Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.4.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.1.11.11.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.2.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.

2020 m. birželio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Rasos Bartašienės,

gynėjams advokatams Adomui Jonauskui, Kristinai Adomavičienei, Virginijai Pargaliauskienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z., nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

– pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 15 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimu ir iš dalies sudedant, A. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2019-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, A. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2019-01-09 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y., 2020-03-23.

Bausmės pradžią A. Z. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y., 2020-03-23.

– pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, V. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, V. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2019-01-10 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y., 2020-03-23.

Bausmės pradžią V. G. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y., 2020-03-23.

– pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

– pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimu ir iš dalies sudedant, A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2019-01-10 iki 2019-02-07.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, A. L. atidėtas bausmės vykdymas 3 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 5 punktu, A. L. paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių ir jis įpareigotas 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jam uždrausta 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš V. G., A. Z., A. L. solidariai priteista 7 000 Eur D. B. neturtinės žalos.

Iš V. G., A. Z., A. L. priteista Valstybės naudai proceso išlaidos už nukentėjusiajai D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą: iš A. Z. – 224,30 Eur, iš V. G. – 224,30 Eur, iš A. L. – 336,46 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Z., V. G. ir A. L. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja D. B. prieš jos valią oraliniu būdu, tai yra, (duomenys neskelbtini), tokiais tyčiniais veiksmais bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo D. B..

2. A. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. Z. ir V. G., kurių tyčia neapėmė išžaginimo nusikalstamos veikos, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiškai santykiavo su D. B. prieš jos valią, (duomenys neskelbtini).

3. A. Z., V. G. ir A. L. nuteisti už tai, kad jie, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2019-01-07 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami visi trys bendrininkų grupėje, iš D. B. drabužių pagrobę namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, į namą įsibrovė ir iš jo pagrobė D. B. priklausantį turtą – 254,25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A6“ su 2 Eur vertės SIM kortele ,,Labas“, 200 Eur vertės muzikinį centrą ,,Panasonic“, 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-A320FL“ su 2 Eur vertės SIM kortele ,,Labas“, alkoholinių gėrimų butelius: 7 Eur vertės likerį ,,Žagarės“, 9 Eur vertės balzamą ,,Ryga“, 4 eurų vertės šampaną ,,Alita“, 30 Eur vertės brendį, bendros 3 Eur vertės du žurnalus ,,Ji“, viso pagrobė 811,25 Eur vertės svetimą turtą.

4. A. Z. nuteistas už tai, kad jis 2017 metų pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, radęs neteisėtai įgijo smogiamojo-trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą-kastetą, pagamintą savadarbiu būdu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad jis yra nubaustas per griežtai, nes kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nurodo, kad per laikotarpį, kai yra suimtas (1 metai 2 mėnesiai) suprato, ką yra padaręs ir labai gailisi. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo tikėti nukentėjusiosios D. B. parodymais, nes jie yra skirtingi, be to, D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-08 parodė, kad vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, bet nemušė, sužalojimų ji nepatyrė, taip pat skirtingi dėl to, kas pasiūlė ją įkelti į automobilio bagažinę, keliese ją į bagažinę įkėlė, kad ji su liudytoju M. J. lytiškai nesantykiavo, nors pats liudytojas su ja lytiškai santykiavo. Teigia, kad nukentėjusioji ir liudytojas M. J. yra draugai, todėl galėjo susitarti, kokius parodymus duoti. Apeliantas teigia, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, tačiau jam paskirta bausmė yra didesnė nei kitiems, kurie santykiavo.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėja adv. K. Adomavičienė prašo nuosprendį pakeisti ir pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad V. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), panaikinti V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiosios (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atidėti V. G. paskirtos bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

6.1. Gynėja skunde teigia, kad teismo teiginys, kad „visi kaltinamieji suprato, kad nukentėjusioji turi psichinių sutrikimų ir tuo norėjo pasinaudoti“ yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, jo nepatvirtina nei nuteistieji, nei nukentėjusioji, nei liudytojai. Nurodo, kad jos ginamasis teisme parodė, kad nukentėjusiąją matė pirmą kartą, ji jam pasirodė sveika, normali, bendraujanti moteris, apie nukentėjusiosios sveikatos būklę sužinojo tik po įvykio, kai tyrėja pasakė, kad nukentėjusioji serga psichine liga, o A. Z. nukentėjusiąją apibūdino kaip „laisvo elgesio moterį, kuri už pinigus teikia seksualinio pobūdžio paslaugas“. Šias V. G. nurodytas aplinkybes patvirtina tiek kitų nuteistųjų parodymai, tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, taip pat nukentėjusiai atliktos psichiatrijos ekspertizės akto išvados. Dėl to gynėja teigia, kad V. G. nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiosios D. B. psichinės būklės.

