Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, prokurorei Genei Ramanauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo S. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 23 d. nutarties, kuria S. K. laikino nušalinimo nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio pareigų terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ame būryje vyresniuoju patruliu, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 225 str. str. 2 d., 300 str. 1 d. padarymu.

Jis kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, t.y. būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniuoju patruliu, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ (2005-03-18 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-201 dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“) 72 ir 75.3 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad sustabdęs transporto priemonę patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį; apie vairuotojui taikytas poveikio priemones; asmenį supažindinti su matavimo prietaiso rodmenimis; 2011-01-25 vykdydamas neviešą greičio kontrolę Kauno mieste tarnybai priskirtu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengtas greičio matavimo prietaisas „VIZIR“ Nr. 0809177, apie 11.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą melagingai įtikinti automobilio vairuotoją padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, provokuoti jį ir tokiu būdu gauti iš jo turtinės naudos, privažiavo šiuo automobiliu prie aikštelėje jau stovinčio automobilio „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. K., girdint taip pat automobilyje buvusiai D. Ž., nurodė jam pateikti dokumentus. S. K. pateikus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimo polisą, melagingai paaiškino, kad jis (S. K.) važiuodamas Jonavos gatve viršijo nustatytą leistiną greitį virš 30 km/h ir žinodamas, kad S. K. vairuojamo automobilio greitis neužfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Vizir“ Nr. 0809177, ar kitokiomis techninėmis priemonėmis ir pažeidimas nepadarytas, bendraudamas su juo neformaliai – pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 110 ir 113 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad policijos pareigūnas privalo kreipdamasis į asmenį pasisveikinti, atiduoti pagarbą, pasakyti policijos įstaigos ar padalinio pavadinimą, savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą; asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, jo esmę išaiškinti remiantis atitinkamais teisės aktais, to nepadaręs juokaudamas pasiūlė S. K. eiti į jo automobilį „pasifilmuoti“ ir grąžino tik transporto priemonės registracijos liudijimą sakydamas „įdėk į vidų“, taip duodamas jam suprasti, kad jis, kaip pareigūnas, gali fiksuoti pažeidimo faktą arba, davus pinigų, pažeidimo nefiksuoti, nors realiai pažeidimo aplinkybės nebuvo užfiksuotos, pažeidimas nepadarytas ir administracinė atsakomybė S. K. už tai negalėjo būti taikoma.

Taip jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, melagingai įtiko S. K., kad jis vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį daugiau nei 30 km/h, tai yra padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124 str. 3 d., už kurią numatyta nuo 100 iki 300 litų bauda ir provokavimo pagrindu, ten pat, tuo pačiu laiku iš S. K. ir šalia jo buvusios D. Ž. priėmė 100 litų. Nefiksavęs patikrinimo fakto, paaiškino, jog tokiu būdu jis (S. K.) sutaupė pinigų ir S. K. paleido, o pats iš įvykio vietos pasišalino.

Tokiu būdu S. K., veikdamas kaip valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ją gavo ir taip grubiai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ (2005-03-18 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-201 dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“) 72, 75.3, 110 ir 113 punktų reikalavimus, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str.2 d. 1p., 2p., 3p., 4p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l, 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", „laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus taisyklių", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Taip pat S. K. kaltinamas tuo, kad jis provokavo J. Ž. duoti kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir kyšį priėmė, suklastojo tikrą dokumentą, t.y. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniuoju patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniuoju patruliu A. D., 2010-10-08 apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir A. D. naudai tiesiogiai provokavo J. Ž. duoti ir iš J. Ž. priėmė 200 eurų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2010-10-08 apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. (nustatyto greičio viršijimas virš 67 km/h), už kurį numatyta nuo 1500 iki 2000 litų bauda arba 20-30 parų areštas, sustabdė J. Ž., kuris vairuodamas automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 117 km/h greičiu. Su A. D. siekdamas gauti iš pažeidėjo 200 eurų kyšį, J. Ž. nurodė, kad šio pažeidimo gali nefiksuoti ir už tai pareikalavo 200 eurų. J. Ž. sutikus sumokėti reikalaujamo dydžio kyšį, tačiau prie savęs neturint tokios pinigų sumos, nurodė pinigus atvežti iš savo namų ir kaip užstatą pasiliko J. Ž. dokumentus. J. Ž. įvykdžius reikalavimą, 2010-10-08 apie 09.40 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. D. tiesiogiai savo naudai priėmė iš J. Ž. 200 eurų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir grąžino dokumentus, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su A. D., ten pat, tuo pačiu laiku suklastojo tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 456873 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 456873, tai yra bendru su A. D. susitarimu, J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 456873 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 456873, juose nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad J. Ž. 2010-10-08, apie 09.30 val. Kauno mieste, Karaliaus Mindaugo g., vairavo automobilį „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudojosi rankomis mobiliojo ryšio telefonu, tai yra padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 6 d. ir skyrė nuobaudą – įspėjimą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 nutartimi S. K. laikinai nušalintas nuo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio pareigų dviems mėnesiams. To paties teismo 2011-04-27, 2011-06-28, 2011-08-31 nutartimis nušalinimo terminas pratęstas iki 2011-11-01.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi S. K. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad veika, kurios padarymu kaltinamas S. K. yra betarpiškai susijusi su jo einamomis pareigomis, siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta baudžiamoji byla bei užkirsta galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas ar pratęsdamas tokią procesinę prievartos priemonę, privalo nurodyti ne tik bent vieną jos skyrimo pagrindą, bet ir motyvuoti, kodėl yra būtina tokią procesinę prievartos priemonę taikyti (pratęsti taikymą), ir kodėl jos netaikius, nebus pasiekti jos tikslai.

