Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aedicula“ ieškinį atsakovei R. Z. (buvusi pavardė – S.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Aedicula“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. Z. (buvusi pavardė – S.) 48 366,50 Eur skolą, 773,86 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2013-05-17 ieškovas ir atsakovė pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. PS-13-01, kuria ieškovas įsipareigojo parengti, suderinti su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoti (perduoti) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato rekonstravimo į poilsio pastatą, statinio techninį projektą (genplaną ir suvestinį inžinerinį planą). 2017-02-28 šalys pasirašė Projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė Techninį darbo projektą bei sąskaitą Nr. AED 17-01 bendrai 48 366,50 Eur sumai už atliktus darbus pagal sutartį. Sąskaitą ieškovė įsipareigojo apmokėti per 20 dienų nuo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2017-03-20. Atsakovė perduotą projektą priėmė, tą patvirtina jos parašas ant akto, tačiau nevykdo pareigos mokėti už atliktus darbus. Sutarties 5.2.3. punkte šalys susitarė, kad jei atsakovė laiku neatsiskaito už atliktus darbus, ji privalo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos mokėti sumos, taigi, atsakovė privalo mokėti ieškovui 773,86 Eur delspinigių.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2013-05-17 ieškovas ir atsakovė sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PS-13-01, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis parengti, su kompetentingomis institucijomis suderinti bei perduoti atsakovei paslaugų paskirties pastatų rekonstravimo į poilsio pastatus (duomenys neskelbtini), projektą. Remiantis projektavimo užduotimi, t. y. neatskiriama sutarties dalimi, pastatai turėjo būti pradėti statyti 2013 metais. Taigi, ieškovas visus darytus turėjo atlikti ir perduoti atsakovei vėliausiai iki 2013 metų pabaigos, tačiau statybą leidžiantis dokumentas dėl nuo ieškovo priklausančių ir jo, kaip profesionalo, rizikai tenkančių priežasčių buvo išduotas tik 2017-01-27, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Nustatyto darbų atlikimo termino praleidimą nulėmė netinkamas atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymas visų darbų etapų metu. Atsakovė sutartį su ieškovu sudarė ir sutiko sumokėti didesnę nei rinkos kainą tik todėl, nes ieškovas įsipareigojo laikantis sutartyje numatyto termino, kokybiškai, profesionaliai ir savarankiškai parengti projektą, atitinkantį sutarties reikalavimus, atsakovės pageidavimus ir lūkesčius, kurį atsakovė galėtų realizuoti, t. y. pastatyti pastatus, tačiau ieškovas darbus atliko pažeisdamas terminus, nekokybiškai bei nesilaikant sutarties sąlygų, o projekto, be esminių taisymų ir papildomų projektavimo darbų, atsakovė realizuoti negali. Ieškovas, vykdydamas sutartį, nebendradarbiavo su atsakove, užkirto jai kelią stebėti projekto derinimo eigą, save nurodydamas kaip statytoją. 2017-02-28 ieškovas ir atsakovė sudarė projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė atsakovei techninio darbo projekto – Paslaugų paskirties pastatų rekonstravimas į poilsio pastatus (duomenys neskelbtini), dokumentaciją. Akto 3.3 punktas ir sutarties 4.6 punktas numato, kad atsakovė savo pastabas ir pretenzijas dėl projekto ir (arba) pagal sutartį atliktų darbų galėjo pareikšti ieškovui per 15 kalendorinių dienų po akto sudarymo dienos elektroniniu laišku. Atsakovė, nustačiusi reikšmingų trūkumų techniniame darbo projekte, 2017-03-14 el. paštu pateikė ieškovui pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo. Vienas iš esminių trūkumų yra tas, kad atsakovė pastatus ketino statyti minimaliomis įmanomomis sąnaudomis, pastatų energinio naudingumo klasė turėjo būti ne aukštesnė nei privaloma pagal sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus, t. y. ne aukštesnė nei B, tuo tarpu su atsakove nederintoje dokumentacijoje nurodoma, kad pastatų energinio naudingumo klasė yra A. Šio trūkumo pašalinti nebeįmanoma, taigi, pabrango ir pastatų statyba, nes A klasės pastatų statybai lyginant su B klase reikia keisti šilumos šaltinį, t. y. pastatai nebegalės būti šildomi elektra, kaip buvo numatyta projektinėje užduotyje bei techniniame darbų projekte, ir atlikti kitus papildomus statybos bei projektavimo darbus, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 307 548,22 Eur, tai patvirtina su pretenzija ieškovui pateiktos kvalifikuotų specialistų išvados. Pretenzijoje atsakovė nurodė ir kitus trūkumus – su atsakove nederintoje dokumentacijoje yra atsakovės parašai, iškirpti ir perkelti iš kitų dokumentų be atsakovės žinios ir pritarimo, taip pat du skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys plotų skaičiavimai, techninio darbų projekto konstrukcijų dalies byla yra nepilnos apimties. Kai kurie trūkumai negali būti pašalinti, o kitų trūkumų šalinimas iš atsakovės pareikalaus papildomų laiko sąnaudų ir finansinių išteklių. Atsakovė pretenzijoje reikalavo atlyginti jai žalą ir sumokėti netesybas bendrai 322 272,31 Eur sumai, kurią sudaro 2024,09 Eur delspinigiai dėl praleisto darbų atlikimo termino, 12 800 Eur atsakovės patirtų išlaidų bei 307 548,22 Eur žalos dėl netinkamos kategorijos pastatų projektavimo. Kadangi ieškovas turėjo pareigą atlyginti atsakovei netesybas bei nuostolius, o atsakovė turėjo pagal sutartį ir pateiktą sąskaitą sumokėti ieškovui 48 366,50 Eur dydžio sumą už sutartyje numatytus darbus, įskaitant projekto parengimą, atsakovė su pretenzija pateikė ieškovui pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo įskaitė savo reikalavimą dėl 322 372,31 Eur dydžio ir nuostolių atlyginimo į 48 366,50 Eur ieškovo reikalavimą. Dėl atlikto įskaitymo, ieškovas neteko reikalavimo teisės į atsakovę, atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu pagal sutartį. Tuo tarpu atsakovei išliko reikalavimo teisė į ieškovą dėl 274 005,81 Eur dydžio dalies nuostolių, tačiau ieškovas vengia šiuos nuotolius atlyginti, į atsakovės raginimus nereaguoja. Atsakovė į teismą nesikreipė dėl prastos ieškovo finansinės padėties. Dėl ieškovo padarytų sutarties pažeidimų atsakovė turėjo teisę reikalauti, o ieškovas turėjo pareigą atsakovei atlyginti žalą ir sumokėti netesybas, įskaitant delspinigius dėl praleisto darbų atlikimo termino, atsakovės patirtas išlaidas bei žalą dėl netinkamos kategorijos pastatų projektavimo. Įstatymas numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atitinka visas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintas sąlygas, taigi, dėl atsakovės atlikto įskaitymo, nepriklausomai nuo ieškovo valios ir požiūrio į šį teisinį veiksmą, ieškovas nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal sutartį.

