Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Tomui Zimbliui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., nukentėjusiajam R. L.,

išnagrinėjus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) , administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo

R. M. 2015 m. birželio 29 d., apie 11 val., kieme ir gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini) girdint kitiems asmenims, išvadino necenzūriniais žodžiais J. M. ir V. P., tokiais savo veiksmais R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Tomas Zimblys teisme palaikė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie konfliktuojančius asmenis, šie asmenys buvo nustatyti ir trims asmenims surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. R. M. aiškinosi santykius su buvusia žmona ir jos sugyventiniu, koliojosi necenzūriniais žodžiais.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo palikęs mašiną gatvėje prie P. namų ir gal po valandos pamatė, kad daužoma jo mašina, kad išmuštas mašinos stiklas. Prasidėjo ginčas tarp jo, buvusios žmonos ir V. P.. Ginčas vyko prie gatvės. Dėl mašinos jis parašė pareiškimą policijai, P. ir M. buvo surašyti protokolai ir jie buvo nubausti. Necenzūrinių žodžių M. ir P. atžvilgiu nevartojo. J. M. išvadino „valkata“, nes galvoja, kad ji tokia ir yra. Kitų žmonių nebuvo, tik P. ir M.. Daugiau jokių žodžių nevartojo, išgėręs nebuvo.

Iš byloje esančio R. M. pareiškimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 2) matyti, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą dėl automobilio apgadinimo.

Liudytoja J. M. teisme paliudijo, kad su .M. yra išsituokusi. 2015 m. birželio 29 d. su draugu buvo pas R. P., baliavojo. R. M. atvažiavo ir pradėjo durniuoti, viskas vyko lauke. R. M. atėjo su V., ir ruošėsi trenkti jai ir jos draugui kumščiu, 15 metų terorizavo kaimyną L., dabar terorizuoja ją, nori išvesti iš proto. Jis atvažiavo girtas. R. M. vadino ją necenzūriniais žodžiais „kurva“, „prostitute“, R. M. ją pastoviai taip vadina, du metus neduoda ramybės. Jai irgi buvo surašytas protokolas dėl to, kad ji įspyrė į mašinos padangą, nulaužė mašinos anteną, jos draugas išdaužė mašinos langą. Kaip R. M. ją vadino necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, tikriausiai girdėjo P., daugiau nebuvo žmonių, draugė jos buvo namuose.

Liudytojas V. P. teisme paliudijo, kad 2015 m. birželio 29 d. vyko konfliktas, neatsimena, ar R. M. buvo išvadinęs necenzūriniais žodžiais J. M., buvo išgėręs. Girdėjo, kad R. M. kažką rėkia ant M.. R. M. atvažiavo į kiemą, kur jie baliavojo, norėjo jam trenkti, tačiau jis atsitraukė, tuo metu buvo jis, J. M. ir R. P.. R. M. tik atėjęs iš karto puolė, trenkė J. M., tada jis paėmė akmenį ir išdaužė jo mašinos langą. Jis iškvietė policiją, o R. M. tuo metu rėkė ant J. M. negražiais žodžiais, kokiais nežino. Girdėjo, kad kaime šnekėjo, jog R. M. jį kaltina ir dėl šiltnamio, bet jis to nedarė. Jis tikrai nepjaustė šiltadaržio, su R. L. gerai sutaria, gerai sutaria ir su jo šeima.

Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir V. P. 2015 m. liepos 7 d. paaiškinime (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 6).

Liudytoja R. P. teisme paliudijo, kad 2015 m. birželio 29 d. grįžo namo apie 10 val., buvo J. M. ir V. P., taip pat jos vyras, jie išgėrinėjo pavėsinėje. Pro langą pamatė, kad atėjo R. M. ir A. V., kurie nuėjo tiesiai į pavėsinę, kur pradėjo skraidyti puodai, akmenys. Ji liepė jos kieme nesimušti ir jie visi išėjo į gatvę. Išbėgo V. P., J. M.. Ji buvo kambaryje, stebėjo per langą, girdėjo, kad garsiai šūkavo, bet kokiais žodžiais, negali pasakyti.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir R. P. 2015 m. birželio 29 d. rašytiniame paaiškinime (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 5).

Vėlesniame, t.y. 2015 m. liepos 3 d. rašytiniame paaiškinime R. P. buvo papildžiusi, kad V. P., J. M. ir R. M. vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais „pideras“, „gaidys“, „kurva“ (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 8).

Liudytojas V. P. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad birželio 29 d. gavo pranešimą, kad Vidiškiuose atvažiavo buvęs vyras ir konfliktuoja. Nuvykę į įvykio vietą rado kieme konfliktuojančius asmenis, J. M. reiškė pretenzijas R. M., kad jis atvažiavęs konfliktuoja, ją persekioja. Prie jo jie nevartojo necenzūrinių žodžių, tik kaltino vieni kitus. Konflikto metu buvo blaiva tik R. P., ji nurodė, kad mėlynė jau buvo pas J. M. iš anksčiau.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir V. P. tarnybiniame pranešime (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 4).

