- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1295-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03423-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Lenkijos įmonės Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Magneta LT“
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., Gmina
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos įmonės Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“ S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta LT“ ieškinį atsakovei Lenkijos įmonei Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“ S.A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – A. Ž. ir Gmina (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 000,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. spalio 1 d. sudarė krovinių gabenimo sutartį su Rusijos įmone OOO „Inter Prod“. Į ieškovės skelbimą dėl vežėjo atsiliepė įmonė FHT P. H. (toliau – Vežėjas). Kadangi ieškovė su minėtu Vežėju anksčiau nebendradarbiavo, nurodė jam kartu su sutartimi dėl krovinio pervežimo pateikti draudimo kompanijos polisą, patvirtinantį, kad Vežėjo civilinė atsakomybė yra apdrausta. Vežėjas pateikė faksu pasirašytą krovinio pervežimo sutartį ir atsakovės išduotą draudimo polisą. Ieškovė susisiekė su atsakove, kurios darbuotojai patvirtino, jog polisas yra tikras, nes buvo išduotas FHT P. H., apdraudžiant tarptautinius pervežimus 150 000,00 JAV dolerių suma.
2. Vežimo sutarties vykdymo metu ieškovė nustatė, jog krovinys 2010 m. gruodžio 1 d. buvo pakrautas Danijos įmonėje Danish Crown. Muitinės procedūros buvo atliktos tą pačią dieną Padbork muitinėje. Tačiau 2010 m. gruodžio 3 d. krovinį gabenantis vairuotojas nebeatsiliepė į ieškovės skambučius. Ieškovei paskambinus kitu žinomu Vežėjo numeriu, atsiliepė asmuo, kuris patvirtino, jog yra P. H., bet apie krovinio pervežimą iš Danijos į Rusiją nieko nežino, kadangi jo įmonė tokios veiklos nevykdo. Ieškovė dėl krovinio dingimo kreipėsi į policiją, apie krovinio dingimą informavo draudikę – atsakovę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovės vardu draudimo sutartį sudarė A. Ž., veikdama kaip draudimo agentė. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad draudimo sutartį sudarė su asmeniu, kuris neturėjo asmens dokumentų, bet prisistatė veikiantis FHT P. H. vardu, tačiau nepateikė jokių šią įmonę identifikuojančių duomenų, tai yra NIP ir Regon numerių, bei sutartį pasirašė neįskaitomai.
3. Ieškovė krovinio savininkei, Rusijos įmonei OOO „Inter Prod“, už prarastą krovinį atlygino 32 000,00 Eur. Atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti ieškovei žalą. Dėl atsakovės atstovės aplaidumo sudaryta draudimo sutartis su netinkamu Vežėjo atstovu negali būti laikoma niekine. Atsakovė atsako už savo atstovų veiksmus ir jų sudarytas sutartis, todėl ji privalo laikytis civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, tai yra atlyginti ieškovei žalą dėl krovinio praradimo. Atsakovės atstovai, turėdami teisę tikrinti draudėjo dokumentus, privalėjo įsitikinti, ar Vežėjas vykdo krovinių pervežimo veiklą, kurią apdraudė, suteikdami garantijas šios įmonės partneriams. Tačiau atsakovė sudarė Krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nors Vežėjo veikla nuo 2009 m. buvo nutraukta dėl bankroto bylos iškėlimo, o ūkio subjektų registras patvirtina, jog FHT P. H. nuo 2010 m. vasario 1 d. vykdo individualią taksi veiklą. Atsakovė pažeidė draudimo bendrovės „WARTA“ Bendrųjų transporto operatoriaus civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 7 paragrafo nuostatas bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė netikrino Vežėjo dokumentų, o tikrino tik draudimo poliso tikrumą. Taigi pati pažeidė įprastus atidumo ir dėmesingumo reikalavimus, neįsitikino Vežėjo patikimumu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia ieškovės neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Nei Vežėjas, nei jo atstovas, neteikė atsakovei informacijos apie vykdomą veiklą ir nesudarė draudimo sutarties. Pagal draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas atsakovė neatsako už ieškovei padarytą žalą. Pagal Draudimo sąlygų 4 paragrafo 1 punktą atsakovė suteikia civilinės atsakomybės draudimo apsaugą draudėjui, vežančiam krovinius, pagal teisės aktų, taikomų tarptautiniams krovinių vežimams, nuostatas. Tuo tarpu Vežėjas nevykdė krovinių gabenimo veiklos ir nesudarė nei draudimo, nei krovinio pervežimo sutarčių.