Ieškovas pateiktu dubliku prašo tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-05-17 ieškovas ir atsakovė pasirašė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PS-13-01, kuria užsakovas, t. y. atsakovė, užsako ir priima, o rangovas, t. y. ieškovas, parengia, suderina su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato rekonstravimo į poilsio pastatą, statinio techninį projektą (genplaną ir suvestinį inžinerinį planą). Projektui realizuoti 2017-01-27 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Statybą leidžiančio dokumento išdavimas patvirtina, kad projektas yra be trūkumų, atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir gali būti realizuotas. 2017-02-28 Projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktu projektas perduotas atsakovei, taigi, sutarties tikslas pasiektas, ieškovas prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdęs, todėl atsakovė privalo sumokėti sutartimi sutartą kainą. Sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui dokumentaciją, tiesiogiai įtakojančią sutartyje numatytus projektavimo darbus, šią pareigą atsakovė vykdė netinkamai, visą dokumentaciją ieškovui perdavė tik 2016-09-01, t. y. dieną, kai Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu sklypo, kuriame buvo projektuojamas statinys, detaliajame plane buvo ištaisytas neteisingai nurodytas žemės sklypo plotas ir užstatymo tankumas. Tik ištaisius sklypo detalųjį planą, buvo įmanoma vykdyti projektavimo darbus pagal sutartį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas atsakovei patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie detaliajame plane esančias klaidas, projektavimo negalimumą. Remiantis sutarties 3 p., IV etapo darbai - projekto derinimas - atitinkamai turėjo būti pradėti atsakovei priėmus II ir III etapo darbus, o baigti - pagal įstatymą, t. y. remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, kuri tuo pačiu ir tiesiogiai nulemia šio etapo darbų atlikimo terminus. Projektavimo etapai ir darbų atlikimo terminai apibrėžti ne projektavimo užduotyje, o sutartyje, todėl šiuos terminus iš projektavimo užduoties atsakovė kildina nepagrįstai. Projekto derinimo terminą sąlygojo atsakovės veiksmai ir nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės – pataisytas detalusis planas buvo patvirtintas 2016-09-01, jį perdavus ieškovui ir atsakovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, visi darbai buvo atlikti sutartyje numatytais terminais. Be to, 2015-09-08 projekto neregistravimo priežastyse nurodyta, kad reikia pateikti visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kuriuos sutartimi įsipareigojo surinkti ir pateikti atsakovė. Suprojektuoti neypatingi statiniai, kaip ir buvo numatyta projektavimo užduotyje. Atsakovės pateiktos sąskaitos nepatvirtina užsakytų paslaugų būtinumo, suteiktų paslaugų konkretaus turinio, apimties ir rezultato. Atsakovė išdavė ieškovo vadovui notaro patvirtintą įgaliojimą, kurio pagrindu pastarasis atsakovės vardu atliko visus veiksmus informacinėje sistemoje, nuolat derino projekto sudėtis ir sprendinius, atsakovė buvo nuolat supažindinama ir informuojama apie derinimo eigą. Atsakovės teiginys, kad pastatai buvo suprojektuoti aukštesnės energinės klasės ir dėl to atsakovė patyrė 307 548,22 Eur nuostolių neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Sutartyje ar projektavimo užduotyje nenumatyta, kad projektuojami pastatai turi būti būtent energinio naudingumo B klasės. Vadovaujantis teisės aktais, statomų pastatų, kuriems statybos leidimas išduotas po 2016-11-01, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei A, parengtas projektas atitinka šį reikalavimą. Dėl to, kad pastatai suprojektuoti A klasės, o ne B, atsakovė patirs ne nuostolių, bet turės ilgalaikį ir teigiamą ekonominį efektą, nes tokiems pastatams reikia 2-2,5 karto mažiau energijos nei B naudingumo klasės pastatams. Suprojektuoti pastatai talpina 1,5 karto daugiau žmonių nei numatyta projektavimo užduotyje, todėl ieškovė gali tikėtis didesnio pelno nei planavo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad visa projektinė dokumentacija su atsakove buvo nuolat derinama, suderintas techninis darbo projektas, atsižvelgiant į ištaisytą detalųjį sklypo planą, patikslinta projektavimo užduotis, atsakovė patikslinimams pritarė, juos patvirtino. Atsakovė atsiliepime pripažino prievolę atsiskaityti su ieškovu, taigi, patvirtino ir ieškovo atliktų darbų tinkamą kokybę, tinkamą įsipareigojimų įvykdymą. Tai patvirtina, kad parengtas projektas yra be trūkumų, atitinka sutarties bei teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nepagrįstas, neteisėtas ir negalimas, atsakovė ieškovo atžvilgiu neturi priešpriešinių reikalavimų – sutarties pažeidimas neįrodytas, deklaruotas vienasmeniškai atsakovės. Neįrodytas atsakovės deklaruojamų nuostolių atsiradimas, ieškovo neteisėti veiksmai, nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atsakovės deklaruojamų nuostolių atsiradimo. Nesant įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas negalimas. Ieškovas visus sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku, todėl nėra pagrindo reikalauti netesybų. Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovo atlyginti 12 800 Eur išlaidų specialistams, nes užsakydama papildomas, sutartyje nenumatytas, nebūtinas paslaugas, ar paslaugas, kurias buvo ar būtų suteikęs pats ieškovas, atsakovė veikė savo rizika. Dėl aukštesnės energinės klasės pastatų suprojektavimo atsakovė nuostolių nepatyrė, todėl neturi reikalavimo teisės į ieškovą. Vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsakovė nėra reikalavusi sumažinti paslaugų kainos, nėra pareiškusi ieškinio ieškovui ar priešieškinio šioje byloje, atsakovės reikalavimas ieškovui konstatuotas jos vienašališkai, paremtas tik pačios atsakovės samprotavimais ir nuomone, jis neobjektyvus, neaiškus ir neapibrėžtas, šio reikalavimo atsiradimas nepatvirtintas ieškovo ar nešališko subjekto, taigi, atliktas įskaitymas yra negaliojantis. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu pagal sutartį, todėl atsakovės argumentai dėl darbų trūkumų ar vėlavimo yra nepagrįsti, paneigiantys atsakovės reikalavimo ieškovo atžvilgiu atsiradimą.

Atsakovė tripliku prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, remiantis projektavimo užduotimi pastatai turėjo būti pradėti statyti dar 2013 metais, taigi, projektas turėjo būti parengtas ir statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas vėliausiai iki 2013 metų pabaigos. Techninis darbo projektas galutinai parengtas tik 2016 m. pabaigoje, o statybą leidžiantis dokumentas išduotas tik 2017-01-27, t. y. ieškovui praleidus sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Statybos leidimo išdavimas ir techninio darbo projekto dokumentacijos perdavimas atsakovei nepatvirtina tinkamo sutarties vykdymo, nepaneigia atsakovės teisės reikalauti delspinigių, nuostolių atlyginimo iš ieškovo dėl jo padarytų sutarties pažeidimų ir šių reikalavimų sumas įskaityti į ieškovui mokėtinas sumas. Priėmimo-perdavimo akto sudarymas nereiškia visų pagal sutartį sulygtų darbų priėmimo ar tinkamo jų rezultato patvirtinimo, aktas sudarytas dėl techninio darbo projekto dokumentacijos perdavimo. 2017-03-14 atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, pretenzija atsakovė reikalavo atlyginti nuostolius, nurodė darbų trūkumus. 2017-03-14 atsakovė taip pat pateikė ieškovui pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo įskaitė savo reikalavimą dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo į ieškovo reikalavimą. Po atlikto įskaitymo, atsakovei liko teisė reikalauti iš ieškovo nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas vengia juos atlyginti, į atsakovės raginimus nereaguoja. Ieškovas, būdamas profesionaliu architektūros paslaugų teikėju, turėdamas žinoti ir žinodamas apie detaliojo plano sprendinius, tačiau neinformuodamas atsakovės apie neigiamas pasekmes, o vietoj to sudarydamas ir apsiimdamas vykdyti sutartį bei parengdamas projektavimo užduotį su galutiniu darbų įvykdymo terminu – 2013 m. pabaiga, sukūrė atsakovei pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad sutartis bus įvykdyta tinkamai bei visa apimtimi, prisiėmė sutarties neįvykdymo bei su tuo susijusias rizikas – atsakovei kilsiančių nuostolių atlyginimą, delspinigių sumokėjimą ir pan. Atsakovė prisiimtą pareigą įvykdė tinkamai, perdavė ieškovui visus dokumentus, reikalingus sutarčiai įvykdyti, ieškovas pretenzijų dėl perduotų dokumentų nereiškė. Klaidų detaliajame plane buvimas nelaikytinas dokumentų neperdavimu. Projektavimo užduotis yra neatskiriama sutarties dalis, kuria šalys privalo vadovautis, sutartis ir projektavimo užduotis negali būti aiškinamos atsietai. Projektavimo užduotyje numatyta, kad pastatai turi būti pradėti statyti/rekonstruoti 2013 metais, taigi, visi būtini dokumentai turėjo būti gauti ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos, tai galutinis darbų atlikimo terminas. Sutarties 3 p. galutinis darbų atlikimo terminas nenurodomas, numatyti tik darbų atlikimo etapai ir tarpiniai jų atlikimo terminai. Ieškovo pateiktas sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų logikai, neatitiktų sutarties tikslų, šalių ketinimų ir protingumo bei sąžiningumo standartų. Net ir vadovaujantis ieškovo pateiktu sutarties aiškinimu, ieškovas ženkliai praleido galutinį prievolės įvykdymo terminą, nes pagal teisės normas statybos leidimas turėjo būti išduotas iki 2015-10-19, tuo tarpu statybos leidimas išduotas tik 2017-01-27. Taigi, ieškovas praleido sutartyje numatytą prievolės įvykdymo terminą ir turėjo pareigą sumokėti atsakovei 2 024,09 Eur delspinigių, atsakovė pagrįstai šią sumą įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas. Ieškovo argumentai nepaneigia, kad žymų darbų atlikimo termino praleidimą nulėmė jo netinkamas sutarties vykdymas, klaidos ir kitos išimtinai ieškovo rizikai tenkančios aplinkybės. Ieškovo pateiktą techninį darbo projektą atsisakyta derinti daugiau nei 10 kartų, pirmą kartą projektas pateiktas tik 2015-09-07. Visos projekto atmetimo priežastys buvo sąlygotos ieškovo padarytų klaidų arba išimtinai ieškovo, kaip profesionalaus verslininko, rizikai tenkančių aplinkybių. Ieškovo teiginiai, kad detaliojo plano pataisymai buvo atlikti tik 2016-09-01 ir dėl to jis neva nepraleido sutartyje numatytų prievolės įvykdymo terminų, laikytini nepagrįstu ir neteisėtu mėginimu perkelti savo netinkamo veikimo pasekmių riziką atsakovei. Analogiškai vertintini ir ieškovo teiginiai dėl 2015-09-08 projekto neregistravimo priežasčių. Atsakovė pateikė ieškovui visus reikiamus dokumentus, ieškovas jokių pretenzijų dėl to ar prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo nereiškė. Teiginys, jog suprojektuoti neypatingi statiniai yra teisingas, tačiau iki 2016 m. gruodžio ieškovas projektavo ypatingus statinius. Kadangi ieškovas neidentifikavo ir neištaisė šio trūkumo, atsakovė buvo priversta pasitelkti specialistus, kurių pagalba šis trūkumas buvo pašalintas. Atsakovė patyrė 12 300 Eur išlaidų specialistams dėl ieškovo netinkamo sutartinių pareigų vykdymo. Nukentėjusio asmens turėtos išlaidos priskiriamos tiesioginiams nuostoliams, kurie atlyginami visiškai, todėl ieškovas turėjo pareigą atlyginti atsakovei išlaidas, kurias ji patyrė dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Įgaliojimo ieškovo vadovui išdavimo faktas nepatvirtina nei bendradarbiavimo pareigos vykdymo, nei tinkamo ieškovo veikimo pagal sutartį, ieškovas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo bendradarbiavimą su atsakove, nepateikė. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas neteikė atsakovei techninio darbo projekto iki pat akto pasirašymo, nesupažindino jos su visais sprendiniais, nebendradarbiavo su atsakove, neatsakinėjo į jos paklausimus, skambučius, pasinaudodamas tuo pačiu įgaliojimu užkirto kelią atsakovei stebėti derinimo eigą, nurodydamas save statytoju. Atsakovė ir jos pasitelkti specialistai turėjo dėti daug pastangų siekdami gauti bent dalį informacijos, reikalingos pasiekti sutartyje numatytą rezultatą. Faktą, kad ieškovas turėjo suprojektuoti žemesnės nei A naudingumo klasės pastatus, patvirtina tai, kad pastatus atsakovė ketino statyti minimaliomis įmanomomis sąnaudomis, šie ketinimai įtvirtinti projektavimo užduotyje. Atsakovė, siekdama suprojektuoti ir pradėti statyti pastatus nuomai arba pardavimui dar 2013 metais, neturėjo ir negalėjo turėti ketinimų projektuoti/statyti tuo metu neprivalomus ir kur kas brangesnius pastatus. Negavęs atsakovės pavedimo projektuoti aukštesnės nei reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus klasės pastatus, ieškovas neturėjo teisės to daryti. Ieškovo teiginiai, jog po 2016-11-01 nėra galimybės statyti žemesnės nei A naudingumo klasės pastatus, patvirtina faktą, kad jis suprojektavo tokius pastatus ne todėl, kad toks būtų buvęs šalių susitarimas ar atsakovės prašymu, o dėl to, kad dėl savo aplaidumo ir neprofesionalaus veikimo nespėjo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančio techninio darbo projekto iki 2016-11-01 ir neturėjo kitos išeities, kaip tik numatyti, kad pastatai bus A klasės. Nuo detaliojo plano pakeitimų 2016-09-01 ieškovas turėjo net du mėnesius ištaisyti klaidas ir pateikti projektą derinimui, tačiau ieškovas to nepadarė ir taip sukėlė atsakovei nuostolių. Ieškovo teiginiai dėl A klasės pastatų energijos suvartojimo ir ilgalaikio teigiamo ekonominio efekto atsakovei laikytini nepagrįstais, neįrodytais, be to, nepaneigia atsakovei kilusios žalos fakto. Atsakovė pastatus ketino statyti nuomai arba pardavimui, todėl net jei A klasės pastatai ir naudos mažiau energijos, tai atsakovei naudos nesukurs. Ieškovui suprojektavus A klasės pastatus vietoje B, nesant objektyvių galimybių šio trūkumo pašalinti, atsakovei pabrango pastatų statybos kaštai ir dėl to atsakovė patyrė 307 548,22 Eur žalą, kurią turi atlyginti ieškovas. Projekte numatytas papildomas žmonių kiekis nesąlygoja realaus pastatų nuomininkų srauto ir papildomų pajamų atsakovei. Be to, atsakovė, prieš rengiant projektavimo užduotį, nurodė, kad pastatuose turi tilpti maksimalus įmanomas žmonių skaičius, ieškovas nurodė, kad bus įmanoma sutalpinti 66-75 žmones, todėl šis skaičius ir buvo įrašytas. Projekte nurodytas didesnis nei projektavimo užduotyje žmonių skaičius vertintinas kaip pirminių ieškovo klaidingų skaičiavimų ištaisymas. Į bylą pateikti ieškovo dokumentai nebuvo derinti su atsakove, ji šių dokumentų nepasirašinėjo. Po akto pasirašymo šie dokumentai buvo perduoti atsakovei pirmą kartą, juose yra atsakovės parašai perkelti iš kitų dokumentų be jos žinios ir pritarimo. Statybos leidimo išdavimas nepatvirtina tinkamo sutarties vykdymo, nepaneigia ieškovo pareigos sumokėti atsakovei delspinigius bei atlyginti nuostolius dėl padarytų sutarties pažeidimų. Atsakovė pasirinko savo pažeistas teises ginti ne kreipdamasi į teismą dėl darbų kainos sumažinimo, o tik reikalaudama delspinigių sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo bei įskaitydama šias sumas į ieškovui mokėtinas sumas. Faktas, kad atsakovė patyrė nuostolių, pateikdama pretenziją reikalavo jų atlyginimo iš ieškovo ir juos įkaitė į ieškovui mokėtinas sumas, pagrindžia tai, kad atsakovė niekada nepatvirtino nei darbų kokybės, nei savalaikio sutarties vykdymo. Atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atitinka privalomas sąlygas. Sutartinei atsakomybei atsirasti pakanka sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo fakto, tuo tarpu nei teismo sprendimas, nei kokios nors kitos institucijos patvirtinimas ar šalių susitarimas civilinės atsakomybės atsiradimui nėra būtinas. Teisinis pagrindas ieškovo sutartinei atsakomybei atsirasti yra sutarties 5.4 punkto nuostata, pagal kurią rangovui atsakomybė atsiranda remiantis CK 6.256 str. ir 6.703 str. Vadovaujantis sutarties 5.1.4 punktu, rangovas, uždelsęs atlikti darbus, privalo mokėti užsakovui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sumos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos išlaidos skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas yra įmonė, todėl jam taikoma griežtoji atsakomybė, nuo civilinės atsakomybės ieškovas gali būti atleistas tik esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, kurių šiuo atveju nebuvo. Faktą, kad ieškovui kyla civilinė atsakomybė, patvirtina visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė termino praleidimu, parengto techninio darbo projekto trūkumais bei suprojektuotų pastatų energetinės klasės neatitikimu. Dėl nurodytų ieškovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo ieškovui atsirado prievolė atlyginti atsakovei žalą ir sumokėti netesybas – 2 024,09 Eur delspinigius dėl praleisto darbų atlikimo termino, 12 800 Eur nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės patirtos išlaidos specialistams projekto derinimo procese ir atsakovės išlaidos, susijusios su žalos, patirtos dėl netinkamos kategorijos pastatų projektavimo, įvertinimu, 307 548,22 Eur žalą dėl netinkamos kategorijos pastatų projektavimo. Priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų ir atsakovės patirtos žalos patvirtina tai, kad jeigu ieškovas būtų tinkamai įvykdęs įsipareigojimus, atsakovė nebūtų patyrusi nuostolių. Taigi, atsakovė turėjo priešpriešinius, galiojančius, vykdomus, vienarūšius, aiškius ir konkrečia suma apibrėžtus turtinius reikalavimus ieškovo atžvilgiu. Nedraudžiama įskaityti turtinius reikalavimus, atsiradusius dėl kilusios civilinės atsakomybės, nesant teismo sprendimo. Aplinkybė, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškinio ar priešieškinio ieškovui, atsakovės reikalavimas nėra patvirtintas ieškovo ar teismo, nepaneigia atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo. Įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne. Atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas ne kreiptis į teismą dėl darbų kainos sumažinimo, o reikalaujant delspinigių sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo bei įskaitant šias sumas į ieškovui mokėtinas sumas, yra galimas ir visikai teisėtas. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. PR-17-01 parengtas ieškovo, su atsakove nederintas, atsakovė nėra jo patvirtinusi parašu, todėl nėra pagrindo juo vadovautis. Atsakovė yra pasirašiusi tik aktą, kuris sudarytas techninio darbų projekto dokumentacijos priėmimo-perdavimo tikslu, tačiau akto sudarymas nereiškė nei visų pagal sutartį sulygtų darbų priėmimo, nei tinkamo jų rezultatų patvirtinimo. Atsakovei pasirinkus savo teises ginti reikalaujant nuostolių atlyginimo ir delspinigių sumokėjimo bei taikant įskaitymą, neliko prasmės papildomai kreiptis į teismą, reikalaujant sumažinti darbų kainą dėl netinkamos kokybės ir grąžinti atsakovės ieškovui sumokėtas sumas bei priteisti likusius nuostolius, nes, atsižvelgiant į blogą ieškovo turtinę padėtį, esant priimtam atsakovei palankiam teismo sprendimui, ji ne tik neatgautų priteistų sumų, tačiau neatgautų ir išlaidų, susijusių su bylinėjimusi. Net ir pritaikius įskaitymą, atsakovei lieka teisė pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, taip pat ir teisė kreiptis į teismą dėl darbų kainos sumažinimo, atsakovės ieškovui sumokėtų sumų grąžinimo. Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal sutartį, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

2017 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Aedicula“ atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas prašė tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog šalys 2013-05-17 sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria užsakyta atlikti projektavimo darbus, t. y. suprojektuoti pastatą. Sutartimi suderinti darbų atlikimo etapai, šalys prisiėmė tam tikras teises ir pareigas. Projektavimo darbus buvo galima pradėti gavus architektūrinius reikalavimus, tačiau projektuotojas susidūrė su problema, nes detaliajame plane buvo klaida, kuri buvo ištaisyta tik 2016-09-01. Taigi, tik nuo šios dienos buvo galima projektavimo darbus užbaigti. Visi darbai ir buvo pabaigti. Sutarties sudarymo metu atsakovė įsipareigojo pateikti visus dokumentus – tinkamus, galiojančius. Detalųjį planą pateikė atsakovė, o tai, kad jame yra klaida paaiškėjo 2015 metais, kai buvo atsisakyta tvirtinti projektą. Būtent atsisakyme nurodyta, kad detaliajame plane yra klaida – nurodytas netinkamas užstatymo tankis. Vadovaujantis ištaisytu detaliuoju planu, buvo pabaigtas projektavimas, projektas pateiktas tvirtinimui 2016 m. pabaigoje, o 2017 m. sausio mėnesį išduotas statybos leidimas, kuris patvirtina, kad projektas atitinka visus įstatymo reikalavimus. Taigi, ieškovas tinkamai atliko darbus, juos perdavė, todėl pateikta sąskaita turi būti apmokėta. Pateiktas į bylą susirašinėjimas su atsakove, patvirtina, kad su visais dokumentais atsakovė buvo supažindinta laiku bei tinkamai - ieškovas visus dokumentus siuntė atsakovei, taip pat ir apie A naudingumo klasę, atsakovė teikė atsakymus, pataisymus, kurie patvirtina, kad atsakovė buvo susipažinusi su dokumentų turiniu. Taigi, atsakovė klaidina teismą, kad su dokumentacija nebuvo susipažinusi. Investicijos į projektą, jei bus statoma pagal ieškovo parengtą projektą, negali būti laikomos žala. Atsakovė neįrodė žalos fakto, taip pat neteisėtų ieškovo veiksmų. Be to, atsakovė, atlikdama įskaitymą, faktiškai sutiko su ieškovo reikalavimu, todėl ginčo dėl mokėtinos sumos už atliktus darbus nėra. Atsakovė savo parašu 2014 metais patvirtino projektinius pasiūlymus, tvirtinimui buvo pateiktas šio dokumento originalas. Vėliau pati atsakovė atsiuntė prašymą su parašais, kad būtų galimybė operatyviai viską atlikti uždedant šiuos atsakovės parašus projektuose. Atsakovei buvo persiųstas projektas su uždėtais parašais, pateikti atsakovės atsakymai, todėl atsakovei buvo žinoma, kad tvirtinimui bus pateiktas šis projektas. Dokumentai tvirtinimui pateikiami elektroniniu būdu, popierinis variantas tvirtinimui neteikiamas, todėl visi projektai teikti būtent su elektroniniu atsakovės parašu. Pati atsakovė prašė naudoti jos elektroniniu būdu pateiktus parašus. Atsakovės atstovas patvirtino, jog atsakovė gavo visus projektus, visi projektai buvo suderinti, atsakovė žinojo apie paskutinio projekto 2015 metais pateikimą bei atmetimo priežastis, t. y., kad detalusis planas yra su klaida ir dėl to projektas negali būti patvirtintas. Sutartis aiškiai nurodo, kokius dokumentus turi pateikti atsakovė, vienas iš dokumentų yra detalusis planas. Be detaliojo plano negalimas tolimesnis statinio projektavimas, todėl tik 2016-09-01, kai buvo patvirtintas detalusis planas, galima skaičiuoti antro etapo, t. y. techninio projekto rengimo datą. Sutartyje numatytas terminas, per kurį projektas turėjo būti pateiktas, nebuvo pažeistas. Sutartyje nenumatyta, kad ieškovas privalėjo ištaisyti detalųjį planą. Ieškovas darbus atliko tinkamai bei sutartyje nustatytais terminais. Jeigu atsakovė ir patyrė kokias nors išlaidas tretiesiems asmenims, tai jos buvo sąlygotos jos pačios iniciatyva bei jos pareigos pateikti dokumentus pagal sutartį. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, nėra įrodymų, kad atliko kokius nors darbus, yra sudaryta kokia nors darbų sąmata, į bylą pateikti tik bendro pobūdžio paskaičiavimai tarp A ir B klasės statinių.

Ieškovo UAB „Aedicula“ atstovas V. V. 2017 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Paaiškino, kad A energetinė klasė pastatams tapo privaloma nuo 2016-09-01. Sudarant sutartį su atsakove buvo susitarta, kad pastatas turėtų būti energetiškai ekonomiškas, šildomas elektra. Apie energetinę klasę – A ar B kalbėta nebuvo, nes 2013 metais tokių reikalavimų nebuvo. Buvo pabrėžta, kad projektas turi atitikti galiojančias normas, kuriomis vadovaujantis jis turėtų būti pastatytas. Atsakovė buvo informuota apie tai, kad reikalingi jos parašai, tačiau kadangi viskas užtruko ilgai, atsakovė pateikė nuskanuotą parašą, prašė visus reikalus tvarkyti be jos. Kadangi teikiant tvirtinti dokumentus pagal reikalavimus dvejuose lapuose reikalingas atsakovės parašas, juose buvo panaudotas atsakovės atsiųstas skanuotas parašas. Gavus detalųjį planą, t. y. valstybės institucijų patvirtintą dokumentą, neįmanoma neatlikus skaičiavimų, neparengus projekto pasakyti, kad jis yra blogas. Specialieji architektūros reikalavimai iš savivaldybės gauti 2014 metais, o ne 2013, tik tada buvo galima pradėti projektuoti. Anksčiau šie reikalavimai nebuvo išduoti, nes atsakovė turėjo surinkti visų kaimyninių sklypų pastatų savininkų parašus su pritarimu projekto rengimui. Šie sutikimai nebuvo pateikti, Statybos inspekcija paaiškino, kad jie nebuvo reikalingi, nes pastatų savininkai yra žemės nuomininkai, o nuomininkų parašai nereikalingi. Praėjo metai, kol buvo išsiaiškinta, kad šių parašų nereikia, atsakovės pateikti parašai buvo negaliojantys ir nereikalingi. Atsakovė išreiškė pageidavimą pastatą naudoti ir žiemą, pastatas turėjo būti šiltas, projektuose jis taip ir buvo projektuojamas. Atsakovei tai buvo žinoma, nuolat su ja konsultuojamasi šiais klausimais. Konstruktyviniu požiūriu A ir B klasės pastatai mažai kuo skiriasi. A klasės pastatai sunaudoja 2,5 karto mažiau energijos, taigi, atsakovė šiuo atveju sutaupys. Atsakovei suprojektuotas pastatas talpinantis daugiau nei ji pageidavo žmonių, taigi, atsakovė turės 50 proc. daugiau pajamų.

2017 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės R. Z. atstovas advokatas Marius Rindinas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas prašė atsakovės pateikti tuščią lapą su jos parašais, tačiau tai nereiškia, kad projektas su ieškove neturėjo būti derinamas. Byloje įrodymų, jog visas projektas būtų suderintas, nėra, ieškovo pateikti susirašinėjimai tik patvirtina, kad 2016 m. lapkritį atsakovė gavo iš ieškovo dokumentus. A klasės pastatus tapo privalu projektuoti tik nuo 2016-11-01 ir tik tuomet, kai ieškovas nespėjo suprojektuoti žemesnės klasės statinių, atsiuntė pagal tuometinį įstatyminį reguliavimą atsakovei projektą. Sudarant sutartį apie klases nebuvo kalbama, nes turėjo būti suprojektuoti ekonomiški poilsio paskirties statiniai nuomininkams. A ar B klasės skirtumas šiuo atveju yra esminis, šiuo metu nėra galimybės projektuoti žemesnės nei A klasės pastatus. Statiniai pabrango, nes reikia keisti šilumos šaltinį, elektra šildyti A klasės pastatų negalima. Projekte nurodytas šildymas elektra, todėl teks keisti projektą, vizuojant šį projektą reikės keisti sprendinius. Į bylą pateiktos specialistų išvados, tačiau jas paneigiančių įrodymų teismas nepateikė. Sutartis tarp šalių sudaryta 2013 metais, projektinėje užduotyje nurodyta, kad statybos darbus ketinama pradėti 2013 metais, taigi, projektas turėjo būti parengtas iki 2013 metų pabaigos, tačiau ieškovas sutartį įvykdė tik 2017 metų sausį. Ieškovo teikti projektai nepatvirtinti 10 kartų, tai patvirtina ieškovo nekompetenciją, aplaidumą, taigi, ieškovas netinkamai atliko savo darbą. Sutartyje numatyta, kad atsakovė turi pateikti dokumentus, tačiau projektavimo užduotyje detalusis planas nenurodytas. Atsakovė pateikė detalųjį planą ieškovui, jis parengtas 2000, jį rengė ne atsakovė, ieškovas turėjo jį įvertinti, o profesionalas, pamatęs šį planą turėjo iš karto apie jo trūkumus informuoti atsakovę, tačiau ieškovas to nepadarė, projektavo pastatus, teikė projektus tvirtinti, jo projektas buvo nepatvirtintas ne vieną kartą, ir tik vėliau nurodė, kad detalusis planas yra blogas. Ieškovui nustatyti, kad detaliajame plane yra klaida nebuvo sudėtinga, tą jis ir turėjo padaryti. Kad ieškovas prisidėjo prie klaidos detaliajame plane pašalinimo, nepaneigia atsakovės patirtų išlaidų ekspertui. 2016-09-01 pataisytas detalusis planas, taigi, buvo dar 2 mėnesiai ieškovui suprojektuoti žemesnės nei A klasės statinius, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas praleido sutartyje numatytą terminą, todėl jam kyla pareiga mokėti delspinigius, taip pat atsakovė patyrė papildomas išlaidas dėl būtinumo pasitelkti trečiuosius asmenis, tam, kad jie atliktų darbus už ieškovą ir būtų išvengta nuostolių, jas taip pat turi atlyginti ieškovas. Atsakovė taip pat patirs žalos dėl netinkamos klasės suprojektuotų statinių. Laikas nagrinėjamu atveju buvo svarbus ne tik dėl investuotojų, tačiau ir dėl kylančių reikalavimų pastatams. Draudimas įskaityti nuostolius ar delspinigius nėra numatytas. Atsakovė gaudavo raštus iš ieškovo, taip pat iš atsakingų institucijų, žinojo, kad projektai atmetami, t. y. kad visas procesas vyksta nesklandžiai, tačiau visų duomenų atsakovė neturėjo, visų dokumentų nematė, atmetimo priežasčių nežinojo. Pastatų konstruktyvas galbūt ir nesiskiria, tačiau tam, kad iš suprojektuotų statinių galima būtų padaryti A klasės statinius, reikia pakeisti šilumos šaltinį, padaryti šilumos siurblius. Tai ir yra pagrindiniai kaštai, branginantys statybas. Pastatai skirti aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims, todėl šiuo atveju nėra aktualu, jog ilgainiui bus sutaupyta šildymui skirtos lėšos. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, jog A klasės pastatus išlaikyti kainuos mažiau. Statinys kokybine prasme nebus geresnis vien dėl to, kad projekte įrašyta A klasė. Dėl nežinomų priežasčių procesas vyko netinkamai, atsakovė turėjo pasitelkti kitus specialistus siekdama išvengti žalos. Šiai dienai projektas taip pat turi trūkumų, jame turės būti atliktos korektūros. Atsakovė priversta atlikti investicijas, kurių jai nereikėjo ir šiuo metu nereikia, nes ieškovas nespėjo laiku atlikti darbų.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-05-17 atsakovė R. S. (dabar – Z.) ir ieškovas UAB „Aedicula“ sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PS-13-01 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė užsako ir priima, o ieškovas parengia, suderina su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbinio pastato rekonstravimas į poilsio pastatą, statinio techninį projektą (genplaną ir suvestinį inžinerinį planą). Atsakovė 213-05-17 išdavė įgaliojimą V. V. atstovauti atsakovės interesams gaunant ir pateikiant informaciją, leidimus, projektus ir visus kitus reikalingus dokumentus, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių patalpų remontui ir rekonstrukcijai. 2014-04-22 išduoti Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, 2014-08-20 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas parengtus projektus teikė tvirtinti, valstybinių institucijų raštai patvirtina, kad teikiamuose projektuose buvo nustatyta klaidų ir dėl to juos atsisakyta tvirtinti. 2016-01-05 atsakovei atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes gautos pastabos iš valstybinių institucijų. Be kita ko, nurodoma, kad techninis darbo projektas prieštarauja patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2016-03-14 rašte nurodė, kad pirmiausia turi būti atlikta planavimo dokumentų korektūra: įvertinta faktinė situacija, pasiūlytos teritorijos vystymo galimybės, tik tokiu atveju atsirastų teisinis pagrindas nagrinėti pastatų pertvarkymo (rekonstrukcijos) galimybes. 2016-04-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakymu į V. V. prašymą nurodė, kad jeigu rengiant detalųjį planą žemės sklypui buvo neteisingai paskaičiuotas ir nustatytas jo užstatymo tankis, ši klaida galėtų būti ištaisyta koreguojant detalųjį planą. 2016-09-01 Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisyta detaliojo plano techninė klaida sklypų (duomenys neskelbtini), Neringos m., Detaliojo plano grafiniuose sprendiniuose – patikslintas žemės sklypo plotas, užstatymo tankumas.

