Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. ir L. K. (toliau – pareiškėjai) 2018 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti jų 2018 m. spalio 30 d. pasirašytą taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnamečių dukrų U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje įtvirtintą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008).

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Be to, kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sąlygas: sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendruosiuose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80 -1.91 straipsniai) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnio 1-5 dalys); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80-1.81 straipsniai, 1.86-1.87 straipsniai, 6.986 straipsnio 2-5 dalys) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1201-324/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1218/2009 ir kt.). Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad tvirtindamas taikos sutartį teismas negali apsiriboti vien tik šalių nurodytomis aplinkybėmis, o spręsdamas klausimą dėl šeimos byloje sudarytos taikos sutarties įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, formaliai remtis teisės normomis, nenustatančiomis kreditorių teisės dalyvauti bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens ar asmenų teisės, jo ar jų pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008).

Nagrinėjamu atveju prašyme pareiškėjai, prašydami patvirtinti jų taikos sutartį, nurodo, jog pareiškėjai geranoriškai ir laisva valia susitarė, pasirašė taikos sutartį. Iš prie pareiškėjų pridėtos taikos sutarties matyti, jog pareiškėjai susitarė, kad R. K. teiks savo nepilnametėms dukroms U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur iki jų pilnametystės bei susitarė dėl dukroms susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio 10 800,00 Eur nustatymo. Taigi, prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau, kaip matyti iš pateikto prašymo ir šalių taikos sutarties turinio, tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jos abi prašyme nurodė, jog „geranoriškai susitarė“, taikos sutartyje nurodė, jog „abipusiu susitarimu siekia nustatyti išlaikymo dydį“. Tai, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo patvirtina taip pat ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad tarp šalių nėra kilusių ir teisminių šeimos santykių ginčų, juolab dar praeitais metais abu pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo išdavimo, siekiant įkeisti šeimos turtą, todėl tuo pačiu nėra aišku ir kokiu būdu susidarė vaikų išlaikymo įsiskolinimas, kai dar prieš metus laiko pareiškėjai vedė bendrą ūkį. Tiek pareiškėjų prašyme, tiek taikos sutartyje nebuvo nurodyta, kad dabartiniu metu jie nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko kitų šeiminių santykių, nėra nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo įsiskolinimo periodo ir jo apskaičiavimo. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės patikrinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, dėl to prašymas patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį atmestinas.

Tikrindamas, ar taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, teismas šiose bylose būdamas aktyvus, patikrino Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas R. K. 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byla neišnagrinėta. Taip pat iš minėtos sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjams 2017 m. rugsėjo 11 d. Prienų rajono apylinkės teismas išdavęs teismo leidimą įkeisti namą, užtikrinant kreditorius kredito unija „Prienų taupa“, suteikto 25 000,00 Eur kredito grąžinimą. Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo – 2017 m. liepos 11 d., priteisė solidariai iš R. K. ir L. Č. 56 405, 53 Eur žalos atlyginimo, minėta žalos suma Lietuvos apeliacinio teismo minėta nutartimi sumažinta iki 51978,55 Eur. Taigi, kaip matyti iš Liteko duomenų pareiškėjas R. K. turi du kreditorius: Kredito uniją „Prienų taupa“ ir BUAB „Nekilnojamasis verslas“.

Aukščiau nustatyti faktai, tarp kurių pabrėžtina, jog tarp pareiškėjų nėra kilusio ginčo, išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas už neaiškų periodą, nors nustatyta, kad prieš metus laiko abu pareiškėjai vedė bendrą ūkį, pirko nekilnojamąjį turtą, ėmė kreditą, ko pasėkoje pareiškėjas šalia vaikų išlaikymo prievolės turi dar ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, nenustatyta, kad pareiškėjai dabartiniu metu neveda bendro ūkio ir nepalaiko šeiminių santykių, sudaro pakankamą pagrindą suabejoti, ar šalių susitarimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atitinka pareiškėjų taikos sutartyje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas R. K. gera valia neišlaiko vaikų ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Šią abejonę siejant su duomenimis apie atsakovo skolas kreditoriams ir pirmenybine nepilnamečių jo vaikų teise kitų kreditorių atžvilgiu išieškoti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovui priklausančio turto, darytina išvada jog šioje byloje patvirtintus taikos sutartį būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų– atsakovo kreditorių – teisių ir pareigų, juolab patvirtinus pareiškėjų taikos sutartį, suteikiant pareiškėjo R. K. nepilnamečiams vaikams pirmenybės teisę prie kitus jo kreditorius, tai turėtų įtakos minėto pareiškėjo kreditorių įgyvendinamo skolų išieškojimo padariniams. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nors šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos atitinka bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, tačiau pažeidžia trečiųjų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus, juolab neįmanoma patikrinti ar sutarties turinys neprieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams, todėl taikos sutartis atsisakytina tvirtinti (CPK 579-582 straipsniai).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjams išaiškintina, kad ši nutartis nekliudo vėl keiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios patenkinti prašymą (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 579-582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą patvirtinti 2018 m. spalio 30 d. sudarytą taikos sutartį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.