5. Ieškovės pateiktas tarptautinis prekių transportavimo važtaraštis nėra išduotas Vežėjui. Draudimo sąlygų 7 paragrafo 3 punkte numatyta, jog draudėjas privalo pateikti atsakovei atsakymus į visus klausimus, nurodytus prašyme arba pateiktus kita forma, taip pat nurodyti visas jam žinomas aplinkybes, būtinas rizikos, atsakomybės apimties įvertinimui, o taip pat turinčios įtakos draudimo įmokos dydžio apskaičiavimui, o tuo atveju, jeigu draudėjas pateiks atsakovei informaciją, neatitinkamą aplinkybių, apie kurias kalbama aukščiau, faktinės būklės, atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės. Pagal sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą draudimo polisą pasirašė nenustatytas asmuo, todėl draudimo polisas yra laikytinas niekiniu. Ieškovės 2010 m. gruodžio 10 d. susitarimą su Rusijos įmone OOO „Inter Prod“ dėl kompensacijos už prarastą krovinį preziumuoja pačios ieškovės atsakomybę dėl prarasto krovinio. Žala ieškovei kilo ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl nenustatyto krovinį pasisavinusio asmens. Atsakovė turėjo tik teisę, bet ne pareigą tikrinti draudėjo dokumentus. Ginčui taikytinas Lenkijos civilinis kodeksas, pagal kurio 815 straipsnio 3 dalį draudikas neatsako už aplinkybių, apie kurias jam nebuvo pranešta, pasekmes ir jeigu ankstesni paragrafai buvo pažeisti dėl tyčinės kaltės, kilus abejonėms daroma prielaida, kad įvykis nurodytas sutartyje ir jo pasekmės kilo dėl aplinkybių, nurodytų ankstesniame sakinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“ S. A. ieškovei UAB „MAGNETA LT“ 30 187,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. liepos 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 904,00 Eur žyminį mokestį, 550,00 Eur dokumentų vertimo išlaidų bei 700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracij „WARTA“ S. A. valstybei 45,13 Eur pašto išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, jog pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. birželio 17 d. reglamento (EB) Nr. 593/2008 „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 7 straipsnio 2 dalį draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Pagal Lenkijos CK 805 straipsnio 1 dalį draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja savo vykdomos verslo veiklos srityje įvykdyti nustatytas prievoles, jeigu įvyktų draudimo sutartyje nustatytas įvykis, o draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo įmoką. Pagal Lenkijos CK 815 straipsnio 1 ir 2 dalis pareiga sudarant draudimo sutartį pateikti draudiko prašomą informaciją, būtiną draudimo sutarčiai sudaryti, kyla draudėjui. Pagal Lenkijos CK 815 straipsnio 3 dalį draudikas neatsako už aplinkybes, apie kurias, pažeidžiant draudėjo pareigą pateikti informaciją, jis nebuvo informuotas, padarinius. Jeigu pareiga pateikti būtiną informaciją pažeista tyčia, iškilus abejonių, laikoma, kad sutartyje nustatytas įvykis ir jo padariniai yra pirmiau nurodytų aplinkybių (pareigos atskleisti informaciją pažeidimo) rezultatas. Pagal Lenkijos CK 822 straipsnio 2 dalį ir 5 punktą draudikas neturi teisės asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, pareikšti pretenzijų, kad draudėjas ar apdraustasis pažeidė prievoles, kylančias iš sutarties ar bendrųjų draudimo sąlygų, jeigu toks pažeidimas įvyko po draudžiamojo įvykio. Pagal Lenkijos CK 827 straipsnio 1 dalį draudikas neturi pareigos atlyginti padarytos žalos, jeigu žala padaryta dėl draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo.
8. Lenkijos teismų praktikoje ir teisės doktrinoje, kuria remiasi teismai, aiškindami ir taikydami aptartas Lenkijos CK normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, Lenkijos CK 805 straipsnyje yra reglamentuojama, jog draudžiamasis įvykis yra teisinis įvykis, nes su jo atsiradimo faktu siejamas teisinių padarinių atsiradimas – atsiranda prievolė sumokėti žalos atlyginimą arba įvykdyti kitą prievolę. Draudžiamas įvykis turi būti sąlyginis ir jis gali įvykti, nepriklausomai nuo asmenų valios, bet jis visada turi įvykti prieš draudėjo valią ir be jo tyčios. Atsižvelgiant į tai, Lenkijos teismų praktikoje pripažįstama, jog draudžiamuoju įvykiu nelaikytinas įvykis, kurį draudėjas sukėlė tyčia (Varšuvos apygardos teismo XX ūkinio skyriaus 2012 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje J. C. prieš TUiR Warta S. A., byla Nr. XX Gc591/11).
