- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2-14144-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09148-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 45 507,50 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Bendrovė) iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. birželio 22 d. Bendrovės vadovu buvo atsakovas V. K., kuris buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės veiklos organizavimą, jos buhalterinę apskaitą, dokumentacijos vedimą, turto išsaugojimą, taip pat turėjo pareigą (esant pagrindui) kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso Bendrovei inicijavimo pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 punktą.
4. Bendrovė faktiškai buvo nemoki jau 2021 m. pabaigoje, nes turto iš viso turėjo už 82 239 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (kreditoriams) siekė 92 878 Eur (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
5. Bendrovės didžioji įsiskolinimų kreditoriams, kurie bankroto byloje buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, dalis susidarė laikotarpiu, kada Bendrovei vadovavo atsakovas, todėl šią dalį ir prašoma priteisti.
6. Ieškovė pažymi, kad nemokumo administratoriui nėra perduoti Bendrovės dokumentai (nuo 2022 m. birželio 22 d. Bendrovės vadovu tapo kitas asmuo – V. K.), todėl tiksliai nustatyti, kada atsakovui, kaip Bendrovės vadovui, kilo pareiga įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, taip pat tiksliai apskaičiuoti Bendrovei ir jos kreditoriams padarytos turtinės žalos dydį, nėra įmanoma. Kadangi administratoriui nebuvo perduotas Bendrovės turtas, o pastarosios bankroto byloje patvirtinti visų kreditorių reikalavimai sudaro 53 662,31 Eur sumą, iš kurios 41 857,50 Eur susidarė iki 2022 m. birželio 22 d., todėl ieškinio reikalavimas dėl kreditorių reikalavimų priteisimo yra reiškiamas tai Bendrovės bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kuri susidarė atsakovui būnant Bendrovės vadovu.
7. Bendrovės bankroto byloje buvo nustatyta nemokumo administratoriui 3 650 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą, kurią, kaip žalą Bendrovei, taip pat šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su dalimi ieškinio reikalavimų nesutinka. Jis nurodo, kad teismų praktikoje aiškinama, jog žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 24 punktas).
9. Pažymi, kad atsakovas iš Bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas 2022 m. birželio 22 d., o pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nėra įmanoma nustatyti, ar žala ieškovei atsirado atsakovo vadovavimo Bendrovei metu dėl šių reikalavimų:
Žemesnės instancijos teismas
Eil. Nr. Kreditorius Reikalavimo pagrindas Reikalavimo suma Pastabos 1. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-08-09 teismo sprendimas 2 085 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 2. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-05-26 teismo įsakymas 1 460 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 3. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-09-26 teismo sprendimas 1 672,50 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 4. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-11-05 teismo sprendimas 643,80 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 5. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-09-30 teismo įsakymas 178,67 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 6. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2021-11-30 sąskaita Nr. 2210830; 2021-11-30 sąskaita Nr. 2210831; 2021-11-30 sąskaita Nr. 2210832 3 700 Eur (bendrai) Prievolė kilo 2021 metais, kai nebuvo aišku, ar įmonė yra nemoki 7. Lenkijos bendrovė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2022-10-04 teismo sprendimas 2 675,50 Eur Neaišku, kada atsirado prievolė, ar iki įmonės nemokumo ar įmonei esant nemokiai 8. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2023-02-16 teismo sprendimas 8 778,9 Eur Prievolė kilo 2021 m. 09-10 mėn., kai nebuvo aišku ar įmonė yra nemoki
Atsiliepimas
10. Atitinkamai atsakovas prašo netenkinti šios ieškinio dalies (šio sprendimo 9 punkte nurodytų prievolių apimtyje).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
12. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
14. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
15. Teismui iškėlus įmonei (juridiniam asmeniui) bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
16. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. juridinio asmens vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
17. Juridinio asmens administracijos vadovas turi pareigą atlyginti tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad bendrovės vadovo ar dalyvio civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. <...> atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos <...>. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
20. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).
21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
22. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieškinio reikalavimą dėl 45 507,50 Eur žalos atlyginimo.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla įmonei - UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta nemokumo administratoriui 3 650 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas V. K. Bendrovės vadovu buvo nuo 2021-11-23 iki 2022-06-22.
