Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-771-998/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e2-771-998/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06783-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: V. V.
Suinteresuotas asmuo: A. T.
Advokatai: Lina Zamulskienė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-771-998/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06783-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,

atsakovei V. V., jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei,suinteresuotam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, suinteresuotas asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: neterminuotai apriboti V. V. motinos valdžią į sūnų M. T., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 315 Eur išlaikymą sūnui M. T., išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į nurodytą vaiko asmeninę sąskaitą banke. Išlaikymą sūnui priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos; nustatyti vaiko M. T. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo; iš atsakovės priteisti teismo išlaidas valstybei.

2. Nurodo, kad V. V. ir A. V. šeima žinoma nuo 2023 m. sausio 11 d. dėl vaiko M. T. nepriežiūros. Nuo 2023 m. sausio 11 d. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudaromi pagalbos šeimai planai. Darbas su šeima rezultatų nedavė.

3. 2023 m. sausio 1 d. į skyrių kreipėsi vaiko M. T. močiutė A. T. dėl vaikui nepalankios socialinės aplinkos šeimoje ir jo nenoro gyventi pas mamą V. V.. Skyrius 2023 m. sausio 9 d. vertino vaiko M. T. situaciją ir užpildė vaiko situacijos vertinimo anketą 5VSV-106, nustačius vaiko teisių pažeidimus buvo nuspręsta šeimai organizuoti atvejo vadybos procesą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, nustatyta vaiko laikinoji priežiūra pas močiutę A. T.. 2023 m. sausio 13 d. lankantis vaiko močiutės namuose, ji teigė, kad M. nenori grįžti gyventi į motinos namus, nes patiria psichologinį smurtą iš patėvio A. V.. Anūkas ten jaučiasi nemylimas ir nepageidaujamas, visas motinos dėmesys atitenka mažajam broliui. Vaiko močiutės teigimu, anūkas mandagus, juos sieja stiprus ryšys, su anūku nuolat kalbasi apie kasdieninę veiklą, sunkumus dėl namų ruošos darbų bei apie namų taisyklių nustatymą. Teigė, jog nuo gruodžio mėnesio pabaigos motina nė karto nebandė bendrauti su sūnumi, nesidomėjo juo. Paaiškino, jog nuo gimimo augino ir globojo anūką, todėl ir dabar yra pasirengusi toliau juo rūpintis. Močiutės namuose vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai ir vaikui reikalingi daiktai.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodo, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus – L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., kuriam nuo 2023 m. sausio 9 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra močiutės A. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Dėl psichologinio smurto ir patyčių šeimoje Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi buvo leista paimti M. T. iš šeimos ir tuo pagrindu vaikui nuo 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AD2-295 nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė A. T..

5. Atsakovė 2023 m. sausio 13 d. raštu atsisakė priimti skyriaus mobiliosios komandos specialistų pagalbą. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau ‒ Centras) 2023 m. sausio 19 d. vykusio atvejo vadybos proceso metu su atsakove buvo aptarta šeimos situacija ir galimos pagalbos priemonės. Atsakovės teigimu, ji su vaiku nebendrauja, ant jo pyksta, ir, kaip teigė, sūnus gali gyventi, kur jis nori ir su kuo nori. Pabrėžė, jog su sūnumi bendrauti sudėtinga, jis jos neklauso, tarp jos ir vaiko emocinio ryšio nėra. Atsakovės požiūris į vaiko auginimą nepasikeitė, sutinka, kad vaikas gyventų su močiute, tvirtina, jog sūnaus ir jos emocinis ryšys faktiškai nutrūkęs. Atsakovės šeimai 2023 m. vasario 1 d., sudarant pagalbos planą, buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, šeimai skirta socialinės priežiūros paslauga. 2023 m. vasario 2 d. susitikimo Centre metu kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu aptarta šeimos situacija ir tolimesnis pagalbos šeimai planas, siekiant atkurti ryšį su sūnumi. Atsakovės sutuoktinio teigimu, vaikas nenorėdavo kartu leisti laisvalaikio, neįsitraukdavo į bendras šeimos veiklas, teigė, kad ryšio su paaugliu neatrado. Abu sutuoktiniai teigė, jog neprieštarauja, kad vaikas gyventų močiutės namuose. Pats vaikas teigia nenorintis grįžti pas mamą, nes ten jo niekas nemyli, jį žemina, naudoja psichologinį ir emocinį smurtą. Jo teigimu, mamai jis visai nerūpi, per visą laiką, kai jis negyveno mamos namuose, mama nesidomėjo, kaip jam sekasi, per gimimo dieną nepaskambino ir nepasveikino. Berniukas išreiškė norą gyventi pas močiutę ir jo nuomonė nepasikeitė iki šiol.

6. Nuo 2023 m. kovo 2 d. organizuojant atvejo vadybos posėdžius (2023 m. birželio 6 d., 2023 m. rugsėjo 29 d.) atsakovė sutiko priimti pagalbą – lankytis pas psichologą (į konsultaciją per visą laikotarpį nuėjo tik kartą), siekti užmegzti ryšį su sūnumi (sūnui SMS žinutes nusiuntė tik kelis kartus), bendradarbiauti su specialistais. Tačiau net ir teikiant pagalbą šeimai ir nenustačius pokyčių šeimoje, akivaizdu, jog atsakovė neturi tikslo susigrąžinti sūnaus į šeimą, teikiamą pagalbą priima tik formaliai, todėl teigiamų rezultatų pasiekta nebuvo. Atsakovė nė karto nepareiškė noro susitikti su sūnumi, nesikreipė į Centro specialistus dėl susitikimų organizavimo. Per atvejo vadybos proceso laikotarpį atsakovė su sūnumi nebuvo susitikusi nė karto. Centro specialistų nuomone, atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad būtų atkurtas ryšys su sūnumi. Atsakovės teigimu, namuose su sūnumi kildavo konfliktų, paauglys nesilaikydavo namuose nustatytų taisyklių, visą laisvalaikį praleisdavo prie telefono arba kompiuterio, o bandant vaiką sudrausminti, kildavo agresija, kuri buvo nukreipta prieš motiną. Atsakovė su sūnumi nesimatė nuo 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos, kaip aiškina atsakovė – sūnus pats pasirinko gyventi su močiute ir ji šiam sūnaus sprendimui neprieštarauja. Pripažino, kad ryšys tarp jos ir sūnaus yra nutrūkęs, nes sūnus ilgą laiką augo pas močiutę. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog vaikas turi neįgalumą – klausos sutrikimą, todėl reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, vaikas nešioja klausos aparatą, todėl reikalinga ir klausos aparato priežiūra, vaiką vargina ir alergijos. Atsakovės sūnus nė karto Centro specialistams ar globėjai neišsakė noro bendrauti ar bent susitikti su mama. Atsakovė kelis kartus vaikui rašė trumpąsias žinutes per internetines programėles, tačiau vaikas jas ištrindavo ir nė karto mamai neatrašė. Vaikas vengia kalbėti apie mamą, supyksta ir nori greičiau nutraukti pokalbį. Konsultacijų metu M. įvardija, kad globėjos yra mylimas, jam patinka gyventi su močiute, močiutės namuose jaučiasi saugus. Močiutė neprieštarauja, kad anūkas bendrautų su mama, tačiau priima ir gerbia vaiko nuomonę nebendrauti, neverčia daryti to, ko vaikas nenori. Močiutė geba ir gali tinkamai pasirūpinti anūku, užtikrina jam saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, turi tam reikiamų gebėjimų, patirties, supranta ir atliepia vaiko poreikius. Močiutė tinkamai atlieka jai patikėtas pareigas, ypač atsakingai rūpinasi globotinio sveikatos priežiūra, užtikrina sklandų mokyklos lankymą ir ugdymo procesą, psichologinę pagalbą. Močiutė domisi globotinio mokymosi pasiekimais, bendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais, dalyvauja tėvų susirinkimuose, pozityviai reaguoja į Centro specialisto skambučius, siunčiamus el. laiškus ar apsilankymus šeimoje. Priima ir vykdo rekomendacijas, esant poreikiui pati inicijuoja konsultacijas ar apsilankymus Centre, geranoriškai bendradarbiauja su visomis suinteresuotomis institucijomis. Šeimos gaunamos globos išmokos skiriamos vaiko poreikių tenkinimui, tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimui. Močiutė sutinka tapti nuolatine vaiko globėja, siekia ir toliau rūpintis anūku.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodo, kad atsakovė visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų bei vaiko priežiūros, neteikia vaikui išlaikymo, su sūnumi nebendrauja, juo nesidomi ir nedalyvauja vaiko gyvenime. Raštu išreiškė sutikimą, jog sūnus gyventų su močiute. Apie sūnaus biologinį tėvą nėra jokių duomenų, tėvystė nenustatyta. Atvejo vadybos proceso metu pastebėta, jog atsakovė negeba spręsti iškilusių problemų – nesistengia užmegzti santykių su sūnumi, tarp vaiko ir mamos nėra artimo ryšio, atsakovei trūksta tėvystės įgūdžių. Faktiškai ryšys tarp motinos ir sūnaus yra nutrūkęs, atsakovė neturi tikslo atnaujinti socialinius ryšius su sūnumi, domėtis sūnaus pasiekimais, dalyvauti vaiko gyvenime. Ieškovės vertinimu, yra pagrindas riboti atsakovės motinos valdžią į sūnų M. T., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovės vertinimu, neterminuotas atsakovės motinos valdžios ribojimas sūnaus atžvilgiu būtų tinkamiausias sprendimas atsižvelgiant į M. T. poreikius ir geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovė savo pareigų nuosekliai, nuolat ir sistemingai nevykdo. Atsakovės sūnui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė A. T.. Laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė tinkamai vykdo globėjos pareigas ir anūku rūpinasi, kaip savo vaiku. Vaikas nuo 2023 m. kovo 9 d. auga globėjos šeimoje, per šį laikotarpį atsakovė nedėjo pastangų susigrąžinti vaiką, auginti sūnų nėra atsakovės prioritetas. Nėra pagrindo, jog padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

9. Dėl išlaikymo dydžio ieškovė nurodo, kad orientacinis vaiko išlaikymo kriterijus yra minimalus darbo užmokestis, kuris šiuo metu sudaro 840 Eur, į rankas 630 Eur. Atsakovei nuo 2023 m. sausio 1 d. paskirta 378,11 Eur netekto darbingumo pensija, nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. skirta ligos išmoka, vidutiniškai po 76,46 Eur per mėnesį, vienišo asmens 32 Eur išmoka bei pajamos gaunamos iš darbo santykių, vidutiniškai apie 1 000 Eur iš UAB „N.“. Visos atsakovės mėnesio pajamos Sodros duomenimis, sudaro apie 1 486,56 Eur. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovės negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, nenustatyta, todėl, ginant vaiko teisę į išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį bei į tai, jog atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, prašo priteisti sūnaus M. T. išlaikymui 315 Eur, t. y. pusę minimalaus darbo užmokesčio, gaunamo į rankas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė byloje pateikė rašytinį nesutikimą, kuriuo nesutinka dėl mėnesinių pajamų paskaičiavimo dėl alimentų mokėjimo sūnui. Teigė, kad negauna 1 476,56 Eur pajamų per mėnesį, negauna vienišo asmens išmokos ir negauna 1 000 Eur atlyginimo. Teigė, kad Tarnyba neturi teisės skaičiuoti jos neįgalumo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildė, kad nuo šių metų sausio 1 d. „į rankas“ minimalus darbo užmokestis padidėjo iki 709 Eur, todėl vaikui išlaikymas turėtų būti 355 Eur, tačiau šiuo atveju pasilieka prie ieškinio reikalavimo dėl 315 Eur išlaikymo. Atsakovei buvo suteikta visa informacija dėl motinos valdžios apribojimo, ji bendravo su specialistais, tačiau situacija nepasikeitė.

12. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko dėl jos motinos valdžios apribojimo, tačiau nesutiko dėl sūnui teiktino išlaikymo dydžio. Nurodė, kad neprieštarauja, jog sūnus gyventų su močiute. Teigė, kad ji stengėsi bendrauti su vaiku, ji rašė jam, tačiau jis su ja nebendrauja, jis ištrina jos žinutes. Lankėsi pas psichologą. Ji prašydavo, kad sūnus atliktų savo pareigas, susiruoštų į mokyklą, tačiau vaikas neklausydavo. Prieš vaiką psichologiškai nesmurtavo, vežėsi keliauti į Turkiją. Ji sutinka teikti 200 Eur išlaikymą. Nurodė, kad jos darbas yra automobilių salono valymas, dirba puse etato, kiek dirba, tiek ir uždirba. Kitą mėnesį pradės dirbti visu etatu. Vasarą daugiau darbo, žiemą ‒ mažiau. Galėtų ieškotis kito darbo, tačiau dėl mažo vaiko negali, nes nepriima dėl vaiko amžiaus (3,5 metai). Jos išsilavinimas yra plataus profilio kirpėja. Nedirba pagal profesiją, nes darbas netinkamas. Nebandė registruotis Užimtumo tarnyboje dėl kvalifikacijos pakeitimo, nes nėra tokios specialybės, kurią ji norėtų dirbti. Nurodė, kad išlaiko mažąjį sūnų, tačiau mažajam vaikui neužtektų 200 Eur išlaikymo. Pridūrė, kad sutuoktinis šiuo metu pradėjo dirbti oficialiai, jis negalėjo dirbti dėl akių ligos.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu atsakovė sutinka tik iš dalies, sutinka dėl motinos valdžios apribojimo, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovė negali vaikui teikti 315 Eur išlaikymo, nes ji turi dar vieną išlaikytinį, ji dirba puse etato, turi sveikatos problemų, jos sutuoktinis taip pat turi sveikatos problemų.

14. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. T. paaiškino, kad dukra savo sūnų ne pirmą kartą palieka, tačiau, kai prireikė mokėti išlaikymą, dukra sūnų pasiėmė. Ragindavo, kad dukra mylėtų abu savo vaikus. Pastebėjo, kad vaikui „dėl nervų“ išbėrė galvą. Vaikas pripažino, kad dukros vyras jį skriaudė. Nusprendė kreiptis į vaikų teises. Vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su mama. Pati mama žinutes rašo sūnui: „Ką tu“. Mano, kad tai nėra tinkamas bendravimas. Vaikas turi problemų dėl klausos, taip pat turi alergijų, dermatitą. Turi klausos aparatą, kuris kainavo 1 200 Eur. Vaikas nuo dermatito naudoja vaistus. Pažymėjo, kad 200 Eur išlaikymo nepakaktų. Motina visiškai nebendrauja su vaiku, jo neišlaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas.

16. 2023 m. sausio 4 d. Tarnyboje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame pateikiama informacija, jog atvykęs į Skyrių M. T. nurodė nenorįs grįžti pas motiną V. V., nes namuose iš jos ir patėvio jaučia psichologinį smurtą, patyčias.

17. 2023 m. sausio 9 d. Skyrius nustatė vaiko apsaugos poreikį bei rizikos veiksnį: vaiko atstovai pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų ir (ar) negeba suvaldyti situacijos, keliančios jam grėsmę (pavyzdžiui, dėl patyčių bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkių, suicidinių vaiko minčių ir pan.). Vaikas patiria namuose patyčių iš mamos ir patėvio. Patėvis tyčiojasi iš jo sveikatos problemų. Nuspręsta šeimai organizuoti atvejo vadybos procesą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, nustatyta vaiko laikinoji priežiūra pas močiutę A. T..

18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 3 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką M. T. iš jo motinos V. V..

19. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AD2-295 M. T. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė A. T..

Dėl motinos valdžios apribojimo

20. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

22. Bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė V. V. tinkamai nesirūpina savo vaiku M. T. Remiantis byloje pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria buvo leista paimti nepilnametį vaiką M. T. iš jo motinos V. V., nustatyta, jog vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4 klasėje. Mokslai sekasi gerai, turi daug draugų. Savo tėvo nėra matęs, nes jam sakė, kai jo laukėsi, tėvas paliko mamą. Kai M. buvo 3 metai, mama jį paliko močiutei auginti ir jis ten gyveno iki kol pradėjo lankyti mokyklą. Vaikas nenori grįžti į mamos namus, nes mama ir patėvis iš jo tyčiojasi. Patėvis nuolatos šaukia, pravardžiuoja, o mama dėl to jam nieko nesako ir vaiko neužstoja. M. T. teigė, kad močiutė labiau rūpinasi juo, nei mama. Vaikas jaučiasi mamos nemylimas, nes ji turi kitą vaiką. Vaikas jaučiasi nereikalingas tuose namuose. M. turi sveikatos problemų, tai jį patėvis nuolat pravardžiuoja. Vaikas išreiškia norą pasilikti gyventi pas senelius. Skyrius nustatė vaiko apsaugos poreikį bei rizikos veiksnį – vaiko atstovai pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų ir (ar) negeba suvaldyti situacijos, keliančios jam grėsmę (pavyzdžiui, dėl patyčių bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkių, suicidinių vaiko minčių ir pan.). Vaikas patiria namuose patyčių iš mamos ir patėvio. Patėvis tyčiojasi iš jo sveikatos problemų. Vertinimo metu taip pat buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, vaikui rekomenduota teikti psichologinę pagalbą, o vaiko motinai – kompleksines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas galimas smurtas prieš M. T., nes vaikas patyrė psichologinį smurtą, pažeista jo garbė ir orumas. Skyrius 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą (Centras) dėl atvejo vadybos posėdžio organizavimo V. V.. Skyriuje 2023 m. sausio 13 d. buvo gautas pranešimas, kad V. V. nesutinka priimti mobiliosios komandos pagalbos. 2023 m. sausio 19 d. pirminio susitikimo metu su V. V. Centre buvo aptarta dabartinė šeimos situacija ir galimos pagalbos priemonės. Suderintas atvejo vadybos posėdžio laikas, įvertintas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis. Pasak V. V., ji su vaiku nebendrauja, ant jo pyksta, M. T. gali gyventi kur jis nori ir su kuo. Ji supranta, kad su M. T. bendrauti sudėtinga, jis jos neklauso, tarp jos ir vaiko emocinio ryšio nėra. 2023 m. sausio 31 d. buvo atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas. Socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis pirminio šeimos poreikių pagalbai vertinimas siekia trečią socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygį šeimoje. Šeimoje buvo reikšmingų įvykių, pažeidžiančių vaiko M. T. teisę į saugią aplinką, dėl galimai patiriamo iš motinos ir jos sutuoktinio psichologinio smurto vartojimo, emocinio ryšio nebuvimas. 2023 m. vasario 1 d. atvejo vadybos posėdyje sudarytame pagalbos plane šeimai pateiktos ir rekomenduotos pagalbos priemonės, kurios orientuotos į tėvystės įgūdžių lavinimą, psichologo konsultacijas. Šeimai skirta socialinės priežiūros šeimoms paslauga. Dirbant socialinį darbą su V. V. šeima pastebėta, jog paslaugų gavėja negeba spręsti iškilusių problemų dėl tarpusavio santykių su sūnumi M. T.. Pastebima, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus yra nutrūkęs, V. V. nededa pastangų ryšio atkūrimui arba atstatymui. 2023 m. vasario 2 d. susitikimo Centre metu kartu su V. V. ir A. V. buvo aptarta šeimos situacija ir tolimesnis pagalbos šeimai planas. Siekiant motyvuoti atkurti ryšį su sūnumi, motina konsultuota paauglių augimo tarpsnių klausimu, artimo ryšio su vaiku kūrimo ir atnaujinimo klausimu. A. V. pasakojo, kad M. V. gyvenant bendruose namuose, berniukas nenorėdavo kartu leisti laisvalaikio, neįsitraukdavo į bendras šeimos veiklas, teigė, kad ryšio su paaugliu neatrado. Susitikimo metu šeimai suteikta informacija apie pirminę teisinę pagalbą. Abu sutuoktiniai teigė, jog neprieštarauja, kad M. T. gyventų A. T. namuose. Centro 2023 m. vasario 1 d. pagalbos plane nurodyta, kad situacija nesikeičia, motina nebendrauja su vaiku, tarp jų nesimezga joks emocinis ryšys. Skyriuje 2023 m. vasario 6 d. gautas V. V. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad jos nuomonė nesikeičia ir sutinka, kad jos mama A. T. būtų globėja jos sūnui M. T.. Nurodė, kad šiuo metu su vaiku visiškai nebendrauja. Skyriuje 2023 m. vasario 21 d. gautas Centro motyvuotas siūlymas dėl M. T., kurio pagrindu Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo mamos išdavimo. Teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką M. T. iš jo motinos V. V.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AD2-295 M. T. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė A. T..

23. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, taip pat nustatyta, kad situacija esamu momentu tarp vaiko ir motinos nėra pasikeitusi, vaiko ir motinos ryšys neatkurtas. Byloje pateiktas 2023 m. spalio 16 d. Centro motyvuotas siūlymas. Jame nurodoma, kad nuo 2023 m. kovo 2 d. organizuojant atvejo vadybos posėdžius (2023 m. birželio 6 d., 2023 m. rugsėjo 29 d.) V. V. su pagalbos priemonėmis sutiko: lankytis pas psichologą (į konsultaciją per visą laikotarpį nuėjo tik kartą), sieks užmegzti ryšį su vaiku (SMS žinutes ir „Messerger“ nusiuntė tik kelis pranešimus sūnui), bendradarbiaus, konsultuosis su specialistais, kad sūnus grįžtų į šeimą (konsultacijas priėmė geranoriškai). Tačiau tikslas nebuvo pasiektas, rezultatų nėra, nes mama V. V. nė karto nepareiškė noro ir nesikreipė į Centro Pagalbos vaikams padalinį, darbo su globėjais (rūpintojais) ir įtėviais skyriaus, socialinę darbuotoją darbui su globos netekusiais vaikais ir jų globėjais ir įtėviais dėl organizavimo su sūnumi laiko. Per atvejo vadybos proceso laikotarpį V. V. su sūnumi nebuvo susitikusi nė karto. Atvejo vadybos proceso metu V. V. šeimoje pastebėta, jog paslaugų gavėja negeba spręsti iškilusių problemų dėl tarpusavio santykių su sūnumi M. T., neįžvelgia psichologinių ar tėvystės įgūdžių nebuvimo. Pastebima, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus yra nutrūkęs. Siekiant, kad bendravimas tarp M. T. ir motinos atsinaujintų, paslaugų gavėja atvejo vadybos proceso metu ne kartą raginta pati užmegzti ryšį, domėtis savo sūnaus pasiekimais, vengti pasyvaus stebėjimo vaiko gyvenime. Taip pat byloje pateiktas Skyriaus 2023 m. spalio 25 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplinkos aktas, kuriame nurodyta vaiko nuomonė, jog su mama nebendrauja, ji parašė jam vieną žinutę, bet jis jai neatsakė. Nenori su ja bendrauti. Taip pat pateikta globėjos nuomonė, kad vaikas su mama nebendrauja. Globėja mano, kad motina priklausoma nuo vyro ir uošvių ir vykdo, ką jie liepia. Su ja dukra nebendrauja. Niekada neklausė, kaip sūnaus sveikata, kaip jam sekasi mokykloje. Skyriaus 2023 m. spalio 26 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad globėjos ir vaiko teigimu, bet koks ryšys tarp M. ir jo motinos nutrukęs. M. nenori bendrauti su mama, o mama jokių pastangų nerodo. Iš 2023 m. spalio 26 d. vaiko nuomonės akto matyti, kad vaikui patinka gyventi su seneliais. Jis nebendrauja su mama ir nenori su ja bendrauti. Mama jam parašė vieną žinutę, bet jis nenorėjo jai atsakyti ir neatsakė. Jis nori gyventi su seneliais, jam čia gerai. Ir su broliuku nebendrauja, ir nenori. Dabar jam viskas gerai. Jam patiko vasarą keliauti. Patiko Anykščiuose ir Pakruojo dvare. Dar buvo Biržuose. Jam patinka skaityti. Jis perskaitė keturias knygas.

24. Byloje pateiktas 2023 m. spalio 11 d. atsakovės rašytinis sutikimas, kad jos sūnus M. T. gyventų su močiute A. T.. Tokios pačios pozicijos atsakovė laikėsi ir posėdžio metu, tvirtindama, kad sutinka dėl motinos valdžios apribojimo.

25. Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovė nėra suinteresuota savo vaiko M. T. gerove, ji nesidomi vaiku, jai jis nerūpi, jos požiūris į vaiką yra atsainus. Be to, ir atsakovės motina, vaiko močiutė bei jo globėja A. T. patvirtino, kad dukra savo sūnumi M. T. nesirūpina, prioritetą teikia savo vyrui, jų vaikui ir jo šeimai. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovė vaiku nesirūpina, t. y. vaiko neaugina, juo nesidomi, nedalyvauja jo gyvenime, daro žalą savo atsainiu elgesiu, sūnaus ir motinos ryšys yra nutrūkęs. Be to, vaikas motinos namuose galimai patiria psichologinį smurtą, darantį neigiamą įtaką vaiko normaliam ir visaverčiam gyvenimui šeimoje. Teismas neturi pagrindo manyti, kad šios aplinkybės galėtų pasikeisti, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovei V. V. neterminuotai apribojama motinos valdžia (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta močiutė A. T.. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nepilnamečio vaiko M. T. laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su A. T. prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, A. T. yra nepilnamečio vaiko močiutė, jie gerai sutaria, vaikas nori gyventi pas ją. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad močiutė rūpinasi anūku, visapusiškai jį globoja ir auklėja.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, M. T. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jo dabartinėje laikinos globėjos A. T. vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

29. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas, kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taip pat turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

31. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2024 metų minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, „į rankas“ ‒ 709 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti 315 Eur išlaikymo suma, teismo vertinimu, būtų pakankama tenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Šiuo atveju teismas pastebi, kad vaikas turi sveikatos problemų – klausos sutrikimas, alergija, dermatitas. Teismo posėdžio metu vaiko močiutė nurodė, kad vaikui reikėjo pirkti klausos aparatą, aparatą pirko su priemoka, kad būtų geresnių techninių parametrų, tai kainavo apie 1 200 Eur. Taip pat ruošiasi pirkti naują telefoną, kuriame būtų programėlė susieta su klausos aparatu, kad vaikas galėtų geriau klausytis mokytojų pamokų metu, kaina apie 900 Eur. Be to, vaikui yra nuolat perkami vaistai, tepalai nuo alergijos, dermatito. Įvertinęs paminėtus duomenis, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju 315 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko amžiui bei jo poreikiams (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

32. Atsakovė nurodė, kad pagal gaunamas pajamas sūnui gali teikti tik 200 Eur išlaikymą.

33. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „N.“, jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėn. sudaro apie 700 Eur, taip pat ji gauna netekto darbingumo pensiją 340,10 Eur. Nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi. Yra sudariusi santuoką su A. V.. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką L. V., gim. (duomenys neskelbtini).

34. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

35. Byloje nustatyta, kad atsakovės darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, dėl ko ji iš esmės grindžia negalėjimą teikti vaikui reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovės poziciją, kadangi atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, galinti gauti ir didesnes pajamas. Kaip nurodė pati atsakovė, šiuo metu ji dirba puse etato, tačiau kitą mėnesį pradės dirbti pilnu etatu, todėl manytina, kad jos finansinė padėtis pagerės. Be to, atsakovė šiuo metu dirba tik puse etato, todėl tikėtina, kad taip dirbant ji galėtų susirasti ir papildomo darbo. Pastebėtina, kad atsakovė posėdžio metu nurodė, jog turi kirpėjos profesiją, tačiau nedirba pagal profesiją, nes darbas netinkamas. Pažymėtina, kad atsakovės specialybė (kirpėja) yra gana paklausi. Priežasčių, dėl kurių atsakovė pagal savo specialybę negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Taip pat dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Todėl darytina išvada, kad atsakovė galėtų susirasti geriau apmoką darbą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją, tačiau byloje nepateikta duomenų, kokio pobūdžio yra sveikatos sutrikimas ir kiek dėl to ribotas jos darbingumas. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba fizinį darbą (automobilių salonų valymas), todėl darytina išvada, kad atsakovės sveikata nedaro įtakos pilnaverčiam dalyvavimui darbo rinkoje.

36. Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, kad ji turi dar vieną vaiką, kurį reikia išlaikyti, todėl didesnio išlaikymo negali teikti. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitam atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai yra skirtingi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, turinti galimybę pilnavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kito vaiko ji negali teikti prašomo išlaikymo.

37. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus vaiko poreikius, į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaikus, darytina išvada, jog 315 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovės vaikui M. T. yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei motinos galimybes išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

38. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam globėjui, šiuo atveju A. T., kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina A. T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai.

40. CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

41. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl M. T. nuolatinės globos ir jo globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų M. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą vaiko laikinos globėjos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. lapkričio 7 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam M. T..

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė