Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui., teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo L. J. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties, kuria L. J. laikino nušalinimo nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyresniojo specialisto pareigų terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d., t.y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos kitiems asmenims, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės vyriausiuoju specialistu, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia nesilaikydamas 2010-05-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-324 „Dėl pareigybių aprašymo papildymo" priskirtos funkcijos, kuriame numatyta, jog jis asmeniškai atsako už matavimo prietaisų naudojimo kontrolę, 2010-10-14 tyčia nevykdydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-04-07 įsakymu Nr. 20-V-213 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų išdavimo ir kontrolės", pareigų, kuriose numatyta, jog ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę organizuoti matavimo prietaisais užfiksuotų duomenų tikrinimą; informaciją apie duomenų patikrinimo rezultatus, pasirašytus kaupti atskirose kiekvieno prietaiso bylose ir laikyti ne mažiau kaip vienerius metus, 2010-10-14, būdamas savo darbo vietoje, esančioje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15 val. patikrino greičio matavimo prietaiso „VIZIR“ Nr. (duomenys neskelbtini) atminties kortelėje esančius duomenis, kurią 2010-10-13 pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresnieji patruliai S. K. ir A. D., šiuo greičio matavimo prietaisu vykdę 2010-10-08 neviešą greičio kontrolę mieste, šioje kortelėje užfiksuotus duomenis apie padarytus 2 KET pažeidimus, perkėlė šią informaciją į tarnybai skirtą nešiojamą kompiuterį Dell Inspiron 1501 ir sutikrinęs atminties kortelės duomenis su greičio matavimo prietaiso „VIZIR“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo registracijos žurnale įrašais, tarnybiniame pranešime Nr. 20-13-IL-1732, dėl greičio matavimo prietaiso VIZIR Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo, surašytame 2010-10-14, melagingai nurodė, kad patikrinimo metu atmintyje esantys duomenys atitinka su greičio matavimo prietaiso žurnale įrašytais duomenimis, tai yra, kad 2010-10-08, 08.08 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnieji patruliai S. K. ir A. D. nustatė tik vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir minėti duomenys yra teisingai įrašyti greičio matavimo prietaiso „VIZIR“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo registracijos žurnale (įrašas Nr. 69).

Matydamas, jog nukopijuotoje informacijoje buvo ir nuotrauka Nr. 0107, kurioje 2010-10-08 užfiksuotas dar vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. (nustatyto greičio viršijimas 67 km/h), už kurį numatyta nuo 1500 iki 2000 litų bauda arba 20 - 30 parų areštas, žinodamas, kad 2010-10-08, 09.30 val. automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas viršijo mieste, (duomenys neskelbtini) g. leistiną 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h greičiu ir kad minėtas pažeidimas, nevykdant 2010-04-07 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 201-04-07 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų išdavimo ir kontrolės" 1.6 p. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad tarnybos metu naudojantiems transporto priemonių greičio matavimo prietaisus, transporto priemonių greičio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 priedas) registruojami tik tie atvejai, kai nustatomas administracinis teisės pažeidimas, duomenys turi būti surašomi nedelsiant, kai tik įforminamas administracinis teisės pažeidimas, buvo neįrašytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės „Greičio matavimo prietaiso „Vizir“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo registracijos žurnalą, būdamas susitaręs su S. K. ir A. D. nuslėpti šį pažeidimą siekiant padėti išvengti administracinės nuobaudos pažeidėjui J. Ž. (asmeninės naudos kitiems asmenims), tyčia nesiėmė veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti šį pažeidimą, nustatyti pažeidėją ir inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą, tyčia savavališkai šią nuotrauką iš nešiojamo kompiuterio „Dell Inspiron 1501 standžiojo disko pašalino ir taip piktnaudžiaudamas užkirto kelią pradėti administracinį persekiojimą teisės pažeidėjui, tokio pobūdžio bylas nagrinėjančiam teismui įvykdyti teisingumą, bei padėjo asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, išvengti administracinės atsakomybės - baudos nuo 1500 iki 2000 litų, arba 20 -30 parų arešto.

Tokiu būdu jis tyčia pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-04-07 įsakymo Nr. 20-V-213 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų išdavimo ir kontrolės" numatytas nuostatas, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1, 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", „laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus taisyklių", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