9. Taip pat Lenkijos teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu ekspeditorius, pavesdamas konkrečiam vežėjui pervežti krovinį, deda nepakankamai pastangų vežėjo patikimumui patikrinti ir vežėjas krovinį pasisavina, tai laikoma dideliu neatsargumu (Poznanės apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. I AC a 938/11; Krokuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimas civilinėje byloje I ACa 825/12). Pažymėtina ir tai, jog Lenkijos CK 415 straipsnyje nustatyta, kad žalos padaręs asmuo privalo ją atlyginti. Pagal Lenkijos CK 422 straipsnį, už žalą atsakingas yra ne tik ją tiesiogiai padaręs asmuo, bet taip pat ir tas, kuris prisidėjo prie žalos padarymo ar gavo iš to naudos (...). Kadangi nagrinėjamu atveju vežimas vyko pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvenciją, tai šio ginčo atveju yra taikytinos taip pat ir nurodytos Konvencijos nuostatos. CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
10. Teismas padarė išvadą, jog ieškinys yra tenkintinas iš dalies, kadangi atsakovės 2010 m. lapkričio 26 d. išduotu draudimo polisu bei Bendrų Transporto operatoriaus civilinės atsakomybės draudimo sąlygomis buvo apdrausta vežėjo, Lenkijos įmonės FHT P. H., civilinė atsakomybė, ir ši įmonė bei ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią Vežėjas įsipareigojo nurodytą krovinį 2010 m. gruodžio 1 d. paimti iš Danijos, Engesvango, ir jį pristatyti 2010 m. gruodžio 6 d. į Rusiją, Maskvą. Ši sutartis yra kvalifikuotina kaip vežimo sutartis pagal Lenkijos CK 774 straipsnio nuostatas. Atlikti vežimo veiksmai visiškai atitiko 2010 m. lapkričio 26 d. draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos taikymo apibrėžtį (Draudimo sąlygų 4 paragrafas). Pagal Draudimo sąlygų 6 paragrafo 1 dalies 1 punktą atsakovė neatsako už žalą, jeigu ji atsiranda dėl draudėjo, asmenų, už kuriuos prisiima atsakomybę, ir asmenų, kurie veikia pagal pavedimą, draudėjo vardu arba naudai, tyčinių veiksmų arba didelio neatsargumo (nerūpestingumo). Pagal Draudimo sutarties 7 paragrafo 4 dalį atsakovė, gavusi draudėjo sutikimą, turi teisę susipažinti su draudėjo žurnalų ir dokumentų, susijusių su jo sudaryta draudimo sutartimi, turiniu.
11. Ieškovė elgėsi pakankamai rūpestingai bei apdairiai, parinkdama tinkamą vežėją, kadangi bendraudami su Vežėjo vadovu prisistačiusiu P. H., tiek elektroniniu paštu, tiek faksu gavo vežimo teisiniuose santykiuose įprastus dokumentus ir duomenis apie Vežėją. Ieškovė tinkamai įvertino Vežėjo patikimumą, kadangi esmine sąlyga vežimo sutarčiai sudaryti ieškovė nurodė Vežėjui iki sutarties sudarymo pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimo polisą. Gavusi šį draudimo polisą, ieškovė susisiekė su atsakove bei įsitikino, ar tikrai šiam Vežėjui yra išduotas pateiktas draudimo polisas, ar jis galioja. Vežėjo atstovu prisistačiusio asmens ieškovei pateikti kiti dokumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė privalėjo suabejoti Vežėjo patikimumu, kadangi patvirtinime apie „REGON“ identifikacijos numerį yra nurodyta, kad Lenkijos įmonė FHT P. H. užsiima prekių transportavimu keliais ir šis subjektas yra įregistruotas PVM mokesčio mokėtoju nuo 2004 m. Be to, su krovinių pervežimu susijusia ūkine veikla ši įmonė užsiima nuo 2002 m., licencija vykdyti daiktų pervežimus kelių transportu tarptautiniais maršrutais galioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2053 m. gruodžio 23 d. Ieškovė elgėsi pakankamai rūpestingai bei apdairiai.
12. Teismas netaikė nurodytos Lenkijos teismų praktikos, kadangi pateiktų spręstų situacijų faktinės bylų aplinkybės yra kitokios, negu šios nagrinėjamos civilinės bylos. Ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo, A. Ž., paaiškino, kad ji, būdama atsakovės įgaliota draudimo agentė, 2010 m. lapkričio 26 d. sudarė krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežėjo draudimo sutartį ir išrašė draudimo polisą asmeniui, prisistačiusiam P. H., bei pateikusiam duomenis apie įmonę FHT P. H., tačiau nepateikusiam jai savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, viešųjų registrų patvirtintų dokumentų apie įmonės „NIP“ ir „REGON“ numerius. Pagal 2009 m. gruodžio 7 d. Agentūros sutarties priedo 3 paragrafą agentas įsipareigojo vykdyti pavestus agentūros veiksmus su maksimaliu profesiniu rūpestingumu, vadovaudamasis gera praktika ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, iš atsakovės gautais nurodymais, draudimo bendrosiomis sąlygomis, įmokų tarifais ir atsakovės vidaus teisės aktais, susijusiais su draudimo rūšimis, pagal kurias agentui pavesta atlikti tarpininkavimo veiksmus.