Liudytojas A. V. teisme paliudijo, kad birželio 29 d. girdėjo kaip R. M. barėsi, galėjo būti vartojami ir necenzūriniai žodžiai, konkrečių žodžių nepamena, R. M. vadino J. M. „valkata“, „piemene“.

A. V. 2015 m. birželio 30 d. paaiškinime nurodė, kad M. vadino M. necenzūriniais žodžiais, o M. atsakė tais pačiais žodžiais (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 9).

Iš D. L. 2015 m. liepos 3 d. paaiškinimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 7) matyti, kad jis 2015 m. birželio 29 d., apie 12 val., buvo namuose ir per langą matė, kaip P. kieme vyksta konfliktas prie automobilio.

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 257 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš minėtos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje, t.y. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, o vėliau persikėlė į gatvę. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad J. M. ir V. P. buvo P. kieme, į kurį atėjo R. M. ir A. V., kas rodo, kad į .P. kiemą įėjimas buvo laisvas, į kiemą galėjo laisvai patekti visi norintys. Be to, liudytoja R. P. paliudijo, kad konfliktas, jai neleidus bartis jos kieme, persikėlė į gatvę. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad veiksmas vyko viešoje vietoje.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole R. M. inkriminuotas pažeidimas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu J. M. ir V. P. atžvilgiu kitiems asmenims girdint. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010). Byloje esantys rašytiniai liudytojų paaiškinimai bei jų parodymai teisme, be to, iš dalies ir paties R. M. parodymai, patvirtina, kad konfliktas kilo tarp jo, jo buvusios žmonos J. M. ir pastarosios sugyventinio V. P., pastariesiems būnant liudytojos R. P. namų kieme, o vėliau persikėlė į gatvę. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta, kad konflikto metu J. M. pavadino „valkata“, nes taip apie ją galvoja, tačiau teismas pažymi, kad naudodamasis savo teise reikšti mintis ir įsitikinimus asmuo negali įžeidinėti, žeminti ar kitaip nepagarbiai elgtis su kitais žmonėmis. Be to, kad konflikto metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisme paliudijo liudytojai. Tai, kad liudytojai negali tiksliai atkartoti, kokie necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto dieną, nepaneigia paties necenzūrinių žodžių vartojimo fakto. Be to, kad R. M. vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtina ne tik konflikte dalyvavę asmenys J. M. ir V. P., bet ir liudytojai R. P. bei A. V.. Taip pat iš D. L. paaiškinimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 7) matyti, kad jis stebėjo P. kieme vykstantį konfliktą per langą. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad konfliktas tarp R. M. ir J. M. bei V. P. įvyko dėl asmeninių priežasčių, tačiau jis įvyko viešoje vietoje– kieme, vėliau persikėlė į gatvę, jo metu R. M. vartojo necenzūrinius žodžius J. M. ir V. P. atžvilgiu, o šį konfliktą girdėjo pašaliniai asmenys, t.y. R. P., A. V., D. L.. Toks R. M. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. parodymus vertina kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. Be to, jo parodymus paneigia kitų liudytojų parodymai.

Teisme apklaustų liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje, t.y. nedidelį chuliganizmą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta tikslintina, nurodant, kad pažeidimas padarytas ne tik kieme, bet ir gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pakartotinai per metus padarė tokį patį teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-852-161/2015, b.l. 27). Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, R. M. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda (LR ATPK 30² str.).

Dėl LR ATPK 50³ str. numatyto pažeidimo padarymo

R. M. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. liepos 14 d., nuo 21 val. 40 min. iki 2015 m. liepos 15 d., 08 val. 00 min., tyčia suplėšė R. L. šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini) padarydamas 110 Eur žalą. R. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal LR ATPK 50³ str.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Tomas Zimblys teisme palaikė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad buvo gautas R. L. pareiškimas, jog pastebėjo sugadiną šiltnamo plėvelę ir įtarė R. M.. Į įvykio vietą vyko atsakingas darbuotojas R. L. ir kinologas su tarnybiniu šunimi. Įvykio vietoje nebuvo rasti daiktiniai įrodymai, buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris reagavo ir nuvedė į M. kiemą, Misevičius aiškino, kad pas jį į kiemą jokie pašaliniai asmenys nebuvo atėję, todėl buvo nutarta, kad šiltnamį sugadino M..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teisme neprisipažino padaręs šį pažeidimą ir nurodė, kad jis šiltadaržio nepjaustė. Prie L. nelenda. Tarp jo ir L. sklypų yra dalis tvoros, ne per visą sklypą. Pas jį buvo atėjęs kaimynas, matė lakstantį šunį, jis stovėjo kieme, šuo nebuvo priėjęs prie jo. Priėjo pareigūnai, klausė kuris supjaustė šiltnamį. Šuo nebuvo atėjęs į jo kiemą, jis tik pasisukiojo ir nuėjo, sakė, kad jo šuniukas jam pamaišė. Pareigūnai sakė, kad jis supjaustė. Jis pats įtaria, kad P. galėjo taip padaryti ir jį apkaltinti iš keršto.

