Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.2.6.8.2; 3.4.1.6;2.6.9.2.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.3.1; 3.2.4.1

2024 m. vasario 14 d.

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. B., jos atstovei advokatei I. P.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. B., dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti nepilnamečių dukrų K. B. ir U. B. priteisto iš tėvo K. B. išlaikymo dydį, nustatytą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), patvirtintos tarp pareiškėjų K. B. ir L. B. (po santuokos nutraukimo – B.) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte, ir 3 punktą pakeisti nustatant, kad: „3. K. B. jo nepilnamečių dukterų K. B. ir U. B. išlaikymui moka po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukteriai nuo 2023 m. birželio 1 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina L. B..“; priteisti iš atsakovės L. B. valstybės naudai ieškovui K. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovui K. B. ir L. B. (iki santuokos nutraukimo buvusi pavardė B.) gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. B.. Ieškovo K. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (B.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu patvirtinta K. B. ir L. B. (B.) sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkte nurodoma: „3. K. B., a/k (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių dukterų K. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir U. B., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 200,00 Eur/mėn. kiekvienai dukteriai, nuo 2020 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina L. B.. a/k (duomenys neskelbtini) (po santuokos nutraukimo – B.).“ Ieškovas K. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. B.. Santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu su J. B. susilaukė vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė D. B. ir (duomenys neskelbtini) gimė G. B.. Ieškovas dirba pagal individualios veiklos pažymą, užsiima statybos darbais. Ieškovo pajamos 2022 metais iš individualios veiklos, neatskaičius mokesčių, sudarė 9 646,90 Eur. 2023 metais iš darbinės veiklos vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčių, yra 900,00 Eur, sumokėjus privalomus mokėti mokesčius ir atskaičius darbinės veiklos išlaidas ieškovo mėnesinės pajamos yra 700,00 Eur. 2021 m. ieškovas patytė (duomenys neskelbtini), jam nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 85 procentų darbingumo lygis. Nedarbingumo laikotarpyje 2022 metais ieškovui buvo mokama 138,00 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Žmona J. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai yra mokama 737,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Šeimoje kartu su žmona J. B. augina 4 vaikus – D. B., G. B., G. J. ir R. J.. Valstybės mokama išmoka kas mėnesi vaikams yra 544,00 Eur. t. y. po 136,00 Eur už kiekvieną vaiką. Ieškovas K. B. nuosavybės teise turi automobilį „Mitsubishi Outlander“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 2004 m., vertė 900,00 Eur, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas K. B. neginčija pareigos išlaikyti savo nepilnametes dukras K. B. ir U. B., tačiau jų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėti po 538,00 Eur (po 269,00 Eur kiekvienai) neturi jokios finansinės-turtinės galimybės (indeksavus išlaikymo išmokas nuo 2023 m. vasario mėn. ieškovas privalo mokėti po 269,00 Eur kiekvienai). Ieškovo darbinės pajamos 700,00 Eur kas mėnesi, sumokėjus 538,00 Kur išlaikymą dukroms, ieškovo kitų vaikų D. B. ir G. B. bei savo pragyvenimui lieka tik 162,00 Eur, t. y. ieškovas yra priverstas savo pragyvenimui skolintis iš savo giminaičių ir savo pažįstamų. Savo pragyvenimui kas mėnesį ieškovas išleidžia daugiau nei 200,00 Eur (100,00 Eur maistui, virš 50,00 Eur buto išlaikymui, virš 50,00 Eur išlaidos automobiliui, rūbams, internetui, telefonui, avalinei, baldams, medikamentams ir kitiems būtiniems poreikiams). Jokių santaupų ieškovas neturi, turto, kuri būtų galima parduoti, neturi. Ieškovas dirba statybose pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, dirba sunkų fizini darbą, todėl dėl blogos savo sveikatos (ieškovui nustatytas 85 procentai darbingumas), dirbti dar daugiau ar užsiimti dar papildoma veikla, neturi galimybių. Ieškovo nepilnametėms K. B. ir U. B. kas mėnesį turi būti išleidžiama ne mažiau kaip 1 236,00 Eur (ieškovas skiria 538,00 Eur, L. B. – 538,00 Eur). Valstybė kas mėnesį skiria po 80,00 Eur / 160,00 Eur paramą). Ieškovo žiniomis abiejų dukrų išlaikymui nėra skiriama daugiau nei 700,00 Eur kas mėnesį, įvertinus tai, kad ieškovas turi 4 vaikus, kurie visi turi visiškai lygias teises gauti iš ieškovo vienodą išlaikymą, todėl ieškovo išlaikymas visiems vaikams turi būti vienodas. Ieškovo mėnesinės pajamos yra 700,00 Eur, visų vaikų išlaikymui ieškovas gali skirti 600,00 Eur. t. y. kiekvienam po 150,00 Eur. Šiuo metu dėl sunkios ir sumažėjusios ieškovo finansinės-turtinės padėties neturi galimybės nepilnametėms dukterims K. B. ir U. B. skirti po 269,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai kas mėnesį. Ieškovo pajamos ir finansinė padėtis leidžia mokėti nepilnametėms dukterims K. B. ir U. B. po 150,00 Eur dydžio kiekvienai išlaikymą kas mėnesį.

