Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ir nuteistosios L. Š. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. Š. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.);

K. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Š. buvo nuteista už tai, kad 2009-08-17 viešoje vietoje – virš (duomenys neskelbtini) miesto turgų juosiančios tvoros iškabino plakatą su užrašu „Mokesčių inspektoriai ir (duomenys neskelbtini) policija Gyvuliai! L. Š.“ ir tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad ji, 2009-08-13, apie 11 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto turgaus prekybos mėsa prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdant policijos organizuotą prevencinę priemonę „Turgus“, atliekant prekybos mėsa teisėtumo patikrinimą, atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) apsk. VMI OKS vyresniosios specialistės M. P. teisėtus reikalavimus pateikti atliekamam patikrinimui reikiamus dokumentus, šaukė ant jos bei kartu su ja patalpoje buvusių valstybės tarnautojų: (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VTS PP tyrėjos K. G. ir vėliau į šią patalpą atvykusių (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK KPS tyrėjo A. B., (duomenys neskelbtini) aps. VMI OKS vyresniojo specialisto V. J. bei (duomenys neskelbtini) r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės maisto produktų inspektorės D. M., kaltino juos terorizavimu, verslo žlugdymu, vadino vagimis, parsidavėliais, įtariamaisiais, gyvuliais ir kitais jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais.

K. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-08-13, apie 11 val., (duomenys neskelbtini) miesto turgaus prekybos mėsa paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant policijos organizuotą prevencinę priemonę „Turgus“, atliekant prekybos mėsa teisėtumo patikrinimą, šaukė ant patalpoje buvusių valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apsk. VMI OKS vyresniosios specialistės M. P., (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VTS PP tyrėjos K. G., (duomenys neskelbtini) aps. VPK Radviliškio r. PK KPS tyrėjo A. B., (duomenys neskelbtini) aps. VMI OKS vyresniojo specialisto V. J. bei (duomenys neskelbtini) r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės maisto produktų inspektorės D. M., kaltino juos terorizavimu, verslo žlugdymu, smurtavimu, prieš jį, vadino vagimis, žudikais, įtariamaisiais, kaulų laužytojais, ir kitais jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) apsk. VMI OKS vyresniąją specialistę M. P. ir (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK KPS tyrėją A. B..

