Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-493/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2020-06-30Šiaulių apygardos teismas
  2. T-241-853/2020Nutartis · 2020-10-05Telšių apylinkės teismas
  3. TS-20-878/2022Nutartis · 2022-05-02Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
1S-324-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01228-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. Z.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01228-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisijos) 2022 m. kovo 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Z. (toliau – ir A. Z.) nuteistas:

1.1. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

1.2. 2020 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

1.3. 2020 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų. Paskirta bausmė 2020 m. rugsėjo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi subendrinta su 2020 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. sausio 9 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 9 d.

3. Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 357-59 nutarta netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat, išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai. Įvertinus visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, Komisija sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai nekinta, jis nedaro akivaizdžios pažangos elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir negalima manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistojo A. Z. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. Z. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai leistų konstatuoti, kad, lygtinai paleidus A. Z. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis A. Z. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis yra įvykdęs visas resocializacijos plane numatytas priemones. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis nedalyvavo „Integracijos į visuomenę“ programoje, tačiau A. Z. teismui pateikė visus savo pažymėjimus ir padėkas, įrodančius, kad visas resocializacijos plane numatytas priemones jis yra pilnai įvykdęs. Be to, nuteistasis nurodo, kad jis aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, kuriuose naudingai ir turiningai praleidžia laiką.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad pilnai suvokia savo praeityje padarytas klaidas ir nusikaltimus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, teigia, kad siekia savo darbais ir veiksmais įrodyti, kad yra pasikeitęs ir gali toliau gyventi neatskirtas nuo visuomenės. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas itin jauno amžiaus, šiuo metu atlikdamas teismo paskirtą bausmę suvokė ir pilnai įvertino visus savo veiksmus, bausmės atlikimo metu stengėsi elgtis pavyzdingai. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi, siekia įgyti specialybę, savarankiškai dengia turimus įsiskolinimus. Nors teismas įvertino tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra akivaizdžios pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad šiuo metu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai maža.

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo A. Z. skundas atmetamas.

7. Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai nuteistojo A. Z. atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visų pirma, pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

9. Sprendžiant dėl formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų, kaip teisingai nurodyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, A. Z. neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. 2022 m. kovo 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. Z. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A. Z. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri, atliekant laisvės atėmimo bausmę, sumažėjo tam tikrose srityse ir šiuo metu siekia vidutinę. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir yra įvykdęs visas Komisijos rekomendacijas. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Z. dar nėra sudalyvavęs programoje „Integracija į visuomenę“, tačiau iš Alytaus pataisos namų pažymos matyti, kad šią programą nuteistasis baigė 2022 m. kovo 17 d. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, išlikę dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. Z., net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat, aktyviai dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, yra nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis pakeisti negali: ankstesni neseksualiniai smurtiniai nusikaltimai, ankstesni nesmurtiniai nusikaltimai, ankstesni režimo pažeidimai, įvairaus pobūdžio nusikaltimai, ankstesnių/dabartinio nusikaltimų metu ginklo panaudojimas ar grasinimas mirtimi. Be to, jam nustatyta ir visa eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, priežiūros/apribojimų pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, nusikaltimų dažnumo/sunkumo didėjimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. Z. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, akivaizdžių nuteistojo A. Z. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Pritariant Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. Z. šis teistumas nėra pirmasis, jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, anksčiau teistas 6 kartus. Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame darbe ir sunkios nusikalstamos veikos, padarymą. Pirmą kartą A. Z. nusikalto būdamas 14 metų amžiaus, o jo daromos veikos vis sunkėja, jam būdingas nusikaltimų modelis. Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nesilaikydavo ir paskirtos bausmės buvo keičiamos griežtesnėmis, susijusiomis su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis savo elgesio nekeitė ir toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo poelgius. Praeityje A. Z. nebuvo linkęs keisti savo elgesio, priimdamas sprendimus vadovavosi ankstesniu elgesio modeliu bei įgyta patirtimi ir nors šiuo metu stengiasi keisti ankstesnę mąstyseną, kas teisėjų kolegijos vertinama teigiamai, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nepriekaištingas. A. Z. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytas taisykles pažeidė 6 kartus, paskutinė nuobauda buvo paskirta 2020 m. sausio 12 d. Tuo tarpu A. Z. buvo paskatintas tik vieną kartą. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad nuteistasis paskatintas tik vieną kartą, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad egzistuoja nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju A. Z. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką taip pat nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y., kad jis mokosi, dirba, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, nepakanka daryti išvadai, kad A. Z. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Z. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis