- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-127-557/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-557/2017
Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00075-2014-9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2017 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Arvydo Daugėlos ir Zigmo Pociaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal BK 183 str. 1 d. 80 MGL (3012,80 Eur) bauda, pagal BK 184 str. 1 d. 50 MGL (1883 Eur) bauda, pagal BK 222 str. 1 d. 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4519,20 Eur) bauda, nustatant 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai sumokėti savanoriškai.
Nuosprendžiu civilinės ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. S. priteista 5154,58 Eur turtinei žalai atlyginti bei 780 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteista už tai, kad dirbdama viešosios įstaigos (VšĮ) (duomenys neskelbtini) buhaltere (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. pagrindu būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2014-08-10 įstaigos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 13 str. 1 d. 4 ir 5 p., nustatančius, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 5) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p., nustatantį, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir tyčia paslėpė apskaitos dokumentus, būtent:
laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 R. S., veikdama bendra tyčia, įstaigos buhalterinėje apskaitoje, tai yra „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“, „Swedbank banko išplėstiniai sąskaitos išrašai“ įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įvykusių ūkinių operacijų turinį, tai yra apie 6199,70 Lt (1795,56 Eur) daugiau jai pačiai – R. S. – priskaičiuoto darbo užmokesčio, taip pat aiškiai neteisingus duomenis apie 934,76 Lt (270,72 Eur) daugiau priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir 1890,66 Lt (547,57 Eur) (30,98 proc.) bei 557,97 Lt (161,60 Eur) (9 proc.) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų, bei įstaigos „Swedbank“ mokėjimo pavedimuose įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį sau išmokamą darbo užmokestį, būtent: 2011 m. liepos mėnesį įrašė ir pervedė darbo užmokesčio daugiau 238,19 Lt (68,98 Eur), 2012 m. lapkričio mėnesį – daugiau 477,69 Lt (138,35 Eur), 2013 kovo mėnesį – daugiau 470,29 Lt (136,20 Eur), 2013 balandžio mėnesį – daugiau 675,92 Lt (195,76 Eur), 2013 m. birželio mėnesį – daugiau 445,49 Lt (129,02 Eur), 2013 m. liepos mėnesį – daugiau 484,12 Lt (140,21 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – daugiau 553,22 Lt (160,22 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį – daugiau 534,97 Lt (154,93 Eur), 2013 m. spalio mėnesį – daugiau 495,08 Lt (143,38 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį – daugiau 332,12 Lt (96,19 Eur) nei priklausė pagal darbo sutartį;
be to, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio R. S. įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu iš įmonės „Swedbank“ sąskaitos jai pačiai – R. S.: 2011 m. lapkričio mėnesį – 300 Lt (86,89 Eur), 2013 m. gegužės mėnesį – 800 Lt (231,70 Eur), 2013 m. liepos mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 100 Lt (28,96 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. spalio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur). Šių 2000 Lt (579,24 Eur) išmokėjimo neįtraukė į apskaitos registrus;
be to, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 R. S. gautus už P. Š. globą pinigus iš I. Š.: 2013-07-22 – 1550 Lt (448,91 Eur) – išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr. 032820868; 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 1500 Lt (448,91 Eur); 2013-09-25 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208911; 2013-10-23 – 1500 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208928; 2013-11-17 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208946; 2013-12-18 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208965, tačiau šių išrašytų kasos pajamų orderių 9200 Lt (2664,50 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, šiuos kasos pajamų orderius paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius pinigus iš kitų asmenų – A. P. ir J. B., skirtingai juose nurodydama įvykusios ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, būtent: 2013-09-25 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208911 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-09-24 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208911 „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-10-23 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208928 „Priimta iš“ I. Š. 1500 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-10-23 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208928, „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-11-17 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208946 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-11-22 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208946 „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-12-18 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208965 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-12-25 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208965 „Priimta iš“ J. B. 29,82 Lt (8,64 Eur), kurį į apskaitą įtraukė.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio.
1.1. R. S. nuteista ir už tai, kad pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, t. y. dirbdama viešosios įstaigos (VšĮ) (duomenys neskelbtini) buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2011-01-07 darbo sutartyje Nr. DS-243, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis „Swedbank“, dokumentus, bei pasinaudodama direktoriaus A. G. nurodymu jai suteikta teise Paslaugų teikimo „Swedbank“ internetu sutarties pagrindu internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama bendra tyčia, banko paslaugų internetu sistema mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, nepagrįstai sau pervedė 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį darbo užmokestį, mokėjimo pavedimų paskirtyje įrašydama „atlyginimai“, būtent: 2011 m. liepos mėnesį daugiau pervedė 238,19 Lt (68,98 Eur), 2012 m. lapkričio mėnesį daugiau pervedė 477,69 Lt (138,35 Eur), 2013 kovo mėnesį daugiau pervedė 470,29 Lt (136,20 Eur), 2013 balandžio mėnesį daugiau pervedė 675,92 Lt (195,76 Eur), 2013 m. birželio mėnesį daugiau pervedė 445,49 Lt (129,02 Eur), 2013 m. liepos mėnesį daugiau pervedė 484,12 Lt (140,21 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį daugiau pervedė 553,22 Lt (160,22 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį daugiau pervedė 534,97 Lt (154,94 Eur), 2013 m. spalio mėnesį daugiau pervedė 495,08 Lt (143,38 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį daugiau pervedė 332,12 Lt (96,19 Eur) nei priklausė pagal darbo sutartį;
be to, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio R. S. banko paslaugų internetu sistema mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, iš įstaigos banko sąskaitos nepagrįstai sau pervedė 2000 Lt (579,24 Eur), o būtent: 2011 m. lapkričio mėnesį – 300 Lt (86,89 Eur), 2013 m. gegužės mėnesį – 800 Lt (231,70 Eur), 2013 m. liepos mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 100 Lt (28,96 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. spalio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur);
be to, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 R. S. už gautus P. Š. globą pinigus iš I. Š.: 2013-07-22 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 1500 Lt (448,91 Eur); 2013-09-25 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013-10-23 – 1500 Lt (448,91 Eur), 2013-11-17 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013-12-18 – 1550 Lt (448,91 Eur), šių 9200 Lt (2664,50 Eur) pinigų į įstaigos kasą neužpajamavo ir juos pasisavino.
Tokiu būdu R. S. pasisavino svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus – 15907,09 Lt (4607,01 Eur).
1.2. R. S. nuteista ir už tai, kad iššvaistė jai patikėtą jos žinioje buvusį turtą, t. y. dirbdama viešosios įstaigos (VšĮ) (duomenys neskelbtini) buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2011-01-07 darbo sutartyje Nr. DS-243, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis „Swedbank“, dokumentus bei pasinaudodama direktoriaus A. G. nurodymu jai suteikta teise Paslaugų teikimo „Swedbank“ internetu sutarties pagrindu internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama bendra tyčia, banko paslaugų internetu sistema mokėjimo pavedimais iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Valstybinio socialinio draudimo sąskaitą neteisėtai pervedė 1890,66 Lt (547,57 Eur) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų (tai yra 30,98 proc.) nuo 6199,70 Lt (1795,56 Eur) didesnio nei jai – R. S. – priklausė darbo užmokesčio, būtent: 2011 m. liepos mėnesį daugiau pervedė 99,05 Lt (28,69 Eur), 2012 m. lapkričio mėnesį daugiau pervedė 194,72 Lt (56,39 Eur), 2013 kovo mėnesį daugiau pervedė 191,70 Lt (55,52 Eur), 2013 m. balandžio mėnesį daugiau pervedė 275,48 Lt (79,78 Eur), 2013 m. birželio mėnesį daugiau pervedė 181,60 Lt (52,59 Eur), 2013 m. liepos mėnesį daugiau pervedė 197,34 Lt (57,15 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį daugiau pervedė 225,51 Lt (65,31 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį daugiau pervedė 218,07 Lt (63,16 Eur), 2013 m. spalio mėnesį daugiau pervedė 201,81 Lt (58,45 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį daugiau pervedė 135,38 Lt (39,21 Eur) išskaičiuotų „Sodros“ įmokų nei priklausė. Tokiu būdu R. S. iššvaistė svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus – 1890,66 Lt (547,57 Eur).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir ją dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. l d., 222 str. 1 d. išteisinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu. Mano, jog kaltinimas, kad ji neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, veikdama bendra tyčia, banko paslaugų mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą nepagrįstai pervedė 4607,01 Eur didesnį darbo užmokestį, yra nepagrįstas. Pažymi, jog tam, kad būtų galima įvertinti kaltinimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina įvertinti VšĮ (duomenys neskelbtini)nusistovėjusią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką. Ji užpildydavo darbo užmokesčio žiniaraštį, pasirašydavo jį ir perduodavo tvirtinti VšĮ direktoriui A. G.. Patvirtinus darbo užmokesčio žiniaraštį, išrašomas mokėjimo pavedimas darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytoms darbo užmokesčių sumoms. Mokėjimo pavedimą patvirtina direktorius A. G., ir tik tada jis siunčiamas bankui, kad būtų atliktas mokėjimo pavedimas. Be to, mokėjimo pavedimas galimas tik esant A. G. parašui. Pabrėžia, kad mokėjimo pavedimą bankas atlieka tik tuomet, kai jis yra patvirtintas VšĮ direktoriaus A. G. parašu, taigi net techniškai, net jei to labai norėtų, ji neturėjo galimybės sau neteisėtai pervesti 4607,01 Eur atlyginimą. Ji net negalėjo ir neturėjo realių galimybių suklaidinti VšĮ direktoriaus A. G., nes darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo sudaromi 3 asmenims: direktoriui, direktoriaus pavaduotojai ir finansininkei. Nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadų, kad direktorius buvo suklaidintas ir nematė, kokio dydžio darbo užmokesčius jis moka trims asmenims. Dėl to mano, kad VšĮ direktorius A. G., patvirtindamas darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius, pripažino darbo užmokesčio ir priedų prie darbo užmokesčio skaičiavimo teisingumą.
2.1. Teismo posėdžio metu ji pripažino, kad apskaičiuodavo darbo užmokesčius sau, direktoriui ir direktoriaus pavaduotojai su priedais, tačiau nurodė, kad vadovavosi jai pateikiamais dokumentais dėl darbo užmokesčio dydžio ir priedų prie darbo užmokesčio skaičiavimo. A. G. teigia, kad VšĮ nebuvo išleidžiami įsakymai dėl priedų mokėjimo, tačiau tokia jo pozicija yra paneigta bylos medžiaga. R. S. iniciatyva tyrimui buvo pateikti dviejų įsakymų nuorašai dėl priedų prie darbo užmokesčio VšĮ mokėjimo, ir tik tuomet byloje atsirado tų nuorašų originalai. Mano, kad akivaizdu, jog jei ji būtų turėjusi daugiau įsakymų nuorašų, būtų atsiradę ir daugiau įsakymų originalų. Tai, kad VšĮ direktorius ir direktoriaus pavaduotoja gaudavo priedus prie darbo užmokesčio, matyti iš bylos medžiagos. Byloje yra pažymos dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo. Iš pažymų matyti, kad direktoriui A. G. per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio išmokėta 5384,42 Eur priedų prie darbo užmokesčio. Direktoriaus pavaduotojai R. M. per laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio išmokėta 1835,58 Eur priedų prie darbo užmokesčio. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pasigendama pažymų apie gaunamą direktoriaus A. G. ir direktoriaus pavaduotojos R. M. darbo užmokestį 2012 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais ir 2013 m. kovo, gegužės, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais, todėl negalima nurodyti tikslių priedų prie darbo užmokesčio sumų. Nesupranta, kodėl byloje buvo vertinamas tik jai priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio su priedais teisėtumas. Aplinkybę, jog įmonėje buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja R. M..
2.2. Pabrėžia, kad nuosprendyje taip pat nurodyta, kad ji įvykdė nusikalstamą veiką (BK 183 str. l d.), turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2011-01-07 darbo sutartyje Nr. DS-243. Byloje yra 2011-01-07 Darbo sutartis Nr. DS-243, sutartyje yra 18 punktų, tačiau nė vienas sutarties punktas neduoda pagrindo teigti, kad turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus ji turėjo galimybę vykdyti nusikalstamą veiką. Byloje yra ir 2011-01-10 sutartis dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės, tačiau šioje sutartyje nenumatyta sąlyga, kad jai perduodamos disponavimui VšĮ piniginės lėšos. Byloje yra ir jos pasirašyti VšĮ Buhalterės pareiginiai nuostatai. Šių nuostatų 29 p. išdėstytos jos funkcijos (1–5 p.), jos teisės ir pareigos (6–25 p.), teisės (26–29 p.), tačiau nuostatuose nenumatytos jos teisės ir pareigos disponuoti VšĮ piniginėmis lėšomis. Nuostatai apibrėžia jos funkcijas, numatytas Buhalterinės apskaitos įstatyme (Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, arba struktūrinio buhalterinės apskaitos padalinio vadovas (22 p.). Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str., be kita ko, numatyta, jog ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka (1 d.). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) (2 d.). Pažymi, jog nors nuosprendyje teigiama, kad VšĮ direktorius A. G. savo nurodymu suteikė jai teisę atlikti bankines operacijas, tačiau nenurodoma, kokiu būdu ir kokia forma tai buvo padaryta. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (1 d.), ūkio subjekto vadovas taip pat atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (2 d.).
2.3. Pažymi, jog turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise arba jų perleidimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.). Vienas iš neteisėtumo aiškinimo pavyzdžių turto iššvaistymo bylose pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-192/2011, kurioje nurodyta, kad apžvelgus kasacinio teismo praktiką, galima teigti, kad bene dažniausiai nusikalstami veiksmai pasisavinant patikėtą turtą atliekami kaltininkui einant tam tikras pareigas, užsiimant darbine veikla, tiesiogiai susijusia su perduoto turto saugojimu, pardavimu, gabenimu ir kt. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-573/2011 spręsta, ar BK 183 str. numatytus specialaus subjekto požymius atitiko valstybės tarnautojas – policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos grupės vyresnysis specialistas. Nurodo, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Kitu atveju turto pasisavinimo subjektu pripažintas uždarosios akcinės bendrovės direktorius (atlikęs ir kasininko funkcijas), kuriam turtas buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-385/2012 nurodyta, jog žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2011 ir kt.). Mano, kad nurodyti argumentai duoda pagrindą išvadai, kad jai pareikšti kaltinimai dėl neteisėtai gauto darbo užmokesčio yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl dėl šio kaltinimo ji turi būti išteisinta.
2.4. Nurodo, kad buvo nuteista ir už tai, kad įstaigos kasoje neužpajamavo iš I. Š. gautų 2664,50 Eur ir juos pasisavino. Pasisakydama dėl šio kaltinimo, pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad VšĮ su grynaisiais pinigais dirba įmonės kasininkė A. Z.. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja R. M., tai pripažino ir A. Z., šią aplinkybę nurodė ir pati R. S.. Kad finansininkė R. S. nedirbo su grynaisiais pinigais, patvirtina ir Įmonės buhalterio nuostatai (nuostatų 19 p.). Taigi kasininkė A. Z. (o ne R. S.) privalėjo pildyti kasos knygą ir joje nurodyti gautus pinigus. Pasisakydama dėl iš I. Š. gautų pinigų nurodo, jog ji neneigia, kad galbūt iš I. Š. gavo atitinkamas pinigų sumas už P. Š. globą. Pinigų gavimo faktą iš dalies patvirtina išrašyti ir pasirašyti kasos pajamų orderiai. Vieną orderio dalį atiduodavo I. Š., o kitą orderio dalį perduodavo į kasą. Pinigus išimties tvarka priimdavo todėl, kad kasoje dažnai nebūdavo kasininkės. Tais atvejais pagal abipusį susitarimą pinigus su kasos pajamų orderiu palikdavo kabineto prie kasos rašomajame stalčiuje. Kabinetas ir rašomasis stalas nebuvo rakinami. Į patalpą galėjo patekti visi VšĮ darbuotojai. Šias faktines aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja A. Z.. Liudytoja taip pat nurodė, kad tokia pinigų priėmimo tvarka buvo žinoma VšĮ direktoriui A. G.. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja R. M.. Taigi, nesant įrodymų, kad ji pasisavino 2664,50 Eur, prašo šiame epizode baudžiamąją bylą jai nutraukti ir ją išteisinti.
2.5. Nurodo, kad ji yra nepagrįstai nuteista ir už tai, jog iššvaistė jai patikėtą jos žinioje buvusį turtą – pervedė į VSDF 1890,66 Eur, nes apskaičiuodavo „Sodros“ įmokas nuo darbuotojų gaunamų darbinių pajamų. Taigi ji kaltinama už tai, kad vykdė įstatymų (Socialinio draudimo įstatymas) reikalavimus. Tuo labiau, kad, kaip minėta, visi mokėjimo pavedimai daromi ir yra galimi tik esant direktoriaus A. G. parašui ant mokėjimo dokumento. Taigi pinigus VSDF pervedė ne R. S., o A. G.. Kyla klausimas, ar VšĮ pinigai buvo finansininkės R. S. žinioje. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterė atsako už buhalterinės apskaitos duomenų teisingumą. Be to, ji nurodo, kad yra nepagrįstai nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 veikdama bendra tyčia įstaigos buhalterinėje apskaitoje, t. y. „darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“ „ Swedbank banko išplėstiniai sąskaitos išrašai“, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įvykusių ūkinių operacijų turinį. Šis kaltinimas grindžiamos jos gautu darbo užmokesčiu, tačiau kaip ji nurodė anksčiau, neįrodžius, kad ji gavo neteisėtą darbo užmokestį, nėra pagrindo kalbėti apie įrašus buhalterinėje apskaitoje.
2.6. Pabrėžia, kad nepagrįstai buvo nuteista ir už tai, kad į buhalterinę apskaitą neįtraukė sumų, kurios buvo gautos iš I. Š.. Bylos nagrinėjimo metu (liudytojos A. Z. parodymai ir R. S. parodymai) nustatyta, kad jos išrašyti kasos pajamų orderiai buvo fiksuoti VšĮ kasos knygoje. Į buhalterinės apskaitos dokumentus ji įrašydavo duomenis iš kasininkės A. Z. jai pateiktos kasos knygos. Neturėjo pagrindo nepasitikėti A. Z.. Mano, jog šiuo atveju, net ir pripažinus, kad visos piniginės-ūkinės operacijos nebuvo įrašytos į buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra teisinio pagrindo traktuoti tai kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. BK 222 str. numatyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas rėmėsi ir liudytojos L. Rupeikienės, kuri atliko VšĮ finansinės veiklos apžvalgą, parodymais, tačiau nevertino to, kad buhalteriniai dokumentai jai buvo perduoti be apyrašo. Teisme ji pripažino, kad buhalterinius dokumentus jai perdavė VšĮ direktorius A. G. pagal savo nuožiūrą. Mano, jog esant tokiai situacijai, liudytojos L. Rupeikienės parodymai ir jos atliktos apžvalgos objektyvumas pagrįstai turi būti vertinami kritiškai. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu L. Rupeikienė nesugebėjo teisiškai argumentuotai pagrįsti savo išvadas, o jas grindė tik vidiniu savo įsitikinimu. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau jai tokie kaltinimai nepareikšti, todėl ir dėl šio kaltinimo ji turi būti išteisinta. Pažymi, jog vertinant kaltinimų R. S. pagrįstumą ir teisėtumą, negalima ignoruoti ir to, kad jos darbas iki 2014 metų direktoriaus A. G. buvo vertinamas tik teigiamai. Byloje pateikta A. G. išduota charakteristika. Negali nepasisakyti ir dėl to, kad VšĮ buvo neskiriamas dėmesys buhalterinės apskaitos darbo organizavimui, o už tai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsako tiesiogiai VšĮ direktorius A. G.. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir specialistė I. V. L..
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3.1. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
4. Iš nuteistosios R. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo kategoriškai nesutinkama su jos nuteisimu pagal BK 183 str. 1 d., BK 184 str. 1 d., BK 222 str. 1 d. nurodant, jog nuteistoji sau atlyginimą skaičiuodavo vadovaudamasi darbdavio nurodymu ir jo išleistais įsakymais, atlyginimai būdavo mokami su priedais, o pinigus pervesdavo ne ji, o pats direktorius, todėl jos veiksmuose nebuvo bendros tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą, pasisavinti darbdavio lėšas ir jas iššvaistyti. Be to, nuteistoji nurodo, jog sumas (iš viso 2000 Lt (579,24 Eur)), kurios buvo pervestos į jos sąskaitą, tačiau nebuvo įtrauktos į apskaitos registrus, pervedė VšĮ direktorius A. G., todėl ji negali atsakyti už šių pinigų pasisavinimą ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl VšĮ gautų už senelių priežiūrą pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, nuteistoji nurodo, kad už grynuosius pinigus buvo atsakinga kasininkė, be to, pati priėmusi pinigus ji visuomet juos padėdavo kasininkės stalčiuje, todėl teigia, kad ji nepagrįstai nuteista už šių pinigų neįtraukimą į buhalterinę apskaitą ir jų pasisavinimą.
4.1. Vadovaujantis BK 2 str., pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304-307 str. reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d.), atitinkančiais BPK 20 str. 1, 3 ir 4 d. nurodytus reikalavimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-508-976/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamų veikų, padarytų netinkamai nurodant duomenis apie nuteistajai išmokamą darbo užmokestį, pervedant pinigus į jos sąskaitą ir sumokant „Sodros“ įmokas
5. R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista dėl to, jog įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įvykusių ūkinių operacijų turinį, tai yra: apie 6199,70 Lt (1795,56 Eur) daugiau jai pačiai priskaičiuoto darbo užmokesčio; apie 934,76 Lt (270,72 Eur) daugiau priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio; apie 1890,66 Lt (547,57 Eur) (30,98 proc.) bei 557,97 Lt (161,60 Eur) (9 proc.) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų bei įstaigos „Swedbank“ mokėjimo pavedimuose įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį sau išmokamą darbo užmokestį, ir tokiu būdu ji tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.), be to, šiuos pinigus pervesdama į savo sąskaitą, ji pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą 4707,09 Lt (1363,27 Eur) (BK 183 str. 1 d.), o dėl šio netinkamai apskaičiuoto atlyginimo sumokėdama „Sodros“ įmokas iššvaistė svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus – 1890,66 Lt (547,57 Eur) (BK 184 str. 1 d.). Kadangi šios veikos yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje, dėl jų teisėjų kolegija pasisako kartu.
5.1. Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
5.2. Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir pasisakydama dėl nusikalstamų veikų, padarytų aiškiai neteisingų duomenų (daugiau jai priskaičiuoto darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų) apie įvykusių ūkinių operacijų turinį įrašymu, 4707,09 Lt (1363,27 Eur) pervedimu į savo sąskaitą ir 1890,66 Lt (547,57 Eur) įmokų „Sodrai“ sumokėjimu, R. S. nurodė, kad nesutinka su kaltinimu, nes pavedimus atlikdavo patvirtintus direktoriaus. Kadangi direktorius pasirašo žiniaraštį, pagal žiniaraštį mokami atlyginimai, ji atlieka skaičiavimus, direktorius pasirašo ant šių dokumentų, ji pagal žiniaraštį suformuoja banko pavedimą. Visiems darbuotojams buvo vienoda tvarka atlyginimų mokėjimui, atlyginimai buvo apskaičiuojami didesni todėl, kad buvo priedai, tyrėja nekreipė dėmesio į jos pastabas dėl priedų. Kiekvieną mėnesį nebūdavo pastovus atlyginimas, kadangi priedai nebuvo vienodi. Iš dalies pripažįsta kaltę, kad nesužiūrėjo programos, į kurią privalėjo suvesti darbo laiką, žiniaraščius, priedus, avansus. Programoje turi atsispindėti pakeltas atlyginimas, kas galbūt neatsispindėjo programoje dėl jos kaltės. Iš dalies pripažįsta kaltę dėl to, kad galbūt suklydo rengdama pavedimus. Kiekvienam atskiram atvejui dėl priedo buvo direktoriaus įsakymas, jei jo nebūdavo, tai būdavo pavaduotojos, tuo remdamasi ji ir didino apskaičiuojamus atlyginimus. Kiti darbuotojai irgi gavo priedus, įvairiai būdavo, gavo R. S., R. M., direktorius, bet buvo mėnuo, kad priedą gavo tik ji viena, įvairiai būdavo su priedais. Dėl jos irgi buvo įsakymas, ji tuo metu turėjo įsakymą, dėl to ir buvo tokia atlyginimo priemoka. Kelių įsakymų kopijas, kurias rado namuose, pateikė, todėl kaltinimas buvo keistas, o kitų įsakymų neturėjo. Įstaiga sakė, kad ir tų įsakymų, kuriuos ji pateikė, nėra, kad nėra jokių priedų, o kai ji pateikė įsakymus, tada ir originalai atsirado. Ji žino, kad tie įsakymai buvo, mano, kad juos sunaikino (t. 8, b. l. 72–73). Tokiais parodymais R. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji sau darbo užmokestį skaičiuodavo pagal pasirašytas darbo sutartis, juose įrašytus pakeitimus ir priimtus direktoriaus arba jo įgalioto asmens įsakymus. Už 2011 m. sausį–vasarį jai buvo nustatytas 2450 Lt mėnesinis atlyginimas, nuo 2011 m. vasario pradžios 2990 Lt ir sutartis pakeista į neterminuotą, nuo 2012 m. pradžios pirmam pusmečiui buvo patvirtintas etatų sąrašas, kuriuo jai buvo patvirtintas 3542 Lt atlyginimas. Kadangi tų metų liepos mėn. naujas etatų sąrašas nebuvo patvirtintas, ji vadovavosi ir atlyginimą skaičiavo pagal metų pradžioje patvirtintą etatų sąrašą. 2012 m. lapkričio mėn. jai įsakymu sumažino darbo užmokestį iki 3300 Lt per mėnesį, aptariant, kad jai mokės priedus už perdirbtą darbo laiką tiek dirbant su projektu, tiek atliekant kitas funkcijas. Papildomos funkcijos jai buvo pavestos žodžiu, kadangi tuo metu pavaduotoja R. M. buvo pervesta dirbti 0,5 etato. Per mėnesį į darbą ji ateidavo tik dvi savaites. Kadangi administracijoje daugiau darbuotojų (be direktoriaus ir 0,5 etato pavaduotojos) nebuvo, jos funkcijas – sudaryti darbo, apgyvendinimo, nuomos sutartis, paruošti įvairius įsakymus, rengti atsakymus įstaigoms, savivaldybėje tvarkyti globotinių slaugos, mirčių, laidojimo dokumentus ir kita – atlikdavo R. S., eidama buhalterės pareigas. Todėl beveik kiekvieną mėnesį būdavo priimamas įsakymas mokėti jai priedus. Įsakymai įstaigoje buvo segami į vieną bylą ir laikomi bendro naudojimo patalpose – dokumentų archyve. Po to, kai su direktoriumi apsipyko darbo klausimais, jis priėmė įsakymą nuo 2014-01-01 jai sumažinti pagrindinį atlyginimą, nustatant 1850 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Pagal šį įsakymą sau skaičiuodavo būtent tokį darbo užmokestį (t. 7, b. l. 132–134).
5.3. Iš šių nuteistosios R. S. parodymų, taip pat ir jos apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų matyti, jog nuteistoji laikosi versijos, jog įmonės vadovui buvo žinoma apie įmonėje mokamus atlyginimų priedus, kiekvienam atskiram atvejui dėl priedo buvo direktoriaus ar jo pavaduotojos įsakymas, t. y. R. S. nurodo, jog atitinkamus įrašus įmonės buhalteriniuose dokumentuose padarė pasiremdama įmonės vadovo pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turiniu, tačiau šie dokumentai įmonėje nebuvo išsaugoti. Dėl šių priežasčių R. S. teigia, jog jos veikoje nebuvo objektyviojo BK 222 str. numatyto nusikalstamos veikos požymio – apgaulingo tvarkymo įrašant aiškiai neteisingus duomenis, nes ji buhalterinius duomenis įrašė pagal jai pateiktus duomenis, taip pat ir subjektyviojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą.
5.4. Visų pirma pažymėtina, jog R. S. nebuvo vienintelė įmonės darbuotoja, dėl kurios laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio įmonės dokumentuose „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“, „Swedbank banko išplėstiniai sąskaitos išrašai“ buvo įrašyti duomenys dėl daugiau priskaičiuoto darbo užmokesčio, daugiau priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų. Kaip matyti iš byloje esančių išplėstinių darbo užmokesčio suvestinių, kai kuriais mėnesiais, kuriais R. S. kaltinama neteisingai apskaičiavusi savo darbo užmokestį, jį nurodydama didesnį nei tai numatyta darbo sutartyje, didesni atlyginimai buvo priskaičiuoti ir kitiems įmonės darbuotojams: 2011 m. liepos mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 150,48 Lt, o R. M. 188,02 Lt (t. 6, b. l. 153); 2012 m. lapkričio mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 314,24 Lt, o A. G. 423,81 Lt (t. 6, b. l. 113); 2013 m. kovo mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 206,30 Lt, o A. G. 445 Lt (t. 6, b. l. 93); 2013 m. liepos mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 200 Lt, o R. M. 338,75 Lt (t. 6, b. l. 75), todėl akivaizdu, jog premijos ir priedai buvo mokami ne tik R. S., tačiau ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui A. G. ir jo pavaduotojai R. M., tačiau byloje nėra ir šiems asmenims darbo užmokesčio apskaičiavimus pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina ir tai, jog minimu laikotarpiu buvo atvejų, kai atlyginimų priedai ir premijos išmokėti vien kitiems (ne R. S.) darbuotojams: 2011 m. spalio mėn. R. M. kaip priedai, premijos nurodyti 167,11 Lt (t. 6, b. l. 142); 2011 m. lapkričio mėn. R. M. kaip priedai, premijos nurodyti 86,14 Lt (t. 6, b. l. 142); 2012 m. sausio mėn. R. M. kaip priedai, premijos nurodyti 86,14 Lt (t. 6, b. l. 135), tačiau bylos medžiagoje nėra ir šiuos atlyginimų apskaičiavimas pagrindžiančių duomenų. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog analogiškai aptartiems mėnesiams, darbo užmokesčio priedai ir premijos R. S. ir kitiems darbuotojams buvo išmokėti ir 2011 ir 2012 gruodžio mėnesiais: 2011 m. gruodžio mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 2392 Lt, o R. M. 86,14 Lt (t. 6, b. l. 136); 2012 m. gruodžio mėnesį R. S. kaip priedai, premijos nurodyti 574 Lt, A. G. 390 Lt, o R. M. 70 Lt (t. 6, b. l. 108), tačiau dėl šiais mėnesiais neteisingai apskaičiuoto R. S. darbo užmokesčio jai kaltinimai nepareikšti, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius pagal atskirą ikiteisminio pareigūno pareikalavimą pateikė įsakymus dėl premijų R. S. mokėjimo šiais mėnesiais (t. 2, b. l. 169–173).
5.5. Aptarti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys, kurie atskleidžia, jog skirtingų dydžių premijos ir priedai skirtingais mėnesiais buvo mokami ir kitiems VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams, ir tai, jog kai kurie R. S. išmokėti priedai ir premijos (vienas iš jų net 80 proc. vidutinio atlyginimo) buvo pagrįsti pateiktais VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais, bei tai, jog byloje nėra ir kitiems darbuotojams išmokėtus priedus pagrindžiančių duomenų, kelia pagrįstą abejonę, ar iš tiesų R. S. savo iniciatyva, siekdama pasisavinti įmonės lėšas, nesant jokio teisėto pagrindo (direktoriaus įsakymo dėl konkrečių priedų skyrimo), daugelį mėnesių atlikdavo tikrovės neatitinkančius skaičiavimus, ir suprasdama jų neteisingumą, įrašydavo juos į buhalterinės apskaitos dokumentus. Šią abejonę kelia ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterės A. G. parodymai, jog ji buvo laikinai priimta į buhalterio pareigas ir tikrindama R. S. vestą buhalteriją, archyve rado daug įsakymų kopijų, o įsakymų originalų nėra, tie įsakymai susiję su priedais dėl darbo užmokesčio. Mano, kad gal aplaidus buvo atsakingas asmuo, kad buvo įsegtas įsakymas dėl užmokesčio be priedų, todėl ir buvo pateiktas įsakymas mokėti atlyginimą be priedų. Buvo prie dokumentų įsegtas įsakymas skaičiuoti atlyginimą be priedų, o paskui buvo rastas įsakymas skaičiuoti atlyginimą su priedais. Priedai prie darbo užmokesčio buvo nurodomi direktoriaus įsakymu (t. 8, b. l. 34). Minėtas abejones sustiprina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos liudytojos R. M. parodymai, kad administracijos darbuotojams darbo užmokestį nustatydavo direktorius ir tai buvo daroma nurodant įsakymuose. Kai kas gaudavo ir 2013 m. priedus prie atlyginimo. Mano, kad buvo įsakymai dėl atlyginimų priedų, įstatymas taip numato, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius tvirtindavo direktorius. Nurodė, jog apie 2011 metus R. S. pradėjus dirbti, ji pati pasisiūlė direktoriui ir jo sutikimu patikrino R. S. darbą, nebuvo rasta jokių pažeidimų (t. 8, b. l. 32–33). Šios R. M. nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog buhalterės R. S. veikla už 2011 metus (pirmuosius jos darbo metus) įmonėje buvo tikrinta ir jokių jos veiklos pažeidimų nenustatyta, o tai taip pat padidina abejonę, ar 2011 m. liepos mėnesį, praėjus vos šešiems mėnesiams nuo įsidarbinimo, R. S. be direktoriaus nurodymo tyčia neteisingai apskaičiavo sau išmokėtino atlyginimo dalį ir šiuos duomenis įrašė į buhalterinės apskaitos dokumentus. R. M. parodymai rodo ir tai, jog 2013 metais buvo leidžiami direktoriaus įsakymai dėl priedų prie atlyginimų (šiame kontekste pažymėtina, jog net 8 iš 10 kaltinime nurodomų neva be pagrindo per didelio atlyginimo apskaičiavimo atvejų įvyko būtent 2013 m.), nors byloje nėra pateiktas nė vienas toks 2013 m. direktoriaus išleistas įsakymas.
5.6. Tai, jog R. S. veikla buvo tikrinama kitų administracijos darbuotojų, jog administracijos darbuotojams buvo mokami priedai pagal įsakymus, ir tai, jog kai kurie įsakymai galėjo būti neužregistruoti apskaitoje, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius liudytojas A. G.. Jis parodė, jog 2011–2013 m. už darbo užmokesčius darbuotojams būdavo atsakinga R. M., ji koreguodavo juos, o jis juos patvirtindavo. Tuo metu R. S. atlyginimas keitėsi kelis kartus, atlyginimai buvo mokami pavedimu, juos apskaičiuodavo buhalterė. Būdavo žiniaraščiai dėl darbo laiko ir apskaitos, administracijos darbuotojų būdavo atskiri žiniaraščiai. Administracijos darbuotojų tada buvo keturi. R. S. darbo užmokestį patvirtindavo jis pats. Priedus gaudavo administracijos darbuotojai, tam būdavo įsakymai, jie turėjo būti registruojami. Negali pasakyti, gal nebuvo įregistruoti įsakymai dėl didesnio atlyginimo 2012 m., tai buvo pavesta R. M.. Jis buvo direktorius, o dokumentus kartais pasirašydavo nesigilindamas į juos (t. 8, b. l. 31–32). Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad priedai prie atlyginimo būdavo prieš šventes, būdavo mokami visiems darbuotojams, išskirtinių mokėjimų nebūdavo, jei būdavo lėšų, tai būdavo kaip darbuotojų paskatinimas (t. 8, b. l. 158). Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Todėl būtent įstaigos direktoriui kilo pareiga išsaugoti visus įmonės direktoriaus išleistus įsakymus dėl atlyginimų priedų išmokėjimo.
5.7. Abejonę, ar R. S. be direktoriaus įsakymų ir žinios sau apskaičiuodavo didesnį darbo užmokestį, didina ir tai, jog ne pati buhalterė pervesdavo pinigus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. G. nurodė, jog bankiniai pavedimai būdavo patvirtinami elektroninės bankininkystės būdu. Elektroninės bankininkystes operacijos pirmas parašas būdavo buhalterės, o antras parašas būdavo jo: jis atsidaręs savo banko langelį matydavo paruoštus pavedimus su buhalterės parašu ir galutinis patvirtinimas būdavo jo. R. S. paruošdavo pavedimą bankui, jis jį patvirtindavo ir išsiųsdavo. Be jo žinios ir jo kodų suvedimo niekas kitas išsiųsti negalėjo. R. S. turėjo savo kodus, o jis turėjo savo kodus, buhalterė jo kodais naudotis negalėjo (t. 8, b. l. 158). Be to, iš byloje esančių „Darbo laiko apskaitos žiniaraščių“ matyti, jog jie yra patvirtinti įstaigos direktoriaus A. G.. Taigi skirtingai nei nurodyta kaltinime, pavedimus į R. S. sąskaitą su neva per didele jai apskaičiuota alga atlikdavo ne pati R. S., o VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., kuriam atliekant pavedimus, be jokios abejonės, buvo matoma, jog atskirais mėnesiais R. S. pervedamo darbo užmokesčio dydis svyruoja, tačiau jam dėl to jokių įtarimų nekilo, jis patvirtindavo bankinėje sistemoje pateiktus ruošinius ir atlikdavo bankinius pavedimus. Aptartos aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar kaltinime nurodytais mėnesiais ne pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokesčio dydį sau apskaičiavusi bei įstaigos „Swedbank“ mokėjimo pavedimuose atitinkamas sumas įrašiusi R. S. taip elgėsi be direktoriaus įsakymo ir leidimo išmokėti jai priedą.
5.8. Pažymėtina, jog byloje esanti specialisto išvada (t. 6, b. l. 6–24) nei paneigia, nei patvirtina nuteistosios R. S. versiją, jog ji savo atlyginimą ir mokesčius nuo jo apskaičiavo remdamasi įstaigos vadovo įsakymais, kurie įstaigos registruose buvo neįregistruoti ir neišsaugoti iki atlikto jos tvarkytos buhalterinės apskaitos tikrinimo. Specialistas, pateikdamas išvadą, analizavo tirti pateiktus dokumentus ir remdamasis jais nustatė, jog R. S. sau apskaičiavo didesnį darbo užmokestį ir nuo jo mokamus mokesčius, tačiau tokia išvada pateikta specialistei tikrinant ir lyginant jai pateiktus dokumentus ir iš esmės darant prielaidą, jog tyrimui pateikti visi su R. S. darbo užmokesčiu susiję įsakymai (pateikti įsakymai išvardyti specialisto išvados 4 lape (t. 6, b. l. 9). Tarp tirti pateiktų dokumentų galimai nesant visų VšĮ (duomenys neskelbtini) įsakymų dėl priedų R. S. išmokėjimo (ši apeliantės versija byloje surinktais įrodymais iki galo nepaneigta), jie negalėjo būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl R. S. į buhalterinius dokumentus įrašyto jos apskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio teisingumo, todėl ir specialisto išvada nelaikytina paneigiančia R. S. versiją, jog ji tinkamai apskaičiavo savo darbo užmokestį ir nuo jo sumokamus mokesčius.
5.9. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese. Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, turi užtikrinti išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, reikšmingų duomenų, pagrindžiančių jo pareikštą ir palaikomą teisme kaltinimą, surinkimą.
5.10. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra iki galo paneigta R. S. versija, kad ji savo darbo užmokestį apskaičiuodavo remdamasi darbo sutartimi ir jai pateiktais VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. arba jo pavaduotojos R. M. priimtais įsakymais dėl priedų ir premijų išmokėjimo, tačiau įstaigos vadovas šių įsakymų įstaigoje neišsaugojo. Kartu pastebėtina, jog tokią R. S. versiją iš dalies patvirtina byloje surinkti ir ištirti objektyvūs duomenys – VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, jog „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“ yra patvirtinti įstaigos direktoriaus A. G., jog „Išplėstinėse darbo užmokesčio suvestinėse“ nurodyta, kad priedai ir premijos 2011–2013 metų laikotarpiu išmokėti ir kitiems įstaigos administracijos darbuotojams, tačiau byloje vadovo įsakymų dėl priedų išmokėjimo kitiems darbuotojams nėra, taip pat ir liudytojų VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G., jo pavaduotojos R. M. ir vėliau buhaltere įdarbintos A. G. parodymai, kad R. S. veikla 2011 metais buvo tikrinta, kad įstaigoje buvo priimami įsakymai dėl priedų ir premijų mokėjimo, kad tie įsakymai gali būti neužregistruoti ir kad mokėjimus banke atlikdavo pats A. G.. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei buhalterei buvo pateikti pirminiai dokumentai (įsakymai dėl priedų mokėjimų) ir jais remdamasi ji teisingai apskaičiavo bei buhalteriniuose dokumentuose įrašė darbuotojams (tarp jų ir jai pačiai) mokėtinus atlyginimų dydžius, tačiau direktoriui nesilaikant įstatyme numatytos pareigos minėti įsakymai nebuvo išsaugoti, nebūtų pagrindo daryti išvadą, jog R. S. įrašė aiškiai neteisingus duomenis (nurodydama daugiau jai priskaičiuoto darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų) apie įvykusių ūkinių operacijų turinį. Tokiu atveju nėra pagrindo neginčytinai konstatuoti nei to, jog R. S. veikoje buvo BK 222 str. 1 d. objektyviosios pusės požymis – neteisingų duomenų apie įvykusių ūkinių operacijų turinį įrašymas, nei juo labiau to, jog jos veikoje buvo šios veikos subjektyviosios pusės požymis – tyčia apgaulingai tvarkyti apskaitą.
5.11. Esant tokiam įrodymų visetui, atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų šiuo atveju nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog R. S. laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31, veikdama bendra tyčia, įstaigos buhalterinėje apskaitoje, tai yra „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“, „Swedbank banko išplėstiniai sąskaitos išrašai“ įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įvykusių ūkinių operacijų turinį, tai yra apie 6199,70 Lt (1795,56 Eur) daugiau jai pačiai – R. S., priskaičiuoto darbo užmokesčio, taip pat aiškiai neteisingus duomenis apie 934,76 Lt (270,72 Eur) daugiau priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir 1890,66 Lt (547,57 Eur) (30,98 proc.) bei 557,97 Lt (161,60 Eur) (9 proc.) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų, bei įstaigos „Swedbank“ mokėjimo pavedimuose įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį sau išmokamą darbo užmokestį nei priklausė pagal darbo sutartį. Priešingai, byloje nustatyta, kad minėtos išmokos (darbo užmokestis nuteistajai ir su juo susiję mokesčiai) buvo pervestos globos namų direktoriaus A. G. remiantis jo paties patvirtintais žiniaraščiais. R. S. nebuvo kaltinama ir nebuvo nuteista už tai, kad rengdama atitinkamų apskaitos dokumentų ir bankinių pavedimų ruošinius, būtų tyčia suklaidinusi A. G. ir padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, veikdama per jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusį globos namų direktorių, prašymo atitinkamai keisti kaltinimą valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nepareiškė ir apeliacinio proceso metu. Taigi į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta tiek R. S. išmokėto darbo užmokesčio ir tiek sumokėtų mokesčių (šiuos mokėjimus atliko pats direktorius, o ne nuteistoji), kiek ir priklausė išmokėti / sumokėti pagal globos namų direktoriaus patvirtintus žiniaraščius. Todėl šis R. S. inkriminuotas BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodas šalintinas iš kaltinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.12. Nenustačius, jog R. S. tyčia netinkamai apskaičiavo savo darbo užmokestį (4707,09 Lt (1363,27 Eur) bei atsižvelgiant į tai, jog anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, jog pagal šiuos R. S. skaičiavimus paslaugų teikimo „Swedbank“ internetu sutarties pagrindu mokėjimo pavedimus internetu atlikdavo pats direktorius A. G., o R. S. neturėjo net techninių galimybių atlikti mokėjimo pavedimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. S., būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis „Swedbank“, dokumentus, bei pasinaudodama direktoriaus A. G. nurodymu jai suteikta teise Paslaugų teikimo „Swedbank“ internetu sutarties pagrindu internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama bendra tyčia, banko paslaugų internetu sistema mokėjimo pavedimais, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, nepagrįstai sau pervedė 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį darbo užmokestį, mokėjimo pavedimų paskirtyje įrašydama „atlyginimai“, nei priklausė pagal darbo sutartį, ir tokiu būdu pasisavino svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus. Todėl šis R. S. inkriminuotas BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodas šalintinas iš kaltinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5.13. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad R. S. iš įmonės sąskaitos į Valstybinio socialinio draudimo sąskaitą neteisėtai pervedė 1890,66 Lt (547,57 Eur) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų nei priklausė ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą jos žinioje buvusį turtą (mokesčius bankiniu pavedimu vėlgi sumokėjo pats globos namų direktorius pagal jo paties patvirtintus žiniaraščius, mokesčių suma atitinka direktoriaus patvirtintą R. S. išmokėto atlyginimo dydį). Todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistoji R. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. išteisinama, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Dėl nusikalstamų veikų, padarytų nuteistajai neįtraukiant į buhalterinę apskaitą jai išmokamo neapskaičiuoto darbo užmokesčio ir šios sumos pervedimo į jos sąskaitą
6. R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir dėl to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, banko paslaugų internetu sistema, mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, iš įstaigos banko sąskaitos nepagrįstai sau pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą (BK 183 str. 1 d.) bei įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu iš įmonės „Swedbank“ sąskaitos jai pačiai, ir tokiu būdu šių išmokėjimų neįtraukdama į apskaitos registrus, ji tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.). Kadangi šios veikos yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje, dėl jų apygardos teismo teisėjų kolegija pasisako kartu.
6.1. Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta padaryta žala, o kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti aiškus priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-407/2014, 2K-527-648/2015). Turto pasisavinimo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2014). Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 str. atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
6.2. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, jog R. S. nuteista už tai, jog ji, pasinaudodama banko paslaugų internetu sistema, mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą iš įstaigos banko sąskaitos nepagrįstai sau pervedė 2000 Lt (579,24 Eur). Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, R. S. neturėjo net techninės galimybės atlikti mokėjimus per VšĮ (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ bankinę sistemą, mokėjimus atlikti galėjo tik A. G. su savo turimais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius A. G. nurodė, jog už darbo užmokesčius darbuotojams buvo atsakinga R. M., ji juos koreguodavo, o A. G. juos patvirtindavo. Atlyginimai būdavo mokami pavedimu, juos apskaičiuodavo buhalterė (t. 8, b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. G. nurodė, jog bankiniai pavedimai būdavo patvirtinami elektroninės bankininkystės būdu. Elektroninės bankininkystes operacijos pirmas parašas būdavo buhalterės, o antras parašas būdavo jo: jis atsidaręs savo banko langelį matydavo paruoštus pavedimus su buhalterės parašu, ir galutinis patvirtinimas būdavo jo. R. S. paruošdavo pavedimą bankui, jis jį patvirtindavo ir išsiųsdavo. Be vadovo žinios ir kodų suvedimo buhalterė išsiųsti negalėjo. R. S. turėjo savo kodus, o jis turėjo savo kodus, ir jo kodais niekas kitas naudotis negalėjo (t. 8, b. l. 158). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė V. L. parodė, jog pavedimas be įstaigos vadovo atitinkamo parašo negalimas, viena buhalterė padaryti pavedimą elektroniniu būdu be vadovo negali, tai turi būti patvirtinta vadovo (t. 8, b. l. 159).
6.3. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui (kasacinė nutartis Nr. 2K-19-697/2015). Akivaizdu, kad anksčiau aptartais duomenimis nustačius, jog bankinius pavedimus galėjo atlikti tik direktorius A. G., o R. S. pagal jai suteiktus bankinio prisijungimo kodus neturėjo nei juridinės, nei techninės galimybės atlikti bankinį mokėjimą – jai buvo suteikta galimybė tik pasinaudojant elektronine bankininkyste suruošti banko pavedimo ruošinius, kuriuos vėliau tvirtindavo A. G., nėra pagrindo konstatuoti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) dėl jos atliekamų buhalterės pareigų buvo jai patikėtas ar perduotas, t. y., jog šios lėšos R. S. buvo BK 183 str. numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šioje byloje R. S. nebuvo kaltinama ir nuteista už tai, jog ji apgaule suklaidino įmonės direktorių, ir dėl tos priežasties jis į asmeninę R. S. banko sąskaitą pervedė per didelę, buhalteriniais skaičiavimais nepagrįstą pinigų sumą, o tuo, jog ji pati atliko minėtus turto pasisavinimui būtinus veiksmus, tačiau šios kaltinime pateikiamos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų viseto. Prašymo atitinkamai keisti kaltinimą prokurorė nepareiškė ir apeliacinio proceso metu. Nustačius, jog R. S. pati neatliko visų veiksmų (nepadarė bankinio pavedimo), būtinų tam, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje esančios lėšos taptų jos turtu, bei tai, kad kaltinime nurodytas sumas į R. S. sąskaitą pervedė A. G., R. S. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti esant ir kitą BK 183 str. įtvirtinto nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – svetimo turto pasisavinimą paverčiant turtą savo turtu.
6.4. Pažymėtina, jog BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Remiantis tuo, kas išvardyta, nustačius, jog R. S. veikoje nebuvo dviejų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str., objektyviosios pusės požymių: R. S. veikos, kurios metu ji būtų pasisavinusi svetimą turtą, ir dalyko, kuris būtų jai patikėtas ar perduotas svetimas turtas, nėra pagrindo konstatuoti, kad R. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, banko paslaugų internetu sistema, mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, iš įstaigos banko sąskaitos nepagrįstai sau pervedė 2000 Lt (579,24 Eur), ir tokiu būdu pasisavino svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus. Todėl šis R. S. inkriminuotas BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodas šalintinas iš kaltinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
6.5. Nustačius, kad R. S. nepasisavino iš VšĮ (duomenys neskelbtini) jai pervestų 2000 Lt (579,24 Eur), toliau vertintina, ar šių išmokėjimų neįtraukdama į apskaitos registrus, ji tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.).
6.6. Byloje neginčytinai nustatyta, jog R. S. jai inkriminuotos veikos padarymo laikotarpiu (nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.) buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė ir buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. Iš specialisto išvados Nr. 30-IS1-171 matyti, jog pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagal apskaitos registrus „Išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“ nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu R. S. iš įmonės „Swedbank“ sąskaitos: 2011 m. lapkričio mėn. 300 Lt, 2013 m. gegužės mėn. 800 Lt, 2013 liepos mėn. 200 Lt, 2013 m. rugpjūčio mėn. 100 Lt, 2013 m. rugsėjo mėn. 200 Lt, 2013 m. spalio mėn. 200 Lt, 2013 m. lapkričio mėn. 200 Lt, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nepagrindė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu. Šioje išvadoje nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini)tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal buhalterinės apskaitos registrus „Išplėstinės darbo užmokesčio suvestinės“ neįtraukė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimu R. S.. Taip pat nesilaikyta buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kurioje inter alia nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 EUR) darbo užmokesčio priskaitymu R. S.. Konstatuota, jog dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų (t. 6, b. l. 6–24)
6.7. Kaip jau minėta, BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Anksčiau aptarta specialisto išvada Nr. 30-IS1-171 nustatyta, jog R. S. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nulėmė tai, jog dėl jų iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Tyrimą atlikusiai specialistei buvo pateikti visi su 2000 Lt (579,24 Eur) sumokėjimu R. S. susiję VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, tačiau iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kokiu pagrindu šie pinigai buvo pervesti R. S.. Pažymėtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu prokuroras kreipėsi į AB „Swedbank“ banką, iš kurio buvo gauti R. S. banko sąskaitos duomenys, remiantis kuriais buvo nustatomos lėšos, pervestos R. S. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 56–77). Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė V. L. parodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra visiškai jokio minimos 2000 litų darbo užmokesčio sumos priskaičiavimo ir išmokėjimo pagrindimo, užfiksuotas tik pats pinigų išmokėjimo faktas, jo nepagrindžiant apskaitos dokumentais. Akivaizdu, jog šie duomenys taip pat patvirtina, jog 2000 Lt (579,24 Eur) neįtraukimas į įstaigos buhalteriją užkirto kelią iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, t. y. kilo BK 222 str. numatyti padariniai.
Žemesnės instancijos teismas
6.8. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d. neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-33-303/2017).
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog R. S., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė ir gerai žinodama, kokio dydžio atlyginimą ji sau apskaičiavo, ilgą laiką (nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.) į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo A. G. jai pervedamą darbo užmokestį, kuris per šį laikotarpį nuo jos apskaičiuoto darbo užmokesčio skyrėsi 2000 Lt (579,24 Eur). Be to, remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir tai, jog pati R. S. sukurdavo mokėjimo pavedimų šablonus įstaigos direktoriui, kuris, juos peržiūrėjęs, patvirtindavo savo bankinio prisijungimo kodais, todėl R. S., be jokios abejonės, buvo žinoma, jog iš VšĮ (duomenys neskelbtini) jai pervedami pinigai viršija jai apskaičiuotas sumas ir nėra tinkamai pagrįsti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau dėl to jokių jai įstatymo numatytų veiksmų nesiėmė ir jų tinkamai nepagrindė.
6.9. Akivaizdu, jog šiuo atveju R. S., matydama, jog jai pervedamos didesnės nei jos pačios apskaičiuotos pinigų sumos, suprato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jos darbovietės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir nors šių padarinių būdama įmonės buhaltere ir nenorėjo, tačiau šių išmokėtų pinigų nepagrįsdama apskaitos dokumentais, leido jiems atsirasti. Aplinkybę, jog jai galėjo būti pervestas didesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir pati R. S. (t. 8, b. l. 73). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).
6.10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios R. S. veika apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir nepagrindžiant jai pervestų 2000 Lt (579,24 Eur) buhalterinės apskaitos dokumentais, yra tinkamai kvalifikuota, jos veikoje yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ją pripažino kalta dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl nusikalstamų veikų, padarytų kaltinamajai neįtraukiant į buhalterinę apskaitą pagal pajamų orderius gaunamų pajamų ir šių pajamų pasisavinimo
Žemesnės instancijos teismas
7. R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir už tai, jog laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 už pinigus, gautus iš I. Š. už P. Š. globą, išrašė kasos pajamų orderius ir kvitus 9200 Lt (2664,50 Eur), tačiau šių išrašytų kasos pajamų orderių buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, šiuos kasos pajamų orderius paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius pinigus iš kitų asmenų – A. P. ir J. B., skirtingai juose nurodydama įvykusios ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, dėl to iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio (BK 222 str. 1 d.), bei už tai, jog ji pasisavino minėtus iš I. Š. už P. Š. globą gautus pinigus. Kadangi šios veikos yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje, dėl jų apygardos teismo teisėjų kolegija pasisako kartu.
7.1. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 30-(U-1689)-IS1-990 (t. 7, b. l. 4–16) matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje R. S. apskaitos registre 272 „Kasos knyga“ neužregistravo įvykusių ūkinių finansinių operacijų, pagal kasos pajamų orderius gautų pinigų už P. Š. globą 9200 Lt (2664,50 Eur), t. y. pagal kasos pajamų orderius iš I. Š. gautų pinigų už P. Š. globą neužpajamavo įstaigos kasoje. Specialisto išvada ištyrus ir palyginus VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterės apskaitos dokumentus, kasos pajamų apyskaitas, kasos pajamų orderius, apskaitos registrą 272 „Kasos knyga“, liudytojos I. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktus R. S. išrašytus kasos pajamų orderių kvitus, nustatyta, kad tais pačiais numeriais buvo išrašyti kasos pajamų orderiai ir jų kvitai, skirtingai juose nurodant įvykusios ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį: 2013-09-25 KPO serija AL Nr. 328208911, 2013-10-23 KPO serija AL Nr. 328208928, 2013-11-17 KPO serija AL Nr. 328208946, 2013-12-18KPO serija AL Nr. 328208965 nurodant skirtingas pinigų mokėtojo pavardes (asmens duomenis), skirtingus duomenis apie ūkines operacijos pinigine išraiška, tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje apskaitos registre 272 „Kasos knyga“ nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis. VšĮ (duomenys neskelbtini), išrašydama kasos pajamų orderius: 2013-09-25 KPO kvitas serija AL Nr.328208911, 2013-11-17 KPO kvitas serija AL Nr.328208946, 2013-12-18 KPO kvitas serija AL Nr.328208965, tais pačiais numeriais nurodė skirtingas datas. Tokiu būdu VšĮ (duomenys neskelbtini)tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III d. 16 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; to paties įstatymo 12 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 3 d., kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka“. Specialisto išvada konstatuota, jog dėl to, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė R. S. buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registre 272 „Kasos knyga“ neužregistravo įvykusių ūkinių finansinių operacijų, t. y. 6 atvejais gautų pinigų už P. Š. globą 9200 Lt (2664,50 EUR) neužpajamavo įstaigos kasoje laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų.
7.2. Specialisto išvadą, jog R. S. pagal kasos pajamų orderius iš I. Š. gavo pinigus už P. Š. globą, tačiau jų neužpajamavo įstaigos kasoje ir tais pačiais numeriais išrašė kasos pajamų orderius ir jų kvitus kitiems asmenims ir kitoms sumoms, patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų I. Š., A. P., M. N., A. Z., specialistės V. L. parodymai.
7.3. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. Š. parodymų matyti, kad globos namuose nuo 2013 m. gyvena jos tėvas, ji mokėdavo mokestį už jį. Kiekvieną mėnesį pati atvažiuodavo ir buhalterei (R. S.) mokėdavo grynaisiais mėnesį į priekį. Gaudavo kvitą, kad sumokėjo pinigus, ir taip buvo kiekvieną mėnesį. Visada gaudavo kvitą, kai sumokėdavo pinigus. Kol dirbo R. S., dėl mokesčių nebuvo jokių problemų, pradėjus dirbti naujai buhalterei, ši pasakė, kad nėra mokėta už vieną mėnesį. I. Š. turėjo kvitus dėl sumokėtų pinigų, ir kai ją pakvietė į policiją, nunešė tuos kvitus. Jai tyrėja paaiškino, kad išrašydavo kvitą, o ant to paties kvito kitam asmeniui dar išrašydavo, o jai rašytą kvitą išmesdavo. Buhalterė ant kvito pasirašydavo, pusę kvito duodavo I. Š., o vieną pusę pasilikdavo. Taip mokėjo daugiau nei metus, ir tada pasakė mokėti per banką. Kvitas būdavo išspausdintas kompiuteriu, jame būdavo nurodyta sumokėta suma. Jai buvo pasakyta mokėti pinigus buhalterei, niekas nė karto nesiūlė eiti mokėti į kasą. Vieną kartą buvo kita moteris, ir jai išdavė kitokį kvituką, geltoną, tai buvo ne iš kompiuterio ištrauktas kvitas (t. 8, b. l. 69–70).
7.4. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. P. parodymų matyti, kad nuo 2011 m. jo mama gyveno (duomenys neskelbtini), jis mokėdavo už mamos gyvenimą juose. Stengdavosi pinigus sumokėti iki 15 mėnesio dienos, „turbūt už praeitą mėnesį mokėdavau“. Mokėdavo pinigus (duomenys neskelbtini) globos namų vedėjui M. N.. Jis jam duodavo pasirašytą popierių, kad pinigus iš A. P. gavo, o paskui parveždavo kvituką, jokių pretenzijų tarp jų vienas kitam nebūdavo. Mamai mirus, dokumentus, susijusius su jos gyvenimu slaugos namuose, išmetė. Kas mėnesį mokėdavo po 1350 Lt (t. 8, b. l. 70).
7.5. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo M. N. parodymų matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) senelių globos namų padalinio vedėju. Tik A. P. už globą mokėdavo grynaisiais pinigais, pas juos atsakingo asmens už buhalteriją nebuvo, todėl A. P. sumokėjus pinigus, jis juos nuveždavo į Rietavą. Paimdavo kasos pajamų orderį ir parvežęs atiduodavo jį A. P.. A. P. lankydavo mamą du kartus per mėnesį, ir kai atvažiuodavo kitą kartą, kvitą jam atiduodavo. A. P. visą laiką taip mokėjo, jis įduodavo pinigus, o M. N. juos sumokėdavo. Jis niekada neturėjo pretenzijų, kad jam neduoda kvito. M. N. sumokėjus pinigus, jam buhalterė įduodavo kasos pajamų orderį, būdavo kvitas ir šaknelė, kuriuos jis pateikdavo A. P.. Nebuvo jokių netikslumų, kad kvite būtų nurodyta mažesnė suma nei sumokėdavo, visą laiką būdavo lyg tai 1300 Lt. 95 procentus visų mokėjimų jis pinigus duodavo buhalterei R. S., tik vieną kartą pinigus perdavė kasininkei, gal tai buvo buhalterės atostogų metu. Jam niekas nesakė, kad blogai daro, kad duoda pinigus buhalterei, ji pasirašydavo gavusi pinigus (t. 8, b. l. 70).
7.6. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. B., kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 str. buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, jog jis iš pradžių gyveno Rietave, 2013 metų pabaigoje po kojos amputacijos buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) padalinį Kretingos rajone. Jo neįgalumas 60 proc., pragyvenimą senelių globos namuose dengė savivaldybė, tačiau dalį teko mokėti kas mėnesį ir jam. Kadangi iki 2010 metų turėjo nekilnojamojo turto – sodą Mažeikių rajone, tai mokestį – apie 29 Lt su centais – mokėjo visą laiką, kol gyveno globos namuose. Kai gyveno Rietavo globos namuose, šį mokestį kas mėnesį mokėjo buhalterei R. S.. Jam duodavo pasirašyti kasos pajamų orderius ta suma. (duomenys neskelbtini) šiuos pinigus atiduodavo vedėjui M. N., kuris taip pat duodavo pasirašyti kasos orderius (t. 5, b. l. 153–154, t. 8, b. l. 71).
7.7. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. Z. parodymų matyti, kad ji dirbo sandėlininke-kasininke (duomenys neskelbtini), nieko nepastebėjo, kad kažkas negerai būtų buhalterės R. S. veiksmuose. Buhalterė išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, reikėdavo įnešti į kasą grynuosius pinigus, o jei išlaidos, iš A. Z. buhalterė pinigus imdavo. Nebūdavo jokių trūkumų, tikrindavo juos kiekvieną mėnesį, likučius tikrindavo ir nebūdavo jokių trūkumų. Buhalterė išrašydavo likutį, ir ji suskaičiuodavo likutį, o paskui į kasos knygą viską surašydavo. Kiek gavo pinigų su orderiais, tai visi buvo įtraukti. Jei buvo orderis, buvo ir pinigai. Jei neturėjo kasos pajamų orderio, tai ir pinigų negavo, orderį turėjo pateikti R. S.. Kokius dokumentus pateikdavo, tokius ir registruodavo. I. Š. atėjo pas buhalterę ir pinigus mokėjo R. S., ji pati su I. Š. jokių reikalų neturėjo. Atveždavo pinigus iš (duomenys neskelbtini) filialo vedėjas M. N., nedaug buvo tokių žmonių, kurie pinigus mokėjo grynaisiais. Tvarka būdavo tokia, kaip kasininkei pinigus su kasos pajamų orderiu mokėdavo jai, ji palikdavo pas buhalterę pinigus ir su dokumentu R. S. juos jai paduodavo. Kai gaudavo pinigus, ant pajamų orderio pasirašydavo. Kai jos nebūdavo, pinigus R. S. palikdavo, juos įdėdavo į stalčių (t. 8, b. l. 68–69).
7.8. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos specialistės V. L. parodymų matyti, jog nurodytos sumos pagal orderius galutinė suma viršija 9000 litų, tai yra pažeidimas. Nebuvo rasta dokumentų dėl tų pinigų paėmimo, orderio yra dvi dalys, viena dalis lieka įmonėje, o kita žmogui lieka. Supranta, kad tyrėjai pateikė orderio šakneles, tada ir nustatė, kad tokiu numeriu ir datomis tokie pinigai nėra užpajamuoti. Todėl manoma, kad buvo padarytas pažeidimas ir nesilaikyta buhalterinės apskaitos įstatymo, kadangi buhalterė išrašė orderius ir kvitus, kuriuose nesutampa rekvizitai, ir juose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal įstatymą orderiai turi eiti eilės tvarka, data ir kiti rekvizitai turi būti vienodi abiejose orderio dalyse. Buvo pateiktos tik šaknelės, kur pateikė žmonės, o pirmųjų šaknelių nebuvo pateikta, jų nėra įmonės registre. Už tą buhalterinės apskaitos registrą turi atsakyti tas asmuo, kas atsakingas, kas tvarko tuos registrus (t. 8, b. l. 86). Šiuos savo parodymus specialistė patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodydama, kad kasos pajamų orderiai yra griežtos atskaitomybės sunumeruoti dokumentai, jie yra iš dviejų dalių. Dokumentas pildomas kartu, viena dalis užpajamuojama, o kita dalis lieka pas žmogų. Pirmoji dalis turėjo būti užpajamuota įmonei, buhalterė yra atsakinga tikrinti kasininkų darbą, tai turėjo matyti, kad tie pinigai būtų užpajamuoti. Ištyrus ir palyginus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kasos apyskaitas, kasos pajamų orderius, kasos apskaitos registrą, kasos knygą ir I. Š. pateiktus buhalterės R. S. išrašytus kasos pajamų orderių kvitus, buvo nustatyta, kad nurodant įvykusias ūkines operacijas, 2013-09-24 kasos pajamų orderis 911, priimta iš A. P. 1350. 2013-09-25 911, skiriasi data. 2013-10-23 – 928, priimta iš A. P. 3350. 2013-10-23 kasos pajamų orderį priimta iš I. Š., skiriasi pavardė. Šitaip atsitikti negali, todėl matant tokius duomenis ir remiantis įstatymais yra nustatomas pažeidimas.
7.9. Iš aptartų liudytojų parodymų, specialisto išvados, iš byloje esančių VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinių apskaitos dokumentų, taip pat ir iš I. Š. pateiktų VšĮ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitų (t. 7, b. l. 41-45) bei J. B. pateiktų kasos pajamų orderių (t. 5, b. l. 155-158) matyti, jog pinigus tiek I. Š. (už tėvo priežiūrą), tiek J. B. (už jo priežiūrą), tiek ir M. N. (už A. P. motinos priežiūrą) perduodavo R. S., iš jos gaudavo kasos pajamų orderio kvitus. Aplinkybę, jog iš šių asmenų grynuosius pinigus kartais paimdavo ji pati, o ne kasininkė, ir kad būtent ji už šiuos pinigus visada išduodavo kasos pajamų orderio kvitus, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir pati R. S. (t. 8, b. l. 72–74). Taigi būtent pati R. S. išdavė kasos pajamų orderio kvitus I. Š. (tai patvirtina ir ant minėtų kvitų esantis buhalterės R. S. parašas), kurių ji neįtraukė į įstaigos buhalterinę apskaitą, už kurios tvarkymą įstatymų nustatyta tvarka ji buvo atsakinga, ir pati priimdama pinigus iš M. N. (už A. P. motinos priežiūrą) ir J. B. (už jo priežiūrą) ir juos apskaitydama įstaigos buhalteriniuose dokumentuose, išdavė kasos pajamų orderius, kurių eilės (serijos) numeriai buvo identiški tiems, kurie buvo nurodyti į apskaitą neįtrauktuose I. Š. duotuose kvituose.
7.10. Akivaizdu, jog dėl tokių tyčinių R. S. veiksmų, kurių metu buvo išduoti kasos pajamų orderiai A. P. ir J. B. (kurie buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir kurie buvo vienodais serijos numeriais kaip ir kasos pajamų orderio kvitai, išduoti I. Š., kurie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą), ir iš I. Š. gauti pinigai (iš viso 9200 Lt (2664,50 EUR) buvo neužpajamuoti įstaigos kasoje laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų. Nors R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog įstaigoje su grynaisiais pinigais dirba kasininkė A. Z., ir būtent ji, o ne R. S. privalėjo pildyti kasos knygą ir joje nurodyti gautus pinigus, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Kaip matyti iš specialistės V. L. parodymų, būtent buhalterė yra atsakinga tikrinti kasininkų darbą, tai ji turėjo sekti, kad gaunami pinigai būtų užpajamuoti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. numatyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Taigi būtent R. S. buvo įstatymo numatyta pareiga užtikrinti, jog gauti pinigai būtų tinkamai užpajamuoti įstaigoje. Pažymėtina ir tai, jog pagal bylos duomenis iš I. Š. pinigus paėmė ir jai kasos pajamų orderius išdavė R. S., tačiau nei kasos pajamų orderis, nei pinigai kasininkei A. Z. nebuvo perduoti, tad esant tokioms aplinkybėms, A. Z. net nežinant, jog įmonėje buvo gauti pinigai, nėra pagrindo teigti, jog įmonės kasininkė elgėsi ne pagal teisės aktų reikalavimus.
7.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuos veiksmus R. S. padarė netyčia, todėl šiuo atveju būtų galima kalbėti apie aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 223 str., yra buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-370/2011). Nors R. S., duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, negalėjo pasakyti, kodėl susidubliavo išduotų kasos pajamų orderių numeriai ir kodėl į įstaigos kasą nebuvo įnešti I. Š. sumokėti pinigai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaltė, kaip vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, yra glaudžiai susijęs su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog R. S., būdama atsakinga už teisingą VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimą, ilgą laiką (nuo 2013 m. liepos iki 2013 m. gruodžio) pati priimdama pinigus už įstaigos suteiktas paslaugas iš skirtingų asmenų, jiems išdavė kasos pajamų orderius, kurių serijos numeriai buvo vienodi, tokiu būdu įmonės buhalterijoje užregistruodama vienų asmenų (A. P. ir J. B.) mokamus pinigus, ir taip išlaikydama registruojamų kasos pajamų orderių eiliškumą, apskaitos registre 272 „Kasos knyga“ neužregistravo įvykusių ūkinių finansinių operacijų, t. y. įmokų, gautų iš I. Š.. Teisėjų kolegija laiko akivaizdžiu, jog tokie nuteistosios veiksmai negalėjo būti padaryti dėl R. S. neatsargumo, ir buvo atlikti esant jos tiesioginei tyčiai, t. y., kaltininkė, žinodama buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, juos sąmoningai netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių norėjo.
7.12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios R. S. veika apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kuri pasireiškė tuo, jog laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18, gavusi pinigus iš I. Š. už P. Š. globą ir išrašydama kasos pajamų orderius ir kvitus 9200 Lt (2664,50 Eur), ji šių išrašytų kasos pajamų orderių buhalterinėje apskaitoje neužregistravo bei juos paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius pinigus iš kitų asmenų – A. P. ir J. B., skirtingai juose nurodydama įvykusios ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, yra tinkamai kvalifikuota, jos veikoje yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ją pripažino kalta dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
7.13. Su šia nusikalstama veika neatsiejamai susijusi R. S. nusikalstama veika jai pasisavinant I. Š. sumokėtus ir į VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtrauktus 9200 Lt (2664,50 Eur), už kurią ji skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 183 str. 1 d. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog VšĮ su grynaisiais pinigais dirba įmonės kasininkė A. Z., tai patvirtina ir įmonės Buhalterio nuostatai (nuostatų 19 p.), būtent kasininkė, o ne buhalterė privalėjo pildyti kasos knygą ir joje nurodyti gautus pinigus, taigi ji nebuvo asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamam turtui, t. y. nebuvo BK 183 str. 1 d. numatytos nuskalstamos veikos subjektas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais R. S. argumentais. Pagal BK 183 str. atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis Nr. 2K-75-677/2016). Iš bylos duomenų matyti, jog pagal globos namuose nusistovėjusią darbo tvarką pinigus iš trečiųjų asmenų įstaigos vardu priimdavo ne tik kasininkė (kuriai tai tiesiogiai priklausė daryti pagal užimamas pareigas), bet ir buhalterė R. S., kuri taip pat išduodavo asmenims kasos pajamų orderių kvitus, o gautus pinigus su įmonėje likusiomis kasos pajamų orderio šaknelėmis padėdavo rašomojo stalo, stovinčio kabinete prie kasos, stalčiuje. Tai, kad tokia nusistovėjusi tvarka būdavo, patvirtino ir A. Z., ir direktoriaus pavaduotoja R. M., ir pati įstaigos buhalterė R. S.. Taigi R. S. suvokė, jog asmenys jai pinigus perduoda ir ji juos priima kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė, įmonėje priimto abipusio susitarimo ir susiklosčiusios praktikos, jog esant užimtai kasininkei-sandėlininkei, pinigus priima įmonės buhalterė, pagrindu. Akivaizdu, jog tai, kad apie tokį susitarimą žinojo ne tik kasininkė, bet ir įstaigos direktoriaus pavaduoja, bei tai, kad šio susitarimo įstaigoje buvo laikomasi pakankamai ilgą laiką rodo, kad R. S., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė, dėl einamų pareigų ir specialių pavedimų (susitarimų) turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (jai perduodamų įmokų už globą). Pažymėtina, jog iš byloje esančių buhalterio pareiginių nuostatų (t. 6, b. l. 158–159) matyti, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuostatų 19 p. nenurodo, jog įmonėje pinigus gali paimti tik kasininkė, be to, 20 p. numatyta, kad būtent buhalterė turi kontroliuoti, jog kasininkė tinkamai vykdytų savo darbo funkcijas. Kita vertus, pagal minėtų nuostatų 21 p. buhalterė neturėjo ir teisės pinigus mokantiems asmenims pati išduoti kasos pajamų orderių, tačiau R. S. juos išdavinėdavo priimdama pinigus iš klientų, o tai tik dar kartą parodo, jog įmonėje faktiškai buvo susiklosčiusi ir nusistovėjusi kitokia, nei lokaliniuose įmonės teisės aktuose nustatyta grynųjų pinigų paėmimo tvarka, ir dėl užimamų buhalterės pareigų specialių pavedimų (susitarimų) pagrindu grynuosius pinigus įstaigoje priimdavo ir R. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, konstatuotina, jog R. S. atitinka BK 183 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos subjekto požymius.
7.14. Nuteistoji apeliaciniu skundu neneigia, kad galbūt gavo pinigus iš I. Š. už P. Š. globą, tačiau teigia, jog visuomet pinigus padėdavo rašomojo stalo stalčiuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią R. S. pateikiamą įvykių versiją paneigia byloje apklaustų liudytojų I. Š., M. N., A. P. ir J. B. parodymai, kad jie pinigus globos įstaigai perduodavo per buhalterę R. S., ir liudytojos A. Z. parodymai, jog, jei tik rasdavo rašomojo stalo stalčiuje R. S. paliktus pinigus su kasos pajamų orderiais, šiuos pinigus įnešdavo į kasą. Taigi remiantis liudytojų parodymais nustatyta, jog R. S. buvo paskutinis asmuo, kuris turėjo savo žinioje I. Š. sumokėtus pinigus, šie pinigai nebuvo rasti nei rašomojo stalo stalčiuje, nei kitoje įstaigos vietoje. Nors R. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškėlė versiją, jog kabinetas, kuriame buvo stalas, kurio stalčiuje ji palikdavo pinigus ir kasos pajamų orderius, buvo nerakinamas, ir neva bet kas galėjo ateiti ir paimti pinigus, tačiau šią versiją paneigia anksčiau nustatyta aplinkybė, jog R. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jog ji tiek iš I. Š., tiek ir iš A. P. ir J. B. gaunamiems pinigams išrašydavo kasos pajamų orderius, juose nurodydama vienodus serijos numerius, taip išlaikydama registruojamų kasos pajamų orderių eiliškumą, ir bandydama nuslėpti pinigų iš I. Š. gavimą, sudarė sau sąlygas pasisavinti 9200 Lt (2664,50 Eur). Kita vertus, nelogiška ir neįtikinama, jog R. S., būdama įstaigos buhaltere, gaudama pinigus ir išduodama kasos pajamų orderį ir tokiu būdu priimdama įstaigos naudai klientų sumokamus pinigus, juos būtų padėjusi į tokią vietą, kuri nebuvo pakankamai saugi. Pažymėtina, jog pagal apklaustų asmenų parodymus į stalčių buvo dedami ir iš kitų asmenų gaunami pinigai, tačiau pagal R. S. keliamą versiją iš jo dingo tik 6 mėnesius iš eilės skirtingą mėnesio dieną mokamos I. Š. įmokos už tėvo globą (būtent dėl kurių R. S. apgaulingai tvarkė apskaitą), tuo tarpu iš A. P. ir J. B. gaunamos įmokos pasiekdavo kasą, nors būdavo perduodamos kasininkei analogišku būdu.
7. 15. Be to, būtent tiems iš I. Š. gaunamiems pinigams (šešioms įmokoms), kurie vėliau neva dingo iš rašomojo stalo stalčiaus apie tai R. S. nieko nežinant, buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderio kvitą su tokiu pat numeriu, kurį ji jau panaudojo ar žadėjo panaudoti priimant lėšas iš kitų asmenų. Pavyzdžiui: R. S. 2013-09-24 gavus įmoką iš A. P., jam išdavus kasos pajamų orderį Nr. 328208911, jau kitą dieną 2013-09-25 R. S. išduoda kasos pajamų orderį Nr. 328208911 ir I. Š., tačiau nei jos sumokėti pinigai, nei kasos pajamų orderis stalčiuje nerandamas; R. S. 2013-11-17 gavus įmoką iš I. Š. ir jai išdavus kasos pajamų orderį Nr. 328208946, nei jos sumokėti pinigai, nei kasos pajamų orderis stalčiuje nerandamas, tačiau R. S. analogišku serijos numeriu Nr. 328208946 po 5 dienų 2013-11-22 išduoda kasos pajamų orderį iš A. P. gaunamiems pinigams, kurie įnešami į kasą, o kasos pajamų orderis įtraukiamas į buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei R. S. nebūtų planavusi ir siekusi pasisavinti I. Š. mokamų pinigų, ji nebūtų jai išdavusi kasos pajamų orderių, kurių kvitų serijos numeriai atitiko išduotus A. P. ir J. B., ir šiuos orderius būtų įtraukusi į buhalterinę apskaitą, tačiau to nepadarė. Kita vertus, tiek liudytojai, tiek ir nuteistoji duodama parodymus nurodė, jog dažniausiai už globą būdavo mokama banko pavedimais, buvo vos keli asmenys, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, todėl neįtikėtina, jog dirbant tokiame mažame kolektyve, gaunant vos kelias įmokas per mėnesį, R. S. nebūtų kontroliavusi kasininkės, ar ji rado jos stalčiuje padėtus pinigus. Be to, R. S., kas mėnesį tvarkydama buhalterinės apskaitos dokumentus, be jokios abejonės turėjo pastebėti, jog kasoje nėra pinigų, kuriuos ji priėmė iš I. Š..
7. 16. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog gaunamus pinigus galėjo pasisavinti tik R. S.. Akivaizdu ir tai, jog jei R. S., laikydamasi buhalterinės apskaitos taisyklių ir paimdama pinigus, būtų asmenims išrašiusi kasos pajamų orderius su nepasikartojančiais serijos numeriais, tiek R. S. pasisavinti, tiek ir iš stalčiaus neva dingę pinigai būtų iš karto pastebėti, nes nesutaptų užregistruoti išrašyti kasos pajamų orderiai, už juos turėtos gauti sumos ir faktiškai kasoje esantys grynieji pinigai. Šios aplinkybės atskleidžia, jog R. S., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė, t. y. asmuo, kuris dėl einamų pareigų ir specialių pavedimų turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl jai globos namų klientų perduodamų lėšų, veikdama tiesiogine tyčia, t. y., žinodama, kad jai sumokėti pinigai yra svetimas, jos darbdaviui priklausantis turtas, ir kad juos paimdama, ji juos paverčia savo nuosavu turtu, tokiu būdu gaudama naudos turto savininko sąskaita ir norėdama taip elgtis, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – iš viso 9200 Lt (2664,50 Eur) I. Š. įmokų, taip pažeisdama turto perdavimo jos žiniai sąlygas.
7.15. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S. veikoje, pasisavinant 9200 Lt (2664,50 Eur) I. Š. įmokų, yra visi nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo – požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ją pripažino kalta dėl BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
7.16. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus, jog dalis R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų nepasitvirtino, teisėjų kolegija laiko neginčytinai nustatyta, kad:
R. S., dirbdama viešosios įstaigos (VšĮ) (duomenys neskelbtini) buhaltere (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. pagrindu būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 įstaigos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 13 str. 1 d. 4 ir 5 p., nustatančius, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 5) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p., nustatantį, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir tyčia paslėpė apskaitos dokumentus, būtent:
laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, R. S. įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu iš įmonės „Swedbank“ sąskaitos jai pačiai – R. S.: 2011 m. lapkričio mėnesį – 300 Lt (86,89 Eur), 2013 m. gegužės mėnesį – 800 Lt (231,70 Eur), 2013 m. liepos mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 100 Lt (28,96 Eur), 2013 m. rugsėjo mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. spalio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur), 2013 m. lapkričio mėnesį – 200 Lt (57,92 Eur). Šių 2000 Lt (579,24 Eur) išmokėjimo neįtraukė į apskaitos registrus;
be to, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18, R. S. gautus už P. Š. globą pinigus iš I. Š.: 2013-07-22 – 1550 Lt (448,91 Eur) išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr. 032820868; 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 1500 Lt (448,91 Eur); 2013-09-25 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208911; 2013-10-23 – 1500 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208928; 2013-11-17 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208946; 2013-12-18 – 1550 Lt (448,91 Eur), išrašė kasos pajamų orderį ir kvitą serija AL Nr.328208965, tačiau šių išrašytų kasos pajamų orderių 9200 Lt (2664,50 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, šiuos kasos pajamų orderius paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius pinigus iš kitų asmenų – A. P. ir J. B., skirtingai juose nurodydama įvykusios ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, būtent: 2013-09-25 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208911 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-09-24 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208911 „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-10-23 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208928 „Priimta iš“ I. Š. 1500 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-10-23 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208928, „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-11-17 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208946 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-11-22 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208946 „Priimta iš“ A. P. 1350 Lt (390,99 Eur), kurį į apskaitą įtraukė, 2013-12-18 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208965 „Priimta iš“ I. Š. 1550 Lt (448,91 Eur) paslėpė, tuo pačiu numeriu išrašė 2013-12-25 kasos pajamų orderį serija AL Nr. 328208965 „Priimta iš“ J. B. 29,82 Lt (8,64 Eur), kurį į apskaitą įtraukė.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio.
R. S. pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, t. y. dirbdama viešosios įstaigos (VšĮ) (duomenys neskelbtini) buhaltere, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti įstaigai mokamus pinigus, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 gavusi už P. Š. globą pinigus iš I. Š.: 2013-07-22 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 1500 Lt (448,91 Eur); 2013-09-25 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013-10-23 – 1500 Lt (448,91 Eur), 2013-11-17 – 1550 Lt (448,91 Eur), 2013-12-18 – 1550 Lt (448,91 Eur), šių 9200 Lt (2664,50 Eur) pinigų į įstaigos kasą neužpajamavo ir juos pasisavino.
Tokiu būdu R. S. pasisavino svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus 9200 Lt (2664,50 Eur).
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. S. kalta padarius šias nusikalstamas veikas ir jas kvalifikavo tinkamai.
Dėl kaltinamajai paskirtų bausmių, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
8. Nors apeliaciniame skunde R. S. neprašė sušvelninti jai paskirtą bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu mažinama R. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. (iš kaltinimo pašalintas vienas epizodas) ir BK 183 str. 1 d. (iš kaltinimo pašalinti du epizodai) apimtis, turi būti iš naujo apsvarstytas ir nuteistajai už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių klausimas.
8.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. S., nurodė, jog vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgė į tai, jog kaltinamoji nusikalto anksčiau neteista, neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų, ir nuteistajai už BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 80 MGL baudą, o už BK 222 str. 1 d. – 40 MGL baudą. Šias bausmes (kartu su pagal BK 184 str. 1 d., dėl kurio šiuo nuosprendžiu R. S. išteisinama, paskirta bauda) vadovaudamasis BK 63 str. 1 ir 4 d., teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL baudą bei nustatė 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai sumokėti savanoriškai. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nors R. S. kaltinimo apimtis sumažėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti bausmių, nuteistajai paskirtų už BK 183 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, kadangi nuteistajai R. S. už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 183 str. 1 d.), už kurį įstatymas numato iki 500 MGL dydžio baudą, ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d.), už kurį įstatymas numato iki 1000 MGL dydžio baudą, dėl kurių nuteistoji savo kaltės nepripažino, nesigaili ir savo veiksmų nevertina kritiškai, skirtos tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu pakankamai švelnios bausmės – baudos, baudų dydžius nustatant artimesnius šios bausmės minimumui (BK 47 str. 2 d.) nei BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 3 p. numatytiems šių bausmių vidurkiams.
8.2. R. S. išteisinus dėl veikos, numatytos BK 184 str. 1 d., padarymo, už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistoji pagal BK 222 str. 1 d. nuteista už kasos pajamų orderių 9200 Lt (2664,50 Eur) buhalterinėje apskaitoje neužregistravimą, ir ši veika padaryta esant bendrai tyčiai, siekiant nuslėpti BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalimą – 9200 Lt (2664,50 Eur) pasisavinimą, todėl bausmės skiriamos už šių veikų padarymą turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), tačiau atsižvelgiant į tai, jog R. S. pagal BK 222 str. 1 d. nuteista ir dėl kito nusikalstamos veikos epizodo – 2000 Lt (579,24 Eur) išmokėjimo neįtraukimo į apskaitos registrus, toks už BK 222 str. 1 d. ir BK 183 str. 1 d. paskirtų bausmių bendrinimo būdas negalimas, todėl bausmės bendrinamos pasirenkant pirmosios instancijos teismo pasirinktą ir šiuo atveju nuteistajai palankiausią galimą – dalinio bausmių sudėjimo – bausmių bendrinimo būdą, išlaikant teismo pasirinktą pridedamos švelnesnės bausmės proporciją ir paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytą 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
8.3. Byloje VšĮ (duomenys neskelbtini) R. S. buvo pareiškusi 5154,58 Eur civilinį ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai. R. S. išteisinus dėl jai patikėto jos žinioje buvusio turto – 1890,66 Lt (547,57 Eur) – iššvaistymo (BK 184 str. 1 d.), taip pat sumažinus kaltinimo dėl svetimo jai patikėto ir jos žinioje buvusio turto pasisavinimo apimtį, iš jo pašalinus 4707,09 Lt (1363,27 Eur) ir 2000 (579,24 Eur) turto pasisavinimą (BK 183 str. 1 d.), atitinkamai 2490,08 Eur suma mažinamas ir apylinkės teismo priteistos turtinės žalos dydis – iki 2664,5 Eur. Dėl kitos dalies VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
8.4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, civilinio ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti išlaidas už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 540 Eur. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016). Nustatydama proceso išlaidų dydį, teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios R. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkina, atitinkamai ir pusiau mažindamas patenkintą civilinio ieškinio dalį, atsižvelgia į tai, kad civilinį ieškovą tas pats atstovas atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, kuris skundžiamu nuosprendžiu už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteisė 780 Eur advokato išlaidoms atlyginti, todėl atstovas jau buvo gerai susipažinęs su byla, į tai, jog pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nedidelės apimties (atsiliepimo motyvai sudaro vos daugiau nei vieną puslapį), į tai, kad atstovo pateiktoje sąskaitoje (t. 8, b. l. 154) nurodoma suma – 540 Eur už 6 darbo valandas (90 Eur per valandą) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje „Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ pateikiamą orientacinio pobūdžio maksimalų valandinio advokato darbo įkainio dydį – 79,33 Eur (10 proc. nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (2016 m. III ketvirčio užmokestis – 793,3 Eur). Vadovaujantis tuo, kas išvardyta, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, prašomos priteisti proceso išlaidos mažintinos iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p. 331 str.,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 184 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog nuteistoji R. S. nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 įstaigos buhalterinėje apskaitoje įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įvykusių ūkinių operacijų turinį, tai yra apie 6199,70 Lt (1795,56 Eur) daugiau jai pačiai priskaičiuoto darbo užmokesčio, taip pat aiškiai neteisingus duomenis apie 934,76 Lt (270,72 Eur) daugiau priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir 1890,66 Lt (547,57 Eur) (30,98 proc.) bei 557,97 Lt (161,60 Eur) (9 proc.) daugiau išskaičiuotų „Sodros“ įmokų bei įstaigos „Swedbank“ mokėjimo pavedimuose įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį sau išmokamą darbo užmokestį nei priklausė pagal darbo sutartį.
Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog nuteistoji R. S., neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 į savo asmeninę sąskaitą nepagrįstai sau pervedė 4707,09 Lt (1363,27 Eur) didesnį darbo užmokestį, nei priklausė pagal darbo sutartį, bei laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio į savo asmeninę sąskaitą iš įstaigos banko sąskaitos nepagrįstai sau pervedė 2000 Lt (579,24 Eur), ir tokiu būdu pasisavino svetimus – VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius ir jai patikėtus pinigus.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nuteistajai pagal BK 222 str. 1 d. ir pagal BK 183 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3765 Eur) baudą, kurią nuteistoji per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Patenkintą VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 2664,50 Eur. Kitą VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš nuteistosios R. S. civilinei ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokėti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.