- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-128-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03579-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- draudimo bendrovės C
- Trečiasis asmuo
- A. K., J. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-128-544/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03579-2014-4
2015 m. vasario 11 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo draudimo bendrovės C.T. S.A. V. I. G. Lietuvos filialas ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims A. K. ir J. D., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 878,00 Lt žalos atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 28 d. daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš aukščiau esančio buto Nr. 503 išsiliejo vanduo, kuris apliejo žemiau esantį butą Nr. 403, priklausantį D. M.. Šis D. M. priklausantis butas buvo ieškovo apdraustas. Ieškovas D. M. išmokėjo 878,00 Lt draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Todėl ieškovas reiškia regresinį ieškinį, kuriuo reikalauja išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas nustatė, kad draudėjo butas buvo aplietas ne dėl virš jo esančio buto savininko kaltės, bet dėl to, kad daugiabučio namo stogo danga yra susidėvėjusi ir plokštumų sandūrose atsivėrę kiauryminiai plyšiai. Dėl šios priežasties penkto aukšto gelžbetoninė perdanga pastoviai suliejama vandeniu, o lubų danga visiškai suirusi. Todėl už žalą yra atsakingas atsakovas, teikiantis daugiabučio namo eksploatacinės priežiūros paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės C.T. A. V. I. G. Lietuvos filialo naudai 878 Lt (254,29 Eur) žalos atlyginimo regreso teise, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei. Nustatė, kad atsakovas, kaip daugiabutį namą eksploatuojanti organizacija, savo pareigas atliko aplaidžiai. Dėl atsakovo, turinčio pareigą tinkamai eksploatuoti statinį, neveikimo, nesuremontavus jo eksploatuojamo namo stogo, per stogo dangoje esančias skyles persisunkus lietaus vandeniui ir jam perbėgus per penktojo aukšto buto sienas, buvo apgadintas apdraustas butas, esantis ketvirtame namo aukšte. Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo paneigta atsakovo kaltės prezumpcija, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo aplaidaus neveikimo ir atsiradusių neigiamų pasekmių, t. y. žalos draudėjo turtui. Kadangi atsakovas yra pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), eksploatuojanti organizacija, todėl jis pagal CK 6.266 str. taip pat yra atsakingas už žalą, padarytą dėl pastato trūkumų, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir apelianto veiksmų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pagrindinė žalos padarymo priežastis buvo vandens pratekėjimas dėl (duomenys neskelbtini) namo stogo blogos būklės, nes butas Nr. 403 buvo aplietas dėl bute Nr. 503 trūkusios šlangelės. Mano, kad dėl žalos, kuri atsirado dėl stogo būklės neatitikimo privalomiesiems statinio reikalavimams, neturėtų atsakyti vienasmeniškai, nes namui administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas teikia tik nuo 2013 m. balandžio mėn. Pradėjus eiti šias pareigas, nedelsiant atliko namo būklės vertinimą ir nustatė, kad namo konstrukcijų būklė yra sąlygota ilgametės nepriežiūros ir buvusio administratoriaus neveikimo. Nurodo, kad, gavęs namo būklės vertinimą, surengė daugiabučio namo gyventojų susirinkimus, kurių metu buvo iškeltas klausimas dėl namo stogo būklės ir remonto poreikio, tačiau patys gyventojai elgėsi vangiai, pirmojo susirinkimo metu nesusirinko butų savininkų dauguma, todėl teko organizuoti pakartotinį susirinkimą, o šios procedūros vadovaujantis teisės aktų tvarka objektyviai užtrunka. Draudiminis įvykis įvyko praėjus vos dviem mėnesiams po namo būklės įvertinimo. Yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, bet ne už asmenine nuosavybe daugiabučio namo gyventojams priklausiančius objektus. Teigia, kad nepagrįstai reikalaujama atlyginti žalą šioje byloje, tačiau, jeigu ir traktuoti, kad žala atsirado dėl blogos stogo būklės, tai tokių atvejų anksčiau turėjo būti daugiau. Penktojo aukšto užpylimas nėra vienkartinis atvejis, tačiau draudiko kliento butas prieš tai nebuvo aplietas.
Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė nedetalizuotą lokalinę sąmatą bei itin lakonišką žalos apskaičiavimo išvadą, kurių pagrįstumas yra abejotinas. Lokalinėje darbų sąmatoje „darbų ir išlaidų aprašymai“ skiltyje išdėstyti darbai bei, kaip teigia ieškovas, 403 buto fotonuotraukos, prieštarauja pagal lokalinę sąmatą atliktų darbų pobūdžiui. Žalos apskaičiavimo išvadoje nėra užpildyta grafa apie keičiamų detalių nusidėvėjimą. Todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovas siekia neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas suabsoliutino Namo būklės akto įrodomąją reikšmę, o kitus reikšmingus įrodymus ignoravo. A. K. duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai dėl jų prieštaringumo tarpusavyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas neginčija nei pastato konstrukcijų būklės akte užfiksuotų duomenų, nei stogo kritinės būklės, nei kad jį remontuoti buvo būtina. Taigi, apeliantas iš esmės ginčija tik priežastinio ryšio tarp stogo būklės ir žalos padarymo buvimą, arba (jei stogo būklės vis tik lėmė žalos padarymą) – tarp apelianto veikimo ir žalos padarymo. Teigia, kad pastatų konstrukcinių ir inžinerinių tinklų būklės aktas, kuriame konstatuojami pastato konstrukcijų būklės faktai, patvirtina, jog namo stogas praleidžia vandenį, nuolatos yra suliejamas 503 butas, dėl šios priežasties buvo padaryta žala 403 butui.
Šiuo įvykiu padarytai žalai nustatyti atlikti detalūs paskaičiavimai, patalpų apžiūra, įvertintos nukentėjusiojo asmens nurodytos aplinkybės. Apskaičiuotos draudimo išmokos neginčijo draudėjas. Apeliantas neatliko žalos paskaičiavimų ir nepaneigė jų kitais įrodymais, todėl apelianto nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti teismui ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties bei dydžio.
Nurodo, kad apeliantui aptariamo daugiabučio namo administravimas perduotas 2013 m. balandžio mėn. Išsamus namo būklės aktas paties apelianto parengtas 2013-04-17. Apeliantas yra verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla yra daugiabučių pastatų administravimas. Savo veikloje apeliantas nuolat vadovaujasi statybų techniniais reglamentais ir jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl jis vertinamas kaip tokios srities profesionalas, turintis reikiamų žinių, kvalifikuotą personalą ir kitus reikiamus išteklius. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo nurodyti, kokių veiksmų jis ėmėsi po to, kai sužinojo apie namo stogo avarinę būklę. Konstrukcijų būklės ilgametė nepriežiūra nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl valdomu objektu padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad nuotraukos yra darytos aplietame buto, o, jei apeliantui kyla abejonės, jis gali atvažiuoti ir apžiūrėti įvykio vietą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.).
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. birželio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto, vonios ir koridoriaus patalpos buvo iš viršaus aplietos vandeniu bei apgandintos. Buto savininkas yra D. M., kuris su ieškovu buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį, kuri galiojo draudiminio įvykio kilimo metu (b. l. 12, 13). Ieškovas atliko žalos administravimo procedūrą, 878 Lt įvertino padarytą turtinę žalą dėl minėto įvykio ir ją išmokėjo apdraustojo turto savininkui (b. l. 8-10, 14-26, 28-30). Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra aplietas butas, administravimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Todėl ieškovas tvirtina, kad jis atsakingas už padarytą žalą ir turi ją ieškovui atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į už kilusią žalą atsakingus asmenis nėra, tačiau atsakovas nesutinka, kad byloje nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 str. nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) teigia, jog nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi 403 butas buvo aplietas dėl 503 bute buvusio gedimo, o ne dėl stogo defektų. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan.
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovas savalaikiai nesuremontavo eksploatuojamo namo stogo. Šį faktą patvirtina ir byloje pateiktas 2013-04-17 Pastato konstrukcinių ir inžinierinių tinklų būklės aktas (b. l. 33-44), kuriame nurodyta, kad „stogo plokštumoje apie 140 kv. m. plote stogo bituminė danga yra susidėvėjusi (nuotr. 6) ir plokštumų sandūrose atsivėrę kiauryminiai plyšiai. Dėl to 5 aukšto gelžbetoninė perdanga ir periodiškai suliejama (nuotr.7) vandeniu, o lubų apdaila yra visiškai suirusi. Parapeto 2/3 perimetre apskardinimas turi nuolydį į išorę (nuotr. 9), jis turėtų būti priešingai orientuotas – į stogo vidų“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir savalaikiai. Minėto akto duomenys pagrindžia aplinkybę, jog, perimant namo administravimą, apeliantas tiksliai žinojo objekto trūkumus, tačiau nesiėmė nei veiksmų juos bent laikinai ar iš dalies pašalinti, nei priemonių, kurios galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir būtent tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.263 str.). Nors atsakovas teigia, kad 403 butas buvo aplietas dėl 503 bute trūkusios žarnelės, o ne dėl stogo defektų ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2013 m. birželio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis pateiktas rašytinis įrodymas nėra objektyvus ir patikimas įrodymas apelianto nurodytai aplinkybei patvirtinti dėl jo prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams (apžiūros aktui - b. l. 8-10) ir dėl to, kad jis nepasirašytas 503 buto savininko ir pasirašytas tik apelianto darbuotojo. Todėl pagrįstai konstatuota, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai: nepakankamas rūpinimasis eksploatuojamo namo stogu bei jo priežiūra - sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Minėta, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ištyrė ir išdėstė platesne prasme, tai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) teiginiu, jog jis negali būti atsakovu nagrinėjamoje byloje.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra jis nėra tinkamas atsakovas byloje ir dėl to, kad tik prieš du mėnesius perėmė namo eksploatavimą ir priežiūrą iš kito asmens. Tačiau tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš kito administratoriaus tik prieš du mėnesius perėmė namo administravimą, atsakovo nuo civilinės atsakomybės neatleidžia, nes atsakovui namo defektai išsamiai buvo žinomi jau 2013 m. balandžio 17 d., o įvykis įvyko 2013 m. birželio 28 d. Kaip jau minėta, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų juos bent laikinai ar iš dalies pašalinti ar imtis kitų neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Atsakingai elgtis yra apelianto, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ir/ar vykdė aplaidžiai, todėl jis turi prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas nenurodė, kas tas kitas asmuo, galimai atsakingas dėl kilusios žalos, nenurodė jo galimo civilinės atsakomybės pagrindo, neįrodinėjo jo civilinės atsakomybės sąlygų, neprašė jo įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas draudėjui D. M. apskaičiavo ir išmokėjo 878 Lt draudimo išmoką vadovaudamasis Išmokos aktu (b. l. 29), 2013-07-23 žalos skaičiavimo išvada (b. l. 28), lokaline sąmata (b. l. 25), apžiūros aktu (b. l. 8), pranešimu apie turto sugadinimą (b. l. 9-10). Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose žalos dydis yra realus, paskaičiuotas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, ginčydamas nustatytos žalos dydį, jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokį padarytos žalos dydį, negu nustatė ir apskaičiavo ieškovas, nepateikė (CPK 178 str.). Todėl skundo argumentai šiuo aspektu vertinami deklaratyviais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui 878 Lt dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, esant virš nustatytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.