- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- ATP-992-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00716-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo R. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nubaustas 50 Eur bauda, R. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50³ str. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. teismo nubaustas pagal ATPK 174 str. už tai, kad jis 2015 m. birželio 29 d., apie 11 val., kieme ir gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., girdint kitiems asmenims, išvadino necenzūriniais žodžiais J. M. ir V. P..
Be to, R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50³ str. už tai, kad jis 2015 m. liepos 14 d., nuo 21 val. 40 min. iki 2015 m. liepos 15 d., 08 val. 00 min., tyčia suplėšė R. L. šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., padarydamas 110 Eur žalą. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu R. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50³ str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dalį, pagal kurią R. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50³ str. nutraukta, ir priimti naują sprendimą.
Institucija nurodo, kad teismo posėdžio metu R. M. pateikta versija, jog V. P. galėjo supjaustyti R. L. šiltnamį ir jį apkaltinti, buvo niekuo nepagrįsta ir paneigta. Tiek V. P., tiek J. M. posėdžio metu paaiškino, kad R. M. yra agresyvus, kerštingas, ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. P. taip pat nurodė, kad jei norėtų keršyti R. M., tai darytų tiesiogiai jam pačiam, o ne R. M. kaimynui R. L..
Žemesnės instancijos teismas
Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Institucija nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesurinkus tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad R. M. tyčia suplėšė R. L. šiltnamį. Pasak institucijos, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas paviršutiniškai vertino byloje surinktus duomenis neįsigilindamas į visą situaciją iš esmės. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, negali būti vertinama kaip lygi atsvara byloje surinktiems įrodomiesiems duomenims. Tai turi būti vertinama kaip pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Institucija pažymi, kad R. L. iškart nurodė, kad suplėšyti šiltnamį galėjo tik kaimynystėje gyvenantis R. M., su kuriuo pastaruoju metu vyksta konfliktai. Į įvykio vietą vyko policijos budintis atsakingas darbuotojas - tyrėjas R. L. ir vyr. postinis A. P. (kinologas su tarnybiniu šunimi „Grogas“). Įvykio vietoje nustatyta, kad suplėšytas šiltnamis galimai rankomis imant polietileninę plėvelę ir plėšiant ją žemyn atskirose vietose. Institucija nurodo, kad aplink įvykio vietą jokių daiktinių įrodymų, paliktų pėdsakų neaptikta, todėl buvo priimtas sprendimas panaudojus tarnybinį šunį sekti pažeidėjo paliktais kvapo pėdsakais. Atskaitos taškas buvo paimtas nuo įplėštos polietileno plėvelėje skylės. Tarnybinis šuo ieškodamas kvapo takelio apėjo aplink šiltnamį, o aptikęs toliau einančius paliktus pažeidėjo kvapo pėdsakus nedvejodamas vedė nuo šiltnamio tiesiai iš R. L. sklypo į R. M. sklypą, t. y. vedė aplink R. M. ūkinės paskirties pastatą užeidamas už jo link R. M. gyvenamojo namo ir, priėjęs prie R. M. ūkinio pastato kampo, prie kurio yra pririštas R. M. šuo, pametė kvapo takelį ir pradėjo sukiotis aplink. Institucija atkreipia dėmesį, kad tuo metu R. M. buvo savo kieme, netoli tos vietos, kurioje buvo pamestas kvapo takeliu vestas pėdsakas. Policijos pareigūno paklaustas, ar ne jis suplėšė R. L. šiltnamį, R. M. iškart neigė tai daręs bei patvirtino, kad niekas nebuvo pas jį į sklypą atėjęs per naktį nurodytu laikotarpiu, pats nebuvo prie R. L. šiltnamio. Institucija pažymi, kad įvykio vieta yra tolimesnėje nuo (duomenys neskelbtini) pusėje, už gyvenamųjų ir ūkinės paskirties pastatų, aplinkiniams asmenims nepraeinamoje vietoje (nors ir tvora neaptverta, tačiau nėra priėjimo, praėjimo takelių, šalia einančių, netoliese esančių takelių, keliukų). Pasak institucijos, daugiau jokių papildomų duomenų negauta, įvykio liudininkai nenustatyti.