6.2. Apeliantė skunde teigia, kad pati nukentėjusioji gavusi pasiūlymą teikti seksualinio pobūdžio paslaugas už 50 eurų, sėsdama į transporto priemonę, sutikdama važiuoti su nuteistaisiais, leido nuteistiesiems susidaryti nuomonę, kad tokias paslaugas sutinka teikti, o nukentėjusiosios pasiteisinimas, kad „norėjusi tik linksmai praleisti vakarą“, turi būti vertinamas kaip nepagrįstas, nes jau prieš tai buvo prašoma, nurodoma kokius konkrečiai veiksmus ji turės atlikti, ji turėjo galimybę susivokti, įvertinti kilsiančią grėsmę ir atsisakyti važiuoti su nuteistaisiais, o sustojus degalinėje pasišalinti ar prašyti pagalbos. Dėl to toks nukentėjusiosios elgesys turi būti pripažintas rizikingu ir provokuojančiu ir ši aplinkybė turi būti pripažinta jos ginamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

6.3. Gynėja skunde nurodo, kad jos ginamasis nukentėjusiosios į automobilio bagažinę nekėlė, tai patvirtina visų nuteistųjų parodymai, liudytojo M. J., nukentėjusiosios parodymai. Pastebi, kad jos ginamojo iniciatyva neteisėti veiksmai buvo nutraukti, nes V. G. sustabdė transporto priemonę, pasakė, kad taip elgtis negalima ir parsivedė D. B. į automobilį. Dėl to mano, kad teismas neatidžiai vertino nuteistųjų, nukentėjusios ir liudytojo parodymus, padarė netinkamas išvadas, kurios turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo jos ginamajam V. G..

6.4. Gynėja skunde teigia, kad jos ginamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes V. G. prisipažino padaręs veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, pripažino faktines aplinkybes, posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Taip pat nurodo, kad A. Z. atneštą ginklą, būnant miške, jis paėmė į rankas, kai jau prieš tai buvo išreiškęs reikalavimą patenkinti oraliniu būdu, nusimovė kelnes, ginklą įsikišo į kišenę. Teigia, kad D. B. turėjo matyti A. Z. paduotą ginklą, mano, kad dėl to nukentėjusiajai galėjo kilti baimė.

6.5. Apeliantė skunde pastebi, kad teismo posėdžiuose pastabos dėl replikavimo ir nepagarbaus elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu buvo išreikštos kito nuteistojo A. Z. atžvilgiu, todėl mano, kad neigiama teismo nuostata neturėtų būti taikoma visų nuteistųjų atžvilgiu.

6.6. Gynėja skunde teigia, kad teismas nepagrįstai V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiosios, nes teismas konkrečiai nedetalizavo, kokie V. G. atlikti veiksmai priskirtini prie įvykdytinų tyčiojantis iš nukentėjusiosios.

6.7. Taip pat gynėja skunde teigia, kad V. G. paskirta neadekvati bausmė, nes teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios rizikingą ir provokuojantį elgesį, kad V. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad V. G. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo ūkininko M. V. ūkyje, kuriame V. G. galėtų būti įdarbintas ir vėl, nes V. G. charakterizuojamas kaip geras, patikimas darbininkas. Taip pat (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyrius V. G. charakterizuoja teigiamai, kaip asmenį nesiejantį savo ateities su nusikalstamomis veikomis. Teigia, kad V. G. jau ir dabar yra pakankamai nubaustas, nes nuo 2019 m. sausio 10 d. yra sulaikytas, suimtas, o nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turės neigiamos įtakos jo asmeniniam gyvenimui, santykiams su artimaisiais.

7. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-03-23 nuosprendį pakeisti: A. Z. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2019-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme, A. Z. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams; V. G. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme, V. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L., pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas ir jam skirta auklėjamojo poveikio priemonė; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7.1. Teigia, kad nuosprendis keistinas, nes teismas, netinkamai pritaikęs BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, V. G. ir A. Z. paskyrė neteisingas bausmes, nes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Prokuroras nurodo, kad bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, teismas V. G. pridėjo 2 mėnesius laisvės atėmimo, A. Z. – 3 mėnesius laisvės atėmimo, o A. L. – 4 mėnesius laisvės atėmimo, tačiau teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą, nuosprendyje nenurodė nuteistiesiems pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvų. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. ir V. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo paskirtos tokio paties dydžio bausmės, A. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bausmė buvo paskirta mažesnė. Teismas nemotyvavo, kodėl A. L. pridedama didesnė bausmės dalis nei kitiems nuteistiesiems, ir kodėl A. Z. pridėta minimali bausmė, kuri sudaro menką dalį paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažino jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, ir nustatė tai, kad nuteistieji pasinaudojo tuo, kad nukentėjusioji serga psichikos liga. Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nevertino nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo – nusikalstamos veikos padarymo būdo, atliktų veiksmų intensyvumo, priemonės – ginklo panaudojimo, chuliganiško jų elgesio – šaudymo į nukentėjusiosios langus, vagystės metu turto gadinimo ir kt., taip pat nevertino A. Z. ir V. G. charakterizuojančių duomenų, kad jų atžvilgiu Mažeikių rūmuose nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo (Nr. 1-677-853/2019). Prokuroras teigia, kad bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių visuma patvirtina, jog A. Z. ir V. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės yra per švelnios, jiems turėjo būti pridėta didesnė, nei A. L. bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

7.2. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atidėjo A. L. paskirtos bausmės vykdymą, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas, nes teismas pripažino, kad bylos duomenys A. L. charakterizuoja neigiamai, A. L. įvykdė du sunkius nusikaltimus bei apysunkį nusikaltimą (ne tik seksualinius nusikaltimus, bet ir turtinį nusikaltimą), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra tik jo atsakomybę sunkinančios, nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui įvykdyti tyčiojantis iš nukentėjusiosios, su ja buvo bendraujama iššaukiančiai, žeminančiai (tokį nuteistųjų elgesį iliustruoja ir byloje pateiktas vaizdo bei garso įrašas), išžaginimo nusikalstamą veiką padarė pasinaudojęs ir kitų asmenų neteisėtu poveikiu nukentėjusiosios valiai palaužti (nors kiti asmenys ir nepripažinti bendrininkais, tai nusikalstamą veiką daro pavojingesnę), nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusiosios atžvilgiu intensyviai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, panaudojo ginklą, atliko chuliganiškus veiksmus (šaudė į nukentėjusiosios langus, vagystės metu tyčia gadino turtą, nukentėjusioji buvo talpinama į automobilio bagažinę, palikta viena nuošalioje vietoje). Dėl to teigia, kad A. L. atlikti veiksmai nusikalstamų veikų padarymo metu ne tik atskleidžia nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir A. L. asmenybę. Nors A. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau jam buvo likę šiek tiek daugiau nei 2 mėnesiai iki jo pilnametystės, todėl iš A. L. galima reikalauti atsakingesnio elgesio ir didesnės atsakomybės, nei jaunesnio amžiaus nepilnamečių (kiti nuteistieji taip pat buvo jauno amžiaus – 18 ir 20 metų). Nors A. L. mokosi, tačiau būdamas 19 metų mokosi tik 10 klasėje, yra baustas administracine tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. dėl seksualinių nusikaltimų neprisipažino kaltu, nesigailėjo, posėdžio metu iš nukentėjusiosios juokėsi, neatlygino nei dalies nukentėjusiajai padarytos žalos, nors vedė pinigus į įkalinimo įstaigą kitam bendrininkui – V. G., siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės – rašė laiškus, vedė pinigus, prašė kitų nuteistųjų pakeisti byloje duodamus parodymus ir duoti jam palankius parodymus, jog nukentėjusioji seksualiai juos tenkino už pinigus. A. L. pažeidinėjo ir jam paskirtos švelniausios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygą nebendrauti su kitais bendrininkais, nes A. L. konspiruotai toliau rašė laiškus bendrininkams, siekdamas to paties tikslo. Be to, A. L. rašytuose laiškuose įžeidinėjo nukentėjusiąją, jai, liudytojui, kitam bendrininkui išsakė grasinamus, o tai taipogi A. L. neigiamai charakterizuoja. Taip pat nurodo, kad A. L. iki nusikalstamos veikos padarymo bei po jos padarymo charakterizuoja ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai – Mažeikių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-677-853/2019, kurioje A. L. kaltinamas 2018-12-31 veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z. ir V. G. įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei nuo 2018-12-31 iki 2019-01-01 įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje; 2020-01-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-00226-20, kurioje A. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to prokuroras mano, kad atidėjus bausmės vykdymą A. L., nebūtų paskirta įvykdytoms nusikalstamoms veikoms adekvati, teisinga bausmė, tokia bausme nebūtų realizuojamas ir kitas bausmės paskirties (bausmės tikslų) turinys.

8. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo A. L. gynėja adv. V. Pargaliauskienė prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m kovo 23 d. nuosprendį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., iš esmės tinkamai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

9. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. G. gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas adv. A. J. prašė nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. G. ir jo gynėja adv. K. Adomavičienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. L. ir jo gynėja adv. V. Pargaliauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

10. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas netenkintinas, nuteistojo V. G. gynėjos adv. K. Adomavičienės apeliacinis skundas netenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas), ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