Ieškovas K. B. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti dėl sveikatos ir finansinės būklės. Nurodė, kad pagausėjo šeima, kadangi susituokęs su trečiuoju asmeniu susilaukė dviejų sūnų, o buvęs iš I-os santuokos dabartinės jo žmonos sutuoktinis nedaug prisideda prie savo vaikų išlaikymo, jis turi rūpintis visų šešių šeimos narių gerove, kurioje auga du jo ir trečiojo asmens sugyventi bendri sūnūs, o du vaikai yra jo žmonos iš ankstesnės santuokos. Dirba statybų sektoriuje, darbas priklauso nuo sezoniškumo, dėl sveikatos būklės turi saugoti savo sveikatą, kita vertus, turi pareigą ne tik dirbti, bet turi teisę ir džiaugtis gyvenimu, leisti laiką su šeima. Uždirba maksimaliai 1200,00 Eur, svyruoja alga nuo 700-800,00 Eur į rankas. Kitų galimybių kažką parduoti ar užsiimti kita veikla neturi. Su nauja žmona veda bendrą ūkį, nei savo, nei jos vaikų neišskiria, su sutuoktine prisideda prie dukrų iš pirmos santuokos priežiūros, pasiima pas save pasisvečiuoti, kelias kainuoja. Ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo, tą darė ir 2021 m. balandį, tuomet prašė sumažinti išlaikymą po 100,00 Eur dukroms, dabar sutiktų mokėti po 150,00 Eur kiekvienai. Nurodė, kad esminės aplinkybės yra tos, kad pagausėjo nauja šeima, sveikata jo ne kokia, sudėtinga išgyventi ir išlaikyti šeimą. Patikino, kad nuo praėjusio teismo proceso, kuomet buvo po operacijos, ieškovo sveikata pagerėjo, dabar darbingumas siekia 95 procentus, išlikusi tik 5 procentų nedarbingumo būsena, neįgalumas nesutiektas, šiuo metu turi problemų dėl (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį dukroms pastaruoju sumoka po 255,00 Eur kiekvienai, iš viso 450,00 Eur. Mano, kad išlaikymą teikia savo kitų vaikų sąskaita, atsisako malonumų sau, skriaudžia savo šeimą. Sutinka, kad santuokos su atsakove nutraukimo metu gavo 15000,00 Eur kompensaciją, be to, pardavė žemes broliui, gavo dar 8000 Eur, šiuos pinigus skyrė namui, kuriame gyvena, gręžiniui, vaikams, padengė kitas skolas.

Ieškovo atstovas – advokatas V. P. palaiko ieškinį, nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2020 metais balandžio mėnesį, nauja santuoka sudaryta tų pačių metų liepą, (duomenys neskelbtini) gimė pirmas sūnus, o (duomenys neskelbtini) kitas. Santuokos pirmos nutraukimo metu buvo išlaikomi du, o dabar keturi vaikai. Objektyvūs faktoriai – pasikeitė fizinė sveikata, kas įtakoja darbines pajams, nors sveikta stablizavosi, dabar darbingas 85 procentus, bet yra (duomenys neskelbtini), negali dirbti sunkių darbų, nes neturi sveikatos. Užsiima individualia veikla, turi staliaus – staklininko profesiją, veikla – statybų sektorius, stogų dengimas, dukroms teikia po 269 Eur po indeksacijos išlaikymą, tokiu būdu pažeidžiamas lygybės visų vaikų atžvilgiu principas, nes ieškovo šeima susideda iš šešių asmenų, anų vaikų tėvas tik epizodiškai, nes serga vėžiu, paremia savo vaikus.