13. Agentūros sutarties 13 paragrafo nuostatose yra numatyta agento atsakomybė prieš atsakovę už agento pareigų netinkamą vykdymą, be to, trečiajam asmeniui sudarant draudimo sutartis taip pat buvo taikomi ir atsakovės 2010 m. sausio 1 d. perengti bei patvirtinti Nurodymai, susiję su transporto operatoriaus civilinės atsakomybės draudimu. Šiuose nurodymuose buvo nustatytos pardavėjo pareigos, susijusios su draudimo sutartimi, bei viena iš pardavėjo pareigų yra pareiga patikrinti draudėjo duomenis. Prieš sudarydamas naują sutartį, pardavėjas privalo susipažinti su pareiškėjo pateiktų dokumentų originalais, tai yra išrašu iš verslo subjektų registro arba ūkinės veiklos registro, vykdomai veiklai reikalinga licencija, o iškilus abejonių dėl kliento patikimumo, privalo pranešti apie tai pardavėjo veiksmus prižiūrinčiam asmeniui, kad būtų priimtas sprendimas informuoti Atitikties departamentą. Trečiajam asmeniui, A. Ž., taip pat buvo taikomos atsakovės agentūros sutarčių su draudimo agentais sudarymo bendrosios sąlygos, pagal kurias agentui buvo suteikiama teisė atlikti agentūros veiksmus, kurie apima taip pat ir teisę bei pareigą priimti klientų prašymus sudaryti draudimo sutartis ir įvertinti su klientu ar draudimo dalyku susijusią riziką (Sąlygų 4 dalies 4 punktas). Todėl sudarydama 2010 m. lapkričio 26 d. krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežėjo draudimo sutartį bei išduodama nenustatytos tapatybės asmeniui draudimo polisą, trečiasis asmuo A. Ž. netinkamai ir nepakankamai rūpestingai bei nepakankamai apdairiai vykdė savo, kaip atsakovės agento, pareigas.
14. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens, A. Ž., susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai ir atstovavimo teisiniams santykiams yra būdinga tai, kad atstovą ir atstovaujamąjį sieja vidiniai atstovavimo santykiai, o atstovaujamąjį ir trečiuosius asmenis sieja išoriniai atstovavimo santykiai. Todėl atstovas, trečiasis asmuo A. Ž., pažeidė savo pareigas, veikdama vidiniuose jos ir atsakovės atstovavimo santykiuose. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos išoriniams atsakovės ir trečiųjų asmenų, tai yra ieškovės, atstovavimo santykiams. Šiuo atveju lemiama bei pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pavogtas ginčo krovinys ir ieškovė patyrė žalą, buvo ta, jog atsakovės draudimo agentė, A. Ž., neatliko visų būtinų kliento tapatumui patikrinti ir nustatyti veiksmų bei tokiu būdu išdavė nenustatytam asmeniui draudimo polisą. Tik dėl tos aplinkybės, kad Vežėju prisistatęs asmuo pateikė ieškovei galiojantį draudimo polisą, ieškovė ir sudarė krovinio, kuris vėliau buvo pavogtas, vežimo sutartį. Todėl draudikui ar jo atstovui, kaip savo srities profesionalams, netinkamai įvykdžius savo pareigas draudimo sutarties sudarymo metu ir būtent dėl nurodytos pareigos neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) įvykus įvykiui, draudikas negali remtis draudėjo (Vežėjo) tyčia, Vežėjo padaryto nusikaltimo faktu (krovinio pavogimu), tai yra kaip nedraudžiamuoju įvykiu, bei atsisakyti kompensuoti ir išmokėti draudimo išmoką žalos dėl krovinio vagystės patyrusiam trečiajam asmeniui.
15. Nagrinėjamoje byloje netaikytinos Draudimo sąlygų 6 paragrafo 1 dalies 1 punkto nuostatos. Ieškovei šiuo atveju galioja atsakovės suteikta draudimo apsauga, kadangi įvykis, patenkantis į nurodytame punkte pateiktą nedraudžiamojo įvykio apibrėžtį, kilo tik dėl pačios atsakovės (jos atstovės – draudimo agentės A. Ž.) netinkamo pareigų, sudarant draudimo sutartį, įvykdymo. Atsakovė neatsako už žalą, jeigu ji atsiranda dėl draudėjo, asmenų, už kuriuos prisiima atsakomybę ir asmenų, kurie veikia pagal pavedimą, draudėjo vardu arba naudai, tyčinių veiksmų arba didelio neatsargumo (nerūpestingumo). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, apdraudusi Vežėjo civilinę atsakomybę ir dėl Vežėjo kaltės dingus kroviniui, privalo atlyginti ieškovei nuostolius pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovės pareiga atlyginti ieškovei patirtą žalą taip pat atitinka ir Lenkijos CK 422 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės už padarytą žalą reglamentavimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovės 2010 m. lapkričio 26 d. išduotas draudimo polisas šiuo metu yra nuginčytas, negaliojantis, pakeistas ar panaikintas, todėl darytina išvada, kad šis polisas yra galiojantis ir turintis bei numatantis visas teises ir pareigas šį polisą pasirašiusioms šalims. Krovinio siuntėjo išrašyta sąskaita-faktūra patvirtina, kad pavogto krovinio vertė yra 30 187,92 Eur. Ieškovė neįrodė, kad jos patirta žala yra 32 000,00 Eur. Todėl ieškovei priteistini tik 30 187,92 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Atsakovė Towarzystwo Ubezpieczen į Reasekuracij „WARTA“ S.A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismo aptarti duomenys (atsakovės ir Vežėjo sudarytas draudimo polisas, ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. duoti parodymai, prokuroro 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) patvirtina, jog atsakovė nesudarė su Vežėju draudimo poliso, o ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. nesudarė su Vežėju pervežimo sutarties, taip pat 2010 m. gruodžio 1 d. tarptautinio pervežimo sutartis nebuvo sudaryta su Vežėju. Draudimo polisas, pervežimo sutartis bei tarptautinio pervežimo sutartis buvo sudaryti su nenustatytu asmeniu, šiam pateikus melagingus duomenis. Todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė nei pagal draudimo polisą, nei pagal pervežimo sutartis, kadangi šių sutarčių Vežėjas nesudarė, o sudaręs asmuo nebuvo nustatytas.
16.2. Teismas pats sprendime nurodė, jog Lenkijos Respublikos civilinė bendrovė Teisininkų kanceliarija pateikė išvadą dėl pagrindų, prisiimant draudiminę atsakomybę už žalą, padarytų esant tyčinei kaltei, nebuvimo, kurioje nurodyta, kad turto vagystė yra nusikaltimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, kurios neapima draudiminė apsauga, o tuo pačiu nėra pagrindų draudiko atsakomybės už žalą atsiradimui, ką patvirtina doktrina bei teismų praktika. Taigi teismas pats patvirtino, jog sutartinė draudiminė apsauga (draudimo polisas) neapima baudžiamosios atsakomybės draudimo. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės atsakomybė kildinama iš draudimo teisinių santykių ar CMR konvencijos, kadangi su Vežėju nebuvo sudarytas nei Draudimo polisas, nei CMR važtaraštis.
16.3. Nežinomas asmuo, prisistatęs Vežėjo vadovu, sudarė draudimo polisą, kurio tikslas buvo tik vienas – pasisavinti krovinį. Tai reiškia, jog nežinomas asmuo veikė tyčia, neatskleisdamas tikrųjų savo ketinimų bei informacijos ir siekdamas tik vieno – apgaulės būdu pasisavinti krovinį. Todėl negali kilti atsakovės, draudikės, pareiga atlyginti žalą. Draudimo sąlygų 4 paragrafo 1 punkte numatyta, jog atsakovė suteikia civilinės atsakomybės draudimo apsaugą draudėjui vežančiam krovinius, pagal teisės aktų, taikomų tarptautiniams krovinių vežimams, nuostatas, vežimo sutartis ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo konvenciją (CMR), pagal CMR transportavimo važtaraščius, išduotus draudėjo vardu, civilinės atsakomybės draudiminę apsaugą. Byloje buvo nustatyta, kad FHT P. H. nevykdė krovinių pervežimo, nesudarė Draudimo poliso, Pervežimo sutarties ar CMR. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė turi atlyginti žalą pagal CMR.
16.4. Draudimo sąlygų 7 paragrafo 3 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti D ir P B ,,WARTA“ atsakymus į visus klausimus, nurodytus prašyme arba pateiktus kita forma, taip pat nurodyti visas jam žinomas aplinkybes, būtinas rizikos, atsakomybės apimties įvertinimui, taip pat turinčios įtaką draudimo įmokos dydžio apskaičiavimui. Jeigu draudėjas pateiks D ir PB „WARTA“ informaciją, neatitinkančią aplinkybių, apie kurias kalbama aukščiau, faktinės būklės, D ir PB ,,WARTA“ atleidžiama nuo atsakomybės. Todėl atsakovė negali būti atsakinga už žalą, atsiradusią draudėjui (nenustatytam asmeniui) sąmoningai pateikus melagingus duomenis, siekiant tyčia pasisavinti krovinį.
16.5. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis pagal įstatymus negalioja. Kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Todėl teismas nepagrįstai kildina atsakovės atsakomybę iš draudiminių (draudimo poliso) ar sutartinių (CMR sutarties) santykių. Pagal Suvalkų rajono prokuratūros 2011 m. balandžio 19 d. sprendime nutraukti tyrimą nurodytus faktus, akivaizdu, kad nenustatytas asmuo (kaltininkas), pasirašęs draudimo polisą, neketino juo sukurti jokių teisinių pasekmių ir jų nesukūrė. Todėl draudimo polisas laikytinas niekiniu – negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Šalies argumentai
16.6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė pervežimo sutartis sudarė ir krovinį patikėjo naujam vežėjui, tačiau netikrino gautų iš vežėjo dokumentų, o patikrino tik draudimo poliso sudarymo tikrumą. Transporto paslaugų užsakymas buvo išsiųstas faksu, o sutarties sudarymo patvirtinimą Vežėjas išsiuntė elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog su ieškove elektroniniu paštu susisiekė jai nežinomas asmuo, pasiūlė pervežti didelės vertės krovinį. Ieškovė su tuo sutiko, paprašydama pateikti tik draudimo kompanijos polisą, tai yra nežinomam asmeniui patikėjo pervežimui didelės vertės krovinį. Ieškovė nepaisė įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, neįsitikino Vežėjo patikimumu, nors tam turėjo visas sąlygas, tokiu būdu neužtikrino krovinio saugumo, o tai lėmė neteisėtą krovinio užvaldymą. Toks ieškovės neatsargumas prilygintinas tyčiniams veiksmams. Be to, vien tik draudimo poliso galiojimo patikrinimas negali būti pripažįstamas pakankamomis pastangos Vežėjo patikimumui patikrinti, kadangi išlieka draudimo poliso suklastojimo galimybė.