12. Nors nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau skunde nurodo, kad nėra pagrindo remtis nukentėjusiosios D. B. parodymais, nes jie yra skirtingi dėl nuteistųjų veiksmų, jos patalpinimo į bagažinę. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai pasisakė dėl nukentėjusiosios D. B. parodymų vertinimo. Apylinkės teismas pripažino, kad nukentėjusiosios parodymai apie tam tikras įvykio aplinkybes, duoti teisme, skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nukentėjusiosios parodymai dėl esminių jos atžvilgiu įvykdytų neteisėtų nuteistųjų veiksmų – grasinimo ginklu, reikalavimo tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tampymo ir stumdymo, jos patalpinimo ir vežimo automobilio bagažinėje, išlaipinimo iš automobilio ir palikimo ant kelio – yra nuoseklūs, nes tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 57-59, 60-65, 66-69, 70-72) ir teisme (t. 7, b. l. 12-16). Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina pačių nuteistųjų, liudytojo M. J. parodymai, specialistų išvados. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. Nr. 85TPK-65/2019 išvadose nurodyta, kad D. B. prieš ją galimai atliktų neteisėtų veiksnių metu ((duomenys neskelbtini)) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, šis sutrikimas jai netrukdė teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie įvykio aplinkybes teisingus parodymus (teisingai pasakoti), ji galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę, suprasti atliekamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams neturėjo galimybės, bet ne dėl psichikos sutrikimo. Taip pat akte nurodyta, kad nukentėjusiajai D. B. nenustatyti tokie atminties sutrikimai, kurie galėtų trukdyti jai atsiminti prieš ją galimai atliktų neteisėtų veiksmų, įvykių aplinkybes, ir ji gali duoti adekvačius parodymus apie įvykius, nukentėjusioji D. B. (duomenys neskelbtini), iki galimai jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pradžios, galėjo suprasti pokalbių su įtariamaisiais apie jai siūlomus pinigus bei pasiūlymų susitikti esmę, nenustatyta, kad tuo metu ji būtų negalėjusi įvertinti situacijos (t. 1, b. l. 118–122). Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios parodymai apie jos atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus sutampa ne tik su pačių nuteistųjų parodymais, bet juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl nukentėjusiosios parodymuose esantys neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių nukentėjusiosios parodymai turėtų būti vertinami kaip iš esmės neteisingi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistųjų anksčiau buvo nesutarimų, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėtų nuteistuosius ar išsigalvotų patį įvykį, nuteistieji V. G. ir A. L., kaip ir nukentėjusioji ir liudytojas M. J., parodė, kad įvykio dieną jie vieni kitus matė pirmą kartą, vieni kitų anksčiau nepažinojo. Nuteistasis A. Z. parodė, kad nukentėjusiąją žinojo iš anksčiau, tačiau jokių pykčių ar nesutarimų nebuvo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nukentėjusiosios D. B. parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, įvykdytus prieš nukentėjusiąją, grindė nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Dėl to nuteistojo A. Z. skundo argumentas, kad nėra pagrindo tikėti nukentėjusiosios parodymais, yra nepagrįstas.

13. Apeliaciniais skundais iš esmės neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacija, prašoma nuosprendį pakeisti dėl paskirtų bausmių, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo

14. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

14.1. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę nuteistajam A. Z. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė.

14.2. Nuteistasis A. Z. įvykdė sunkų ir apysunkį nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos.

14.3. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

14.4. Nors A. Z. teisme ir apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau šias aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytu seksualiniu nusikaltimu, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė.

14.5. Iš bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme A. Z. pagal jam pareikštą įtarimą ir kaltinimą padarius BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas, kad jis grasino ginklu nukentėjusiajai, taip nuslopindamas jos pasipriešinimą. Nors nuteistasis A. Z. netenkino savo lytinės aistros su nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau pagal teismų praktiką vykdytoju laikomas ir asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet netenkino lytinės aistros su nukentėjusiuoju. Byloje nustatyta (nukentėjusiosios, liudytojo M. J., kitų nuteistųjų parodymais), kad nuteistasis A. Z. grasindamas nukentėjusiajai ginklu reikalavo, kad ji tenkintų lytinę aistrą su nuteistaisiais V. G. ir A. L., tokį grasinimą A. Z. išreiškė net kelis kartus, net pasakydamas, kad ji bus nušauta, jei netenkins lytinės aistros kitiems dviem nuteistiesiems. Taigi, nuteistasis A. Z. nepripažindamas, kad pats grasino ginklu nukentėjusiajai ir nepripažindamas, kad ginklą perdavė V. G. ir A. L. tam, kad nukentėjusiajai atsisakant tenkinti pastarųjų lytinę aistrą oraliniu būdu, jie tuo ginklu pagrasintų nukentėjusiajai, nuteistasis nepripažino esminės faktinės BK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybės.

14.6. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Z. pripažino kaltę dėl įvykdytos vagystės ir nešaunamojo ginklo laikymo, tačiau toks prisipažinimas nelaikytinas savanorišku, nes prisipažinimą laikius nešaunamąjį ginklą apeliantas padarė tada, kai toks ginklas buvo rastas atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, o dėl vagystės – verčiamas įrodymų, nes apie tai, kad A. Z. su kitais nuteistaisiais įvykdė ir vagystę iš nukentėjusiosios namų, parodė ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojas M. J..

