Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK (toliau - ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta 2013-10-23 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 97P-3078260-13 A. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., kadangi jo veiksmuose nėra nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-23 A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 97P-3078260-13 dėl to, kad 2013-10-04 apie 15.15 val. Geranionų g. 42, Dieveniškių mstl., Šalčininkų r., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į mokyklos pastato sieną. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš įvykio vietos pasišalino pažeidžiant kelių eismo taisykles, eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir pastato siena.

2014-08-01 nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą 2013-10-23 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 97P-3078260-13 A. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., kadangi jo veiksmuose nėra nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad A. M. parodymai yra nuoseklūs viso teismo proceso metu, prieštaravimų tarp jo ir liudytojų parodymų nėra. E. N. paneigė liudytojo M. B. parodymus, kad nurodė jam, jog automobilį BMW vairavo A. M., paaiškindamas, kad automobilio įsirėžimo į sieną momento nematė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad liudytojų, mačiusių, asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu nenustatyta, o nesant teisės pažeidimo subjekto, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad A. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. d. Skundžiamame nutarime yra visiškai pagrįstai nurodoma, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti liudytojų, mačiusių automobilio įsirėžimo į sieną momentą. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų tarp jo ir liudytojų parodymų nėra. Pažymėtina, kad visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (E. N., T. G., J. K., M. B.) parodė, jog paties eismo įvykio nematė. Taip liudytojų E. N., T. G., J. K. teigimu, jie atsidūrė įvykio vietoje po to, kai išgirdo susidūrimo garsą. Liudytojai nurodė, kad aplinkui buvo daug žmonių, jaunimo, tačiau už automobilio vairo nieko nebuvo. Anot liudytojo E. N., jis nesakė policijos pareigūnui, jog automobilį vairavo A. M., apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio vairuotojo nematė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Liudytojo policijos pareigūno M. B. teigimu, apie tai, kad automobilį vairavo A. M. jiems pranešė asmuo, kuris atsisakė savo parodymus patvirtinti raštu. Pats A. M. teismui paaiškino, kad įvykio metu buvo kažkur už 400 metrų nuo įvykio vietos. Prie sudaužyto automobilio, kartu su kitais vaikinais, priėjo tik po to, kai išgirdo trenksmą ir stabdymo garsą. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. M. bandė kažkokiu būdu paveikti byloje liudytojais apklaustus asmenis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Akcentuotina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju, siekiant patraukti A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. d., turi būti nustatytas aiškus ir nekeliantis abejonių jo automobilio vairavimo faktas. Pažymėtina tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis, t. y. visos iškilusios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti byloje surinktais įrodymais, turi būti vertinamos kaltininko naudai.

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje surinktais įrodymais negalima neginčytinai nustatyti, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent A. M., todėl pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą, teisingą bei bylos medžiagą atitinkantį sprendimą – nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą A. M. atžvilgiu.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant tokiai situacijai, kai jau iš karto po įvykio, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, iškyla abejonės dėl esminių asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose buvimo, protokolą surašiusi institucija turėtų stengtis surinkti kuo daugiau įrodymų, pagrindžiančių to asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog įvykio vietoje buvo susirinkę labai daug žmonių – ne tik jaunimo, bet ir mokyklos administracijos darbuotojų. Tačiau A. M. kaltė buvo grindžiama iš esmės tik dviejų liudytojų (jo draugų) parodymais, kuriems teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitus parodymus, jokių A. M. kaltės įrodymų byloje nebeliko.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK apeliacinį skundą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nutarimą palikti nepakeistą.