Institucija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes pagrindinis šio pažeidimo įrodymas yra tarnybinio šuns panaudojimo metu nustatyta administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens atsitraukimo nuo įvykio vietos pėdsakų trajektorija, kvapo pėdsakų takelis. Pasak institucijos, kadangi nebuvo nustatyti liudininkai, kurie galbūt galėjo girdėti įvairius pažeidimo darymo metu kilusius garsus, galimą R. M. šuns lojimą, kadangi asmuo, kuris suplėšė R. L. šiltnamį ėjo aukščiau paminėta trajektorija į R. M. kiemą, o visiems suprantama šuns reakcija į pro šalį einantį pašalinį asmenį yra aktyvus lojimas, kitaip nei į pro šalį einantį šuns šeimininką, todėl tikėtina, kad paliktas kvapo takelis yra R. M.. Institucija atkreipia dėmesį, kad vyr. postinis A. P. kartu su tarnybiniu šunimi „Grogas“ yra išlaikę nustatytų reikalavimų egzaminus, jam suteikta teisė naudoti tarnybinį šunį kaip specialiąją priemonę užtikrinant apsaugos funkcijas, sekant pėdomis, rengiant daiktų ir asmenų paiešką iki 2015 m. spalio 4 d. Todėl vertinant tarnybinio šuns panaudojimą šioje konkrečioje situacijoje nėra jokios pagrįstos abejonės gautų įrodymų - asmens, padariusio šį pažeidimą, atsitraukimo nuo įvykio vietos trajektorijos, patikimumą. Institucija mano, kad ta aplinkybė, jog tarnybinis šuo pametė pėdsaką ties vieta, kur buvo pririštas R. M. šuo, yra visiškai logiškai pagrindžiama, kadangi buvo sumaišytas kvapo takelis stipraus dirgiklio - R. M. šuns. Pasak institucijos, šioje situacijoje įrodymai, gauti panaudojus tarnybinį šunį, turėjo būti vertinami kaip visiškai objektyvūs įrodymai, teismas juos nepagrįstai vertino kritiškai.
Institucija pažymi, kad buvo galima numatyti aiškų R. M. motyvą tyčia pakenkti kaimynui R. L., kadangi su juo nesutaria ir vyko ilgi teisminiai tarpusavio ginčai (R. M. nuolat skundžia R. L. įvairioms institucijoms, tačiau jo skundai niekada nepasitvirtino), R. M. charakterizuojamas neigiamai, kaip kerštingas asmuo, dažnai vartojantis alkoholį ir, tikėtina dėl to, vykdantis įvairius neprognozuojamus tyčinius, chuliganiškus veiksmus. Tai patvirtina R. M. baustumai. Taip pat žinoma, kad praeityje R. M. tyčia buvo sugadinęs R. L. namų valdą juosiančią tvorą netoli tos vietos, kur stovi R. L. apgadintas šiltnamis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dalį, pagal kurią R. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50³ str. nutraukta, ir priimti naują sprendimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. M. 2015 m. liepos 14 d., nuo 21 val. 40 min. iki 2015 m. liepos 15 d., 08 val. 00 min., tyčia suplėšė R. L. šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., padarydamas 110 Eur žalą, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str., kur nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. M. paaiškino, kad jis šiltadaržio nepjaustė. Pas jį buvo atėjęs kaimynas, matė lakstantį šunį, jis stovėjo kieme, šuo nebuvo priėjęs prie jo. Tarnybinis šuo nebuvo atėjęs į jo kiemą, šuo tik pasisukiojo ir nuėjo, sakė, kad jo šuniukas jam pamaišė (T. 2, b. l. 42). Pažymėtina, kad ši R. M. nurodyta įvykio versija, jog jis nesuplėšė R. L. šiltnamio, nebuvo paneigta.