14.7. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Nors nuteistasis A. Z. nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau tai vertinama kaip formalus apelianto gailestis, nes A. Z. nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme, be to, replikavo posėdžio metu nukentėjusiajai duodant parodymus, dėl ko teismas ne vieną kartą davė pastabas A. Z. laikytis tvarkos (teismo posėdžio garso įrašas).

14.8. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Be to, skirdamas A. Z. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes.

14.9. Tai, kad nuteistasis A. Z. sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iki šiol nuteistasis A. Z. nukentėjusiajai padarytos žalos nė menkiausios dalies neatlygino, todėl vien tik deklaratyvus nuteistojo teiginys, jog jis sutinka atlyginti padarytą žalą, nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14.10. Kitų nuteistojo A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

14.11. Nuteistojo A. Z. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta bendrininkų grupe, o BK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiosios.

14.12. Nuteistasis A. Z. nevedęs, niekur nedirba, nuo 2019-02-12 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš bylos matyti, kad A. Z. baustas administracine tvarka 4 kartus (per penkerius metus), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 64-67). Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Z. padarė būdamas teistas 4 kartus (už nusikaltimus nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimą), o po nusikalstamos veikos padarymo Šiaulių apygardos teismo 2019-08-28 nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir nešaunamojo ginklo laikymu. Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Z. padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius bei praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip pat iš bylos matyti, kad A. Z. kaltinamas padaręs kitą nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu kito žmogaus atžvilgiu, tačiau šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dar nepriimtas. Iš pažymos apie nuteistojo A. Z. ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau jam paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei taikytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. Z. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą, o BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje – areštą.

14.13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), BK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis 27,5 paros). Esant nustatytoms dviem sunkinančioms A. Z. atsakomybę aplinkybėms (vagystė įvykdyta bendrininkų grupėje, seksualinis prievartavimas įvykdytas tyčiojantis iš nukentėjusiosios), nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog A. Z. buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, iniciatorius, kad pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Z. už jo įvykdytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės ar arešto vidurkiai, daroma išvada, kad A. Z. už jo įvykdytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, švelninti jų nėra pagrindo, todėl A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nuteistojo V. G. gynėjos apeliacinio skundo

15. Skirdamas bausmę nuteistajam V. G. pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų iš esmės nepažeidė.

15.1. Nuteistasis V. G. įvykdė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos.

15.2. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pripažino, kad nuteistasis V. G. pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino kaltę iš dalies, visiškai pripažindamas kaltę dėl įvykdytos vagystės, nepripažindamas kaltės, kad lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąją tenkino grasindamas jai ginklu.

15.3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėja prašo V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

15.4. Kaip jau minėta BK 59 straipsnio 1dalies 2 punkte numatyta aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas, ir atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Iš bylos matyti, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymo V. G. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltės iš viso nepripažino, o vėlesnės apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas, kad tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją, tačiau neigė naudojęs prievartą jos atžvilgiu, grasinęs ginklu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. G. teigė kaltę pripažįstąs, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis neigė naudojęs prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, grasinęs ginklu (nebuvo įrėmęs ginklo nukentėjusiajai į galvą, nelenkė nukentėjusiosios galvos prie savo lytinio organo). Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme V. G. nepripažino esminės nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo – kvalifikuojančios aplinkybės – grasinimo. Be to, V. G. tvirtinimas, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tėra deklaratyvus teiginys, nes nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme, nukentėjusiajai duodant parodymus teisme replikavo (teismo posėdžio garso įraše girdėti kaip teisėjas reiškia pastabas kaltinamiesiems laikytis tvarkos, neįvardijant konkretaus kaltinamojo), neatlygino nė menkiausios nukentėjusiajai padarytos žalos dalies. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis pripažino tik dalį faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi.

15.5. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį, nes kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius (sąmoningą nukentėjusiojo skatinimą kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, ir tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į patį kaltininką) arba rizikingus (nukentėjusiojo lengvabūdiškas tikėjimasis, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo) nukentėjusiojo veiksmus. Tai, kad nukentėjusioji savo valia sėdo į nuteistojo V. G. vairuojamą automobilį, neatsisakė važiuoti su mažai pažįstamais nuteistaisiais, važiuodama automobilyje juokėsi, nepasišalino iš automobilio sustojus degalinėje, nekvietė pagalbos, nėra pagrindas pripažinti tokius nukentėjusiosios D. B. veiksmus rizikingais ar provokuojančiais. Be to, nukentėjusioji parodė, kad į automobilį įsėdo, nes jame sėdėjo jos geras draugas M. J., tikėjosi gerai praleisti laiką, pasivažinėti, kad iš automobilio nepasišalino jam sustojus, nes bijojo, kadangi A. Z. jau buvo pagrasinęs jai ginklu. Taip pat nukentėjusioji parodė ir liudytojas M. J. patvirtino, kad nukentėjusioji net kelis kartus pasakė, kad netenkins nuteistųjų oraliniu būdu. Taip pat byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų atlikusi kokius nors veiksmus prieš nuteistuosius, kurie išprovokuotų nuteistuosius jos atžvilgiu naudoti prievartą, grasinti ginklu ir ją išžaginti bei seksualiai prievartauti prieš jos valią. Taigi, visuma paminėtų aplinkybių neduoda pagrindo pripažinti, kad veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas pačios nukentėjusiosios D. B. elgesys.

15.6. Kitų nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

15.7. Nuteistojo V. G. gynėja skunde teigia, kad V. G. nepasinaudojo nukentėjusiosios psichine būsena, nes V. G. anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo, nežinojo, kad ji serga psichine liga, nukentėjusioji jam pasirodė „sveika, normali, bendraujanti moteris“. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors V. G. anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo, ją įvykio dieną matė pirmą kartą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu parodė, kad nukentėjusioji jam pasirodė „kaip nesveiko proto, kažkokia keista“ (t. 5, b. l. 49-51). Tokius V. G. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kurį įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog „nukentėjusiosios elgesys yra keistas, ji nesielgia kaip visiškai sveikas žmogus“. Liudytojas M. J. teisme apibūdindamas nukentėjusiosios elgesį ir psichinę būklę parodė, kad nors nukentėjusioji automobilyje juokavo, tačiau toks jos būdas, kad kažką jai pasakius, ji juokiasi. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji, tarp jų ir V. G., suprato, jog nukentėjusioji nėra visiškai psichiškai sveika. Be to, nors nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji suprato, kad „nukentėjusioji turi psichinių sutrikimų ir tuo norėjo pasinaudoti“, tačiau ši aplinkybė nėra pripažinta nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, faktine aplinkybe, nei nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

15.8. Taip pat nuteistojo V. G. gynėja skunde teigia, kad V. G. nukentėjusiosios į automobilio bagažinę negrūdo, o priešingai, iš bagažinės išleido. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad visi trys vaikinai ją įstūmė į automobilio bagažinę, kad kiek pavažiavus, vairuotojas ją išleido iš bagažinės. Teisme nukentėjusioji parodė, kad į bagažinę ją įkėlė abu Antanai, kad vairuotojas (t. y. V. G.) ją išleido iš bagažinės. Liudytojas M. J. parodė, kad nukentėjusiąją visi trys įstūmė į bagažinę jai atsisakius prie automobilio dar kartą tenkinti oraliniu būdu V. G. ir A. L., kad V. G. nukentėjusiąją iš bagažinės išleido išsigandę, kad policijos pareigūnai gali sustabdyti. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, ji iš bagažinės buvo išleista tada, kai ji sutiko atlikti viską, ko jie reikalaus, t. y. tenkinti V. G. ir A. L. lytinę aistrą oraliniu būdu. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios ir liudytojo M. J. parodymus, į tai, kad visi nuteistieji, tarp jų ir V. G., neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko veikdami bendrai, daroma išvada, kad pagrįstai nuosprendyje nurodyta, kad visi trys nuteistieji kėlė nukentėjusiąją į automobilio bagažinę. Tai, kad V. G. išleido nukentėjusiąją iš bagažinės, nemenkina jo atliktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją.

15.9. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčiodamasis iš nukentėjusiosios. Nuteistojo V. G. gynėja skunde teigia, kad aplinkybė, jog nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 2 dalyje, padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiosios, nepagrįstai pripažinta V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

15.10. BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė – nusikalstamos veikos darymas tyčiojantis iš nukentėjusiojo – parodo ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdą, jos pavojingumą, bet ir neigiamus kaltininko asmenybės bruožus, jo negailestingumą, beširdiškumą ir pan. Pagal teismų praktiką tyčiojimas iš nukentėjusiojo būna tada, kai kaltininkas daro veiksmus iš esmės prieštaraujančius moralės ir dorovės principams, šiurkščia, ciniška forma, tokiais veiksmais jis siekia pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių. Iš bylos matyti, kad nuteistųjų veiksmai, kurie pripažintini tyčiojimusi iš nukentėjusiosios, buvo atlikti ne tik nusikalstamų veikų metu, bet ir prieš tai. Byloje esantis vaizdo ir garso įrašas (t. 2, b. l. 187, 188–192) patvirtina, kad nuteistieji su nukentėjusiąja bendravo nemandagiai, iššaukiančiai, šiurkščiai, vartojo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, juokėsi iš nukentėjusiosios. Be to, byloje nustatyta, kad atvažiavus prie nukentėjusiosios namų, nuteistieji A. Z. turėtu ginklu pasikeisdami apšaudė nukentėjusiosios namų langus, juos sugadindami (liudytojo M. J. parodymai, jog šaudė visi trys nuteistieji, nors nuteistieji, išskyrus A. Z., neigė šaudę į langus). Po to sekę nuteistųjų veiksmai – V. G. neatidus automobilio vairavimas, greičio viršijimas, automobilyje garsiai grojanti muzika, nuteistųjų agresyvus kalbėjimas su nukentėjusiąja, vartojami keiksmažodžiai, nepadorūs moterį apibūdinantys žodžiai (pvz., „padla”, „suka” ir pan.), nukentėjusiosios tampymas, stumdymas, grasinimas jai ginklu (ginklą įremiant į galvą, imituojant šovimą (paspaudžiant ginklo gaiduką), nukentėjusiosios patalpinimas (įgrūdimas) į bagažinę ir vežimas, išlaipinimas iš automobilio ir palikimas ant kelio žiemos nakties metu – taip pat vertinami kaip žeminantys nukentėjusiosios orumą. Nuteistųjų veiksmai – grasinimas ginklu, patalpinimas į bagažinę – buvo atlikti po to, kai moteris savo noru nesutiko tenkinti nuteistųjų A. L. ir V. G. lytinę aistrą oraliniu būdu, ir tai rodo ne tiek nuteistųjų norą patenkinti A. L. ir V. G. lytinę aistrą, kiek siekį ją pažeminti. Nukentėjusiosios išlaipinimas iš automobilio ir palikimas ant kelio žiemos nakties metu taip pat vertinami kaip žeminantys nukentėjusiosios orumą, nes tuo metu, kai nukentėjusioji buvo palikta ant kelio, nuteistieji nuvažiavo ir apvogė nukentėjusiosios namus. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 60 straipsnyje 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šioje byloje yra įrodyta ir sunkina visų trijų nuteistųjų atsakomybę. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. gynėjos apeliacinio skundo reikalavimo ir panaikinti šią V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

18.11. Kitų nuteistojo V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18.12. V. G. nevedęs, nuo 2018-11-30 niekur nedirba, nuo 2018-04-03 iki 2019-04-03 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnija nusiskundimų dėl V. G. elgesio nėra gavusi (t. 5, b. l. 29), buvusio darbdavio – ūkininko M. V. charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 130). Taip pat V. G. teigiamai charakterizuoja ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija (t. 7, b. l. 1). Iš bylos matyti, kad V. G. baustas administracine tvarka 4 kartus (per penkerius metus), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. G. padarė būdamas teistas 1 kartą, o po nusikalstamos veikos padarymo dar kartą buvo teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-01-30 nuosprendžiu. Taigi, nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. G. padarė neišnykus teistumui pagal 2016-05-23 nuosprendį. Taip pat iš bylos matyti, kad V. G. kaltinamas padaręs kitą nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu kito žmogaus atžvilgiu, tačiau šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dar nepriimtas. Iš pažymos apie nuteistojo V. G. ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau jam paskirta bausme (laisvės apribojimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. G. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies, 150 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą.

18.13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), BK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (vagystė įvykdyta bendrininkų grupėje, seksualinis prievartavimas įvykdytas tyčiojantis iš nukentėjusiosios), nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, kad nuteistasis pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu V. G. už jo įvykdytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad V. G. už jo įvykdytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, švelninti jų nėra pagrindo.

18.14. Nuteistojo V. G. gynėja skundu prašo atidėti V. G. paskirtos bausmės vykdymą, t. y. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Toks prašymas yra nepagrįstas, nes BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Kadangi V. G. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų nėra net formalaus pagrindo, todėl nuteistojo V. G. gynėjos skundo reikalavimas atidėti V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

16. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. Z. ir V. G. subendrintas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė šiems nuteistiesiems per švelnias bausmes. Toks prokuroro skundo teiginys yra pagrįstas.

16.1. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. Z. ir V. G. už atskiras jų padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte numatytus bausmių subendrinimo būdus.

16.2. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. apėmimu subendrinus už sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtas bausmes ir šią bausmę (3 metus laisvės atėmimo) iš dalies subendrinus su už apysunkį nusikaltimą paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės, pridėta dalis švelnesnės bausmės, t. y. pridėti tik 3 mėnesiai iš už apysunkį nusikaltimą paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Motyvų, kodėl tokią bausmės dalį pridėjo, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. subendrintą bausmę, BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Tačiau atsižvelgiant į nuteistojo A. Z. atliktus neteisėtus veiksmus, įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, daroma išvada, kad A. Z. prie apėmimu subendrintos bausmės pridėjus tik 3 mėnesius iš 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vagystę, yra paskirta per švelni bausmė. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai A. Z. paskirtos subendrintos bausmės dydžio, prie apėmimu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį, pridedant švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

16.3. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pridėta dalis švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. pridėti tik 2 mėnesiai. Motyvų, kodėl tokią bausmės dalį pridėjo, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. subendrintą bausmę, privalėjo prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pridėti ne du, o mažiausiai tris mėnesius iš bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į V. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo atliktus veiksmus, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, daroma išvada, kad iš naujo bendrinant V. G. paskirtas bausmes prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pridedama švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dalis – 6 mėnesiais.