Atsakovė L. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) Alytaus Apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); pateikti K. B. ir J. B. išrašus iš banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos 2023 m. gegužės 29 d.; pateikti J. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones; priteisti iš ieškovo K. B. atsakovės L. B. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, jog akcentuotina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir jokiais būdais negali būti tenkintinas, kadangi K. B. pateikti duomenys ir aplinkybės nesudaro jokio faktinio pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo dydį dukroms K. ir U. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės šis pareikštas ieškinys nesiskiria nuo 2021 m. balandžio 15 d. pareikšto ieškinio, kuris (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju nenurodytas esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas. Ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, yra atsakingas už tai, kad išlaikytų nepilnametes dukras, todėl tas faktas, kad ieškovas turi dar du vaikus, negana to augina 4 vaikus (D. B. ir G. B. bei G. J. ir R. J.) nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį dukroms U. ir K.. Taigi, ieškovui naujoje santuokoje gimus dviem vaikams – D., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir G., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra niekuo nesusiję su ieškovui priteistu 2020 m. išlaikymo dydžiu dukroms U. ir K.. Ieškovo teiginiai, jog jam padidėjo šeima rodo jo nepasirengimą reikiamai pasirūpinti šeima, kas yra jo atsakomybė, kurią privalo prisiimti, tinkamai užauginti ir sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Jeigu ieškovas pajėgus lauktis ir turėti vaikų, tai ir privalo jais deramai rūpintis, užtikrinti jiems pragyvenimą. Negana to, ieškovas teigia, jog augina 4 vaikus. Akcentuotina, jog ieškovas neprivalo išlaikyti ne savo vaikų, tai nėra jo pareiga, t. y. G. ir R., kurie yra trečiojo asmens vaikai. Jis privalo išlaikyti ir užtikrinti tinkamas sąlygas vystymuisi tik savo vaikams. Pasakytina ir tai, kad ieškovas vengia bendrauti su vaikais, jų auklėjime nedalyvauja – nuo 2023 m. sausio 1 d. su ieškovu mergaitės matėsi tik 4-5 kartus, taigi akivaizdu, jog vengia savo kaip tėvo pareigų. Dukroms parvykus namo pas atsakovę, jos pasakoja kaip ieškovas dirba vakarais – kad tėtis dirba po darbo, vėlai grįžta. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas gauna nelegalias pajamas, kurias galimai slepia, siekdamas neteisėtais būdais sumažinti priteistą išlaikymą. Akcentuotina, kad ieškovo teiginiai, jog jis skolinasi pinigus pragyvenimui iš artimųjų yra visiškai neatitinkantys objektyviai tiesai. 2023 m. šią vasarą pakrikštijo mažąjį sūnų G., iškėlė gan didelę šventę, vėliau vyko kelioms dienoms prie jūros. Ieškovas su trečiuoju asmeniu J. demonstruojasi socialiniuose tinkluose, kaip puikiai švenčia šventes ir leidžia laiką pajūryje. Pateikiame šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tai priešingai nei teigia ieškovas, rodo jo galimybes ne tik pragyventi tenkinant reikalingiausius būtiniausius poreikius, bet ir leisti sau pramogauti, kelti šeimos šventes. Paminėtina ir tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu J. įsigijo du brangius augintinius – šunį ir katę. Juk augintiniams taip pat reikalingas tinkamas išlaikymas, rūpinimasis, gan didelės išlaidos, todėl vien šie faktai paneigia ieškovo išdėstytus motyvus dėl sunkios finansinės – turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad, kaip teigia, skolinasi pinigus iš artimųjų bei pažįstamų. Akcentuotina, jog ieškovas savo nepilnametėms dukroms K. B. ir U. B. išlaikymui nuo 2020 m. įsipareigojo mokėti 200,00 Eur dydžio periodinę mėnesinę išmoką, kas šiai dienai yra itin maža suma, mažesnė nei minimali išlaikymo suma. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamą darbo užmokestį (už 2022 m. 9646,90 Eur) ir pateiktą Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą aiškiai matyti, jog ieškovas K. B. nerodo visų savo gaunamų pajamų, nes išlaikyti 4 vaikus, negana to kaip teigia ieškovas visumoje 6, mokėti mokesčius, maitintis ir kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, akivaizdu, jog tokių lėšų nepakanka. Tačiau matoma, kad ieškovas puikiai pragyvena, ir 200,00 Eur mėnesinę išmoką tikrai gali mokėti. Ieškovas teigia, kad užsiima statybų veikla. Pasakytina ir tai, kad statybų verslas šiuo metu itin klesti, todėl būtų naivu tikėti, jog ieškovo darbo užmokestis (700 Eur/mėnesį) yra būtent toks, kokį jis nurodo. Be to, manytina, kad pats ieškovas puikiai supranta esamą ekonominę situaciją ir esančius vaikų poreikius, kurie sudaro ne mažą pinigų sumą. Taigi šioje situacijoje galima kalbėti tik apie priteistos išlaikymo sumos didinimą, bet tikrai ne mažinimą. Ieškovas jokio nekilnojamojo turto savo nuosavybėn neturi, tačiau turi automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 2004 m., vertė 9000,00 Eur. Tad ieškovas gali parduoti turimą automobilį jeigu jam 200,00 Eur priteistas išlaikymas yra didelė našta ir padengti jau ir taip didelę sumą susidariusios išlaikymo skolos (duomenys neskelbtini) yra 1 915,86 Eur išlaikymo skola). Pagal ieškovo pateiktas aplinkybes ir motyvus, akivaizdu, jog K. B. siekia išvengti vaikų išlaikymo prievoles, visais įmanomais būdais neturint tam jokio pagrįsto pagrindo. Akcentuotina, kad atsakovė gyvena ir augina nepilnametes mergaites viena, neturi kas jai padėtų, dirba pagal visas jos galimybes, kad vaikai būtų aprūpinti visais būtiniausiais poreikiais, todėl pernelyg akivaizdu, jog ieškovas turi materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovės L. B. mėnesinės pajamos nėra didelės (2023 m. birželio mėn. gavo 1 235,45 Eur pajamų neatskaičius mokesčių). Negana to atsakovė įsipareigojusi mokėti kreditą, kurį sudarė pirkdama klausos aparatą, kadangi neturi užtektinai lėšų įsigyti pačiai. L. B. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju išlaikymo dydžio sumažinimas, kuris ir taip yra mažas (būtų galima kalbėti apie išlaikymo dydžio didinimą) reikštų nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą ir pačių minimaliausių poreikių patenkinimo neužtikrinimą, o taip pat ir atsakovės, kaip vaikų motinos, kuriai tenka kasdienio rūpinimosi vaikais, jų priežiūros, auklėjimo ir pan. našta, teisių pažeidimą, neproporcingos finansinės naštos jai uždėjimą. 150,00 Eur prašoma dydžio periodinė mėnesinė išmoka yra visiškai nesuprantama, kadangi atsižvelgus į šių dienų ekonominę situaciją minėtos sumos neužtenka net būtiniausiam maisto produktam. Tokiu prašymu ieškovas tik parodo jo kaip tėvo neatsakingą požiūrį, rūpestį ir meilę vaikų atžvilgiu. Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale 2023 m. matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) uždirbo 850,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 600,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 800,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – net 970,00 Eur. Šios pajamos rodo nemažą uždarbį, kuris tikrai pakankamas išlaikyti vaikams. Tačiau ieškovas parodė tik šias pajamas, kitų mėnesių ar praeitų 2022 m. pajamų nepateikė. Akcentuotina, kad vaiko poreikiai yra viena iš būtinųjų sąlygų, kurios privalo būti nustatytos sprendžiant klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Negana to, ieškovo teiginiai, jog jam padidėjus šeimai, pasikeitė jo finansinė padėtis, nėra joks pagrindas tenkinti ieškinyje pateiktus reikalavimus, kadangi ieškovas nusprendė turėti daugiau vaikų, todėl jis ir privalo dirbti daugiau, o ne vengti atsakomybių ir pareigų prieš jau turimus vaikus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl akivaizdu, jog ieškovas privalo daryti viską, kad dukromis būtų tinkamai pasirūpinta, nes esantys ieškinio reikalavimai yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti. Jeigu I. toliau nepagrįstai sieks sumažinti išlaikymo dydį, atsakovė kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio didinimo, kadangi akivaizdu, jog esama priteista išlaikymo suma (200,00 Eur) yra pernelyg maža atsižvelgus į ekonominę infliaciją, o ieškovas turi galimybes mokėti didesnę išlaikymo sumą, tačiau to nepagrįstai vengia, siekdamas išlaikymo dydį apskritai sumažinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas kaip argumentus nurodė, jog jis 2021 m. patyrė (duomenys neskelbtini), kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 85 procentų darbingumo lygis. Tačiau priešingai nei ieškovas teigia, (duomenys neskelbtini) sprendime dėl K. B. darbingumo lygio, jam nustatytas ne 85 procentų darbingumas, bet 95 procentų darbingumas. Tai rodo, jog ieškovas yra pasveikęs, jo sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jis gali dirbti ir uždirbti kur kas daugiau nei kaip teigia 700,00 Eur. Ieškovas, esant tokiam darbingumo lygio nustatymui gali dirbti tiek, kad išlaikytų visus savo vaikus, nes kaip jau minėta tokia ir yra jo pareiga. Negana to, ieškovas klaidingai nurodo, kad dėl blogos jo sveikatos, dėl nustatyto 85 procentų darbingumo, dirbti daugiau ar užsiimti dar papildoma veikla galimybių neturi, tai visiškai rodo jo kaip tėvo ne atsakomybę, manipuliacija širdies liga, nenorą išlaikyti vaikus, suteikti jiems kuo geresnes sąlygas augti ir vystytis kaip asmenybėms. Taip pat visų šių nepagrįstų ir klaidingų aplinkybių pateikimas rodo nieką kitą, bet ieškovo bandymą piktnaudžiauti išlaikymo dydžio pakeitimo teise. Akcentuotina į tai, kad nutraukus šalių santuoką, ieškovas gavo piniginę kompensaciją – 15 000,00 Eur, taip pat 2020 m. pardavė jam priklausančius žemės sklypus už kuriuos gavo 8 000,00 Eur. Jeigu bus poreikis, šiuos faktus gali patvirtinti liudytojai. Tai leidžia teigti, kad po santuokos nutraukimo, ieškovo pajamos tik padidėjo. Ieškovo pateikti kvitai jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi neaišku kieno tos išlaidos yra, ar jo vieno, ar šeimos, ar kaimynų. Pateikti kvitai tik įrodo, kad ieškovas pajėgus dirbti ir uždirbti pinigus, nes neva tai gaudamas 700,00 Eur pajamų tikrai neleistų sau pirkti tam tikrų kvituose nurodytų maisto produktų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, akivaizdu, jog vykdydamas individualią veiklą ieškovas nerodo visų savo pajamų. Taip pat K. B. pateikti duomenys, neįrodo, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jaunas, darbingas vyras, bei atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką šios kategorijos bylose, ieškinys turi būti atmestinas dėl pagrindo nebuvimo. Darytina išvada, jog ieškovas tik siekia išvengti atsakomybės išlaikyti dukras, todėl niekuo nepagrįstais motyvais piktnaudžiauja išlaikymo dydžio pakeitimo teise, todėl ieškovas turi būti toliau įpareigotinas vykdyti (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kadangi nėra pagrindo pakeisti joje esantį punktą dėl vaikų išlaikymo dydžio priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog ieškovas bando išvengti savo pareigos išlaikyti, auklėti, bendrauti, prižiūrėti nepilnametes dukras K. B. ir U. B., taip palikdamas visą naštą atsakovei rūpintis jų bendrais vaikais. Tai neabejotinai yra neteisinga ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams įtvirtintiems teisės normose, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė L. B. su ieškovo K. B. ieškiniu dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo jį sumažinant nesutinka. Paaiškino, kad, nutraukiant santuoką, ieškovas iš bendrų namų viską iki smulkmenų išsivežė, kad kartą į 2-3 mėnesius pasiima vaikus nereiškia, kad yra pagrindas mažinti išlaikymą, kuris tėra priteistas po 200,00 Eur, o, kad moka po 450,00 Eur, pažymėjo, kad 50,00 Eur yra skola dėl ankstesnių skolinių įsipareigojimų. Be to nurodė, kad ieškovas gavo 8 000,00 Eur už žemę, darėsi namų remontą, grindinį šildymą įsirengė, gi galėjo tuos pinigus išlaikymui pasilikti. Aną sykį teismas pamokė, kad, prieš planuojant vaikus, reikia išlaikyti esamus. Taigi, tokia pozicija dėl šeimos pagausėjimo matomai yra strategija tikslu mažinti išlaikymą. Byloje esančios fotonuotraukos, namų aplinka, kelionės į pajūrį rodo, kad ieškovas pinigų turi. Jis yra nagingas, tiek automobilius, tiek buitį gali susitvarkyti pats. Ką uždirba pilnumoje, matomai ieškovas, dirbdamas pagal individualią veiklą, nerodo. Atsakovės pajamos nėra didelės, siekia vos 700,00 Eur, be to, ji turi rimtų sveikatos problemų, negali kelti, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), gali tekti riešo operaciją daryti, skirti vaistai, procedūros, mankštos, taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalingas ausies aparatas. Patvirtino, kad už namuką ji išmokėjo 15 000,00 Eur kompensaciją ieškovui. Abi mergaitės augančios, lanko gimnastikos būrelį, kainuoja pamokos, varžybos. Už vaikus ji gauna 171,00 Eur. Nurodė, kad ne antstolė išskaito, o trečiasis asmuo perveda vaikų išlaikymą į jos sąskaitą. Turi pati automobilį, nuosavų žirgų neturi, kartais močiutė prisideda prie mergaičių išlaikymo.