Nukentėjęs asmuo R. L. teisme paaiškino, kad liepos 15 d. ryte, prieš 8 val., važiuodamas į darbą pamatė, kad sudraskytas šiltnamis iš vienos pusės, išdrėksta plėvelė, šiltnamis tik šį pavasarį uždengtas, yra įsitikinęs, kad tai M. darbas, nes jie konfliktuoja. M. ne kartą buvo baustas už tvoros savavališką išgriovimą, už chuliganišką elgesį prieš jį ir jo šeimos narius, be to 6 metus vyko ginčai dėl žemės sklypo ribų nustatymo M. iniciatyva, M. pralaimėjo bylą ir dėl to kerštauja, prieš tai M. tris dienas gėrė. Prie šiltadaržio gali prieiti bet kas, nes tvoros nėra. Buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuvedė tiesiai į M. kiemą prie M. šuniuko ir ten rado patį M., tarnybiniai šunys neloja ant žmonių. Daugiau įrodymų nėra, pėdsakų nerado, bet yra įsitikinęs, kad tai M. darbas. Jis pats nematė, kad taip padarė M..

Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir nukentėjusiojo R. L. pareiškime bei paaiškinime (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-884-161/2015, b.l. 2, 7).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PP tyrėjo R. M. tarnybinio pranešimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-884-161/2015, b.l. 3) matyti, kad tyrimo metu liudytojų, mačiusių įvykį, nenustatyta.

Byloje esančiose fotonuotraukose (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-884-161/2015, b.l. 4) užfiksuotas suplėšyto šiltnamio vaizdas.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato KPS vyresniojo postinio A. P. tarnybinio pranešimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-884-161/2015, b.l. 5) matyti, kad leidus tarnybinį šunį nuo šiltnamio, šuo aptikęs pėdsakus vedė pro daržus, pasuko už ūkinio pastato ir privedė prie (duomenys neskelbtini) kiemo, kur pradėjo sukinėtis, pėdsakų daugiau neaptikta.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato KPS tyrėjo R. L. tarnybinio pranešimo (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-884-161/2015, b.l. 6) matyti, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) kur yra suplėšyta šiltnamio plėvelė, A. P. paleido tarnybinį šunį, kuris pėdsakais pro ūkinį pastatą nuvedė į kaimyninio namo adresu Paupio g. 10 kiemą. Kieme buvo šeimininkas R. M., kuris aiškino, kad pas kaimyną nebuvo, šiltnamio negadino ir į tą pusę paskutinį kartą buvo nuėjęs maždaug prieš dvi savaites. Pas jį, kaip aiškino, niekas atėjęs nebuvo, jokie pašaliniai asmenys po kiemą nevaikščiojo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).

Išnagrinėjus bylos aplinkybes ir ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50³ str. Byloje liudytojų, mačiusių patį įvykį, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. nuo pat pradžių, t.y. tiek policijos pareigūnams, tiek teisme neigė gadinęs R. L. šiltnamį. Nors pažeidimui atskleisti buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuo suplėšyto šiltnamio privedė prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kiemo, tačiau šio įrodymo patikimumą teismas vertina kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena šalia vienas kito, yra kaimynai. Be to, tiek R. M., tiek ir R. L. teisme paaiškino, kad tarnybinis šuo prie paties R. M. nebuvo pribėgęs, o nuvedė prie R. M. šuns. Todėl šio vienintelio ir netiesioginio įrodymo, nesant kitų įrodymų, nepakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo šiltnamis yra neaptvertoje teritorijoje, prie jo lengvai gali patekti bet kuris norintis. Tai, kad nukentėjusysis yra įsitikinęs, jog šiltnamį suplėšė kaimynas R. M., su kuriuo jau daug metų konfliktuoja, neįrodo, kad nagrinėjamu atveju būtent šis asmuo suplėšė R. L. šiltnamį, o remtis prielaidomis teismas negali.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad R. M. 2015 m. liepos 14 d., nuo 21 val. 40 min. iki 2015 m. liepos 15 d., 08 val. 00 min., tyčia suplėšė R. L. šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini) todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50³ str., R. M. atžvilgiu yra nutrauktina LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Nukentėjusysis R. L. byloje yra pareiškęs 110 eurų civilinį ieškinį. Kadangi byloje neįrodyta, kad R. M. dalyvavo darant administracinį teisės pažeidimą, pagal analogiją su LR BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 174 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 174 str. – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) administracinę baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.9.-852-161/2015 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50³ str.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį atmesti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.