Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

2) 2020 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

3) 2020 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų. Paskirta bausmė 2020 m. rugsėjo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi subendrinta su 2020 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. liepos 13 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 357-59 netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti mokymąsi ir kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 4 mėnesių 10 dienų terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu jis atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis praeityje ne kartą pažeidė laisvėje atliekamų bausmių vykdymo sąlygas, dėl to jos buvo keičiamos griežtesnėmis. Jis, būdamas laisvėje, įgijo tik 9 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo. Oficialios darbinės patirties Lietuvoje neturi. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Jis praeityje buvo nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, būdamas laisvėje vartojo kanapes. Nors šiuo metu nuteistasis yra motyvuotas nevartoti narkotinių medžiagų, lankė Anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų „Įžanginėje grupėje“, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema sprendžiama nepakankamai. Nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, tačiau rizika išlieka vidutine, taip pat išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, priežiūros bei apribojimų pažeidimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, nusikaltimų dažnumo bei sunkumo didėjimas. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. Z., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra neteisingas, nes priimtas, nesivadovaujant teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, neįvertinat jo teigiamo elgesio ir požiūrio į gyvenimą, tai, kad jis yra įgyvendinęs visas jam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime, už nepriekaištingą elgesį yra paskatintas. Jis yra jauno amžiaus ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, yra įsitikinęs, kad ateityje daugiau nenusikals. Bausmės atlikimo metu nuolat konsultuojasi su Reabilitacijos skyriaus specialiste, kuri jam pasirašytinai nurodė, kokiose reabilitacijos programose jis turi dalyvauti, ir jis stengėsi visose programose dalyvauti, net ir tose, kurios jam nepaskirtos. Jis suvokia praeities klaidas, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra visiškai pasiruošęs pradėti naują gyvenimo etapą. Bausmės atlikimo metu mokosi 11-oje klasėje ir (duomenys neskelbtini) plytelių klojėjo specialybės. Komisija nutarime neteisingai nurodė, jog jis nelankė Anoniminių alkoholikų ir narkomanų grupės užsiėmimų, kadangi jis šiuos užsiėmimus lankė, kol jie vyko. Pripažįsta, jog laisvėje yra vartojęs narkotines medžiagas – kanapes, alkoholinius gėrimus, tačiau nuoširdžiai nurodo, jog polinkio juos vartoti neturi, supranta nuo jų vartojimo kylančias pasekmes. Jis jau atlikęs didesnę dalį bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo žymiai sumažėjo, galiojančių drausminių nuobaudų neturi ir Alytaus pataisos namuose nebaustas, tik skatintas. Bausmės atlikimo metu dirba, savarankiškai moka antstoliui įsiskolinimus. Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, įvertino vien tik neigiamus veiksnius – jo elgesio problemas vaikystėje, būdingą impulsyvų elgesį, priežiūros pažeidimus, psichoaktyvių medžiagų vartojimą, tačiau tai klaidos, kurių pakeisti jis negali, todėl toks Komisijos vertinimas yra nesąžiningas. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. Z. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma – penki Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą ir tik vienas – už. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose, „Socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi plytelių klojėjo specialybės. Dalyvauja individualioje augalų auginimo veikloje „Žalioji oazė“, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, vykdo finansinius įsipareigojimus. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas vieną kartą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą ir darbo pasiūlymą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. Z. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) elgesio problemos vaikystėje, 2) būdingas impulsyvus elgesys, 3) priežiūros ir apribojimų pažeidimai, 4) psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, 5) nusikaltimų dažnumo ir sunkumo didėjimas, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta, ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. Z. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo dar nėra. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis dar neįvykdęs visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o būtent viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas „Integracijos į visuomenę“ programoje, tačiau šioje programoje nuteistasis dar nedalyvavęs. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvūs poelgiai, sąlygoti siekio pritapti asmenų, turinčių panašias vertybes, kompanijoje, ir, kaip minėta, būdingas impulsyvus elgesys išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde teigia, jog jis suvokia praeities klaidas, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kaltės jausmas nėra gilus ir kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies. Jis susiduria su sunkumais vertindamas tai, kiek jis pats prisidėjo prie seksualinio nusikaltimo vykdymo, todėl nėra linkęs pilnai pripažinti savo kaltės ir prisiimti atsakomybės už savo poelgius. Jam trūksta empatijos nukentėjusiosios atžvilgiu bei gilesnių įžvalgų apie keliamas ilgalaikes neigiamas pasekmes jos psichinei bei fizinei sveikatai. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja ir neįvertina. Atkreipiamas dėmesys, jog ir teisme nuteistasis nuoširdžiai nesigailėjo dėl padaryto seksualinio nusikaltimo (BK 150 straipsnio 2 dalis), elgėsi nepagarbiai nukentėjusiosios atžvilgiu, replikavo, jis tik formaliai pasakė, kad gailisi, todėl kaltės pripažinimas nebuvo pripažintas lengvinančia aplinkybe (asmens byla, I tomas, I dalis, b. l. 73). Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negalintis suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiame kontekste būtina įvertinti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistojo nusikaltimai tik sunkėjo, jis nusikalsdavo bendrininkų grupėje, tai rodo, jog jis nusikalstamai veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą, praeityje jis nebuvo linkęs keisti savo elgesio, priimdamas sprendimus, vadovavosi ankstesniu elgesio modeliu bei įgyta patirtimi, ir nors pastaruoju metu stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo mąstyme bei elgesyje, jie, atsižvelgus į išlikusius minėtus kriminogeninius veiksnius, nėra pakankami šiuo metu lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime neteisingai nurodė, jog jis nelankė Anoniminių alkoholikų ir narkomanų užsiėmimų, kadangi jis šiuos užsiėmimus lankė. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija, priešingai nei teigia nuteistasis, nutarime nurodė, jog jis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau pažymėjo, jog psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema sprendžiama nepakankamai, ir, teismo vertinimu, tokia Komisijos išvada yra pagrįsta, kadangi psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu.

Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir Alytaus pataisos namuose nebaustas, tik skatintas, jo nuomone, ši aplinkybė, kartu su kitomis jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybės, sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui. Pažymima, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis už nepriekaištingą elgesį 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo paskatintas, galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, visgi tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus ir net šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jį neigiamai charakterizuoja ir, teismo vertinimu, toks nuteistojo padarytų atliekant bausmę pažeidimų skaičius nerodo jo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2020 m. sausio 17 d. nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tik patvirtina, kad jis paskutinius bausmės atlikimo metus elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga, atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. Z. anksčiau teistas šešis kartus, praeityje jis ne kartą buvo pažeidęs bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymo sąlygas. Šiuo metu bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, jo daromi nusikaltimai tik sunkėja, yra to paties modelio – tikslu pasipelnyti ir nuteistojo ankstesni nusikaltimai, nusikaltimų dažnumo bei sunkumo didėjimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. Z. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus A. Z. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Z. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.