Namo patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl galimo pastatų rekonstravimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Į Neringos savivaldybės administraciją kreipėsi gretimų pastatų patalpų savininkai prašydami neišduoti statybą leidžiančio dokumento. 2016-09-28 raštu atsakovė kreipėsi į atsakingas institucijas, nurodydama, kad šių asmenų nesutikimas nesudaro pagrindo netvirtinti pateikto projekto. 2016-10-20 Neringos savivaldybės administracijos rašte šių asmenų kreipimasis nurodytas kaip vienas iš atsisakymo tvirtinti techninį darbo projektą pagrindų. 2016-11-11 V. V. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir nurodė, jog šie asmenys nėra sklypų savininkai ir jų sutikimas statyboms nėra reikalingas. V. V. taip pat teikė paaiškinimus dėl projektinių sprendinių 2016-10-20. 2017-01-12 raštu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad įvertinus projekte pateiktus duomenis (Projekto aiškinamojo rašto, brėžinių) manytina, kad projekte pateikti sprendiniai, pagal kuriuos galima nustatyti kokiai kategorijai priskiriami rekonstruoti du statiniai, yra nepakankami. Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei išduotas 2017-01-27. 2017-02-28 ieškovas ir atsakovė pasirašė Projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą prie 2013-05-17 Projektavimo darbų sutarties Nr. PS-13-01, kuriuo ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė Techninį darbo projektą – Paslaugų paskirties pastatų rekonstravimas į poilsio pastatus G(duomenys neskelbtini). Šiuo aktu ieškovas perdavė atsakovei 2017-02-28 sąskaitą Nr. AED 17-01 apmokėjimui 48 366,50 Eur sumai, įskaitant visus mokesčius, už visus sutartyje nurodytus darbus, įskaitant projekto parengimą ir suteikiamas teises. Į bylą pateikta sąskaita-faktūra Nr. AED-17-01 48 366,50 Eur sumai. 2017-02-28 surašytas Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. PR-17-01 prie sutarties Nr. PS-13-01, kuriuo konstatuota, kad darbai atlikti, suderinti, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir perduoti atsakovei, atliktų darbų kaina – 55 607 Eur, sumokėtas 7 240,50 Eur avansas. 2017-03-14 elektroniniu paštu atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuria reikalavo nedelsiant atlyginti ieškovei dėl sutarties pažeidimų padarytą žalą ir sumokėti netesybas bendrai 322 372,31 Eur sumai. Atsakovė 2017-03-14 pranešimu informavo ieškovą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo informavo ieškovą apie atsakovės reikalavimo 322 372,31 Eur dėl nuostolių atlyginimo įskaitymą į 48 366,50 Eur ieškovo reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas 2017-03-15 pateikė atsakovei atsakymą į pretenziją, kuria su atsakovės pretenzija nesutiko. 2017-03-27 atsakovė teikė pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Teismo ekspertas, konsultantas G. T. 2016-08-08 pateikė ekspertinį nagrinėjimą, kuriame nurodo, kad ištaisius techninę klaidą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, koreguoti Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendinių nereikės, detalusis planas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniams neprieštaraus. Atsakovei pateikta eksperto-konsultanto G. T. sąskaita-faktūra serija GT Nr. 009 bendrai 1 800 Eur sumai už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano užstatymo tankio nustatymą ir kitų klausimų nagrinėjimą. Atsakovei pateiktos UAB „Ateities rinka“ 1 000 Eur sąskaita-faktūra serija AR Nr. 17-0005 už projekto adresu (duomenys neskelbtini), derinimą su UAB „Ispro“ ir AB „ESO“, 9 500 Eur sąskaita-faktūra serija AR Nr. 17-0006 už projekto, (duomenys neskelbtini) derinimą su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru, konsultacijas dėl statinio kategorijos. Į bylą atsakovė taip pat pateikė 250 Eur sąskaitą Nr. 0365 už projekto energinio naudingumo moduliavimą A energinio naudingumo klasei pasiekti, 250 Eur sąskaitą-faktūrą serija JON Nr. 0094 už specialisto išvadą, įskaitant papildomą dokumentaciją ir priedus. Atsakovės pateiktoje Specialisto išvadoje „Statybos darbų kainos skirtumo tarp to paties pastato B ir A energinių klasių įvertinimas“ nurodyta, kad statybos darbų kainos skirtumas tarp to paties pastato B ir A energinių klasių yra 287 428,24 Eur statybos montavimo darbų bei 20 119,98 Eur projektavimo darbų ir inžinerinių paslaugų, viso 307 548,22 Eur.

Į bylą pateiktas 2016 m. parengtas Paslaugų paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į poilsio pastatus Techninis darbo projektas su atsakovės parašais. Bendruosiuose statinių rodikliuose nurodyta pastatų energetinio efektyvumo klasė A. 2014 m. teiktas techninio darbo projekto variantas su ieškovės parašu. Dokumentai atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu, elektroniniu paštu siųstas ir Techninio darbo projekto bendras aiškinamasis raštas, Bendrieji statinių rodikliai, atsakovė teikė ieškovui atsakymus, dokumentus elektroniniu paštu. Atsakovė elektroniniu paštu ne kartą teikė ieškovui pretenzijas. 2016-05-10 ieškovas pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, kurioje nurodė visus jo atliktus darbus. Atsakovė pateikė ieškovui lapą su jame esančiais jos parašais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė atsakovei, jog ji negali matyti prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pridėto statinio projekto per informacinę sistemą „Infostatyba“, nes prieš teikiant prašymą nebuvo sukurtas įgaliojimas prašymo pateikėjui, t. y. atsakovei.

