Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2096-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
e1-2096-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19409-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2096-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19409-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.12.1.4.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista septyniolika kartų, paskutinis penkis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikusi);

5. Vilniaus miesto apygardos 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. neteisėtai pasinaudojo elektroninė mokėjimo priemone ar jos duomenimis, o būtent – ji, 2023 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, V. T. vardu atidarytą banko sąskaitą bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), suvedusi PIN kodą, išgrynino 400 Eur bankomate, adresu (duomenys neskelbtini).

Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, V. T. vardu atidarytą banko sąskaitą bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), suvedusi PIN kodą, išgrynino 400 Eur bankomate, adresu (duomenys neskelbtini).

Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, V. T. vardu atidarytą banko sąskaitą bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), suvedusi PIN kodą, išgrynino 360 Eur bankomate, adresu (duomenys neskelbtini).

Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, V. T. vardu atidarytą banko sąskaitą bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), suvedusi PIN kodą išgrynino 30 Eur bankomate, adresu (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu ji neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodą) įgijo svetimą turtą – 1190 Eur grynųjų pinigų, buvusių V. T. banko sąskaitoje.

Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. N. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent – 2023 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgijusi iš V. T. banko SEB mokėjimo kortelę, į AB SEB banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo minėtą AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, įvedė PIN kodą, tokiu būdu save apgaulingai pateikdama kaip V. T., ir per kelis kartus išgrynino 1190 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodą) bei apgaule įgijo svetimą turtą – 1190 Eur grynųjų pinigų, buvusių V. T. banko sąskaitoje.

Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Fiziškai ir psichiškai yra sveika, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 17.00 val. kartu su savo pažįstama I., pavardės bei jokių kontaktinių duomenų nežino, (duomenys neskelbtini) susipažino su V. T. Jis ieškojo kompanijos išgerti, todėl pasiūlė joms kartu su juo nueiti į viešbutį išgerti. Kadangi ji buvo išsinuomojusi viešbučio kambarį, ji pasiūlė eiti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko ir jie visi trys nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Viešbutyje vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nuo alkoholio ji jautėsi šiek tiek apsvaigusi. Kadangi išgėrė visą alkoholį, V. T. pasiūlė jai nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar išgerti. Ji sutiko. V. T. davė jai savo banko kortelę, pasakė kortelės PIN kodą. Į parduotuvę ji ėjo viena, o jos pažįstama I. liko kartu su V. T. viešbučio kambaryje. Ji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), nupirko alkoholio, tada nuėjo į bankomatą ir išgrynino 1190 Eur. Išgryninusi pinigus, grįžo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Grįžusi, iš karto grąžino banko kortelę V. T. ir jie visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie tai, kad ji išgrynino pinigus, I. nežinojo. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Papildomai A. N. nurodė, kad nukentėjusiojo V. T. ji atsiprašė ir jam padarytą turtinę žalą atlygins dalimis. V. T. tai tiko ir jie su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas V. T. parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), šalia geltonų paviljonų, gatvėje, prie jo priėjo dvi moterys (viena moteris buvo šviesiais plaukais, apie 165 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo (duomenys neskelbtini) amžiaus, kita – buvo brunetė, apie 175 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) amžiaus), su kuriomis pradėjo bendrauti. Jos jį pasikvietė pas save į svečius, į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali, kiek atsimena, netoli (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su abiem moterimis gėrė kartu alkoholinius gėrimus, kuriuos jis atsinešė pas jas į svečius. Jis su brunete, apie 175 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) amžiaus, pirko alkoholį parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 17 d., 17.19 val. pritrūkus alkoholiui, jis pats, nieko neverčiamas, davė savo SEB banko kortelę bei PIN kodą vienai iš moterų (stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų), kad nupirktų dar alkoholio. Ta moteris išėjo apsipirkti. Grįžo su maišėliu alkoholio. Kiek moteris išleido pinigų, jam nepasakė, tik atidavė kortelę. Jis dar šiek tiek su jomis pasėdėjo ir išvažiavo namo. Po dviejų dienų pastebėjo, kad iš jo sąskaitos dingo 1190 Eur. Kreipėsi į SEB banką, kur jam išdavė sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad pinigai buvo išgryninti (duomenys neskelbtini), per 4 kartus: 21.18 val. – 400 Eur, 21.18 val. – 400 Eur, 21.20 val. – 360 Eur, 21.20 val. – 30 Eur. Jis pats tų pinigų nenuiminėjo. Galimai galėtų tas moteris atpažinti. Visų detalių labai tiksliai neatsimena, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad pritrūkus alkoholiui, jis pats pasiūlė kažkam nueiti į parduotuvę, nupirkti alkoholio. Vieną iš moterų sutiko nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis pats nieko neverčiamas davė savo SEB banko kortelę bei pasakė SEB kortelės PIN kodą vienai iš moterų. Jis nekonkretizavo ką minėta moteris turi nupirkti parduotuvėje, tik pasakė, kad ši nupirktų, nesvarbu kokį, butelį alkoholio. Taip pat jis nesakė jai, kiek ši gali išleisti pinigų iš jo banko kortelės. Minėta moteris išėjo apsipirkti. Grįžo su maišeliu alkoholio. Kiek moteris išleido pinigų, jam nepasakė, tik atidavė kortelę. Jis dar šiek tiek su jomis pasėdėjo ir išvažiavo namo. Po dviejų dienų pastebėjo, kad iš jo sąskaitos dingo 1190 Eur. Dėl žalos atlyginimo civilinį ieškinį reikšti atsisako, kadangi sudarė susitarimą su įtariamąją A. N. dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. T. 2023 m. gegužės 29 d. pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas V. T. 2023 m. gegužės 17 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), susipažino su dviem moterimis, kurios jį pasikvietė į (duomenys neskelbtini), pas save namo, kur gėrė kartu alkoholinius gėrimus. Pritrukus alkoholiui, V. T. pats nieko neverčiamas davė savo SEB banko kortelę bei PIN kodą vienai iš moterų, kad nupirktų dar alkoholio ir moteris išėjo apsipirkti. Grįžo su maišėliu alkoholio bei atidavė jam kortelę. Po dviejų dienų šis pastebėjo, kad iš jo sąskaitos dingo 1190 Eur.