Atsakovės atstovė – advokatė Aušra Ručienė prašo ieškinį atmesti, nes nuo (duomenys neskelbtini) kai pirmą kartą kreipėsi į teismą, ieškovo padėtis nėra pasikeitusi, kad sugyveno du vaikus su trečiuoju asmeniu, neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti augančias dukras iš pirmos santuokos. Jei ieškovas sugeba sugyventi vaikus, jis privalo jais pasirūpinto ir juos aprūpinti. Priešingai, nei, kad buvo 2021 m. liepą, ieškovo sveikata pagerėjo, jo darbingumas nustatytas ne 85, o 95 procentai, t. y. jis faktiškai sveikas ir gali dirbti, turi paklausią specialybę, o (duomenys neskelbtini) yra pagydoma liga. Gyvena ieškovas normaliai, prie namų aplinka sutvarkyta, turi pavėsinę, kieme pramogauja, švenčia krikštynas, mėgaujasi poilsiu pajūryje, o, kad pavedimus daro trečiasis asmuo, sprendžia, kad tokiu būdu ieškovas siekia nuslėpti gaunamas pajamas. Priešingai, po 2021 m. liepos mėnesio ieškovo padėtis pasitaisė teigiama linkme tiek finansiškai, tiek sveikatos prasmėmis. Valstybė moka ieškovo žmonai, ne už šešis, o už keturis vaikaus, todėl ir šiuo atveju siekia rodyti sumažintą gaunamų pinigų dydį. Kad trečiojo asmens vaikų tėvas serga jokių įrodymų byloje nėra, be to, ieškovas pareigos išlaikyti kito asmens vaikus neturi. Atsakovei numatyta dvi rankų operacijos, jai vienai tenka visa dukrų išlaikymo ir priežiūros našta. Be to nurodė, kad atsakovė, nutraukus santuoką, išmokėjos ieškovui dideles pinigų sumas kas matyti iš bylos duomenų. Kai šalys kartu gyveno, laikė ponius, jie buvo šalių parduoti, o dabar to nėra, atsakovė automobilio neturi, todėl ieškovas klaidina teismą, atsakovė jokių papildomų pajamų, registruoto ūkio, išskyrus kreditus, neturi. Atsakovės sveikata dėl rankų valdymo, būtino klausos aparato prasta, laukia ilgas gydymas, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovė gintis nuo tokio ieškinio, esant priteistam mažesniam nei minimaliam išlaikymui, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką bei kylančios nuo š. .m. sausio mėn. minimalios algos dydį, kas įtvirtina ir tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus sumą, kuri yra nagrinėjamu atveju ženkliai mažesnė, neturi.

Trečiasis asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškovo K. B. ieškiniu sutinka, prašo ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškinyje teisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Ieškovas yra iš dalies darbingas, negali dirbti visu krūviu, tuo pačiu negali uždirbti pinigų vaikų maksimalių poreikių tenkinimui. Kadangi pati J. B. augina keturis vaikus, gerai žino jų poreikius, išlaidas. Jei kiekvienas tėvas skirtų po 150,00 Eur, iš valstybės gautų 85,75 Eur, vaikui tektų 385,00 Eur J. B. mano, kad 385,00 Eur pakanka net didesnių už minimalių vieno vaiko poreikių tenkinimui. Kol leido finansinės galimybės ieškovo vaikams iš pirmos santuokos mokėjo priteistą sumą. Šiuo metu mokėdami išlaikymą ieškovo dukroms, labai nuskriaudžia kitus vaikus. Kiekviena dukra gauna po 269,00 Eur iš kiekvieno tėvo, iš viso 538,00 Eur. Pridėjus valstybės mokamą 85,75 Eur išmoką vaikui, iš viso kiekvienai tenka 623,75 Eur. J. B. vaikai G. J. ir R. J. gauna iš tėvo po 150,00 Eur išlaikymą. J. B. skiria visiems vaikams po 150,00 Eur, su valstybės išmoka vyresniesiems vaikams tenka po 385,00 Eur. Bendriems J. B. ir ieškovo vaikams D. B. ir G. B. tenka dar mažiau. Tėvas, jei neturėtų jokių poreikių ir išlaidų, jiems galėtų skirti tik 162,00 Eur (700-269-269=162) arba po 81,00 Eur kiekvienam. Taigi, visa vaikų išlaikymo našta tenka J. B. vienai. O tai nėra teisinga.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje – J. B. palaiko ieškovo poziciją, kadangi vyras negali daugiau dirbti, be to, yra jos vaikų iš pirmos santuokos, iš tėvo gauna tik po 100 Eur išlaikymui. Ji pati nuo gruodžio 12 d. pradėjo dirbti. Jų didelė šeima, vaikai ypatingų poreikių neturi, vaikų neskiria, stengiasi duoti tolygiai visiems, gauna nemokamą maitinimą, vaikams paketus. Vykdymas perduotas antstoliams, todėl nuskaičiuodavo išlaikymą, padėtis finansiškai pablogėjusi, nes esamas vyras susirgo 2020 m., t. y. prieš gimstant pirmam sūnui. Ji gauna 544,00 išmoką už vaikus ir iš Sodros 798,00 Eur, o vyras apie 1000,00 Eur gauna. Iš vyro pajamų lieka apie 160,00 Eur jų bendriems vaikams, kadangi jis moka alimentus, ant kuro pinigų reikia, dar sveikatos draudimas kainuoja, be to, antstoliams moka, todėl tik tiek ir telieka. Gyvenimas pabrango, užmokestis jos dėl karo Ukrainoje, baldinių medžiagų suprastėjo. Jos vaikams prieš trejus metus buvo priteista po 150,00 Eur, vaikų tėvas serga onkologine liga, todėl ne visad teikia išlaikymą, valstybė moka po 87,00 Eur kiekvienam vaikui.

Trečiojo asmens atstovė – advokatė I. P. nurodė, kad ieškovas daugiau lėšų skiria vaikams iš pirmos santuokos, jo žmona iš savo sąskaitos perveda 450,00 Eur jo dukroms išlaikyti. Ieškovo žmona gauna 534 Eur už vaikus, taip pat maisto paketų, kreiptasi kompensacijai dėl šildymo. Būstas iki santuokos jos įgytas, kiti vaikai gauna nemokamą maitinimą, turi lizingo būdu automobilį, ieškovo automobilis senas. Šeimoje keturi vaikai, jie taupiai gyvena. Pablogėjo sveikta ieškovo, sumažėjo darbai. Ji gauna 738,00 Eur iš Sodros ir 543,00 Eur iš Socialinio skyriaus. Grįžus į darbovietę alga nuo 1200,00 Eur sumažėjo iki 800,00 Eur. Tuo tarpu mano, kad atsakovė turi sugyventinį, automobilį, vaikams duoti pinigai naudojami žirgams, prašo, atsižvelgiant į visų vaikų lygybės principą, ieškinį tenkinti.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo suma po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, į šalies ekonominę situaciją, mano, kad ieškovo K. B. reikalavimas sumažinti nepilnamečių vaikų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą iki 150,00 Eur prieštarauja nepilnamečių šalių dukterų interesams.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovė A. U. ieškinį kaip nepagrįstą, juolab, atsižvelgiant išimtinai į šalių dukrų interesus, prašo atmesti, palaiko atsakovės išsakytą poziciją pilna apimtimi, priteisto ir taip nedidelio dydžio išlaikymo dydžio sumažinimas būtų ydingas ir neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pagal bylos duomenis atsakovo sveikata priešingai nei, kad teigia, yra pagerėjusi. Kai praeitą kartą kreipėsi į teismą atsakovo nedarbingumas siekė 55 procentus, o dabar tik penkis, išlaikymo pirmiau jis visai neteikė arba teikė mažesnį, tuo tarpu dabar jį teikia pats, kas rodo, kad ne tik turi pareigą, bet ir galimybę teikti priteisto dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių dukrų K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove L. B.. Po santuokos nutraukimo, ieškovui įsipareigojant teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Ieškovas prašo teismo sumažinti šalių nepilnametėms dukroms iš jo – tėvo – teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant po 150,00 Eur, nes situacija, lyginant ją su buvusia Sprendimo priėmimo metu yra iš esmės pasikeitusi dėl pablogėjusios jo turtinės padėties, ieškovo darbinės pajamos 700,00 Eur kas mėnesį, sumokėjus 538,00 Eur išlaikymą dukroms, ieškovo kitų vaikų D. B. ir G. B. bei savo pragyvenimui lieka tik 162,00 Eur, t. y. ieškovas yra priverstas savo pragyvenimui skolintis iš savo giminaičių ir savo pažįstamų. Savo pragyvenimui kas mėnesį ieškovas išleidžia daugiau nei 200,00 Eur (100,00 Eur maistui, virš 50,00 Eur buto išlaikymui, virš 50,00 Eur išlaidos automobiliui, rūbams, internetui, telefonui, avalinei, baldams, medikamentams ir kitiems būtiniems poreikiams). Jokių santaupų ieškovas neturi, turto, kuri būtų galima parduoti, neturi. Be to, 2021 m. ieškovas patytė (duomenys neskelbtini), jam nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 85 procentų darbingumo lygis. Nedarbingumo laikotarpyje 2022 metais ieškovui buvo mokama 138,00 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Žmona J. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai yra mokama 737,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Šeimoje kartu su žmona J. B. augina 4 vaikus – D. B., G. B., G. J. ir R. J..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė (padidėjo, sumažėjo) vaiko poreikiai.

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.).

Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo (sumažėjo) vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje pabrėžia, kad nors teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgijimo ypatumu, kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, negali (iš naujo ar pakartotinai) vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Toks vertinimas reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-395-313/2018).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

Taigi kaip minėta, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, tapo bedarbis, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ieškovo ieškinys prašant sumažinti išlaikymą dukroms buvo atmestas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą pakartotinai, prašydamas sumažinti sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms K. B. ir U. B. nuo 200,00 Eur iki 150,00 Eur sumos, remiamasi CK 3.201 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, t. y. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu bei visų vaikų poreikių lygiavos principu. Ieškovo teigimu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, sugyvenus naujoje santuokoje dar vieną sūnų, pagausėjus naujai sudarytos šeimos narių skaičiui, joje esant dviem trečiojo asmens vaikams, kurių tėvu atsakovas nėra, o taip pat sugyvenus su trečiuoju asmeniu dar vieną sūnų po paskesnio teismo sprendimo, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas prašant teismo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, priteista pareiga mokėti dukroms išlaikymą jam yra nepakeliama mokestinė našta. Kita vertus, ji pažeidžia kitų jo šeimos narių lygiateisiškumo principą gauti vienodo dydžio išlaikymą. Nurodė, kad pagausėjo šeima, kadangi, susituokęs su trečiuoju asmeniu, susilaukė dviejų sūnų, o buvęs iš pirmos santuokos dabartinės jo žmonos sutuoktinis nedaug prisideda prie savo vaikų išlaikymo, ieškovas turi rūpintis visų šešių šeimos narių gerove, kurioje auga du jo ir trečiojo asmens sugyventi bendri sūnūs ir du vaikai jo žmonos iš ankstesnės santuokos. Ieškovas dirba statybų sektoriuje, pasak jo, darbas priklauso nuo sezoniškumo, dėl sveikatos būklės turi saugoti savo sveikatą, be to mano, kad jis turi pareigą ne tik dirbti, bet ir teisę džiaugtis gyvenimu, leisti laiką su šeima. Uždirba maksimaliai 1200,00 Eur, svyruoja alga nuo 700-800,00 Eur į rankas. Bylos duomenimis matyti, kad po praėjusio teismo proceso, kuomet ieškovo sveikatos būklė buvo ženkliai prastesnė lyginant turėto nedarbingumo lygį, kreipimosi į teismą metu jo sveikata labai pagerėjusi, šiuo metu darbingumas siekia 95 procentus, išlikusi tik 5 procentų nedarbingumo būsena, neįgalumas nesuteiktas, o šiuo metu turimos problemos dėl (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesudaro imti domėn, kad dėl duotuoju momentu diagnozuotos ligos, dėl ko yra pasveikstama, spręsti ir daryti išvados, kad ieškovas dėl to negali dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir savo nepilnamečius vaikus, pagrindo nėra.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ieškovo turtinė padėties nuo sprendimo priėmimo blogąja prasme iš esmės nepasikeitė, tuo tarpu ieškovas bando išvengti savo pareigos išlaikyti, auklėti, bendrauti, prižiūrėti nepilnametes dukras K. B. ir U. B., taip palikdamas visą naštą atsakovei rūpintis jų bendrais vaikais. Atsakovės teigimu, ieškovo prašomas sumažinti vaikų išlaikymas nebūtų pakankamas, pažeistų dukrų interesus, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų ir sudarytų galimybę ieškovui piktnaudžiauti tėvo pareiga teikti paramą vaikams, perkeliant išlaikymo naštą didesne apimti dukrų motinai, kurios padėtis ir sveikatos būklė yra netgi prastesnė nei atsakovo ir, kuri viena neturi finansinių galimybių tinkamai užtikrinti elementarius dukrų poreikius. Kita vertus, pasak atsakovės, tokia situacija sudarytų ieškovui galimybę manipuliuoti tėvo pareiga išlaikyti esamus vaikus vis naujai gimstančių vaikų skaičiumi. Byloje nurodomi neteisingi faktai negali būti vertintini kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas ir kaip pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti ar pakeisti.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu byloje nustatyti, ar ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo. Lietuvos teismų informacinės ,,Liteko“ sistemos duomenimis nustatyta, kad šalys Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, gera valia, įvertinę turtinę padėtį bei vaikų poreikius susitarė dėl ieškovo nepilnametėms dukroms mokėtino išlaikymo dydžio po santuokos nutraukimo, t. y. po 200,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą statybų sektoriuje. Taip pat iš gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gavo 850,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 600,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 600,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 970,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 736,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 920,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 1394,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 1394,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) gavo 914,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie transporto priemones (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas turi automobilį „Mitsubishi Outlander“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 2004 m. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Iš 2023 m. balandžio 14 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad K. (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 132,09 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 132,09 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 132,09 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 132,09 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 132,09 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 138,75 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 138,75 Eur, (duomenys neskelbtini) gavo netekto nedarbingumo pensiją – 111,90 Eur.

Iš 2023 m. balandžio 7 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad J. B. (duomenys neskelbtini) išmokėta motinystės išmoka – 1771,52 Eur, (duomenys neskelbtini) išmokėta motinystės išmoka – 1057,52 Eur, (duomenys neskelbtini) išmokėta vaiko priežiūros išmoka – 236,99 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo 2023 m. balandžio 1 dienai matyti, jog (duomenys neskelbtini) antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvestos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. B. išieškotojos L. B. naudai. Išlaikymo skola 2023 m. balandžio 1 dienai yra 1915,86 Eur. Trečiasis asmuo po vaiko priežiūros atostogų bylos duomenimis įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas iš darbo santykių, taip pat gauna skirtas pinigine lėšas iš valstybės, vadinamus vaiko pinigus, šeimai teikiama valstybės parama. VĮ „Regitra“ duomenimis J. B. priklauso transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė 2022 m. liepos mėn. gavo 1216,92 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, 2022 m. rugpjūčio mėn. gavo 1190,69 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2022 m. rugsėjo mėn. gavo 1183,13 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2022 m. spalio mėn. gavo 1081,73 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2022 m. lapkričio mėn. gavo 1098,84 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2022 m. gruodžio mėn. gavo 754,35 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. sausio mėn. gavo 875,91 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. vasario mėn. gavo 731,76 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. kovo mėn. gavo 1187,43 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. balandžio mėn. gavo 1079,49 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. gegužės mėn. gavo 1246,66 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, 2023 m. birželio mėn. gavo 1235,45 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 7 d., nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. sausio 25 d., nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 223 m. vasario 28 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. gavo ligos išmokas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) yra pasiėmusi vartojimo kreditą. VĮ „Regitra“ duomenimis L. B. priklauso transporto priemonė „Vokswagen golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna 171,50 Eur išmoką vaikams. Atsakovei L. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovas neginčija dukrų K. B. ir U. B. poreikių, kurie (duomenys neskelbtini) tvirtinant ieškovo ir L. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl materialinio išlaikymo ir vaikų gyvenamosios vietos, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių tuomet neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl ieškovo teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms K. B. ir U. B..

Ieškovo dėstomi argumentai dėl kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, vertintini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti mažesnį nei minimalų išlaikymo dydį šalių nepilnametėms dukroms K. B. ir U. B.. Nors ieškovas su trečiuoju asmeniu yra susilaukę bendrų vaikų t. y. (duomenys neskelbtini) D. B. ir (duomenys neskelbtini) G. B., tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečių dukrų išlaikymo sumažinimo, kadangi ieškovas, prieš planuodamas šeimos pagausėjimą, privalo įvertinti ir savo galimybes pasirūpinti ne tik esamais, bet ir naujai gimusiais vaikais. Pažymėtina ir tai, kad G. J. ir R. J. yra trečiojo asmens J. B. nepilnamečiai vaikai, kurių J. B. susilaukė ne su ieškovu, todėl ieškovas imperatyvios tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečių vaikų, kurie nėra jo vaikai, neturi, o, kad, gyvendamas naujoje santuokoje, rūpinasi trečiojo asmens vaikais, neatleidžia jo kaip tėvo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo dukras iki pilnametystės. Atkreipiamas dėmesys, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų, ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikiai. Ieškovė nurodo, kad serga įvairiomis ligomis, tačiau ieškovei nedarbingumo lygis nenustatytas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali dirbti tam tikrų darbų. Iš ieškovo pateiktos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, jog gaunamos pajamos yra šiek tiek padidėję, kad leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečių dukrų išlaikymui gali skirti nustatytą 200,00 Eur sumą. Pažymėtina, ir tai, kad 2023 m. balandžio 1 dienai jau yra susidarius išlaikymo skola 1915,86 Eur, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nededa pakankamai pastangų bei tinkamai neteikia nepilnametėms dukroms išlaikymo.

Ieškovas pateikė duomenis susijusius su ieškovo sveikata ir nedarbingumu. Medicininių dokumentų išrašas rodo, kad ieškovui K. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pas ieškovą buvo nustatytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šiame išraše duomenų apie fizinio krūvio netoleravimą arba ribojimą nėra, nurodyta, kad laikinai nedarbingas iki 2021 m. kovo 29 d. Iš neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) K. B. nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Iš neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) K. B. nustatytas 95 proc. darbingumo lygis. Ieškovas nors ir pateikia medicininius duomenis apie sveikatos būklę, tačiau kaip matyti, šiuo metu ieškovui yra nustatytas 95 proc. darbingumas, todėl tokie duomenys neleidžia daryti teisiškai pagrįstos išvados apie ieškovo prastą sveikatos būklę ar jos pablogėjimą pagal anksčiau priimtą procesinį sprendimą ir jo negalėjimą dirbti ar negalėjimą dirbti tam tikrų darbų pagal savo sveikatos būklę, priešingai atsakovo sveikata ženklia pagerėjusi, o esami sveikatos sutrikimai nėra negrįžtamo pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo turtinės padėties pablogėjimą įtakojo jo sveikatos būklė ir dėl prastos sveikatos būklės šiuo metu jis neturi galimybės dirbti tikslu padidinti savo gaunamas pajamas ar imtis priemonių papildomai dirbti, kad pagerinti šeimos, tame tarpe nepilnamečių vaikų padėtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip nurodė atsakovė, ko neginčijo ir ieškovas jam buvo sumokėta santuokos nutraukimo atveju pakankamai didelė piniginė kompensacija, jis pardavė žemę, už ką gavo papildomų pajamų, kurias investavo į esamos šeimos gerovę, būsto kuriame gyvena, renovaciją bei pagerinimą, aplinkos sutvarkymą, tačiau gautomis lėšomis neprisidėjo prie dukrų išlaikymo, nemažino įsiskolinimo. O ta aplinkybė, kad išlaikymą už ieškovą sumoka dabartinė jo sutuoktinė, pervesdama išlaikymui skirtas lėšas tikslu išvengti antstolio išieškojimo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad už ieškovą, kaip neišgalintį teikti išlaikymo dukroms, moka būtent jo žmona asmeninėmis lėšomis, nuskriausdama kitus savo vaikus, priešingai, bylos duomenimis, atlikus kalkuliaciją, kurią įvardijo šalių atstovai, matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad išlaikyti dukras, neskaitant jo šeimos gautinų pinigų už vaikus, trečiojo asmens gaunamo uždarbio ir pan., ir duoda pagrindo manyti, kad ieškovas tokiu būdu taip pat siekia minimalizuoti jo, kaip tėvo, pareigą, kad tinkamai užtikrinti jo augančių dukrų elementariuosius poreikius, atsižvelgiant į nūdienos ekonominę situaciją, atsakovės sveikatos būklę (diagnozuotas ilgalaikio pobūdžio ligas – (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), numatomą operaciją, finansinę – turtinę padėtį, nesant galimybės jai didesne apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, tuo pačiu įvertinus ir valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, nuo kurios skaičiuojama abiem tėvams tenkančio išlaikymo pareiga bei atsakovo visų vaikų amžių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis, palyginus su 2020 m., pablogėjo. Konkrečiu atveju vertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo visas pastangas, kad užtikrintų savo nepilnamečių dukrų poreikius.

Ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jis neturi galimybės dirbti jo amžių, sveikatos būklę, profesines galimybes atitinkantį darbą, siekiant gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnametei dukra (CPK 12, 178 straipsniai), todėl byloje esantys įrodymai ir jų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti 200,00 Eur išlaikymą savo nepilnametėms dukroms K. B. ir U. B., nes šio materialinio išlaikymo dydis yra mažesnis net už orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintą minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Aplinkybes, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) byloje taip pat nenustatytos. Be to teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, esant priteistam tik minimalaus dydžio ieškovo dukrų išlaikymui, atsakovė net neturi pareigos įrodinėti savo dukrų elementariųjų poreikių, kurie, ieškovo manymu, nesiekia jo šiuo metu teikiamo išlaikymo dydžio.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį atmestinas.

Dėl esminių ieškinio aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios yra 2 500,00 Eur. Šios išlaidos grindžiamos sąskaita, pinigų priėmimo kvitu. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovė susipažino su ieškiniu, surašė atsiliepimą į ieškinį, darė dokumentų analizę byloje, atstovavo teisme, nors ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, vis tik, teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą bei apimtį, laikytinos per didelėmis, juolab, kad byloje spręstinas klausimas nepilnamečių vaikų interesais, todėl mažintinos ir priteistina iš ieškovo atsakovės naudai 1500,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis), tačiau, kadangi ieškinys atmestas, todėl minėtos išlaidos tenka valstybei. Dėl ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 553,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys atmetamas, jos iš atsakovės nepriteistinos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 16 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. B. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. 2023 m. gruodžio 12 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 460,00 Eur, ieškinį atmetus, trečiojo asmens, dalyvavusio ieškovo pusėje, turėtos išlaidos tenka taip pat valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur, jos turėtų būti priteistos iš ieškovo, nes jo ieškinys atmetamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis), tačiau jis 2023 m. kovo 24 d. sprendimu 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.