Pagal CK 6.700 straipsnį, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2013-05-17 sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PS-13-01 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė užsako ir priima, o ieškovas parengia, suderina su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbinio pastato rekonstravimas į poilsio pastatą, statinio techninį projektą (genplaną ir suvestinį inžinerinį planą). Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei išduotas 2017-01-27. 2017-02-28 Projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktu ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė Techninį darbo projektą – Paslaugų paskirties pastatų rekonstravimas į poilsio pastatus G(duomenys neskelbtini). Šiuo aktu ieškovas perdavė atsakovei 2017-02-28 sąskaitą Nr. AED 17-01 apmokėjimui 48 366,50 Eur sumai už visus sutartyje nurodytus darbus. 2017-02-28 surašytas Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. PR-17-01 prie sutarties Nr. PS-13-01, kuriuo konstatuota, kad darbai atlikti, suderinti, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir perduoti atsakovei, atliktų darbų kaina – 55 607 Eur, sumokėtas 7 240,50 Eur avansas. Atsakovė nesutinka apmokėti jai pateiktos sąskaitos faktūros, nes atsakovės teigimu, ieškovas šiurkščiai pažeidė sutarties įvykdymo terminą. Ieškovas nurodo, jog sutartį įvykdė tinkamai ir sutartyje nustatytais terminais. Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014). Taigi, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis, ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

Šalių 2013-05-17 sudarytos Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. PS-13-01 lentelėje pateiktoje 3 dalyje numatyta, kad sutartis turi būti vykdoma VI etapais, kurių termino pradžia ir pabaiga taip pat numatyta lentelėje. Pradinis (0) etapas – konsultavimas, prašymo užpildymas projektavimo sąlygų sąvadui ir techninėms sąlygoms gauti, prašymo pridavimas savivaldybės administracijai bei sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimas prasideda užsakovui pasirašius sutartį, o baigiasi gavus iš savivaldybės administracijos specialiuosius architektūrinius reikalavimus. I etapo Projektiniai pasiūlymai: tarpiniai projekto derinimai – pradžia numatyta rangovui gavus 4.1.4 punkte nustatytą avansą, o pabaiga – kai gautas pritarimas iš KPD atsakingos institucijos, Nacionalinio parko direkcijos ir vietos savivaldybės institucijos. II etapas Techninis projektas pagal sutarties nuostatas prasideda baigus I etapo darbus po sutartyje 4.1.4. ir 5.2.1. punktų įsipareigojimų įvykdymo, o baigiasi po 70 dienų. III etapo darbai pradedami pagal sutartį, o baigiami po 30 darbo dienų. IV etapas Projekto derinimas pradedamas užsakovui priėmus II ir III etapo darbus, o baigiamas pagal įstatymą. Autorinė projekto vykdymo priežiūra (VI etapas) vykdoma pagal atskirą sutartį. Pažymėtina, jog šalys pasirašė ir Projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinta, kad planuojama statybos darbų pradžia – 2013 metai (t. 1, b. l. 54). Į bylą pateiktas 2016 m. Techninis darbo projektas, kuriame esančioje Projektavimo užduotyje numatyta planuojama statybos pradžia 2015 m. (t. 1, b. l. 156).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalį, techninė užduotis – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reglamentuoja Projektavimo užduoties (Techninės užduoties) sudėtį ir apimtį bendruoju atveju. Statinio projektavimo užduotis – tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodyta: techninio projekto rengimo paslaugų apimtis; produkcijos gamybos, paslaugų teikimo ar kitos veiklos rūšys ir apimtys, pajėgumas, našumas, vietų skaičius ir kt.; sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, naudojimo ir kiti reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant techninį projektą. Taigi, kaip matyti iš teisės aktų formuluočių, techninėje užduotyje, nagrinėjamu atveju – projektavimo užduotyje, suformuluojami reikalavimai sutarties objektui – projektuojamiems pastatams. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog projektavimo užduotis yra neatsiejama sutarties dalis, šioje užduotyje numatyta planuojama statybos darbų pradžia, tačiau, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šiame dokumente nenumatyti projektavimo darbų rangos sutarties vykdymo terminai, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovas darbus pagal šalių sudarytą sutartį turėjo baigti iki 2013 metų pabaigos, t. y. iki projektavimo sutartyje numatyto planuojamo statybų pradžios termino. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2016-06-09 rašte nurodo, kad ieškovas įsipareigojo darbus įvykdyti per vienerius metus (t. 1, b. l. 117). Tuo tarpu 2016-11-06 rašte ieškovui atsakovė nurodo, kad pagal susitarimą statybos leidimas turėjo būti gautas per 1,5-2 metus (t. 1, b. l. 114). Šie atsakovės raštai taip pat patvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo iki 2013 metų pabaigos, nes sutartis tarp šalių sudaryta 2013-05-17.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-04-22 išduoti Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, 2014-08-20 išduoti Specialieji architektūros reikalavimai. Taigi, tik 2014-08-20 buvo baigtas sutartyje numatytas 0 etapas. Ieškovo atstovas paaiškino, jog 2014 m. spalio mėnesį teikė tvirtinti projektinius pasiūlymus, kurie suderinti 2014-11-21, taigi, buvo baigti I etapo darbai. Šalys sutartimi susitarė, kad II etapas, t. y. Techninis projektas, bus pradėtas baigus I etapo darbus po sutarties 4.1.4. ir 5.2.1. punktų įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties 4.1.4. punkte numatyta, kad užbaigus I etapą (suderinus projektinius pasiūlymus) užsakovas tolimesniam darbui vykdyti sumoka 15 000 Lt avansą. Ginčo byloje dėl nesumokėto avanso nėra, todėl teismas sprendžia, jog avansas buvo sumokėtas. Sutarties 5.2.1. punkte įtvirtinta, kad užsakovas, nagrinėjamu atveju atsakovė, įsipareigoja po sutarties pasirašymo perduoti rangovui galiojantį topografinį planą M1:500, žemės sklypo planą, žemės ir statinių teisinės registracijos dokumentus, žemės sklypo ir/ar statinių bendrasavininkių sutikimus, gretimų sklypų bei pastatų savininkų sutikimus, savo reguliavimo sferoje turimus pradinius duomenis, inžinerinių tyrimų duomenis, ir kitą dokumentaciją tiesiogiai įtakojančią sutartyje numatytą darbą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas parengtus projektus teikė tvirtinti, valstybinių institucijų raštai patvirtina, kad teikiamuose projektuose buvo nustatyta klaidų ir dėl to juos atsisakyta tvirtinti. 2016-01-05 atsakovei atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes gautos pastabos iš valstybinių institucijų, taip pat nurodoma, kad techninis darbo projektas prieštarauja patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2016-03-14 rašte nurodė, kad pirmiausia turi būti atlikta planavimo dokumentų korektūra: įvertinta faktinė situacija, pasiūlytos teritorijos vystymo galimybės, tik tokiu atveju atsirastų teisinis pagrindas nagrinėti pastatų pertvarkymo (rekonstrukcijos) galimybes. 2016-04-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakymu į V. V. prašymą nurodė, kad jeigu rengiant detalųjį planą žemės sklypui buvo neteisingai paskaičiuotas ir nustatytas jo užstatymo tankis, ši klaida galėtų būti ištaisyta koreguojant detalųjį planą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. 2016-09-01 Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-496 ištaisyta detaliojo plano techninė klaida Sklypų (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano grafiniuose sprendiniuose – patikslintas žemės sklypo plotas, užstatymo tankumas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne kartą teikė tvirtinti Techninį darbo projektą atsakingoms institucijoms, tačiau jį buvo atsisakyta tvirtinti, kol galiausiai nustatytos detaliajame plane esančios klaidos. Kaip jau minėta, detalųjį planą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl klaidos šiame plane bei jo ištaisymas negali sąlygoti ieškovo atsakomybės pagal sutartį. Ieškovas nei veikimu, nei neveikimu neturėjo galimybės daryti įtakos valstybės institucijų pareigūnų veiksmams ar neveikimui. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, kaip savo srities profesionalas galėjo ir turėjo nustatyti klaidas detaliajame plane dar prieš sudarydamas sutartį. Pažymėtina, jog pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovei pareiga perduoti dokumentus ieškovui nustatyta tik pasibaigus 0 ir I etapams, t. y. pradedant vykdyti antrąjį etapą. Detalusis planas yra oficialus valstybinės institucijos išduotas dokumentas, todėl pagrindo abejoti jo tikslumu prieš sudarant sutartį nėra. Be to, ieškovo atstovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tam, kad būtų galima nustatyti klaidas detaliajame plane būtina parengti projektą, atlikti skaičiavimus, t. y. atlikti šalių sudarytoje sutartyje numatytus II etapo darbus. Klaidos detaliajame plane nustatytos ne iš karto, o tik praėjus kuriam laikui, ne kartą kreipusis į valstybės institucijas bei joms šiuo klausimu pateikus išvadas, o tai patvirtina, kad nors ieškovas ir yra profesionalas, tačiau sutarties sudarymo metu bei jos vykdymo pradžioje neturėjo objektyvių galimybių šioms klaidoms nustatyti, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Detalusis planas pakeistas 2016-09-01, ieškovas teikė tvirtinti techninį darbo projektą, tačiau 2016-10-20 Neringos savivaldybės administracijos rašte kaip vienas iš atsisakymo tvirtinti techninį darbo projektą pagrindų nurodytas trečiųjų asmenų kreipimasis į administraciją dėl minėto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei leidimo neišdavimo. 2016-11-11 V. V. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir nurodė, jog šie asmenys nėra sklypų savininkai ir jų sutikimas statyboms nėra reikalingas. V. V. taip pat teikė paaiškinimus dėl projektinių sprendinių 2016-10-20. 2017-01-27 statybą leidžiantis dokumentas išduotas atsakovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad po detaliojo plano pakeitimo atsisakyta tvirtinti pateiktą techninį darbo projektą ir dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl trečiųjų asmenų kreipimosi, nėra pagrindo spręsti, kad techninis darbo projektas netvirtintas vien dėl ieškovo padarytų klaidų ir ieškovas teikdamas tvirtinti techninį darbo projektą, praleido sutartyje nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovui atsakomybė kiltų tuo atveju, jeigu techninis darbo projektas nebūtų patvirtintas dėl aplinkybių, už kurias objektyviai atsakingu galėtų būti laikomas ieškovas kaip projekto rengėjas, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir nustatytais terminais.

Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, darbų rezultato pridavimą ir darbų rezultato priėmimą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbų rezultatus, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų. Priimdamas atliktų darbų rezultatą užsakovas darbų trūkumus privalo aptarti bei nurodyti darbų priėmimo akte (CK 6.662 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5, 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-02-28 ieškovas ir atsakovė pasirašė Projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą prie 2013-05-17 Projektavimo darbų sutarties Nr. PS-13-01, kuriuo ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė Techninį darbo projektą – Paslaugų paskirties pastatų rekonstravimas į poilsio pastatus G(duomenys neskelbtini). 2017-02-28 surašytas Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. PR-17-01 prie sutarties Nr. PS-13-01, kuriuo konstatuota, kad darbai atlikti, suderinti, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir perduoti atsakovei, atliktų darbų kaina – 55 607 Eur, sumokėtas 7 240,50 Eur avansas. Šį aktą pasirašė ieškovo atstovas. Projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovei perduotas ieškovo atliktas darbas, be to, atsakovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šalių sudarytos sutarties 4.6 punktas numato, kad jeigu užsakovas dėl atlikto darbo turi pastabų bei pretenzijų, apie tai jis turi pareikšti rangui 15 dienų bėgyje, po darbų perdavimo-priėmimo akto surašymo dienos. Projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo akto 3.3 punkte numatyta, kad užsakovas savo pastabas ir pretenzijas dėl projekto ir (arba) pagal sutartį atliktų darbų gali pareikšti rangovui per 15 kalendorinių dienų po šio akto sudarymo dienos. 2017-03-14 elektroniniu paštu atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuria reikalavo nedelsiant atlyginti ieškovei dėl sutarties pažeidimų padarytą žalą ir sumokėti netesybas bendrai 322 372,31 Eur sumai. Atsakovė 2017-03-14 pranešimu informavo ieškovą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo informavo ieškovą apie atsakovės reikalavimo 322 372,31 Eur dėl nuostolių atlyginimo įskaitymą į 48 366,50 Eur ieškovo reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas 2017-03-15 pateikė atsakovei atsakymą į pretenziją, kuria su atsakovės pretenzija nesutiko. 2017-03-27 atsakovė teikė pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė pretenzijoje nurodo, kad dėl ieškovo kaltės pastatai suprojektuoti A energetinio naudingumo vietoje B ir dėl to atsakovė patirs nuostolių, turės atlikti kitus statybos darbus, keisti šilumos šaltinį. Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punkte nustatyta, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. Kaip nustatyta byloje, techninis darbo projektas pateiktas dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių pateiktas tvirtinti po STR 2.01.09:2012 numatyto termino, t. y. 2016-11-01, statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017-01-27, todėl ieškovas, vadovaudamasis teisės aktais, pagrįstai projektavo A energinio naudingumo klasės pastatus, kitos naudingumo klasės pastatų ieškovas projektuoti negalėjo dėl teisinio reglamentavimo, toks ieškovo projektas nebūtų patvirtintas ir jo pagrindu nebūtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėtina, jog šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl pastato energinio naudingumo klasės. Aplinkybė, kad atsakovė ketino pastatus statyti įmanomai mažiausiomis sąnaudomis nepatvirtina šalių susitarimo dėl pastato energinio naudingumo klasės.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovo parengtas techninis darbo projektas turi kitų trūkumų – dėl parašų, plotų, pateiktos nepilnos apimties bylos. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str.), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo parengtas techninis darbo projektas, kuris buvo patvirtintas atsakingų valstybės institucijų bei kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, turi trūkumų. Pateikta specialisto išvada nepatvirtina techninio darbo projekto trūkumų, nes joje aptartas tik statybos darbų kainos skirtumas tarp to paties pastato B ir A energinių klasių. Teismas nesutinka ir su atsakovės argumentais, jog ieškovas su atsakove nebendradarbiavo. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog atsakovei buvo siunčiami projektai, atsakovė ne kartą teikė pretenzijas bei raštus ieškovui į kuriuos ieškovo atstovas teikė atsakymus. Atsakovei elektroniniu paštu siųstas ir Techninio darbo projekto bendras aiškinamasis raštas, Bendrieji statinių rodikliai, taigi, atsakovei buvo žinoma apie pastato energinio naudingumo klasę. Be to, šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė įgaliojo ieškovo vadovą V. V. veikti jos vardu, elektroniniu paštu pateikė ieškovui lapą su jame esančiais jos parašais, tam, kad procesas vyktų operatyviau. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė atsakovei, jog ji negali matyti prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pridėto statinio projekto per informacinę sistemą „Infostatyba“, nes prieš teikiant prašymą nebuvo sukurtas įgaliojimas prašymo pateikėjui, t. y. atsakovei, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė nebuvo informuojama apie vykdomus darbus bei ieškovo nebendradarbiavimo su atsakove.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai bei nustatytais terminais atliko sutartyje nustatytus darbus, juos perdavė atsakovei, kuriai, nenustačius darbo trūkumų, kyla pareiga sumokėti sutartyje numatytą darbų kainą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. AED-17-01, t. y. 48 366,50 Eur. Nenustačius, kad ieškovas pažeidė sutartį, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, nes atsakovė neturėjo galiojančios ir realios reikalavimo teisės į ieškovą. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas atliko sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra teisinio pagrindo taikyti 5.1.5. punkte numatytą atsakomybę ieškovui, t. y. delspinigius. Atsakovė pateikė duomenis apie pasitelktus trečiuosius asmenis, tačiau nepagrindė šių asmenų pasitelkimo bei jų teiktų paslaugų būtinybės, taip pat nepatvirtino, kad analogiškų paslaugų atsakovei negalėjo suteikti ieškovas pagal jų sudarytą sutartį, todėl teismo vertinimu, šias išlaidas atsakovė prisiėmė savo rizika ir jos negali būti perkeliamos ieškovui.

Šalių sudarytos sutarties 4.5 punkte įtvirtinta, kad užsakovas, t. y. atsakovė, už atliktą darbą atsiskaito per 20 dienų po nuolatinės statybos komisijos teigiamos išvados gavimo ir pasirašius sutarties darbų perdavimo-priėmimo aktą. 2017-02-28 ieškovas pateikė atsakovei sąskaitą Nr. AED 17-01 apmokėjimui 48 366,50 Eur sumai. Atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo, tačiau atlikdama įskaitymą šią sumą įskaitė į atsakovės teigimu jos turimą reikalavimą ieškovo atžvilgiu, taigi, atsakovė pripažino 48 366,50 Eur dydžio skolą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui priteisiama 48 366,50 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. AED-17-01.

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 5.1.4. punktu atsakovė įsipareigojo už tinkamai ir laiku atliktą darbą rangovui sumokėti sutartyje numatytą bendrą sutartinę sutarties darbo kainą nurodytais terminais ir sąlygomis, o nesumokėjus, mokėti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos apmokėti sumos dydžio baudą. Sąskaita atsakovei pateikta 2017-02-28, šią sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti per 20 dienų, tačiau mokėjimo neatliko, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui sutartyje numatytus delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 773,86 Eur dydžio delspinigius, šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 773,86 Eur delspinigių.

Remiantis CK 3.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas viso patyrė 2 901,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 954 Eur žyminis mokestis bei 1 947,49 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kas ieškinys tenkintas, ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2901,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios 3 Eur sumos, todėl nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo UAB „Aedicula“ naudai iš atsakovės R. Z. 48 366,50 Eur skolos, 773,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (49 140,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 901,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.