V. T. AB SEB banko 2023 m. gegužės 23 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2023 m. gegužės 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktos 4 pinigų išėmimo operacijos, kurių metu bendrai buvo išgryninta 1190 Eur.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. A. 2023 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju V. T., gauti banko sąskaitos išrašai, gautas SEB banko atsakymas su pinigus išgryninusio asmens nuotraukomis iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pinigus išgrynino A. N.

2023 m. birželio 16 d. tarp A. N. ir V. T. buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad A. N. įsipareigojo nukentėjusiajam V. T. iki 2023 m. gruodžio 30 d. atlyginti dėl jos padarytų nusikalstamų veikų padarytą 1190 Eur vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio redakciją (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nekvalifikuoto sukčiavimo nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 5 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 250 MGL. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. N. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, jog jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), ji, pasinaudodama svetimo asmens mokėjimo kortele, apgaule įgijo svetimą turtą. Pastaroji parodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 17.00 val. susipažino su V. T. Jis ieškojo kompanijos išgerti, todėl ji pasiūlė su juo kartu nueiti į viešbutį išgerti. Viešbutyje jie išgėrė visą alkoholį, o V. T. pasiūlė jai nueiti į parduotuvę nupirkti dar išgerti ir davė savo banko kortelę, pasakė kortelės PIN kodą. Ji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), nupirko alkoholio, tada nuėjo į bankomatą ir išgrynino 1190 Eur. Išgryninusi pinigus, grįžo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, iš karto grąžino banko kortelę V. T. ir jie visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent - nukentėjusiojo V. T. parodymai, pastarojo AB SEB banko 2023 m. gegužės 23 d. sąskaitos išrašas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. A. 2023 m. birželio 7 d. tarnybinis pranešimas. Ikiteisminio tyrimo nukentėjusiuoju apklaustas V. T. patvirtino, kad jis 2023 m. gegužės 17 d. su kaltinamąja A. N. vartojo alkoholinius gėrimus, ir tuo metu, kai jų pritrūko, pastarajai davė savo banko kortelę, nurodė PIN kodą ir paprašė jos papildomai nupirkti dar alkoholinių gėrimų. Po kelių dienų jis pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos dingo 1190 Eur, dėl ko kreipėsi į AB SEB banką, kuris informavo, kad 2023 m. gegužės 17 d. per keturis kartus iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrai buvo išimta 1190 Eur suma. Faktą, kad kaltinamajai inkriminuotu laiku ir vietoje iš nukentėjusiojo banko sąskaitos buvo išgryninta 1190 Eur suma patvirtina ir pirmiau nurodytas AB SEB banko nukentėjusiojo V. T. banko sąskaitos išrašas, o tą aplinkybę, kad minėtas pinigines lėšas išgrynino būtent kaltinamojo patvirtina ir pirmiau nurodytas policijos pareigūnas N. A. 2023 m. birželio 7 d. tarnybinis pranešimas.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. N. 2023 m. gegužės 17 d. neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemones ir jos duomenimis ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - ji neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis – įdėjo į bankomatą AB SEB banko mokėjimo kortelę, išduotą V. T. vardu, įvedė PIN kodą, taip apgaulingai pateikdama save kaip V. T., ir per kelis kartus išgrynino 1190 Eur, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) ir 215 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Be visų pirmiau aptartų įrodymų ir pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į kaltinamajai A. N. inkriminuoto ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo konstrukciją, kurioje nurodyta, kad A. N., pasinaudodama svetima mokėjimo priemone ir panaudodama svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, įgijo 1160 Eur grynųjų pinigų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, A. N. jai inkriminuotu laiku ir vietoje išgrynino ne 1160 Eur sumą, bet 1190 Eur, todėl šis kaltinime nurodytas netikslumas taisytinas. Kartu pabrėžtina, jog minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamosios veiksmų kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį neturi.

Galiausiai, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajai A. N. inkriminavus nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, taip pat buvo nurodyta, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo V. T. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę. Kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, aptariamą banko mokėjimo kortelę A. N. įgijo teisėtai – pats nukentėjusysis šią kortelę jai perdavė ir kartu nurodė jos PIN kodą, todėl minėta aplinkybė, o būtent – neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės įgijimas iš A. N. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo šalintinas. Kartotinai pabrėžtina, jog minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos A. N. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neturi.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajam V. T. 2023 m. birželio 16 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą 215 straipsnio 1 dalyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. N. padarė du nusikaltimus, priskirtinus nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), kurie buvo padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl šių nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. N. Kaltinamoji nedirbanti, bausta administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. N. anksčiau teista 17 kartų, įskaitant ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teismo vertinimu, A. N. kriminalinė praeitis rodo pastarosios polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmę - areštą. Prokurorės pasiūlytų bausmių dydžiai – 60 parų arešto bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą, ir 90 parų arešto bausmė už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikų pobūdį, parinkti pagrįstai. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtinos bausmės, yra teisingos ir proporcingos, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bei esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamajai skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir jai skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 60 parų arešto bausmę.

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. birželio 8 d. nutarimu kaltinamajai A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kaltinamoji A. N. ir nukentėjusysis V. T. 2023 m. birželio 16 d. sudarė susitarimą dėl nukentėjusiajam padarytos 1190 Eur turtinės žalos atlyginimo iki 2023 m. gruodžio 30 d. Šis susitarimas tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. N. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, skirti jai 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti skirtas bausmes apėmimo būdu ir skirti A. N. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. N. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti tarp A. N. ir V. T. 2023 m. birželio 16 d. sudarytą susitarimą dėl 1190 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimties eurų) atlyginimo, kurį A. N. įsipareigoja įvykdyti iki 2023 m. gruodžio 30 d.

Išaiškinti A. N., kad:

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės;

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė