Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. prašymą suinteresuotiems asmenims K. R., V. R. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, jokių prieštaravimų prašymui taip pat nepateikė, neprašė būti konvojuotas į teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta, apie teismo posėdį jam pranešus ir jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra K. močiutė ir K. po mamos mirties augino bei buvo jos globėja. Ji netvarkė jokių palikimo reikalų, kadangi buvo kitų paveldėtojų – V. R. ir K. R.. Dabar kai K. tapo pilnamete, liepė jai pačiai tvarkytis mamos palikimą. Ji už tą turtą mokėjo mokesčius už elektrą ir vandenį, kadangi jai ateidavo pranešimai mirusios dukters vardu. Iki šiol moka kas mėnesį po 1,25 eurų, nes gauna pranešimus.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra K. mamos sesuo. Kai mama mirė, K. buvo nepilnametė, o kodėl kiti nesitvarkė palikimo, ji nežino. Po R. R. mirties, buto mokesčių knygelės visą laiką buvo pas K. močiutę, kuri viską tvarkė, tai yra, mokėjo mokesčius. Tame bute kažkiek laiko yra gyvenęs K. R., bet mokesčius mokėjo K. močiutė. Ji patvirtina, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios K. praleido terminą palikimui priimti po savo mamos R. R. mirties – yra K. nepilnametystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjos K. R. prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko raštu išreikštos nuomonės dėl prašymo, liudytojų E. K. ir S. K. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja K. R. su suinteresuotu asmeniu K. R. yra sesuo ir brolis, suinteresuotas asmuo V. R. yra jų tėvas, o jų mama R. R. yra mirusi. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. R. gyvenamoji vieta nuo 1991 m. gegužės 1 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad jos mamos R. R. mirties metu, jai buvo trys metukai ir beveik penki mėnesiai, nes ji gimusi (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos mamos R. R. vardu yra registruota 57/158 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 36/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. 2019 m. rugpjūčio 7 d. liudijimo matyti, kad po R. R. mirties dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2007 m. liepos 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. R. laikinai – dvejiems metams buvo apribota tėvo valdžia K. R. atžvilgiu, jai nustatyta nuolatinė globa šeimoje ir jos globėja paskirta E. K..

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, nes nė vienas iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų pareiškėjos prašymui nepateikė. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą, jis neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu su prašymu sutiko. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas gana žymiai – 15 metų ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, tai yra, elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis), tačiau teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos argumentai dėl jos nepilnametystės ir negalėjimo pačiai realizuoti savo teisių, jos atstovų pagal įstatymą (tėvo ir globėjos) pareigų neatlikimas ir buvo pagrindinė objektyvi priežastis, sutrukdžiusi jai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių R. R. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai yra, R. R. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2, 5.50, 5.62, 5.66-5.67 straipsniai), todėl pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jai praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip pirmos eilės įpėdinei, paveldėti turtą, likusį po jos mamos R. R. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėja K. R. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos mamos R. R., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 334-335, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po jos mamos R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.