16.4. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu 3 metams atidėti nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teigia, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas šio nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo.

16.5. BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 80 straipsnyje, reglamentuojančiame nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, nurodyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu ir sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

16.6. Prašydamas panaikinti A. L. bausmės vykdymo atidėjimą prokuroras skunde akcentuoja, kad A. L. po nusikaltimų padarymo siekė paveikti kitus nuteistuosius, kad šie keistų parodymus, kad nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygų. Prokuroro nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys siųstų laiškų apžiūros protokolai ir policijos pareigūnų siųsti tarnybiniai pranešimai apie užfiksuotus kardomosios priemonės nesilaikymo atvejus (t. 7, b. l. 45–48; t. 8, b. l. 15–18, 38–45, 49–51). Skiriant bausmę į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal BK 80 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo nepilnamečiams keliamus tikslus, pirmiausia siekiama nepilnametį kaltininką perauklėti, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

16.7. Taip pat sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgiama ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, BK 91 straipsnyje.

16.8. Nuteistasis A. L. padarė du sunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Šias nusikalstamas veikas A. L. padarė būdamas nepilnametis.

16.9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pripažino, kad A. L. pripažino nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 23 dalyje, faktines aplinkybes. Iš bylos matyti, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, pripažino įvykdęs vagystę iš nukentėjusiosios ir neigė kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo bei grasinimų ginklu nukentėjusiajai. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad vagystę iš nukentėjusiosios namų A. L. įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 2 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiodamasis iš nukentėjusiosios (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16.10. Iš bylos matyti, kad nuteistasis A. L. yra nevedęs, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šios mokyklos administracijos pateiktoje A. L. charakteristikoje nurodyta, kad mokykloje moksleivis visada būdavo ramaus būdo, atliekantis pavestas užduotis pamokų metu, nepraleidžiantis daug pamokų, nusiskundimų iš mokytojų nebuvo, mokslo metus pabaigė su 3 nepatenkinamais įvertinimais, buvo skirti papildomi vasaros darbai, kuriuos moksleivis sėkmingai atliko ir buvo iškeltas į 10 klasę (t. 7, b. l. 2). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje A. L. charakteristikoje nurodyta, kad nusiskundimų iš kaimynų dėl jaunuolio elgesio seniūnijoje nebuvo gauta, seniūnija A. L. atžvilgiu nusiskundimų neturi (t. 7, b. l. 3). Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-05-29 rašto Nr. 9SD-1416 (t. 3, b. l. 81) matyti, kad A. L. šeima iki 2018-07-01 nėra buvusi įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Taip pat iš bylos matyti, kad A. L. 2018 m. du kartus buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (ANK 485 straipsnio 1 dalis, 424 straipsnio 4 dalis), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš pažymos apie A. L. teistumus matyti, kad jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2019-01-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo įtariamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir ši baudžiamoji byla dar tebenagrinėjama Telšių apylinkės teisme Mažeikių rūmuose (Liteko duomenys). Taip pat prokuroras pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad A. L. atžvilgiu 2020-01-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir ši baudžiamoji byla taip pat dar neišnagrinėta ir joje nėra priimtas įsiteisėjęs A. L. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis. Iš šių paminėtų aplinkybių visumos matyti, kad A. L. neigiamai charakterizuoja tik duomenys apie jo baustumus administracine tvarka, o duomenys apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus (nagrinėjamas baudžiamąsias bylas) neleidžia daryti išvados, kad A. L. yra linkęs nusikalsti, nekeičia savo elgesio, nes kaip minėta, šiose A. L. atžvilgiu nagrinėjamose baudžiamosiose bylose dar nėra priimti ne tik, kad įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, bet jose nėra priimti iš viso jokie baigiamieji sprendimai, kuriais būtų konstatuota A. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

16.11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo A. L. asmenybę apibūdinančius duomenis (nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai), BK 80 straipsnyje numatytus tikslus, keliamus taikant baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiams, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, A. L. prižiūrint probacijos tarnybai, t. y. atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad jeigu nuteistasis A. L. nepateisins teismo pasitikėjimo, t. y. nevykdys ar pažeis jam paskirtus teismo įpareigojimus ir pareigas, bus sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad A. L. nusikalto būdamas dar nepilnametis, anksčiau nebuvo teistas, jam nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, būtina išnaudoti visus įstatyme numatytus būdus pasiekti bausmės tikslus, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės pirmą kartą teisiamam asmeniui. Dėl to prokuroro skundo reikalavimas panaikinti A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinius skundus.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimu ir iš dalies sudedant, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. Z. paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2019-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, ir A. Z. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. G. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirtą subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, ir V. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.