16.7. Ieškovei žalą padarė ne atsakovės veiksmai, o nusikaltimo kaltininkas. Pati ieškovė nežinomam asmeniui davė instrukcijas dėl krovinio paėmimo, neįsitikinusi jo patikimumu ir pasikliaudama vien tik draudimo poliso galiojimo patikrinimu. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat ir priežastinio ryšio tarp jų bei ieškovės nuostolių, o jų nenustačius negali kilti ir atsakovės atsakomybė.
16.8. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės 2010 m. lapkričio 26 d. išduotas draudimo polisas šiuo metu yra nenuginčytas, todėl yra galiojantis ir turintis bei numatantis visas teises ir pareigas šį polisą sudariusioms šalims. Teismas nepagrįstai kildina atsakovės atsakomybę iš draudiminių ar sutartinių santykių, nes pagal Suvalkų rajono prokuratūros 2011 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytus faktus, akivaizdu, kad nenustatytas asmuo (kaltininkas), pasirašęs draudimo polisą, neketino juo sukurti jokių teisinių pasekmių ir jų nesukūrė. Todėl draudimo polisas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (Lenkijos civilinio kodekso 58 straipsnio 1 paragrafas). Pažymėtina, jog byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi ir į teismą Lenkijoje, siekdama nuginčyti draudimo polisą. Šiuo metu byla yra sustabdyta, kadangi P. H. mirė, o jo teisių perėmėjai kol kas nėra nustatyti ir nustatinėjami atskiru teisminiu procesu, taip pat Lenkijos teisme.
17. Atsakovė UAB „Magneta LT“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei buvo priteista 30 187,92 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2010 m. spalio 1 d. sudarė krovinių gabenimo sutartį su Rusijos įmone OOO „Inter Prod“. Siekdama vykdyti krovinio pervežimą pagal šią sutartį, ieškovė paskelbė apie organizuojamą vežimą registruotų vartotojų interneto tinklapyje www.trans.eu. Į skelbimą atsiliepė Lenkijos įmonė FHT P. H.. Ieškovė įsitikino, jog 2010 m. lapkričio 26 d. FHT P. H. su atsakove yra sudariusi draudimo polisą, pagal kurį buvo apdraustas krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Todėl ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. su FHT P. H. sudarė krovinių pervežimo sutartį. Danijos Karalystės siuntėja Danish crown svinekodsdiv 2010 m. gruodžio 1 d. pakrovė į Vežėjo transporto priemonę gavėjai OOO „Inter Prod“ pristatyti skirtą 735 dėžių šaldytos kiaulienos krovinį. Tačiau ieškovei 2010 m. gruodžio 3 d. su Vežėju susisiekti nepavyko, sutartą iškrovimo dieną automobilis su kroviniu iškrovimo vietoje nepasirodė. Todėl ieškovė 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Suvalkų policijos komisariatą, krovinio gavėją ir atsakovę.
20. Ieškovė ir krovinio gavėja 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė susitarimą dėl kompensacijos už prarastą krovinį išmokėjimo ir 2010 m. gruodžio 16 d. ieškovė sumokėjo krovinio gavėjai 32 000,00 Eur kompensaciją už dingusį krovinį. Suvalkų rajono prokuratūroje 2011 m. sausio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lenkijos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Suvalkų rajono prokuratūros prokuroras R. K. 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nepavyko nustatyti kaltininko. Atsakovė 2011 m. liepos 29 d. raštu atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta pateikus melagingus duomenis. Pirmos instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 30 187,92 Eur prarasto krovinio vertės žalos atlyginimą. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog pagal prokuroro 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Teisininkų kanceliarijos išvadą draudiminė apsauga neapima baudžiamosios atsakomybės, draudimo sutartis yra niekinis sandoris, todėl negaliojantis, o žala ieškovei kilo dėl jos pačios didelio neatsargumo.
