- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-858-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27722-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- O. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. teisių perėmėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei O. K. dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 - tojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės 2015 m. gegužės 6 d. sudarytą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biure, panaikinti Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovei O. K. po A. K. mirties, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. gegužės 6 d. sudarė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria ieškovas atsakovei padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą bei turtines teises, likusias po motinos A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad, šią sutartį jis sudarė dėl suklydimo, nes buvo įsitikinęs, jog sudaro sandorį kitokiomis sąlygomis. Ieškovas po motinos mirties buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Pažymėjo, kad jis yra neįgalus, prastai moka lietuvių kalbą, todėl buto dalies perleidimo įforminimą pas notarą organizavo atsakovė. Pas notarą jam buvo pateiktas dokumentas, taip pat diktuojant ieškovas dar surašė vieną dokumentą, iš kurių turinio jis suprato, kad atsakovei bus perleistas visas butas, tačiau jis nesutiko su tokia sąlyga. Teigia, kad atsakovė žadėjo, kad jis bute galės gyventi iki mirties, atsakovė jį išlaikys. Notarų biuro darbuotoja parengė dokumentus ir paaiškino, kad dabar jie parengti taip, kaip nori ieškovas, ir ieškovas pateiktus dokumentus pasirašė. Pasirašydamas jam pateiktus dokumentus, jis buvo įsitikinęs, kad padovanojo atsakovei ½ dalį buto. Po vizito pas notarą ieškovas ir atsakovė toliau gyveno bute, ieškovas turėjo atskirą kambarį. Atsakovei ir jos draugui nepatiko, kad ieškovas gyvena bute, santykiai darėsi vis labiau įtempti, kol 2016 m. gegužės mėnesį ieškovui išėjus iš buto atsakovė pakeitė durų spynas ir neįsileido ieškovo, neatsiliepdavo į telefono skambučius; taip ieškovas faktiškai tapo benamiu, nakvodavo laiptinėse. Ieškovo teigimu, kai atsakovė neįleido jo į butą, jis kreipėsi į policiją dėl atsakovės savivaliavimo ir iš atsakovės policijos pareigūnams pateikto dokumento sužinojo, kad ji yra vienintelė buto savininkė. Ieškovas nurodė, kad niekada nesitarė, jog visas butas priklausys atsakovei ir tik rengdamasis kreiptis su ieškiniu į teismą išsiaiškino, jog 2015 m. gegužės 6 d. notarų biure jis ir atsakovė sudarė ne ½ dalies buto dovanojimo sutartį, bet paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Ieškovo teigimu, jeigu, sudarydamas nurodytą sutartį, jis būtų supratęs, kad perleidžia atsakovei visas paveldėjimo po motinos mirties teises, tokios sutarties nebūtų pasirašęs. Teigė, kad nukentėjęs eismo įvykyje, tapo neįgalus, prastai moka lietuvių kalbą, skaitydamas sutartį negalėjo aiškiai suprasti pasirašomo dokumento prasmės ir pasekmių, klaidingai įsivaizdavo, kad, pasirašydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudaro ½ dalies buto dovanojimo atsakovei sutartį, todėl ginčijama sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo. Be to, pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, panaikintinas šios sutarties pagrindu išduotas 2015 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad padovanoti butą, tiksliau – paveldėjimo teisę į butą, nusprendė ir pasiūlė atsakovei pats ieškovas, kurio tokį sprendimą lėmė tai, jog jis yra priklausomas nuo alkoholio, ir bijojo, kad dėl skolų gali prarasti po motinos mirties likusį turtą. Pažymėjo, kad prieš sudarydamas Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, ieškovas turėjo skolų, kurių dalį padengė atsakovė. Ieškovas 48 metus gyvena Lietuvoje, todėl neįtikėtina, kad jis negalėjo suprasti Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties teksto. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ginčijamą sandorį tvirtino notarė, kuri ieškovui išvertė sandorio tekstą, byloje nėra jokių duomenų, kad notarė būtų buvusi nekompetentinga ar suinteresuota sudaryti ieškovo valios neatitinkantį sandorį. Pažymi, kad ieškovas teisingai nurodė, jog po vizito pas notarą jie liko gyventi ginčo bute, nes su ieškovu buvo sudarytas rašytinis susitarimas, jog atsakovė leidžia jam neatlygintinai iki gyvos galvos gyventi bute arba suteikti kitą gyvenamąją vietą. Atsakovės teigimu, šį įsipareigojimą ji tinkamai vykdė, kol ieškovas ėmė išgėrinėti ir ne tik smurtauti prieš atsakovę, bet ir nešti iš namų daiktus, o konfliktai prasidėjo ne dėl to, kad atsakovei ir jos draugui nepatiko, jog ieškovas gyvena viename bute, bet dėl to, kad ieškovas, būdamas neblaivus, tapdavo agresyvus, vesdavosi į namus kitus asmenis, su kuriais girtaudavo, ėmė nešti iš namų daiktus, kuriuos parduodavo už centus, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog visą laiką manė esąs buto dalies savininkas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog prižiūri, remontuoja šį butą, moka už jį mokesčius. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovas pakeitė savo nuomonę dėl sudaryto dovanojimo sandorio, negali būti vertinamas kaip suklydimas. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovo pajamos yra labai mažos (apie 92 Eur), taigi jam išlaikyti butą iš esmės buvo neįmanoma, o tai lėmė ieškovo sprendimą padovanoti paveldėjimo teisę dukrai.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė nurodė, kad ieškovas 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, o 2015 m. gegužės 6 d. visas paveldėjimo teises padovanojo savo dukrai. Atsiliepime pažymėta, kad apie tai, ar Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, gali spręsti tik teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas vertino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo valia buvo perleisti dukrai visą po motinos mirties likusį palikimą, ieškovo gyvenimo būdas lėmė jo artimųjų susirūpinimą dėl palikimo, likusio (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo motinai ir atsakovės senelei, todėl ieškovas priėmė sprendimą padovanoti motinos palikimą atsakovei.
7. Pažymėjo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, sudarydamas 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas suprato, jog dovanoja dukrai visą po motinos mirties likusį turtą, sudaręs 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl po motinos mirties likusio turto įforminimo savo vardu, lėšų bankuose paveldėjimo.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, 2015 m. vasario 18 d. padavęs notarui pareiškimą, jog priima po motinos mirties atsiradusį palikimą, iki ginčijamos sutarties sudarymo 2015 m. gegužės 6 d. turėjo pakankamai laiko apsvarstyti palikimo priėmimo padarinius, pasitarti su artimaisiais ir nuspręsti, kaip elgtis su motinos palikimu.
9. Teismas vertino, kad ieškovas gerai suprato, jog dovanoja dukrai teises į po motinos mirties likusį palikimą, ir gavo dukters rašytinį pasižadėjimą, jog jis iki gyvos galvos turės teisę neatlygintinai gyventi ginčo bute, arba jam bus užtikrinta kita gyvenamoji patalpa.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovo P. K. teisių perėmėja valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, palaiko pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. ieškovas buvo įsitikinęs, kad ginčo sutartimi atsakovei padovanojo paveldėjimo teises į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis neatitiko ieškovo valios;
1.2. byloje esantys duomenys apie ieškovo problemas dėl alkoholio vartojimo ar skolas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas nusprendė perleisti palikimą atsakovei siekiant neprarasti turto. Ieškovo skolų dydis lyginant su paveldimo turto verte yra nedidelis;
1.3. sudaryta ginčo sutartis neatitiko šalių valios. Atsakovė ieškovui pasižadėjo leisti neatlygintinai gyventi ginčo bute bei išlaikyti tėvą, todėl šalys aptarinėjo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas arba dovanojimo su sąlyga sutarties sudarymo sąlygas;
1.4. ieškovas nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, todėl negalėjo suprasti specifinės teisinių dokumentų kalbos, o ir ranka surašyto pareiškimo, kuriame nurodė, kad atsakovei nori padovanoti savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu ieškovas paaiškinimus davė rusų kalba, jam buvo reikalingas vertėjas;
1.5. ieškovo sveikatos būklė turėjo įtakos jo gebėjimui suprasti sudaryto sandorio esmę. Ieškovo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kuriame nurodyti simptomai – susilpnėjusi orientacija laike, sulėtėjęs mąstymas, susilpnėjusi atmintis ir dėmesio koncentracija, vangumas;
1.6. tik po konflikto su atsakove, kuomet ieškovas nebuvo įleistas į ginčo butą, ieškovas sužinojo, kad buto vienintele savininke yra atsakovė ir suprato 2015 m. gegužės 6 d. sudaryto sandorio turinį ir pasekmes;
1.7. pažeistų teisių gynimas pagal atsakovės pasirašytą vienašalį įsipareigojimą nesuteikia ieškovui teisės reikalauti grąžinti ginčo butą bei kitą palikėjos turtą apeliantui nuosavybės teise.
Atsiliepimas
11. Atsakovė O. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.8. ieškovui buvo išaiškintas sudaromos sutarties turinys, išversta į rusų kalbą. Ieškovas teismo posėdžio metu dalį paaiškinimų teikė rusų, o dalį lietuvių kalba, todėl apelianto argumentas dėl negebėjimo suprasti lietuvių kalbos atmestinas;
1.9. ieškovas suprato sudarytos sutarties turinį ir esmę, o ginčas dėl sandoro pripažinimo negaliojančiu pradėtas po konflikto su atsakove;
1.10. ieškovas vartojo alkoholį, tačiau dėl jo gebėjimo suprasti sudarytos sutarties esmę ir turinį, veiksnumo sandorį tvirtinusiam notarui nekilo abejonių;
1.11. sprendžiant iš ieškovo elgesio akivaizdu, kad nebuvo suklydimo dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o argumentuojant nurodomos aplinkybės, atsiradusios po jo sudarymo.
12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.12. 2015 m. gegužės 6 d. sudaryta Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-4139, pripažinta negaliojančia bei 2015 m. gegužės 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas gali būti teismo, surinkus visus būtinus įrodymus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra tėvas bei duktė. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina, o atsakovės senelė A. K.. Ieškovas yra vienintelis mirusiosios pirmos eilės įpėdinis. 2015 m. vasario 18 d. ieškovas Vilniaus miesto 4 – ajam notarų biurui padavė pareiškimą dėl mirusios motinos palikimo, kurį sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir bankuose bei kitose kredito įstaigose esančios lėšos, priėmimo (t. 1 b.l. 6). 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas savo dukrai, atsakovei, padovanojo visas paveldėjimo teises į turtą bei turtines teises, likusias po motinos A. K. mirties (b. l. 7).
14. Notarės pateiktoje A. K., mirusios 2015 m. vasario 6 d., paveldėjimo byloje yra P. K. ranka rašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad P. K. nori padovanoti savo dukrai O. K. savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir visas paveldėjimo teises, likusias po motinos A. K. mirties (t. 1 b.l. 9). Paveldėjimo byloje taip pat yra atsakovės O. K. ranka rašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad O. K. pasižada leisti P. K. gyventi neatlygintinai iki gyvos galvos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), arba suteikti jam kitą gyvenamąją vietą (t. 1 b.l. 8).
15. 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė atsakovei O. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios A. K. turtą (t. 1 b.l. 15 – 17). Atsakovės O. K. nuosavybės teisė į paveldėtą butą įregistruota viešajame registre 2015 m. gegužės 15 d. (t. 1 b.l. 18).
16. 2016 m. liepos 29 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo, taip pat panaikinti šios sutarties pagrindu jo dukrai išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į turtą, likusį po ieškovo motinos, o atsakovės – senelės A. K. mirties.
17. Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. birželio 28 d. gautas pranešimas, jog apeliantas P. K. mirė, 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki iki paaiškės mirusio fizinio asmens P. K. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. 2018 m. spalio 16 d. nutartimi apeliantas (ieškovas) P. K. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja – valstybe. 2018 m. lapkričio 14 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, pranešimas, jog palaikomas byloje pradinio apelianto pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškinį, pripažinti negaliojančia pradinio ieškovo P. K. ir atsakovės 2015 m. gegužės 6 d. sudarytą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biure, panaikinti Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovei O. K. po A. K. mirties, pripažinti pradiniam ieškovui (teisių peremėja valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko) nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533-421/2015).
19. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
20. CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
21. Pradinis apeliantas (teisių peremėja valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko) prašė pripažinti 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, nes Dovanojimo sutartį pasirašė įsitikinęs, kad padovanojo atsakovei ½ dalį buto, dėl neįgalumo, prastų lietuvių kalbos žinių, skaitydamas sutartį negalėjo aiškiai suprasti pasirašomo dokumento prasmės ir pasekmių, klaidingai įsivaizdavo, kad, pasirašydamas Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudaro ½ dalies buto dovanojimo atsakovei sutartį, o tai turėjo esminę reikšmę dėl jo suklydimo.
22. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
23. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-974; 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007).
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus pradinio apelianto P. K. amžių, gyvenimišką patirtį, spręstina, kad sutarties sudarymo metu jis galėjo ir turėjo suprasti Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris iš esmės nesudėtingas, suprantamas vien iš sutarties pavadinimo, pradinis apeliantas 2015 m. vasario 18 d. padavė Pareiškimą dėl palikimo, kurį sudarė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, po savo motinos mirties priėmimo, o Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis sudaryta tik 2015 m. gegužės 6 d., todėl buvo pakankamai laiko apsavarstyti palikimo priėmimo padarinius, nuspręsti kaip elgtis su priimtu palikimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad P. K. elgesys po 2015 m. gegužės 6 d. sudarytos Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties patvirtina, jog minėta dovanojimo sutartimi buvo siekiama padovanoti visą paveldimą turtą. P. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl po mamos mirties likusio turto dalies kaip palikimo priėmimo.
25. Taip pat pažymėtina, kad Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri šalims turėjo pareigą papildomai išaiškinti sudaromos sutarties esmę ir įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis 2015 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biure, bylos nagrinėjimo metu notarų biuro darbuotoja patvirtino, kad pradiniam ieškovui P. K. buvo išaiškinta, jog sudaroma sutartimi bus padovanojamos paveldėjimo teisės ne tik į butą, bet ir į visą kitą turtą. Konstatuotina, kad sudarant ginčo sutartį notarė užtikrino, kad P. K. suprastų sudaromo sandorio turinį, esmę bei teisines pasekmes, sandoris atitiktų šalių valią.
26. Ieškovas nurodė, kad nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, todėl negalėjo suprasti specifinės teisinių dokumentų kalbos, o ir ranka surašyto pareiškimo, kuriame nurodė, kad atsakovei nori padovanoti savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apdairus ir atidus žmogus, sudarydamas sutartį, rūpindamasis savo teisėmis ir pareigomis, prieš pasirašydamas sutartį turi ją perskaityti, susipažinti ir suprasti sutarties turinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių negalėjo suprasti sutarties turinio, vertintinas kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, neveikimas kaip apdairaus asmens, dėl to nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo sutartis sudaryta suklydus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu pradinis ieškovas P. K. savo dalį paaiškinimų davė lietuvių kalba, gebėjo perskaityti ranka savo rašytą 2015 m. gegužės 6 d. raštą, kuriame išreikštas P. K. noras padovanoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo dukrai O. K. (t.1 b.l. 9). Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas dėl negalėjimo suprasti 2015 m. gegužės 6 d. sudarytos Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties turinio ir esmės atmestinas.
27. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovo sveikatos būklė turėjo įtakos jo gebėjimui suprasti sudaryto sandorio esmę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad į bylą pateikti įrodymai dėl sveikatos būklės nepatvirtina, kad ieškovo P. K. sveikatos sutrikimai turėjo reikšmės gebėjimui suvokti sudarant ginčijamą 2015 m. gegužės 6 d. sudarytą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (b. l. 154 - 172) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Sutiktina, kad pradinis apeliantas P. K. nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui (2015 m. vasario 18 d.) iki ginčo sutarties sudarymo (2015 m. gegužės 6 d.) turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nuspręsti kaip elgtis su mamos palikimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. gegužės 7 d. nustatyti sveikatos sutrikimai (lengvas kognityvinis sutrikimas ir organinis asmenybės sutrikimas) lėmė ginčo sutarties sudarymą dėl suklydimo bei negebėjimo suprasti sutarties esmę ir turinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
28. Nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nėra teisinio pagrindo naikinti šios sutarties pagrindu atsakovei išduotą 2015 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesiekia 3 Eur sumos ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
apelianto P. K. teisių perėmėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.