24. Iš Bendrovės 2022-06-30 Metinių finansinių ataskaitų (tame tarpe balanso) už 2021 metų ataskaitinį laikotarpį matyti, kad Bendrovė nemoki buvo ne vėliau kaip 2021 m. pabaigoje, nes iš viso turto turėjo už 82 239 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (kreditoriams) siekė 92 878 Eur (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šios sumos įvardintos pačiose ataskaitose. Ta aplinkybė, kad šios finansinės ataskaitos patvirtintos tik 2022-06-30, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad atsakovas anksčiau nežinojo apie Bendrovės finansinę padėtį. Teismo nuomone, paprastai rūpestingas, protingas ir sąžiningas uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir kalendorinių metų eigoje žino preliminarius ūkinės-komercinės veiklos rezultatus, analizuoja darbo rezultatus, nes nuo jų priklauso, kokias išmokas (atlygį) gali mokėti sau, kitiems darbuotojams, akcininkams. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad Bendrovei turint turto apie 80 000 Eur, atsakovas negalėjo nežinoti apie ženklius – apie 90 000 Eur dydžio - neįvykdytus įsipareigojimus, t. y. kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad iš minėtų finansinių ataskaitų nėra aišku, kokiu konkrečiu metu Bendrovė tapo nemokia. Byloje nustatytos Bendrovės neįvykdytos turtinės prievolės tiek 2021 metais, tiek 2022 m. sausio-gegužės mėnesį, tame tarpe neatsiskaitant net už ryšio paslaugas, rodo Bendrovės tęstinį prievolių nevykdymą ir negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių. Nustatant Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą svarbi ir ta aplinkybė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2023-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad Bendrovė neatsiskaitė už automobilio nuomą 2021 m. rugsėjo mėnesį, nors suma nebuvo ženkli - 1 339,47 Eur. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022-07-28 preliminariu sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Bendrovės su UAB „DISINEDA“ 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 5 d. sudarė krovinių pervežimo sandorius ir įsipareigojo tinkamai ir laiku apmokėti už suteiktas transportavimo paslaugas, tačiau Bendrovė tinkamai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl iš jos priteistina 1 584,80 Eur skola (taip pat neženkli suma); iš šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, tuo iš esmės neginčydama kreditoriaus argumentų, kad Bendrovė vykdė tik dalinius mokėjimus 2021 m. liepos, spalio ir lapkričio mėn., 2022 m. sausio mėn. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jau 2021 m. kovo mėnesį Bendrovė laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų apie Bendrovės finansinę padėtį iki 2021 m. kovo mėn., atsakovas nepateikė minėtą teismo išvadą paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškovės argumentų, jog Bendrovės nemokumo administratoriui nėra perduoti visi finansiniai dokumentai, leidžiantys nustatyti nemokumo atsiradimo konkretų momentą.
25. Ieškovės grindžiama žala ir jos dydis paskaičiuotas už UAB „TERRA LOGISTIKA“ neįvykdytas pinigines prievoles nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. Byloje kilo ginčas, ar Bendrovės turtiniai įsipareigojimai įmonėms UAB „KD JUPITER“, UAB „Daigerda“, UAB „Kubiliaus transportas“, UAB „DISINEDA“, UAB „Legal Balance“, NTG East A/S, Lenkijos bendrovė SKAT TRANSPORT Sp. z o.o. Sp. k., UAB Traffic LT atsirado iki Bendrovės nemokumo ar jai esant nemokiai. Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad šie įsipareigojimai atsirado esant Bendrovei nemokiai (nemokumas atsirado ne vėliau kaip 2021 m. kovo mėn.) iki atsakovo vadovavimo Bendrovei pabaigos (iki 2022 m. birželio 22 d.):
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-08 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB „KD JUPITER“ atsirado 2022 m. vasario – balandžio mėn.;
- Tauragės apylinkės teismo 2022-05-26 įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-21 Krovinio pervežimo sutartis pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB „Daigerda“ atsirado 2022 m. kovo - balandžio mėn.;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-20 preliminarus sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB „Kubiliaus transportas“ atsirado 2022 m. vasario-kovo mėn.;
- Kauno apylinkės teismo 2022-07-28 preliminarus sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB „DISINEDA“ atsirado 2021 m. kovo – balandžio mėn.;
- Telšių apylinkės teismo 2022-09-30 įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-08-10 Reikalavimo perleidimo sutartis pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB „Legal Balance“ (UAB TOGI – pradinis kreditorius) atsirado 2022 m. gegužės mėn.;
- NTG East A/S el. laiškas atsakovui dėl neapmokėtų 2021-11-30 sąskaitų ir pridedamos sąskaitos pagrindžia, kad Bendrovės prievolė NTG East A/S atsirado 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn.;
- Vilniaus apylinkės teismo 2022-07-19 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad Bendrovės prievolė Lenkijos bendrovei SKAT TRANSPORT Sp. z o.o. Sp. k. atsirado 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėn.;
- Vilniaus apylinkės teismo 2023-01-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad Bendrovės prievolė UAB Traffic LT atsirado 2021 m. rugsėjo mėn.
26. Taigi nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad atsakovas ne vėliau kaip nuo 2021 metų kovo mėn. pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 41 857,50 Eur dydžio žalą (atsiradę nauji kreditorių reikalavimai) ir 3 650 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024-06-11 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
28. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
29. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 908 Eur žyminio mokesčio (45 507,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96 straipsniai).
30. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 45 507,50 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 45 507,50 Eur sumą nuo 2024-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 908 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.