Dėl Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos inspektorės M. P. įžeidimo prokuroras nurodo, kad iš nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusieji M. P., A. B. bei liudytojai K. G., D. M., V. J., A. Z. ir E. S. išsamiai ir nuosekliai, bei santykinai vienodai pasakojo apie 2009-08-13, apie 11 val., (duomenys neskelbtini) turguje esančiame prekybos mėsa paviljone kaltinamųjų vykdomus nusikalstamus veiksmus, kurie, prokuroro nuomone, atitiko Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – L. Š. aiškiai pakeltu tonu pavadino mokesčių inspektorę M. P. vagimi, verslo žlugdytoja, gyvuliu, iš jos rankų ištraukė pažymėjimą, motyvuodama tuo, kad nori užsirašyti duomenis, įėjusių pirkėjų akivaizdoje, jiems girdint, aiškiai pakeltu tonu garsiai šaukė, kad mokesčių inspektorė M. P. žlugdo jos verslą, yra vagis, trukdo prekiauti. Tai sakydama L. Š. išvarė įėjusius į paviljoną žmones bei užrakino duris iš vidaus ir ištraukė raktą. M. P. nurodė, kad jautėsi pažeminta, išsigando ir policininkės paprašė paskambinti savo kolegai A. B.. Mano, kad teismas nuosprendyje nevertino to, kad kartu L. Š. nevykdė teisėtų reikalavimų – atsisakė pateikti patikrinti būtinus savo veiklą patvirtinančius dokumentus. Apelianto teigimu, teismas darydamas išvadas, jas grindė išskirtinai tik po šio epizodo einančių įvykių, užfiksuotų informacinėje laikmenose, kurias teismui perdavė kaltinamieji ir policijos darbuotojai, duomenimis, atmesdamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie kaltinamųjų vaizdo įrašo nepilnumą. Be to, prokuroro įsitikinimu, nuosprendyje taikytas plečiamasis BK 290 straipsnio aiškinimas – neteisingas. Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūno A. B. įžeidimo nurodo, kad teismas, skirtingai nei mokesčių inspekcijos inspektorės atveju, policijos pareigūno A. B. atžvilgiu vykdytus kaltinamųjų veiksmus analizavo plačiai, tačiau ir vėl tik remdamasis išskirtinai kaltinamųjų pateikta nepilna vaizdine medžiaga, kurios garsinis įrašas sunkiai suprantamas ir koreguotas kompiuteriniu programiniu būdu, tai, pasak prokuroro, teisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusieji, ir liudytojai. Taigi teigia, kad teismas vertindamas pateiktą kaltinamųjų vaizdinę medžiagą ją interpretavo neteisingai. Apeliantui akivaizdu, jog teismas vertino neteisėtus kaltinamųjų K. Š. ir L. Š. veiksmus kaip įžeidžiančius, tačiau nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus dėl įvykių, kurių nėra vaizdinėje medžiagoje. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio tyrimo metu nukentėjusieji ir liudytojai nurodė, jog policijos darbuotojas A. B. atvyko į paviljoną pagal policijos darbuotojos K. G. kvietimą. Į paviljoną atvyko kartu su policijos darbuotoju A. Z. ir prevencinėje priemonėje dalyvavusia D. M.. Toliau, plėtodamas savo argumentus, prokuroras nurodo, kad L. Š. atrakinus duris, ji į policijos darbuotojo pastabą neužrakinti durų į paviljoną atsakė pavadindama A. B. įtariamuoju, žudiku, vagimi, kaulų laužytoju ir korumpuotu. Prokuroro manymu, ji tai padarė siekdama pažeminti pareigūną paviljone esančių žmonių akivaizdoje, jį įžeisti. Vertindamas teismo metu analizuotą vaizdinę medžiagą, prokuroras mato, jog vėlesnis konfliktas tarp kaltinamųjų ir policijos darbuotojų įvyko ne nuo policijos darbuotojo A. B. atvykimo į paviljoną, o nuo kaltinamojo K. Š. atvykimo ir akivaizdžiai iššaukiančio kaltinamojo K. Š. kibimo prie policijos darbuotojo A. B., reikalaujant prisistatyti, parodyti dokumentus ir pavedimą. Nurodo, jog vėliau K. Š. jau rėkdamas, akivaizdžiai siekdamas įžeisti A. B., pažeminti jį paviljone buvusių žmonių akivaizdoje, siūlė sulaužyti jam ranką, motyvuodamas tai ankstesniais ikiteisminiais tyrimais, kuriuose A. B. yra sulaikinėjęs įstatymus pažeidusį K. Š.. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildo, duoti prieš kaltinamiesiems pateikiant vaizdo medžiagą, ir iš esmės atitinka kameros užfiksuotą vaizdą bei garsą, bei įvertinus kameros užfiksuotame vaizde matomą L. Š. ir K. Š. elgesį, jų sakomus žodžius, kalbos toną, vertina, kad L. Š. ir K. Š. pareigūnų atžvilgiu pasakė kaltinime minimus žeidžiančius epitetus. Pažymi, kad teismas darydamas išvadą, jog L. Š. ir K. Š. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, nekonkretizavo, kurią ATPK normą jie pažeidė, nemotyvavo administracinio teisės pažeidimo ir BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atribojimo ir administracinės atsakomybės taikymo L. ir K. Š. atžvilgiu pagrindo. Iš nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų prokuroras mato, kad L. Š. ir K. Š. nepagrįstus kaltinimus ir užgaulius epitetus adresavo savo pareigas vykdantiems pareigūnams, kurie jiems prisistatė parodydami savo tarnybinius pažymėjimus, todėl apeliantui nėra abejonių, kad jie suprato, jog žemina savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus, ir taip siekė juos įžeisti. Vertindamas L. Š. ir K. Š. elgesį bei ištartas įžeidžiančias frazes, pažymi, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, truko apie 1 valandą, visą tą laiką L. Š. ir K. Š. šaukė ant pareigūnų, šaukdami kėlė savo reikalavimus, pareigūnus kaltino įvairiais nebūtais dalykais, vadino įžeidžiančiais epitetais. Mano, kad ta aplinkybė, jog L. Š. ir K. Š. daug kartų pareigūnų atžvilgiu šaukiamai sakė žeminančius, niekinančius žodžius, sustiprino šių žodžių įžeidžiamąjį turinį, parodo ir patvirtina jų tikslą įžeisti asmenis, kuriems adresuojami šie žodžiai – savo pareigas vykdančius pareigūnus. Nurodo, jog šiais L. Š. ir K. Š. veiksmais buvo iš esmės sutrikdyta pareigūnų veikla, patikrinimas nebuvo baigtas, liudytojai šią situaciją įvardijo kaip nekontroliuojamą, o plakatas dar pagilino įžeidimą. Kadangi nukentėjusieji bei liudytojai šį konfliktą įvertino kaip neeilinį jų darbe pasitaikantį atvejį, todėl apeliantas, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas, daro išvadą, kad L. Š. ir K. Š. veiksmai siekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertintini tik pagal BK 290 straipsnį. Nurodo, kad dėl to, jog kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje, požymių, turi būti sprendžiamas ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių klausimas. Be kita ko, nurodo ir tai, kad teismas nuosprendžiu neišsprendė kratos metu rastų bei paimtų 35 kompaktinių diskų ir 8 vaizdajuosčių grąžinimo L. Š. ir K. Š. klausimo.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistosios L. Š. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas tenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, priimta L. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl L. Š. ir K. Š. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, kad skundžiamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje, sudėties L. Š. ir K. Š. veikoje nebuvimo paremta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados dėl L. ir K. Š. veikos įvertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir neprieštaringos, turinčios esminės įtakos L. Š. ir K. Š. inkriminuotos veikos teisiniam įvertinimui ir jų kaltės klausimo išsprendimui.

Teismų praktikoje įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatytos atsakomybės paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). Iš to darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.

Faktiniai bylos duomenys – nukentėjusiųjų A. B. (2 t., 49–51 b. l.), M. P. (2 t., 51–52 b. l.), liudytojų – K. G. (2 t., 54–56 b. l.), D. M. (2 t., 56–57 b. l.), V. J. (2 t., 57–58 b. l.), A. Z. (2 t., 100–102, 124 b. l.) parodymai, filmuota medžiaga („Teismui 2011 05 18 d. Pilnas vidaus kameros įrašas“), patvirtina 2009-08-13, apie 11 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto turgaus prekybos mėsa prekyvietėje įvykusį žodinį konfliktą. Tačiau nepatvirtina L. ir K. Š. inkriminuojamo kaltinimo dalies, kurioje jie kaltinami valstybės tarnautojams pasakytų atitinkamų žodžių, skirtų jų garbei bei orumui pažeminti, pasakymu, kadangi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu peržiūrėtame vaizdo įraše („Teismui 2011 05 18 d. Pilnas vidaus kameros įrašas“) nėra užfiksuoto nė vieno kaltinamajame akte L. ir K. Š. inkriminuoto žodžio, L. Š. – „vagimis“, „parsidavėliais“, „įtariamaisiais“, „gyvuliais“, K. Š. – „vagimis“, „žudikais“, „įtariamaisiais“, „kaulų laužytojais“, nors šie žodžiai kaltinime yra nurodyti netgi kabutėse, kas leidžia teigti, kad būtent visus šiuos konkrečius žodžius ir pasakė valstybės tarnautojams L. ir K. Š.. Ir nors iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad L. ir K. Š. žiūrėdami ir kreipdamiesi į nukentėjusįjį A. B. nurodo, kad jis yra sulaužęs ranką K. Š. ir piktinasi, kaltina tuo A. B., tačiau kolegija, vertindama šių A. B. pasakytų žodžių prasmę, atskaitos tašku laiko iš anksčiau besitęsiančius įtemptus K. Š. ir A. B. santykius, ką patvirtina tos aplinkybės, kad pagal K. Š. pareiškimą 2007 m. A. B. atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl fizinės prievartos panaudojimo, kuris buvo nutrauktas, nenustačius konkrečių įrodymų, kad A. B. būtų sutrikdęs K. Š. sveikatą (3 t., 2, 3–5 b. l.). Taip pat 2009-01-30 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, iš kurio turinio matyti, kad praeityje A. B. vykdydamas tarnybines pareigas yra sužalojęs K. Š., tai minėtu nutarimu pripažinta kaip A. B. veika neviršijusi įstatymo jam suteiktų įgaliojimų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-08-13, t. y. tą pačią L. ir K. Š. inkriminuojamų veiksmų padarymo dieną, vėlgi pagal A. B. tarnybinį pranešimą (1 t., 2 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad L. ir K. Š. savo 2009-08-13 pasakytų žodžių kontekstu piktinasi ne atliekamu patikrinimu apskritai ar turi tikslą įžeisti patikrinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus, bet dėl to, kad patikrinime dalyvauja pareigūnas A. B., kurį su L. ir K. Š. sieja asmeninių nesutarimų šleifas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (LAT nutartis Nr. 2K-287/2011). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. ir K. Š. nurodyti teiginiai apie A. B. gali būti pripažinti kaip neigiamas žmogaus vertinimas, sukeliantis pastarajam neigiamas emocijas. Tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad esant tokiai situacijai (ankstesnių neigiamų įvykių nulemtiems santykiams) L. ir K. Š. faktinę aplinkybę A. B. tyčia sužalojus K. Š. gali laikyti tikra, todėl ir sakydami minėtus teiginius siekė išreikšti savo pasipiktinimą bet ne jį įžeisti.

Dėl minėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. ir K. Š. pagrįstai išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Neteisus prokuroras skunde teigdamas, kad teismas savo išvadas grindė tik kaltinamųjų pateikta nepilna vaizdine medžiaga, kurią, apelianto nuomone, interpretavo neteisingai. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi duomenys tam, kad būtų laikomi įrodymais, turi būti gauti teisėtai, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, iš kur ir kokiu būdu buvo gautas prekybos paviljono vidaus kameros įrašas pavadinimu ,,Teismui 2011-05-18 d. Mitkui. Pilnas vidaus kameros įrašas“, kuriame užfiksuota prekyvietės patikrinimo eiga. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti šio įrodymų gavimo teisėtumu, kadangi tiek apylinkės, tiek apygardos teismas šiuos duomenis ištyrė, protokoluose yra užfiksuota, kad teismo posėdžių metu buvo peržiūrėta filmuota medžiaga, pateikta L. ir K. Š. iniciatyva. Todėl kolegija, remdamasi byloje užfiksuotomis aplinkybėmis, L. ir K. Š. pateiktą vaizdo įrašą ,,Teismui 2011-05-18 d. Mitkui. Pilnas vidaus kameros įrašas“ laiko įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Ir nors nukentėjusieji A. B. ir M. P. teismo posėdžių metu parodė, kad įraše įvykis fiksuojamas ne nuo pradžių, tačiau iš aptariamo įrašo turinio matyti, kad jis prasideda tuo metu, kai parduotuvės patalpose yra inspektorė M. P., policijos pareigūnė K. G., taip pat valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė D. M., o A. B. ir V. J. pagal vaizdo įrašo laiką ateina atitinkamai 00:02:05 ir 00:12:18, taigi vaizdo įrašas visiškai atitinka prokuratūros suformuluotą kaltinimą, kuris būtent ir pareikštas nuo to momento, kai į patalpas įeina A. B., todėl kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, orientuodamasi į kaltinimo formuluotę (BPK 255 str.) remiasi šiuo L. ir K. Š. pateiktu vaizdu įrašu.

Pastebėtina, jog prokuratūros apeliaciniame skunde pateikiamos atskiros liudytojų parodymų frazės neatspindi visų jų parodymų turinio, o apelianto pateikiamas byloje nustatytų aplinkybių interpretavimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl toks prokuroro argumentacijos būdas niekaip nepatvirtina prokuratūros apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su priimto sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.

Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendis dalyje, kurioje L. ir K. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, todėl skundžiamą nuosprendį šioje dalyje keisti ar naikinti prokuratūros ir nukentėjusiojo A. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino ir nukentėjusiojo A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo aštuntajame skyriuje yra numatyta atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl kolegijos vertinimu, įvykęs žodinis konfliktas negali būti laikomas tiek nepadoriu bei tiek pavojingu elgesiu, kad už jį turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Dėl L. Š. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios L. Š. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl L. Š. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ketvirtojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama, kad L. Š. 2009-08-17 viešoje vietoje – virš (duomenys neskelbtini) miesto turgų juosiančios tvoros – iškabino plakatą su užrašu „Mokesčių inspektoriai ir (duomenys neskelbtini) policija Gyvuliai! L. Š.“. Šiuos faktus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl minėto turinio plakato iškėlimo priskirtinumo prie nepadoraus elgesio sampratos bei tokio plakato turinio iškabinimo juridinio įvertinimo.

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.

Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar nepadorų kaltininko elgesį, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. Š. virš (duomenys neskelbtini) miesto turgų juosiančios tvoros iškabindama plakatą su užrašu „Mokesčių inspektoriai ir (duomenys neskelbtini) policija Gyvuliai! L. Š.“, ir tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino minėto turinio plakato atsiradimo aplinkybių, t. y., kad jis buvo iškabintas po 2009 m. rugpjūčio 13 d. prekybos paviljone įvykusio žodinio konflikto su mokesčių inspekcijos ir policijos darbuotojais. Neatsižvelgė, kad L. Š. iškabintame plakate vartojamas žodis „gyvuliai“ reiškia ne vien „nevalyvumą, visišką nesiskaitymą, nežmoniškumą“, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet jis vartojamas ir perkeltine prasme, reiškiančia nemandagumą, šiurkštumą. Kolegija sutinka, kad nuteistosios plakate pavartotas žodis „gyvuliai“ yra įžeidus, tačiau pažymi, kad jis nėra necenzūrinis, yra vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, tiek buitinėje kalboje, tiek literatūroje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad L. Š. inkriminuoti veiksmai – plakato su užrašu „Mokesčių inspektoriai ir (duomenys neskelbtini) policija Gyvuliai! L. Š.“ iškabinimas, net ir viešoje vietoje, atsižvelgus į nuteistosios ir pareigūnų 2009 m. rugpjūčio 13 d. įvykusį žodinį konfliktą, jos plakate pavartojo užgaulaus žodžio „gyvuliai“ prasmę, neatitinka nuteistajai inkriminuoto nepadoraus elgesio požymio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. Š. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o viešai pareikštą nuteistosios nuomonę apie konkrečių, tačiau plakate neįvardytų, pareigūnų, jos manymu, nekorektišką ir nesantūrų elgesį žodinio konflikto metu 2009 m. rugpjūčio 13 d. Toks siekis, susijęs nors ir su užgauliu, tačiau bendru (neįvardijant konkrečių asmenų) nuomonės pareiškimu, nesudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. toks elgesys nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų pranokti ATPK 174 ar 183 straipsnių dispozicijose aprašytų veikų pobūdžius, už ką turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas kvalifikuodamas nuteistosios L. Š. veiksmus kaip atitinkančius BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, netinkamai vertino byloje esančios įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, o L. Š. dėl šio kaltinimo išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje, kuria L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.