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad liepos 15 d. ryte, prieš 8 val., važiuodamas į darbą pamatė, kad sudraskytas šiltnamis iš vienos pusės, išdrėksta plėvelė, šiltnamis tik šį pavasarį uždengtas. R. L. yra įsitikinęs, kad tai R. M. darbas, nes jie konfliktuoja. R. M. ne kartą buvo baustas už tvoros savavališką išgriovimą, už chuliganišką elgesį prieš R. L. ir jo šeimos narius, be to 6 metus vyko ginčai dėl žemės sklypo ribų nustatymo R. M. iniciatyva, R. M. pralaimėjo bylą ir dėl to kerštauja. Nukentėjusysis pažymėjo, kad prie šiltadaržio gali prieiti bet kas, nes tvoros nėra. Buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuvedė tiesiai į R. M. kiemą prie R. M. šuniuko ir ten rado patį R. M.. Daugiau įrodymų nėra, avalynės pėdsakų nerado, bet yra įsitikinęs, kad tai R. M. darbas, nors pats nematė, kad taip padarė R. M.. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis R. L. nurodė ir pareiškime bei paaiškinime policijai (T. 1, b. l. 2, 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Ro. M. 2015 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tyrimo metu liudytojų, mačiusių įvykį, nenustatyta (T. 1, b. l. 3). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis postinis A. P. 2015 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad leidus tarnybinį šunį nuo šiltnamio, šuo aptikęs pėdsakus vedė pro daržus, pasuko už ūkinio pastato ir privedė prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur pradėjo sukinėtis, pėdsakų daugiau neaptikta (T. 1, b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas R. L. 2015 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad kartu su vyresniuoju postiniu A. P. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., kur yra suplėšyta šiltnamio plėvelė, A. P. paleido tarnybinį šunį, kuris pėdsakais pro ūkinį pastatą nuvedė į kaimyninio namo adresu (duomenys neskelbtini) kiemą. Kieme buvo šeimininkas R. M., kuris aiškino, kad pas kaimyną nebuvo, šiltnamio negadino ir į tą pusę paskutinį kartą buvo nuėjęs maždaug prieš dvi savaites. Pas jį, kaip aiškino, niekas atėjęs nebuvo, jokie pašaliniai asmenys po kiemą nevaikščiojo (T. 1, b. l. 6).
Taigi nagrinėjamu atveju aplink įvykio vietą jokių daiktinių įrodymų, paliktų pėdsakų neaptikta, asmenų, mačiusių įvykį, kurio metu buvo suplėšytas R. L. šiltnamis, nebuvo nustatyta. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pats nematė, jog taip padarė būtent R. M., paaiškino, kad prie jo šiltadaržio gali prieiti bet kas, nes tvoros nėra. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo šiltnamis yra neaptvertoje teritorijoje, prie jo lengvai gali patekti bet kuris norintis. Šiuo atveju siekiant nustatyti teisės pažeidimo padarymo aplinkybes buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuo suplėšyto šiltnamio privedė prie R. M. kiemo, kur pradėjo sukinėtis, pėdsakų daugiau neaptikta. Tarnybinis šuo prie paties R. M. nebuvo pribėgęs, o nuvedė prie R. M. šuns. Pasak apelianto, kadangi nebuvo nustatyti liudytojai, kurie galbūt galėjo girdėti įvairius pažeidimo darymo metu kilusius garsus, galimą R. M. šuns lojimą, kadangi asmuo, kuris suplėšė R. L. šiltnamį ėjo aukščiau paminėta trajektorija į R. M. kiemą, o visiems suprantama šuns reakcija į pro šalį einantį pašalinį asmenį yra aktyvus lojimas, kitaip nei į pro šalį einantį šuns šeimininką, todėl tikėtina, kad paliktas kvapo takelis yra R. M.. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas kelia tik prielaidas, kuriomis teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius atitinkamą administracinį teisės pažeidimą, negali remtis. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, tai, kad nukentėjusysis yra įsitikinęs, jog šiltnamį suplėšė kaimynas R. M., su kuriuo jau daug metų konfliktuoja, neįrodo, kad nagrinėjamu atveju būtent šis asmuo suplėšė R. L. šiltnamį, o remtis prielaidomis teismas negali.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.