jokių abejonių dėl pareigūnų atžvilgiu išsakytų žodžių įžeidžiančio pobūdžio, o šių žodžių vartojimo intensyvumas patvirtina, jog jais buvo siekiama įžeisti konkrečius pareigūnus. L. Š. ir K. Š. veiksmų intensyvumas, t. y. tai, kad tiriamas įvykis užtruko beveik valandą, įvykio vietoje dalyvavo visi pareigūnai, tą dieną turėję tikrinti ūkininkų turguje prekiaujančius prekybininkus, t. y. jie taip pat negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, L. Š. ir K. Š. akivaizdžiai neatitinkantis elementarių ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių bendravimo tonas su pareigūnais, išsakomi garbę ir orumą žeminantys bei įžeidžiantys žodžiai, paremti nepagrįstais kaltinimais (verslo žlugdymu, terorizavimu, pastatų vagystėmis ir pan.) ir grasinimais (sumokėsite už sugadintą produkciją ir pan.) leidžia konstatuoti, jog jie padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir jiems kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teismas nenustatė L. Š. ir K. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas L. Š. bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., padarymą teismas atsižvelgia į tai, kad L. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ji padaryta tyčia, ji anksčiau neteista (1 t., 200–201 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 202 b. l.). Taigi, L. Š. skirtina bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas šios bausmės vidurkis.

Skirdamas K. Š. bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad K. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ji padaryta tyčia, jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (1 t., 193–194 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 195–196 b. l.). Taigi, K. Š. skirtina bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas šios bausmės vidurkis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų A. B. ir M. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais taip pat yra nepagrįstas, nes tokį savo sprendimą teismas grindė L. Š. ir K. Š. kaltės nebuvimu dėl minėtų pareigūnų įžeidimo. Byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą dėl L. Š. ir K. Š. nusikalstamų veiksmų.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl L. Š. ir K. Š. nusikalstamų veiksmų viešai apie nukentėjusiuosius buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminanti juos, kompromituojanti kaip pareigūnus, užgauli bei įžeidžianti informacija, galinti juos paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą jais, ne tik kaip asmenimis, bet ir kaip pareigūnais. Dėl to pastarieji, be jokių abejonių, patyrė didelį emocinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, tikėtina, kad, kaip ir nurodė A. B. ir M. P., sumažėjo ne tik jų darbingumas, bet jiems pasidarė sunkiau atlikti savo pareigas. Būtent padarytų nusikaltimų pasekmės – pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas jais, užgaulus, kaip asmens ir kaip pareigūno pažeminimas, ir yra laikomos, šioje byloje esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.

Tokiu būdu, nustačius priežastinį ryšį tarp kaltų asmenų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t. y. neturtinės žalos, nukentėjusiesiems ją privalo atlyginti L. Š. ir K. Š.. Tačiau kolegija, nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį bei jų sunkumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką ir mano, kad nukentėjusiųjų prašomas 5 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo

Nuteistoji L. Š. ir jos gynėjas advokatas neneigia, kad L. Š. 2009-08-17 viešoje vietoje – virš Radviliškio miesto turgų juosiančios tvoros – iškabino plakatą su užrašu „Mokesčių inspektoriai ir Radviliškio policija Gyvuliai! L. Š.“, tačiau apeliaciniu skundu ginčija tai, kad minėto turinio plakato iškėlimas priskirtinas prie nepadoraus elgesio ir nemano, kad žodis ,,gyvuliai“ sietinas su valstybės institucijų paniekinimu ir pažeminimu.

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti.

Kolegija pažymi, kad nepadorus elgesys yra vertinamasis požymis ir šį požymį pirmosios instancijos teismas išaiškino teisingai. LR BK prasme, nepadorus elgesys yra laikomas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. Š. pakabintas plakatas „Mokesčių inspektoriai ir Radviliškio policija Gyvuliai! L. Š.“ viešoje vietoje virš Radviliškio miesto turgų juosiančios tvoros kabėjo nuo 2009-08-17 iki 2009-08-21, tol, kol minėtą iškabą poėmo metu nuėmė policijos pareigūnai (1 t., 53 b. l.). Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti, kad plakato iškabinimas trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iškaboje nurodytas mokesčių inspektorių ir Radviliškio policijos pareigūnų sulyginimas su gyvuliais, kolegijos nuomone, parodė nuteistosios nepagarbą ir siekį viešai deklaruoti savo nusistatymą prieš minėtus valstybės pareigūnus. Ir nors skunde teigiama, kad nuteistoji taip siekė tik nurodyti, kad minėti pareigūnai buvo nemandagūs ir šiurkštūs, tačiau, kolegijos nuomone, nuteistoji elgėsi nepadoriai pasirinkdama tokį sulyginimą, kadangi visuotinai priimtina, kad žmogaus prilyginimas gyvuliui įžeidžia. Nėra abejonių, kad minėto plakato kabėjimas keletą dienų gerai matomoje vietoje jį mačiusiems VMI pareigūnams ir Radviliškio rajono policijos komisariato darbuotojams kėlė neigiamas emocijas, viešo pažeminimo jausmą. Dėl to nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad L. Š. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str., o K. Š. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendis dalyje dėl L. Š. ir K. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p. pagrindu ir priimamas toje dalyje naujas – apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria L. Š. ir K. Š. buvo išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir nubausti 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

L. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir nubausti 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., L. Š. paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., padarymą subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., padarymą prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir L. Š. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Nukentėjusiųjų A. B. ir M. P. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš K. Š. nukentėjusiajam A. B. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui ir nukentėjusiajai M. P. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Iš L. Š. nukentėjusiajam A. B. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui ir nukentėjusiajai M. P. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

2009-08-21 atliktos kratos metu rastus ir paimtus 35 kompaktinius diskus ir 8 vaizdajuostes grąžinti L. Š..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.