2011-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi L. J. laikinai nušalintas nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyresniojo specialisto pareigų 3 mėnesių laikotarpiui. Skundžiama nutartimi laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad veika, kurios padarymu kaltinamas L. J. yra betarpiškai susijusi su jo einamomis pareigomis, siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta baudžiamoji byla bei užkirsta galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjant nušalinimo termino pratęsimo klausimą, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes nebuvo laikomasi jame įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Kauno miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė kaltinamojo kaltę pagrindžiančius duomenis, tačiau juos įvertino neišsamiai, prioritetas suteiktas kaltinantiems duomenims. Vertindamas pateiktus duomenis, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tarnybai skirtu kompiuteriu "Dell Inspiron 1501" (į kurį buvo perkeliama-nuskaitoma informacija) naudojosi ne tik L. J., bet ir kiti asmenys. Kompiuteryje nebuvo įdiegta asmenų identifikavimo sistema, t.y. nebuvo suteikti individualūs slaptažodžiai, kurių pagalba būtų galimybė nustatyti, kuris asmuo konkrečiu metu naudojosi kompiuteriu perkeldamas į jį duomenis ar juos koreguodamas, ištrindamas. Perkeltus iš kompiuterio duomenis galėjo ištrinti kitas asmuo, o ne kaltinamasis. Šios aplinkybės priimant skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai įvertintos, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jokių duomenų apie L. J., S. K. ir A. D. susitarimus nuslėpti pažeidimus nėra ir negali būti, nes tokių susitarimų tarp minėtų asmenų apskritai nebuvo.

Teismas visiškai neįsigilino į tai, kad L. J. kaltinamas nusikaltimais, kariuos galimai padarė būdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės grupės vyriausiojo specialisto pareigose. Nuo 2011-06-30 L. J. perkeltas į visiškai savo darbo pobūdžiu skirtingas pareigas, t.y. iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės apskaitos ir analizės grupės vyriausiojo specialisto pareigų į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyresniojo specialisto pareigas. L. J. perkėlus į kitas pareigas, teismas nepagrįstai laikė, kad veika, kurios padarymu kaltinamas L. J., yra betarpiškai susijusi su jo einamomis pareigomis. Kaltinamajam nušalinimas pratęstas ne nuo pareigų, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamą veiką, o nuo kitų pareigų, kurias eidamas neturi jokios galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Toks nušalinimas akivaizdžiai pažeidžia LR Konstitucijos garantuojamą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą, be to, prieštarauja LR BPK 11 str. įtvirtintam proporcingumo principui, kuriuo pabrėžiama, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jų dalyvavimas nėra būtinas. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti, gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. gynėjo skundas atmetamas.

Pagal LR BPK 157 str. 4 d. įtvirtintą nuostatą, teismas, kurio žinioje yra byla, gali taikyti specialią procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Ši procesinė prievartos priemonė skiriama, siekiant greičiau bei nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 str. 1 d ). Maksimalus minėtos prievartos priemonės terminas nėra nustatytas. Šios priemonės skyrimui (jos termino pratęsimui) pakanka aplinkybės, jog nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo yra įtariamas (kaltinamas), buvo padaryta jam einant tam tikras pareigas, kurios sudaro galimybę bei paskatas daryti naujas nusikalstamas veikas ar kenkti bylos tyrimui (nagrinėjimui). Siekiant atimti kaltinamajam šią galimybę ir buvo priimta jo atžvilgiu skundžiama nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad aplinkybės, kurioms esant buvo paskirta nurodyta procesinė prievartos priemonė neišnyko ir nepasikeitė. Kaip matyti iš bylos dokumentų, L. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą valstybės tarnybai – piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Minėtas nusikaltimas, sprendžiant iš L. J. pareikšto kaltinimo, yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu ir jo tarnybinėmis funkcijomis. Inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės yra tokios, kad kelia pagrįstas abejones dėl L. J. kaip pareigūno patikimumo ir lojalumo. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia manyti, kad L. J. toliau vykdydamas savo tarnybines funkcijas, nors ir ne analogiškas toms, kurias eidamas kaltinamas padaręs nusikaltimą, gali turėti galimybių bei paskatų daryti naujas panašias nusikalstamas veikas. Be to, nušalinimu nuo pareigų kaltinamajam bent iš dalies apsunkinama galimybė trukdyti procesui, daryti įtaką jo darbovietėje dirbantiems asmenims, kurie byloje gali būti apklausti kaip liudytojai. Todėl teismas pagrįstai pastarajam pratęsė laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminą.

Skundo argumentai, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę, yra pažeidžiama LR Konstitucijos garantuojama teisė į darbą ir proporcingumo principas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas einant pareigas valstybės tarnyboje, nepagrįsti. Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas L. J. atžvilgiu yra pagrįstas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso teisėje įtvirtinto proporcingumo principo. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įrodymų tyrimas teisme dar nėra pradėtas, todėl teismo išvada, kad L. J. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstinas siekiant greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamą veiką, yra taip pat pagrįsta, teismo argumentacija šiuo klausimu pakankama.

Skunde nurodytos šeiminės aplinkybės yra svarbios, tačiau šiuo atveju, negali būti priešpastatomos viešajam interesui bei nulemti egzistuojančių šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygų, nors ši procesinės prievartos priemonė ir sukelia tam tikrus žmogaus teisių suvaržymus bei nepatogumus.

Skunde abejojama L. J. kalte padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte išvardinti duomenys leidžia pagrįstai L. J. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismo 2011-10-11 nutartimi kaltinamajam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyresniojo specialisto pareigų terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos LR BPK 157 straipsnyje, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. J. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.