Dėl prokuroro 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Teisininkų kanceliarijos teisinės išvados vertinimo
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog prokuroro sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtina, kad atsakovė nesudarė su Vežėju draudimo poliso, ieškovė nesudarė su Vežėju pervežimo sutarties, todėl nenustatytas asmuo (kaltininkas) pasirašęs draudimo polisą neketino juo sukurti jokių teisinių pasekmių, o draudimo polisas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymas ar ne bei galimas kaltininkas gali būti neginčijamai nustatyti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar nutartimi. Tuo tarpu prokuroro sprendimas savo teisine reikšme nėra prilygintinas įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui ar nutarčiai, todėl prokuroro sprendime nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos bei lyginamos su byloje esančių kitų duomenų visuma.
22. Lietuvos Respublikos Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
23. Suvalkų rajono prokuratūros prokuroras 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukė tyrimą byloje, kurioje nenustatytas asmuo 2010 m. gruodžio 1 d. nenustatytoje Lenkijos teritorijos vietoje, siekdamas gauti turtinę naudą, iššvaistė turtą, suklaidinęs, kad nori įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, numatytus 2010 m. lapkričio 29 d. telefonu ir faksu sudarytoje vežimo sutartyje, pagal kurią turėjo nugabenti 19 tonų 992 kg šaldytos kiaulienos, kurios vertė 112 000 PLN iš Padborko Danijoje iki Maskvos Rusijoje, atsiėmė krovinį nurodytoje vietoje, o vėliau pasisavino vežamą krovinį ir neįvykdė sudarytos sutarties, sukeldamas ekspedicijos įmonei UAB „Magneta LT“ žalą, tai yra dėl BK 286 straipsnio 1 paragrafe numatytos veikos ryšium su BK 284 straipsnio 1 paragrafu, BK 11 straipsnio 2 paragrafu, pagal BPK 322 straipsnio 1 paragrafą, kadangi nerastas nusikaltimo kaltininkas (1 t., b.l. 73-79).
24. Prokuroras 2011 m. balandžio 19 d. sprendime paaiškino, jog transporto paslaugų užsakymas buvo išsiųstas faksu, o sutarties sudarymo patvirtinimą FHT P. H. išsiuntė elektroniniu paštu. Be to, su vežėju buvo susisiekta telefonu. Po prekių pakrovimo ir muitinės procedūrų ieškovė su J. H. turėjo ryšį, o nuo 2010 m. gruodžio 3 d. ryšys nutrūko. Liudytoju apklaustas J. H. nurodė, jog šiuo metu dirba taksi vairuotoju, apie UAB „Magneta LT“ pateiktą mėsos vežimo užsakymą nieko nežino, vežimo dokumentuose parašas nėra jo, uždėtas antspaudas nėra jo buvusios įmonės. Tyrimo metu nepavyko nustatyti asmens, sudariusio draudimo sutartį. Taip pat prokuroras nurodė, jog jeigu atlikus Google Vroclavas medžiagos ir skambučių iš abonento numerių, kuriuos naudojo kaltininkas, analizę, bus nustatytos aplinkybės, kurios suteiks galimybę rasti nusikaltimo kaltininką, tyrimas bus atnaujintas.
25. Minėtas prokuroro sprendimas patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei priklausančio krovinio dingimo buvo nutrauktas, nes nebuvo rastas nusikaltimo kaltininkas. Tačiau tokia išvada taip pat reiškia, kad negalima konstatuoti neginčijamai nustatytomis aplinkybių, kad ieškovės krovinys dingo dėl nusikalstamos veikos padarymo bei, kad nei draudimo polisas, nei krovinių pervežimo sutartis nebuvo sudaryti su FHT P. H.. Prokuroro sprendime nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai apima tik liudytojo J. H. apklausą, tačiau nebuvo tikrinta, kas anksčiau atstovavo ar galėjo atstovauti FHT P. H., nebuvo tirti asmens parašai ant Draudimo poliso bei 2010 m. lapkričio 29 d. pervežimo sutarties (1 t., b.l. 13-15). Taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie transporto priemonę, į kurią buvo pakrautas krovinys, jos paiešką, bandymus nustatyti tolesnį maršrutą. Be to, šis prokuroro sprendimas neatskleidžia, ar buvo atlikta jame minėta Google Vroclavas medžiagos ir skambučių iš abonento numerių, kuriuos naudojo kaltininkas, analizė, kokie buvo jos rezultatai. Todėl apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai remiasi šiuo prokuroro sprendimu, kaip patvirtinančiu draudimo poliso negaliojimą.
26. Byloje pateiktoje Teisininkų kanceliarijos teisinėje išvadoje nurodyta, jog svetimo turto nusavinimas (vagystė) yra nusikaltimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, kurios neapima suteikta draudiminė apsauga, o tuo pačiu nėra pagrindų draudiko atsakomybės už žalą atsiradimui (4 t., b.l. 107-112). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog krovinys buvo prarastas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi prokuroro 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimos šios krovinio vagystės.
Dėl draudimo poliso negaliojimo nuo jo sudarymo momento
27. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad draudimo polisas yra niekinis, nes pagal įstatymus jis yra negaliojantis, todėl teismas turėjo ex officio jį pripažinti negaliojančiu. Suvalkų rajono prokuratūros sprendimas nutraukti tyrimą patvirtina, kad nenustatytas asmuo (kaltininkas), pasirašęs draudimo polisą neketino juo sukurti jokių teisinių pasekmių ir jų nesukūrė, todėl draudimo polisas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Šios nutarties 22, 23-25 punktuose jau buvo aptarta teisinė prokuroro sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmė nagrinėjamoje byloje, tai yra, jog šiame sprendime nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios draudimo susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Be to, aplinkybę, jog pagal Lenkijos Respublikos įstatymus draudimo polisas turi būti nuginčytas teisme ar pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai.
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. H. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė Lenkijos Respublikos Gniezno rajono teismui buvo pareiškusi ieškinį atsakovams D. H. ir A. H. dėl teisinio santykio, kylančio iš draudimo sutarties, nebuvimo nustatymo, tai yra siekė nustatyti, kad teisinis santykis, kylantis iš draudimo sutarties, patvirtintos polisu Nr. (duomenys neskelbtini), su draudimo laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d., neegzistuoja (4 t., b.l. 54-57).
29. Po P. H. mirties atsakovė, siekdama pareikšti ieškinį pagal CPK 189 straipsnį dėl patvirtinimo, kad draudimo sutartis, patvirtinta polisu Nr. (duomenys neskelbtini) yra neegzistuojanti sutartis, P. H. niekada nebuvo pateikęs atsakovei prašymo sudaryti draudimo sutartį, kreipėsi į Lenkijos Respublikos Gniezno rajono teismą dėl mirusiojo paveldėtojų nustatymo. Minėtas teismas iki 2018 m. balandžio 25 d. dar nebuvo nustatęs mirusiojo teisių perėmėjų, jo tėvas su žmona, dukterimi ir anūkais atsisakė pavedėjimo teisės, kiti galimi paveldėtojai dar buvo kviečiami į teismą. Tuo tarpu Gniezno rajono teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pagal atsakovės ieškinį D. H. ir A. H. dėl juridinio fakto nustatymo sustabdė bylos Nr. I-C 2347/16 nagrinėjimą iki mirusio P. H. turto teisėtų paveldėtojų nustatymo momento (3 t., b.l. 177-182; 4 t., b.l. 12-14; 34-35; 47-48).
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovė nurodė, jog pagal Lenkijos paveldėjimo aktų registro duomenis niekas nepriėmė P. H. palikimo, todėl pagal Lenkijos CPK 935 straipsnio 3 paragrafą palikimas perėjo valsčiui (Gminai) pagal paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą. Taigi trečiuoju asmeniu į nagrinėjamą bylą buvo įtraukta Gmina (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 61-62). Tačiau atsakovė 2018 m. birželio 22 d. paaiškino, jog iki šiol Gniezno rajono teismas dar nagrinėja ir siekia nustatyti P. H. paveldėtojus (4 t., b.l. 89-90). Šią aplinkybę atsakovė patvirtino ir apeliaciniame skunde, nurodydama, jog byla dėl draudimo poliso pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu yra sustabdyta, nes P. H. teisių perėmėjai dar nėra nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2010 m. lapkričio 26 d. draudimo polisas šiuo metu nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis, o atsakovė turi vykdyti savo, kaip draudikės pareigas ieškovei, tai yra atlyginti žalą dėl krovinio praradimo.
Dėl galimo ieškovės didelio neatsargumo ar tyčios
31. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė nepaisė įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, todėl neteisėtas jos krovinio užvaldymas, reiškia ieškovės neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Primos instancijos teismas sprendime detaliai analizavo tiek ieškovės veiksmus iki sutarties su Vežėju sudarymo, tiek ir atsakovės atstovės veiksmus, sudarant draudimo sutartį su FHT P. H. atstovu. Pripažintina, jog ieškovė patikrino esminę tinkamam vežimo sutarties įvykdymui sąlygą – įsitikino egzistuojant galiojančią Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kitų galimybių įsitikinti Vežėjo patikimumu, sutartį sudarant nuotoliniu būdu per elektroninio ryšio priemones, ieškovė neturėjo.
32. Tuo tarpu atsakovė, sudarydama Lenkijos Respublikoje registruotos ir veikiančios įmonės draudimo sutartį ir turėdama visas galimybes patikrinti ir įsitikinti FHT P. H. atstovu prisistačiusio asmens tapatybės tikrumu, šių veiksmų neatliko. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės atstovė, A. Ž., sudarydama 2010 m. lapkričio 26 d. krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežėjo draudimo sutartį bei išduodama nenustatytos tapatybės asmeniui draudimo polisą, netinkamai ir nepakankamai rūpestingai bei nepakankamai apdairiai vykdė savo pareigas. Todėl atsakovei išlieka pareiga atlyginti ieškovei žalą dėl prarasto krovinio.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
33. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.