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje nurodytas vienas iš tikslų - siekiant kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta baudžiamoji byla, visiškai neatitinka BPK 157 str. 1 dalyje nurodyto tikslo - greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, kadangi nusikalstamos veikos tyrimas tai nėra baudžiamosios bylos tyrimas. Kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui BPK 220 str. nustatyta tvarka baigiama pirmoji baudžiamojo proceso stadija - ikiteisminio tyrimo stadija, o bylą gavus teisme prasideda antroji baudžiamojo proceso stadija - bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadija. Todėl atlikus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus teismui, tikslas greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas, kadangi nusikalstamos veikos tyrimas jau pabaigtas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamojoje nutartyje nurodytas laikino nušalinimo manęs nuo užimamų pareigų termino pratęsimo pagrindas- greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra išnykęs, o tikslas jau pasiektas ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas tuo tikslu negalėjo grįsti skundžiamos nutarties.

Be to, skunde pažymima, jog teismas skirdamas ar pratęsdamas BPK 157 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, taip pat privalo visas savo išvadas, motyvus ir argumentus pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis. Skundžiamoje nutartyje nurodyta tik tiek, kad procesinės prievartos pratęsimas taikomas siekiant užkirsti man galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Toks tikslas yra formalus, deklaratyvaus pobūdžio, nutartyje nenurodyti konkretūs bylos duomenys, suteikiantys bent mažiausią pagrindą manyti, kad aš galiu ateityje eidamas savo pareigas daryti kokias nors nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus ir motyvus, skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta konkrečiais bylos duomenimis, nesant faktinio pagrindo, priimta netinkamai išaiškinus ir pritaikius BPK 157 str. normas, nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos, šie pažeidimai yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šių nutarties trūkumų ir pažeidimų aukštesnės instancijos teisme neįmanoma pašalinti, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismo nutartis priimta teismo posėdyje jam iš anksto nepranešus ir nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant jo gynėjui, todėl buvo šiurkščiai pažeista jo konstitucinė teisė į gynybą, teisė turėti gynėją.

Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neužtikrino jo teisės dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo argumentus, nesuteikė galimybės pasinaudoti teise gintis nuo tiesiogiai su jam pareikštu kaltinimu susijusių jo teisių suvaržymu. Skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. Teisinėje demokratinėje valstybėje negali būti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo teismui ar kitai valstybės institucijai suteikiama teisė slaptai, asmeniui nieko nežinant ir nedalyvaujant, nagrinėti klausimus ir priimti sprendimus dėl jo konstitucinių teisių suvaržymo.

Akivaizdu, kad ir Baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios ir suteikiančios teisę teismui rašytinio proceso tvarka priimti sprendimus, susijusius su asmens teisių suvaržymu, akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos 117 str. 1 dalyje įtvirtintai normai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Teismas skundžiama nutartimi suvaržė šią jo konstitucinę teisę. Tai padarė pažeisdamas imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas, priimdamas tokį sprendimą rėmėsi vien tik prokuroro kaltinamuoju aktu, nesuteikė jam galimybės išsakyti savo nuomonę dėl prokuroro suformuluoto kaltinimo, tuo išreikšdamas išankstinę savo nuomonę dėl prokuroro kaltinamojo akto teisingumo, suteikė jam nepagrįstą pranašumą, visiškai neatsižvelgė į mano gynybos nuo kaltinimo argumentus ir motyvus. Tuo buvo pažeistas šalių lygybės, rungimosi principas. Todėl teismas akivaizdžiai buvo šališkas, ir priėmė akivaizdžiai šališką ir neteisingą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. K. skundas atmetamas.

Nors skunde nurodoma, jog LR BPK 232 str. numatytos kokios gali būti priimamos nutartys bylos parengimo nagrinėti teisme metu ir, kad į šį sąrašą nepatenka apylinkės teismo priimta skundžiama nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog LR BPK 157 str. 4 d. numato, jog kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byla, kurioje S. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 225 str. str. 2 d., 300 str. 1 d. padarymu apylinkės teisme gauta 2011-10-03, o kaltinamajam paskirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų terminas baigėsi 2011-11-01. Nors LR BPK 233 str. numato, jog perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi iš sprendžia ir procesinių prievartos priemonių (išskyrus suėmimą) paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą, tačiau LR BPK 240 str. 1 d. numatyta, jog dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per vieną mėnesį jeigu kaltinamasis yra laisvėje. Atsižvelgiant į šias LR baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir, į tai, jog S. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų terminas baigėsi 2011-11-01, o nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priimta 2011-11-03, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, nes 2011-11-03 nutarties perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje jau nebebūtų galima spręsti laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo klausimo, kadangi šis terminas jau būtų pasibaigęs.

Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama bendrų baudžiamojo proceso tikslų - ginti visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos tyrimo metu kaltinamojo laikinas nušalinamas nuo pareigų, ar laikinas sustabdymas teisės užsiimti tam tikra veikla, yra taikomi tais atvejais, kai būtina kuo greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamą veiką, užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (LR BPK 157 str. 1 d.). Iš to seka, jog šios priemonės skyrimui ar jos termino pratęsimui pakanka aplinkybės, jog nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas ar kaltinamas, buvo padaryta jam einant tam tikras pareigas, kurios sudaro galimybę bei paskatas daryti naujas nusikalstama veikas ar kenkti bylos tyrimui ar nagrinėjimui.

Byloje yra teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Toks manymas grindžiamas liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, vaizdo medžiaga bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamasis kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar ne, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą. Šiuo metu svarbu tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis S. K. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, yra nustatyta.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. K. kaltinamas kyšininkavimu, piktnaudžiavęs tarnybine padėti bei tikro dokumento suklastojimu. Šie nusikaltimai yra tiesiogiai susiję su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu ir jo tarnybinėmis funkcijomis, todėl tai duoda pagrindą daryti išvadą, jog S. K. gali daryti naujas panašias nusikalstamas veikas. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neapklausti liudytojai bei neištiri kiti bylos duomenys, todėl teismo išvada, jog S. K. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęsiamas siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas, taip pat yra pagrįsta.

Nors skunde teigiama, kad kaltinamajam S. K. nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau LR BPK 157 str. reglamentuoja tik laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo tvarką, tokio sprendimo apskundimo tvarką ir kitas procesines nuostatas, tačiau detaliai nereglamentuoja išsprendimo tvarkos ir nenumato, kad sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų klausimą turi būti rengiamas posėdis. Tik įstatymo nurodytoms konkrečioms prievartos priemonėms taikyti (kaip suėmimas) rengiamas posėdis. Todėl apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo klausimą rašytinio proceso tvarka, t.y., nusprendusi nerengti teismo posėdžio, procesinių nuostatų, keliamų tokio pobūdžio klausimams spręsti, nepažeidė.

Nors S. K. skunde nurodo, jog taikyta procesinė prievartos priemonė pažeidžia jo LR Konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo nenušalinimas nuo pareigų padarytų kur kas didesnę žalą policijai kaip valstybės institucijai, negu ta žala, kurią šiuo metu mano patiriantis S. K..

Kaltinamojo S. K. argumentai dėl apylinkės teismo šališkumo pratęsiant jam nušalinimo nuo pareigų terminą, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas atliko teisėtus ir būtinus procesinius veiksmus – išsprendė procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą. Aplinkybė, kad šis teismo procesinio veiksmo rezultatas yra kaltinamajam nepriimtinas, nėra rodanti teismo šališkumą kaltinamojo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.