- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1182-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29402-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24”
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutarties, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbuotojo neteisėtais veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurocargo24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T., kuriame prašoma priteisti iš atsakovo ieškovei 340,00 Eur žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinys teismo 2021-10-28 nutartimi buvo priimtas ir Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatyta tvarka, siunčiamas atsakovui į ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie įteikimą nėra gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 nutartimi nutarė ieškovės UAB „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. T. palikti nenagrinėtu. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys ieškinio pareiškimo teismui dieną buvo neteismingas Lietuvos teismams;
3.2. nustatė, kad ginčo šalis darbo santykiai siejo nuo 2018-02-27 iki 2021-07-22;
3.3. ieškinys teisme gautas 2021-10-27. Ieškovės ir atsakovo 2018-02-27 sudarytos darbo sutarties 16 punkte nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susitaria, kad tarp jų kilę ginčai dėl žalos atlyginimo teisme sprendžiami pagal darbdavio (arba ieškovės) buveinės vietą. Ieškovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini);
3.4. 2020-04-20 šalys sudarė susitarimą dėl 2020-04-01 padarytos žalos atlyginimo, kuriame nėra aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų apie tai, kad kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, jis bus nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Lietuvos Respublikos teisme. Be to, minėto susitarimo sudarymo metu nėra pažymėta, kad dėl žalos tarp šalių yra kilęs ginčas;
Šalies argumentai
3.5. ieškovė 2022-03-21 paaiškinimuose nepateikė informacijos, kad šalys, kilus ginčui, susitarė ginčą spręsti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Lietuvos Respublikos teisme;
3.6. atsakovui 2020-05-02 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau leidimas negalioja nuo 2021-08-19;
3.7. atsakovas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2020-03-03 (duomenys neskelbtini), tačiau leidimui gyventi Lietuvoje negaliojant, atsakovas negali gyventi minėtu adresu nuo 2021-08-19.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo atveju ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas iš esmės remiasi DK 215 str. 3 dalimi bei daro nepagrįstą išvadą, jog šio ginčo atveju turi būti taikoma DK 215 str. 3 dalies nuostata, kuri, anot pirmosios instancijos teismo, nustato išimtinį teismingumą. Tokie 2022-03-25 nutarties teiginiai ir išvados yra nepagrįsti, padaryti nepagrįstai ir neteisėtai aiškinant tiek DK 215 str. nuostatas, tiek nepagrįstai ir neteisėtai aiškinant Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, tiek nukrypstant nuo aukštesniųjų teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu;
4.2. jei ginčo santykiui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar ginčo santykis turi tarptautinį elementą, DK 215 str. 1 dalis nurodo vadovautis būtent tokia tarptautine sutartimi. Įtvirtintas tarptautinės sutarties viršenybės principas prieš nacionalinius teisės aktus;
4.3. vertina, jog minėta DK 215 str. 3 dalies norma nėra imperatyvi ir neturi prioriteto prieš Lietuvos Respublikos sudarytas tarptautines sutartis, jei tokios taikomos ginčo santykiui;
4.4. apeliantės vertinimu, ginčas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kur jis ir yra nagrinėjamas. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas gyvena Lietuvoje, ar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos teismas turi kompetenciją nagrinėti tokį ginčą, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje (16 punktas) šalys susitarė, kad ginčai sprendžiami pagal Darbdavio buveinės vietą. Vadinasi, ieškinys gali būti teikiamas teismui pagal ieškovės (dardavio) UAB „Eurocargo24“ buveinės vietą (duomenys neskelbtini) (ieškovo UAB „Eurocargo24“ buveinė yra (duomenys neskelbtini)), t. y. gali būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui;
4.5. nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-15 nutartyje darydamas išvadas remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020, tačiau, tai daroma nepagrįstai, kadangi šios bylos ir kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nėra tapačios ar panašios, todėl šiuo atveju nebuvo ir nėra pagrindo remtis ir vadovautis nurodoma kasacinio teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės UAB „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. T. palikti nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
7. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
8. CPK 782 straipsnyje nustatyta ir kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad šiuo atveju 2020-04-20 šalys sudarė susitarimą dėl 2020-04-01 padarytos žalos atlyginimo, kuriame nėra aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų apie tai, kad kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, jis bus nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Lietuvos Respublikos teisme. Be to, minėto susitarimo sudarymo metu nėra pažymėta, kad dėl žalos tarp šalių yra kilęs ginčas. Taip pat nustatė, jog atsakovui 2020-05-02 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau leidimas negalioja nuo 2021-08-19; atsakovas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2020-03-03 (duomenys neskelbtini), tačiau leidimui gyventi Lietuvoje negaliojant, atsakovas negali gyventi minėtu adresu nuo 2021-08-19. Sprendė, kad ieškinio pareiškimo teismui dieną ieškinys buvo neteismingas Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais nesutinka.
11. Darbo ginčus nagrinėjančių organų (darbo ginčų komisijos ir teismo) kompetencijos nustatymo principus reglamentuoja DK 215 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčus nagrinėjantys organai šio kodekso nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti įstatymai, Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį, civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem sąlygoms: 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. Nesant šių sąlygų, Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą.
12. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad ginčo šalis darbo santykiai siejo nuo 2018-02-27 iki 2021-07-22. Ieškovės ir atsakovo 2018-02-27 sudarytos darbo sutarties 16 punkte nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susitaria, kad tarp jų kilę ginčai dėl žalos atlyginimo teisme sprendžiami pagal darbdavio (arba ieškovės) buveinės vietą. Ieškovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). 2020-04-21 šalys sudarė susitarimą dėl 2020-04-01 padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtame susitarime nėra aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų apie tai, kad kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, jis bus nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Lietuvos Respublikos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovė su atsakovu yra sudariusi susitarimą dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo. 2020-04-21 šalių sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo 2.2. punkte numatyta, jog šiam susitarimui, jo aiškinimui ir visoms iš šio susitarimo atsirandančioms teisėms ir pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Vertintina, kad šalys, kilus ginčui, susitarė ginčą spręsti Lietuvos Respublikos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šalių susitarimas dėl bylos teismingumo pažeistų atsakovo teises. Vertintina, jog esant šalių susitarimui dėl teismingumo, pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, jog atsakovui 2020-05-02 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau leidimas negalioja nuo 2021-08-19. Atsakovas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2020-03-03 (duomenys neskelbtini), tačiau leidimui gyventi Lietuvoje negaliojant, atsakovas negali gyventi minėtu adresu nuo 2021-08-19. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Į bylą pateiktas atsakovo A. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (7512372), išduotas 2020-05-02, patvirtina, jog atsakovas turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje iki 2022-05-02.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB „Eurocargo24“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį panaikinti ir perduoti civilinę byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.